Administracinė byla Nr. eI-1337-473/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04194-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3910-20087 (toliau – Sprendimas) ir išspręsti ginčą tarp šalių iš esmės. Skunde nurodo (b. l. 1–5), kad pareiškėjas Tarnybai 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo rengiant apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo lėšų sumokėti žyminio mokesčio ir samdyti advokato dėl pakankamo lėšų neturėjimo, ir dėl neteisėtai už pusę rinkos kainos parduoto jo buto, ir areštuotų jo sąskaitų ir likusios labai didelės jo skolos bankui, kurios neturi galimybių atiduoti. Tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Paaiškina, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. prašymą, 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1104-6094 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2018 m. liepos 5 d. prašymą, 2018 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nusprendė, kad pareiškėjas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui, ir vadovaujantis įstatymu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis jam yra 100 procentų. Analogiškai pareiškėjas galėjo būti atleistas ir civilinėje byloje dėl iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl iškeldinimo 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą, dėl kurio pareiškėjas pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. apeliacinį skundą. Jis, teikdamas minėtą apeliacinį skundą teismo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nutarė nustatyti jam 7 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas neturėjo lėšų sumokėti žyminio mokesčio ir samdyti advokato dėl pakankamo lėšų neturėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, tačiau pažymėjo, kad A. C. byloje yra pateikęs duomenis, jog jam Tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimais buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba dviejose civilinėse bylose bei paskirti advokatai, minėti Tarnybos sprendimai priimti šiais metais ir dar yra galiojantys, taigi jis taip pat turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą ir dėl apeliacinio skundo surašymo nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad siekiant sudaryti apeliantui galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismas nustato ilgesnį 20 dienų apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminą. Pareiškėjas pagal šiuos apeliacinių teismų nutarčių išaiškinimus Tarnybai pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. prašymą gauti nemokamą teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo surašymo byloje dėl iškeldinimo, tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Mano, kad Tarnybos Sprendimas iš esmės prieštarauja minėtos Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties išaiškinimams.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo (b. l. 69–71), kad Tarnyboje 2018 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo parengimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama 2 bylose: pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l byl104-6094 civilinėje byloje dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytinių anuliavimo ir panaikinimo ir pagal Tarnybos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 civilinėje byloje dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos ir restitucijos taikymo. Pareiškėjas savo skunde patvirtino, kad antrinė teisinė pagalba jam šiuo metu yra teikiama dviejose bylose, o minėti sprendimai yra galiojantys. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2-15 punktus asmuo, kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, nustačius, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų sumokėti pareiškėjas. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba nusprendė, kad yra pagrindas neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, t. y. kai pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, ir priėmė sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodo, kad pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau trečioje byloje, tačiau jo teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą riboja Įstatymas. Pareiškėjui prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išreiškus nesutikimą apmokėti šias išlaidas, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3910-20087, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas atsakovei pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo parengimo civilinėje byloje Nr. e2S-2800-232/2018 dėl iškeldinimo (b. l. 72–77).
Tarnyba 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3910-20087 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniam skundui parengti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo (b. l. 78–79). Tarnyba Sprendime nustatė, kad nors pareiškėjas yra priskirtinas I turto ir pajamų lygiui, tačiau jam antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama 2 bylose (pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l 104-6094 civilinėje byloje dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytinių anuliavimo ir panaikinimo ir pagal Tarnybos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 civilinėje byloje dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos ir restitucijos taikymo), o pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 procentų).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sąlygas jai gauti reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatyti tam tikri saugikliai, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama.
Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-15 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, pareiškėjas privalo laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-791/2014 ir kt.). Būtent Įstatyme nustatytų sąlygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galbūt pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, šią gynybą realizuojant, pusiausvyrą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 21 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytinių anuliavimo ir panaikinimo. Tarnyba 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l 104-6094 teikti 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytinių anuliavimo ir panaikinimo (b. l. 82–83). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos ir restitucijos taikymo. Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos ir restitucijos taikymo, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 80–81).
Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas Tarnybai pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje apeliaciniam skundui parengti. Tarnyba, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pajamos ir turtas neviršija I pajamų ir I turto lygių, tačiau nemokama antrinė teisinė pagalba Tarnybos sprendimais jau yra teikiama dviejose civilinėse bylose. Įstatymo 14 straipsnio 7 dalis aiškiai numato, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-15 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 14 d. prašymo 9 punkte nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Kaip minėta, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Taigi, Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo parengimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo.
Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, Tarnybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3910-20087 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus viešojo administravimo aktui, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė