Civilinė byla Nr. e2S-2235-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10558-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.;

3.1.18.2.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;

                            (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17160-848/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Printela“ prevencinį ieškinį atsakovėms uždarai akcinei bendrovei „Gintaja“ ir L. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovės L. B. prevencinį priešieškinį ieškovėms uždarai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė L. B. kreipėsi į teismą su prevenciniu priešieškiniu, prašydama uždrausti ieškovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ bet kokiu būdu, forma ir apimtimi valdyti ir naudotis turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini): (i) 0,12 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) plastinės chirurgijos klinika ir grožio salonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (i) naudotis turtu patiems ar jį perduoti bet kokiu pagrindu kitiems tretiesiems asmenims, (ii) iš faktinio turto naudotojo UAB „Grožio chirurgija“ tiesiogiai ir/ar netiesiogiai bet kokia forma gauti atlygį už naudojimąsi turtu, (iii) sudaryti ir vykdyti bet kokias sutartis, susijusias su turto naudojimu, valdymu, eksploatavimu ar disponavimu, (iv) patekti į turtą ir žemės sklypą. Įpareigoti ieškoves UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ susilaikyti nuo veiksmų, kurie trukdo ir/ar apsunkina turto faktinio naudotojo ir valdytojo teises, t. y. - (i) kreiptis į komunalines paslaugas teikiančias įmonės dėl komunalinių paslaugų į turtą teikimo apribojimo ir/ar nutraukimo, (ii) sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl turto apsaugos, (iii) trukdyti patekti į patalpas teisėtiems turto valdytojams ir bet kokiems tretiesiems asmenims.
2. Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, analogiškų pareikštiems priešieškinio reikalavimas, iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės L. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje dėl priešieškinio specifikos (apsauginio atsakovių teisių gynybos pobūdžio) nėra pagrindo teigti, kad atsakovės priešieškinis yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Teismas nurodė, kad ieškovės yra ginčo nekilnojamojo turto savininkės, tuo tarpu atsakovės prevencinio priešieškinio dalykas visiškai sutampa su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl šiuo atveju ieškovių veiksmus vertinti visiškai neteisėtais nėra pagrindo.
5. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovių veiksmai, susiję su ginčo turtu, nesąlygoja žalos kilimo fakto. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė pareiškė prevencinį priešieškinį ieškovėms dėl to, jog pasak jos, galimai ieškovių nesąžiningi ir neteisėti veiksmai pažeis atsakovės teises ir interesus, nesudarė pagrįsto pagrindo spręsti, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų grėsmę būsimo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6. Teismas sprendė, kad ginčo atveju atsakovė neįrodė abiejų sąlygų, reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

7. Atskiruoju skundu atsakovė L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčo turto teisėta naudotoja šiuo atveju yra UAB „Grožio chirurgija“, su kuria sudaryta nuomos sutartis šiai dienai yra galiojanti ir jos galiojimas nėra kvestionuojamas jokia forma. Tuo tarpu ieškovių elgesys yra nesąžiningas, jau iš anksto buvo planuojama pasisavinti ginčo turtą – yra sistemingai siekiama neteisėtai ir nesąžiningai nevykdyti preliminariosios sutarties ir paskolos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, o pačių ieškovių veiksmai tik patvirtina jų tikslą visiškai perimti ginčo turtą.  Ieškovių nesąžiningumą taip pat patvirtina ir jų prevenciniu ieškiniu keliami reikalavimai.
2. Skundžiama nutartimi, neatlikus išsamesnio įrodymų tyrimo, kuris galėjo būti atliekamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir net ieškovėms nespėjus pasinaudoti savo procesine teise pateikti savo atsiliepimą į byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus, buvo nepagrįstai konstatuota, jog atsakovės priešieškinio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovių veiksmų neteisėtumas, nėra įrodytos. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų galima spręsti, ar ieškovių veiksmai, susiję su sąmoningu atsisakymu vykdyti teisėtai sudarytą preliminarią sutartį, yra teisėti.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, kurie būsimo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą padarytų visiškai negalimu. Ieškovėms neteisėtu būdu perėmus turtą iš teisėto valdytojo ir vėliau jį parduotų ar kitaip perleistų ar apsunkintų trečiųjų asmenų naudai, šis ginčas prarastų prasmę. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
4. Skundžiama nutartis neatitinka suformuotos teismų praktikos bei yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą.
8. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Printela“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovės yra tik laikini turto savininkai, kadangi pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė UAB „Printela“ nenori ir neketina parduoti jai nuosavybės teise priklausančios ginčo turto dalies. Šiuo atveju nėra grėsmės žalai atsirasti, atsakovės priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Zenito investicijos“ prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, todėl nei ieškovės, nei atsakovės pagal ją nebeturi jokių teisų ir pareigų. Atsakovė nenurodo jokių ieškovių neteisėtų veiksmų, kita vertus įstatymas draudžia versti asmenį sudaryti sutartį, tik ieškovės gali priimti sprendimus, susijusius su joms nuosavybės teise priklausančiu turtu, tik ieškovės, turėdamos daiktines teises į ginčo turtą, gali spręsti kaip jį naudoti, valdyti ir disponuoti. Be to, atsakovės procesiniuose dokumentuose yra pateiktos neteisingos ir iškraipytos faktinės aplinkybes, neteisingai nurodoma, kad būtent ieškovės vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

