+Administracinė byla Nr. eA-1165-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05325-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 24S213095 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo, nes bijo grįžti į savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini). Jos nuomone, kilmės valstybėje jai gresia kalėjimas už (duomenys neskelbtini) dalyvavimą protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini).
3. Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas dėl jos dalyvavimo protestuose / akcijose bei valdžios kritikos socialiniuose tinkluose. Kilmės valstybėje kylanti grėsmė jai yra pagrista realia informacija ir situacija (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas tinkamai to neįvertino ir neišnagrinėjo jos individualios situacijos. (duomenys neskelbtini)valdžios institucijos toliau aktyviai persekioja ir traukia baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius (duomenys neskelbtini). Valdžios institucijos plačiai naudoja veido atpažinimo programinę įrangą ir dirbtinį intelektą, siekdamos nustatyti asmenų tapatybę pagal vaizdo įrašus, taip pat siekiant sudaryti ir nustatyti asmenų veiklą, pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje; ir kt. Pareiškėja teigė, kad pastaraisiais metais įvykdyta šimtai suėmimų, ir nors laikui bėgant jų skaičius sumažėjo, jie vis dar vyksta reguliariai. Pagal naujausią informaciją (duomenys neskelbtini) iki šiol yra persekiojami asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priklauso sistemingai persekiojamai grupei (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas neištyrė jos profilio ir nepriskyrė jos prie sistemingai persekiojamos grupės. Dėl kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini) nebegyvena ir pareiškėjos sutuoktinis, jo tėvai, vyro brolis ir jo žmona. Vyro tėvai, nors ir turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bet bijo ten grįžti ir jį parduoti. (duomenys neskelbtini) liko gyventi tik jos mama, bet ji gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjos manymu, nepagrįsta Sprendime padaryta išvada, jog mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini)valdžia žino ar gali sužinoti apie jos politinius įsitikinimus, kurie yra nepriimtini valdžiai. (duomenys neskelbtini) į socialinius tinklus kėlė įrašus, kuriais smerkė ir nepalaikė (duomenys neskelbtini) režimo. Nors įrašai ir buvo ištrinti, tačiau nėra garantijos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms ši informacija nėra žinoma, ypač, kai kiti asmenys galėjo pasidaryti ekrano nuotraukas ir jas išplatinti (pasidalinti viešoje erdvėje).
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad skundžiamą Sprendimą priėmė, nes tyrimo metu nenustatė individualių faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėja turi visiškai pagrįsta baimę patirti persekiojimą dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimo veiksmai, numatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
7. Atsakovo teigimu, pareiškėjos skunde pateikta Švedijos migracijos agentūros parengta informacija ir kiti nurodyti šaltiniai iš esmės nepraplečia ir nepaneigia Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau, kad asmuo sulauktų persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepatenka į tokių asmenų profilį. Nors pareiškėja skunde teigė, kad ji priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei, tačiau nenurodė, kaip ji asmeniškai patyrė persekiojimą. Anot atsakovo, bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje ar Lietuvos Respublikoje būtų tiek aktyviai ir nuosekliai dalyvavusi opozicinėje veikloje, jog pagal analogiją su kitų asmenų patirtu persekiojimu būtų galima teigti, jog taip pat ir pareiškėjai kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų. Tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
8. Pareiškėjos skunde pateikti šaltiniai nėra susiję su jos individualia situacija. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne tik bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą Sprendimą. Migracijos departamento įsitikinimu, teisės aktai neįpareigoja rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.
9. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja įrašus, esančius socialiniuose tinkluose ištrynė (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia žino ar gali sužinoti apie jos politinius įsitikinimus, kurie yra nepriimtini valdžiai, t. y. mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiką, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos galėjo pastebėti tuos išrašus. Duomenų apie pareiškėjai taikytiną persekiojimą viešai prieinamuose šaltiniuose nėra, Interpol duomenų bazėje pareiškėjos duomenų nėra, ji nėra įtraukta į ekstremistinių asmenų sąrašą, nerasta ir informacijos apie prieglobsčio prašytojos dalyvavimą protestuose, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia yra identifikavusi pareiškėją kaip grėsmę vykdomai politikai ir pan. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji, minėta, taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos I. M. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
11.1. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2308-AS-0030 (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) nesutikdama su (duomenys neskelbtini), ji balsavo už (duomenys neskelbtini), išreikšdama nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose, buvo nufotografuota mitinguose kartu su būsimu vyru. Apklausos metu pareiškėja nurodė, jog išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ir bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jai dėl jos dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini) ir už įrašus socialiniuose tinkluose galbūt gresia kalėjimas.
11.2. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigojo ją savanoriškai išvykti, įspėjo ją, kad per nustatyta laiką neišvykus, bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta individualių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat Prašymo negarinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimo veiksmai, nurodyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pakankamai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą, įvertino visas jos nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus (duomenis), argumentuotai dėl jų pasisakė, vertino kilmės šalies informaciją; be to, visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai. Priešingai nei nurodė pareiškėja, atsakovas dėjo pakankamas pastangų, jog išsiaiškinti visas su pareiškėjos Prašymu susijusias svarbias aplinkybes, tad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją. Migracijos departamentas surinko tiek informacijos, kiek ji buvo pakankama nešališkai ir objektyviai ištirti pareiškėjos individualias aplinkybes bei priimti teisingą Sprendimą.
13. Vertindamas pareiškėjos pateiktą informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyti šaltiniai iš esmės koreliuoja su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, jos nepraplečia ar juo labiau nepaneigia. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, viešai valdžią kritikuojančius asmenis ir pan. Tačiau pareiškėja šio profilio neatitinka. Ne visi absoliučiai protestuose dalyvavę asmenys susiduria su persekiojimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja (duomenys neskelbtini), tam tikrą laikotarpį dalyvavo taikiuose protestuose ir mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) bei į socialinius tinklus („Facebook“ ir „Instagram“) kėlė įrašus kritikuojančius (duomenys neskelbtini) valdžią. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie tvirtintų, jog ji domina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, ar kad (duomenys neskelbtini) institucijos žino apie pareiškėjos dalyvavimą protestuose ar buvusius įrašus socialiniuose tinkluose. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja įkeltus įrašus į socialinius tinklus po kelių mėnesių ištrynė; taip pat nėra žinoma, kiek žmonių tuos įrašus matė, ar iš viso kas nors matė. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kad ji mitinguose buvo užfiksuota, nufotografuota ar pan.; Migracijos departamentas irgi tokios informacijos iš viešai prieinamų šaltinių nerado. Tad, vėl gi, nėra žinoma, ar (duomenys neskelbtini) institucijos žino apie pareiškėjos dalyvavimą protestuose. Kita vertus, byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad pareiškėjos profilis nesudomino teisėsaugos institucijas. Pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) teisėtai išvyko 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams, nuo jos politinės nuomonės išreiškimo. Per dvejus metus pareiškėja nebuvo nei sulaikyta, nei kviesta į apklausas. Teismo posėdžio metu pareiškėja dar kartą patvirtino, kad ji nei iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nei po to, t. y. jau gyvenant Lietuvoje, nesusilaukė jokio teisėsaugos institucijų dėmesio; be to, pas (duomenys neskelbtini) likusią jos mamą taip pat nebuvo atvykę ir nesidomėjo pareiškėja jokie pareigūnai.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pareiškėjos situaciją įvertino individualiai bei padarė pagrįstą išvadą, jog galimybė pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Bendra kilmės valstybės informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami ir baudžiami asmenys, protestavę ir kritikuojantys valdžią, pagal byloje nustatytas individualias pareiškėjos aplinkybes, yra nepakankama konstatuoti tarptautinės apsaugos poreikio reikalingumo pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, kad ji priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei, laikytini deklaratyviais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nenori gyventi šalyje ir mokėti mokesčius, kur prieš savo piliečius yra naudojamas smurtas.
15. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėja yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų reali ir individuali persekiojimo grėsmė. Tuo pačiu tai leidžia padaryti išvadą, kad nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tad pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų.
III.
16. Pareiškėja I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jos nuogąstavimai dėl (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo jos atžvilgiu (dėl jos dalyvavimo protestuose/akcijose bei valdžios kritikos socialiniuose tinkluose) yra pagrįsti kilmės valstybės informacija ir realia situacija (duomenys neskelbtini), kurios teismas tinkamai neįvertino. Vadovaujantis Švedijos migracijos agentūros parengta informacija apie (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad net ir praėjus tiek laiko po protestų iki šiol asmenys, (duomenys neskelbtini) dalyvavę protestuose, yra nustatinėjami ir suimami. Taigi pareiškėjos baimė būti persekiojamai dėl dalyvavimo protestuose yra pagrįsta ir objektyvi, o rizika patirti persekiojimą – visiškai reali, o ne hipotetinė. (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos toliau aktyviai persekioja ir traukia baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad pareiškėja galėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini) teisėtai, tačiau atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, į protestuose dalyvavusių asmenų kiekį, (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos užtruko surasti ir nubausti iškart visus protesto dalyvius, tačiau (duomenys neskelbtini) valdžia nesustoja, ji ir toliau ieško ir baudžia protesto dalyvius ir tai patvirtina kilmės valstybės informacija.
18. Pareiškėjos manymu, Migracijos departamentas neištyrė asmens profilio ir nepriskyrė jo prie sistemingai persekiojamos (duomenys neskelbtini) grupės, o šios klaidos neištaisė ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), o iki šiol tokie asmenys (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų yra persekiojami. Byloje pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina teiginį, kad yra rimtų priežasčių manyti, kad pareiškėja priklauso sistemingai persekiojamai grupei.
19. Pareiškėja pažymi, kad pagal naujausią LVAT praktiką (2024 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1498-822/2024) tokio profilio asmenys, kaip ir pareiškėja, susiduria su persekiojimu. Vadovaujantis naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol yra persekiojami asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad pareiškėja kilmės valstybėje gali būti persekiojama, tačiau Migracijos departamentas nesurinko reikiamos kilmės valstybės informacijos ir tinkamai neišnagrinėjo jos individualios situacijos, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus motyvus ir argumentus bei pateiktą kilmės valstybės informaciją.
20. Be to, pareiškėja dėl savo politinių įsitikinimų, dalyvavimo protesto akcijose ir valdžios kritikos socialiniuose tinkluose, negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, kad ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama.
21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos nurodoma Švedijos migracijos agentūros parengta informacija ir kiti nurodyti šaltiniai iš esmės ne praplečia ir nepaneigia Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos ir, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, koreliuoja su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Be to, LVAT panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau kad asmuo sulauktu persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepatenka į tokių asmenų profilį. Nors pareiškėja teigia, kad jis priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei, tačiau nenurodė, kaip jis asmeniškai patyrė persekiojimą, todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais.
23. Atsakovas pažymi, jog iš bylos medžiagos nematyti, jog pareiškėja kilmės valstybėje ar Lietuvos Respublikoje būtų tiek aktyviai ir nuosekliai dalyvavusi opozicinėje veikloje, jog pagal analogiją su kitų asmenų patirtu persekiojimu būtų galima teigti, kad taip pat ir pareiškėjai kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų. Kita vertus, aplinkybė, jog kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo, o bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).
24. Pareiškėjos skunde nurodoma LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, be to, prieglobsčio prašytojų prašymai kiekvienu atveju nagrinėjami ir vertinami individualiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tik savo dalyvavimu taikiuose protestuose ir ištrintais įrašais, kritikuojančiais (duomenys neskelbtini) valdžią. Pareiškėja nepriklauso jokiai partijai, aktyviai ir viešai savo politinių pažiūrų neskleidžia, nėra visuomenės nuomonės formuotoja ir pan. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjos skunde nurodytose bylose nustatytų faktinių aplinkybių.
25. Pareiškėjos pateikta informacija yra bendro pobūdžio apie įvairių valstybių išsakytą paramą (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie nukentėjo nuo kilmės valstybės veiksmų. Tačiau pateikti šaltiniai nėra susiję individualiai su pačia pareiškėja ar jos individualia situacija. Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.
26. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, darė pagrįstą išvadą, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjai, grįžus į jos kilmės valstybę, patirs persekiojimą dėl jos nurodomų motyvų. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 24S213095, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigoti ją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, surinko tiek informacijos, kiek ji buvo pakankama nešališkai ir objektyviai ištirti pareiškėjos individualias aplinkybes bei priimti teisingą Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyti šaltiniai iš esmės koreliuoja su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, jos nepraplečia ir nepaneigia. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie tvirtintų, jog ji domina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, ar kad (duomenys neskelbtini) institucijos žino apie pareiškėjos dalyvavimą protestuose ar buvusius įrašus socialiniuose tinkluose. Teismo vertinimu, bendra kilmės valstybės informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami ir baudžiami asmenys, protestavę ir kritikuojantys valdžią, pagal byloje nustatytas individualias pareiškėjos aplinkybes, yra nepakankama konstatuoti tarptautinės apsaugos poreikio reikalingumo pareiškėjai.
29. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jos nuogąstavimai dėl (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo jos atžvilgiu yra pagrįsti kilmės valstybės informacija ir realia situacija (duomenys neskelbtini), kurios teismas tinkamai neįvertino. Net ir praėjus laikui po protestų iki šiol asmenys, (duomenys neskelbtini) dalyvavę protestuose, yra nustatinėjami ir suimami, todėl jos baimė būti persekiojamai yra pagrįsta ir objektyvi. Pareiškėja dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), o iki šiol tokie asmenys (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų yra persekiojami. Vadovaujantis naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol yra persekiojami asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini).
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Ginčui yra aktualios tarpusavyje susijusios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, pats persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
33. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).
35. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
38. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
39. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte. Vadovaujantis Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti sąsaja tarp jos 10 straipsnyje minimų persekiojimo priežasčių (inter alia (be kita ko) politinių įsitikinimų) ir šio persekiojimo veiksmų.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog ji bijo grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), nes bus sulaikyta ir nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) ir socialiniuose tinkluose kritikavo (duomenys neskelbtini).
41. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytų motyvų tyrimą, nustatė, kad pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų ir patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga ją identifikavo kaip (duomenys neskelbtini) vykusių mitingų dalyvę ar asmenį, socialinėje erdvėje kritikuojantį valdžią, bei kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti. Tyrimo metu nerasta informacijos apie pareiškėjos politiškai motyvuotą persekiojimą, Interpolo duomenų bazėje bei asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše taip pat nėra duomenų apie pareiškėją. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ištrynė įrašus, esančius socialiniuose tinkluose, todėl, atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia žino ar gali sužinoti apie jos politinius įsitikinimus, kurie yra nepriimtini valdžiai, o Migracijos departamentui pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose pareiškėja nėra užfiksuota mitingo metu. Be to, viešos prieigos interneto šaltiniuose nerasta informacijos apie pareiškėjos dalyvavimą protesto akcijose ir jos viešą (duomenys neskelbtini) kritiką socialiniuose tinkluose. Ji iš kilmės valstybės išvyko tik 2022 m. rugpjūtį, t. y. praėjus beveik 2 metams po jos politinės nuomonės viešo išreiškimo, tačiau per šį laikotarpį nei ji, nei jos vyras nebuvo iškviesti į apklausą, nebuvo sulaikyti, nebuvo bausti administracinėmis nuobaudomis, jų atžvilgiu nebuvo iškeltos ir baudžiamosios bylos. Iš savo kilmės valstybės pareiškėja išvyko teisėtai, perėjus (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą ir su jokiomis kliūtimis išvykimo iš (duomenys neskelbtini) metu nesusidūrė.
42. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos paaiškinimus kilmės valstybės informacijos, tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, Sprendime konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui įgyti ir dėl to nesuteikė jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžti į kilmės valstybę, jos nurodyti veiksmai, kurie jai gali grėsti, yra nulemti bendro pobūdžio padėtimi kilmės valstybėje, o ne jos turimomis (arba jai priskiriamomis) asmeninėmis savybėmis, bei gali grėsti ne asmeniškai jai (arba grupei asmenų, kuriai ji priklauso), o bet kuriam šalies gyventojui, todėl jos baimė patirti šiuos veiksmus nėra individualizuota. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžia nežino ir mažai tikėtina, kad gali sužinoti apie prieglobsčio prašytojos protestus prieš valdžią, į tai, kad ji panaikino visus įkalčius apie savo dalyvavimą protestuose, į tai, kad viešos prieigos šaltiniuose nerasta informacijos apie jos dalyvavimą protestuose, į tai, kad kilmės valstybėje ji nebuvo pakliuvusi į teisėsaugos akiratį, bei įvertinus kilmės valstybės informaciją, mažai tikėtina, jog, jai grįžus į kilmės valstybę, ji bus sulaikyta ir nuteista dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini) ar dalinosi kritiško turinio žinutėmis socialiniuose tinkluose.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos akcentuotas aplinkybes, užsienietės pateiktą informaciją, paaiškinimus, teiktus Migracijos departamento apklausose ir teismo posėdyje, Migracijos departamento surinktą informaciją, ir sutikdamas su atsakovo išvadomis, konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjai, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pareiškėja nepaneigė apeliaciniame skunde tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu bei sprendime padarytomis išvadomis.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) protesto akcijose ir žinučių socialiniuose tinkluose) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas, ar prieglobsčio prašytoja pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojama dėl politinių įsitikinimų, įvertino pareiškėjos individualią situaciją, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie pavojų užsienietei kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieš pareiškėją būtų panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – apklausos, sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį, būtų paskelbta jos paieška. Be to, pareiškėja, nepaisydama prieglobsčio prašyme nurodytų baimių (pavojaus), nuo 2020 m. iki 2022 m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir tik pakankamai neseniai išvyko iš kilmės valstybės, todėl šios aplinkybės pagrįstai leido atsakovui ir pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog kilmės valstybė nėra identifikavusi pareiškėjos, kaip asmens, keliančio grėsmę valdančiajam režimui, ir dėl to ji gali būti persekiojama. Pažymėtina, kad, Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau tam, kad asmuo sulauktų persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju pareiškėja nepatenka į tokių asmenų profilį.
45. Teisėjų kolegija, be kita ko, akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Be to, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1153-815/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, jog nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta iš esmės bendra padėtimi kilmės šalyje, todėl pagrįstai nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
46. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėja galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar, kad jai grėstų mirties bausmė ar egzekucija grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojai gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus ją į kilmės valstybę jai grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas įvertino pareiškėjos gyvenamąją vietą (Minsko m.), kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir padarė išvadą, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
47. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., dėl kilmės valstybės informacijos aktualumo), kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų nepagrįstumas ir neteisėtumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko savarankiškus vertinimus dėl pareiškėjo individualios situacijos ir pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tinkamai pritaikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė