Bylos Nr. 1S-578-397/2014;

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00070-2013-2;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.9.; 2.9.7.; 2.12.2.; 2.12.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai B. G., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs privačios kaltintojos B. G. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal B. G. skundą bei priešpriešinį R. K. skundą nutrauktas,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2014-03-07 nutartimi nutraukė privataus kaltinimo bylos procesą pagal B. G. skundą prieš R. K. bei pagal R. K. priešpriešinį skundą prieš B. G.. Teismo nutartyje konstatuota, kad B. G. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl privataus kaltinimo procesas, paaiškėjus šiai aplinkybei, nutrauktinas. 

Skunde B. G. atstovas advokatas V. Molis prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-074 nutartį privataus kaltinimo byloje panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. skunde atkreipia dėmesį, kad BPK 407 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų 140 straipsnio 1 dalyje procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. BPK 409 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Tokiu atveju byla perduodama prokurorui, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Pažymi, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų gali pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar teisėto atstovo pareiškimas. Taigi, pagal minėtas nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisę pradėti ir prokuroras. Šiuo atveju D. K. padaryta veika turi visuomeninę reikšmę, veika padaryta prieš neįgalų asmenį, nukentėjęs asmuo šioje byloje laikytinas kaip negalintis pats tinkamai ginti savo interesų, nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos kreipėsi į kompetentingas institucijas parašydama pareiškimą, be to, jos interesus atstovauja gynėjas, kas rodo pačios nukentėjusiosios valią ginti savo teisėtus interesus.

Teismo posėdyje B. G. ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo nutartis, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal B. G. skundą ir priešpriešinį R. K. skundą nutrauktas, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.

Apylinkės teismas nustatė, kad paaiškėjus, jog B. G. yra nepakaltinama, o ši aplinkybė pareiškimo priėmimo metu teismui nebuvo žinoma, privataus kaltinimo procesas turi būti nutrauktas. Apygardos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad ta aplinkybė, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo serga psichikos liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra pagrindas procesą, pradėtą privataus kaltinimo tvarka, nutraukti.

BPK 408 straipsnio 2 dalyje yra aptariama situacija, kai proceso, pradėto pagal nukentėjusiojo skundą metu paaiškėja, jog nukentėjusysis nėra pakankamai veiksnus ir negali pilnai suvokti savo teisių ar dėl kitokių priežasčių negali vykdyti privataus kaltintojo funkcijų ir tokiu atveju teismo leidimu į procesą gali įstoti nukentėjusiojo atstovas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju minėta norma negali būti taikoma. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad privataus kaltinimo procesas buvo pradėtas pagal B. G. skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. K.. Skundo padavimo metu B. G. atstovo neturėjo. Nustačius, kad tiek skundo padavimo metu, tiek dabar B. G. serga psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar B. G., būdama neveiksni, galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad jau skundo padavimo metu asmuo buvo neveiksnus, turėtų būti taikomas BPK 409 straipsnis, reglamentuojantis perėjimą iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaroma žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi pradėti prokuroras. Proceso teisme metu paaiškėjus, kad B. G. dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo ginti savo teisėtų interesų pati, ir nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, teismas turėjo priimti sprendimą privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad paaiškėjus, jog R. K. priešpriešinis skundas privataus kaltinimo tvarka paduotas prieš neveiksnų asmenį – B. G., privataus kaltinimo byla šioje dalyje turi būti nutraukta, kadangi dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo nepakaltinamam asmeniui į teismą gali kreiptis tik prokuroras pareiškimu. BPK 394 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nagrinėjant bylą teisme nustačius BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad asmuo yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ar teismas priima nutartį pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Remiantis šia norma darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad skundas pradėti privataus kaltinimo procesą yra paduotas prieš nepakaltinamą asmenį, turi pats savo iniciatyva pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas privataus kaltinimo bylos procesą tiek pagal B. G., tiek pagal R. K. skundus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui atitinkamiems sprendimams priimti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                             Gytis Večerskas