12. Atsakovė atskirajame skunde be kitų argumentų taip pat nurodo, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas prieš pasisakydamas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, pirmiausiai patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
13. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir trumpai, bet aptarė abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą, todėl nėra pagrindo sutikti dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo (nutarties nemotyvavimo). Absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas. Taigi, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

16. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio/priešieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio/priešieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. B. pateikė teismui prevencinį priešieškinį, o kartu su juo ir prašymą taikyti analogiškas priešieškinio reikalavimams laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, padaręs išvadą, kad atsakovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų, t. y. sprendė, kad priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas, taip pat nėra įrodyta grėsmė būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės įrodinėja, jog yra abi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, kurie būsimo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą padarytų visiškai negalimu.
18. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (ginčo atveju atsakovei) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
19. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas, todėl negalėtų būti tenkinamas. Atsakovė teismui yra pateikusi prevencinį priešieškinį CK 1.138 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuriuo įrodinėja, kad tiek atsakovė UAB „Gintaja“, tiek ir ji (L. B.) yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, o tokias teises jos yra įgijusios kartu su dabartinėmis ginčo turto savininkėmis (ieškovėmis) sudarytos Paskolos sutarties ir Preliminariosios sutarties pagrindu. Be to, atsakovė taip pat įrodinėja, kad nors ginčo turto nuosavybės teisės subjektais formaliai yra įregistruotos ieškovės, tačiau tokia situacija yra susidariusi dėl to, kad ieškovės nusprendė nesąžiningai nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tokiu būdu pasisavinti ginčo turtą. Taigi, atsakovė pareikštu prevenciniu priešieškiniu įrodinėja, kad tiek ji, tiek ir kita atsakovė – UAB „Gintaja“, yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, tuo tarpu ieškovės neteisėtais veiksmais pasisavino ginčo turtą, kuris joms nepriklauso. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo turtas nuosavybes teise priklauso ieškovėms, to neneigia ir pati atsakovė, tačiau tarp šalių yra iškilęs ginčas būtent dėl teisėto ginčo turto valdymo – bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pareikštu prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti apeliantėms valdyti ginčo turtą, tuo tarpu, atsakovė pareikštu prevenciniu priešieškiniu siekia užkirsti kelią galimai neteisėtiems ieškovių veiksmams, įrodinėjant, kad būtent ji ir kita atsakovė – UAB „Gintaja“, yra teisėtos turto valdytojos ir naudotojos. Taigi, tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės bus atsakyta, ar atsakovės turi teisę valdyti ginčo turtą, ar ne, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atskirajame skunde nurodytos faktinės ginčo aplinkybės (susijusios su ginčo turto valdymu) nėra vertinamos. Vertinant bendrai, atsakovės pateikto priešieškinio forma ir turinys jo pateikimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie priešieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl priešieškinis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertintas kaip preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, jog visos priešieškinio aplinkybės bus įvertintos ir dėl jų plačiau pasisakyta tik teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės, tačiau šioje bylos stadijoje atsakovės pateiktas ir teismo priimtas bei nagrinėjamas priešieškinis neturėjo būti pripažintas prima facie nepagrįstu.
20. Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat konstatavo neegzistuojant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai – grėsmei būsimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Teismas nurodė, jog ieškovių veiksmai, susiję su ginčo turtu, nesąlygoja žalos kilimo fakto, kaip tai įrodinėja atsakovė, be to, į bylą nėra pateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi.
21. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio/priešieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui/atsakovui pranašumo atsakovo/ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
22. Atsakovė atskiruoju skundu teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, t. y. jį parduotų ar kitaip perleistų, apsunkintų trečiųjų asmenų naudai, todėl kilęs ginčas prarastų savo esmę, o būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių rašytinų įrodymų (kaip pvz. duomenų apie ieškovių ketinimą perleisti ginčo turtą ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo turto savininkės yra būtent ieškovės, ši jų teisė nėra paneigta ir nuginčyta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo, bet priešingai, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be jokio teisinio pagrindo būtų neproporcingai suvaržytos ieškovių teisės, pažeista interesų pusiausvyra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės priešieškinio preliminarų pagrįstumą, tačiau atsakovei neįrodžius antrosios sąlygos – grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina, jog šiuo atveju nėra būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos.
23. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas