Civilinė byla Nr. e2YT-15020-527/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00847-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

sekretoriaujant V. G.,

dalyvaujant pareiškėjos advokato padėjėjui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: V. S. ir valstybės įmonė Turto bankas) priėmimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja 2021 m. gegužės 25 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos senelis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurio paveldėtojai buvo jo dukra V. S. ir sutuoktinė F. K.. A. K. mirus, po jo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo užvesta, kadangi nekilnojamasis turtas buvo registruotas F. K. vardu. VĮ Registrų centre to turto asmeninė nuosavybė F. K. vardu buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) metais, remiantis (duomenys neskelbtini) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tiesų minėtieji pastatai buvo A. K. ir F. K. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi buvo jų abiejų pasistatyti santuokos metu, (duomenys neskelbtini) metais, kas matyti iš įrašų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties dabar F. K. bei jos vaikų turto paveldėtojams kyla problemos dėl paveldėjimo procedūrų įforminimo. Yra akivaizdu, kad F. K. iš tiesų priėmė A. K. palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti (Lietuvis Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK 5.51 straipsnis), t. y. ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo sutuoktiniui priklausiusiais 1/2 gyvenamojo namo ir ūkinių statinių, prižiūrėjo juos, mokėjo su jais susijusius mokesčius, t. y. valdė juos kaip savo nuosavybę. Jos požiūrį į šį nekilnojamąjį turtą kaip į savo nuosavybę įrodo ir tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų tą turtą įregistruoti savo vardu – gavo seniūnijos pažymėjimą ir pateikė jį VĮ Registrų centrui bei jo pagrindu registre buvo įrašyta tų pastatų savininke. Jokie kiti asmenys niekada jokių pretenzijų į A. K. turtą nereiškė. Pareiškėjos motina, F. K. dukra T. V., po F. K. mirties iki savo mirties gyveno tame name, valdė jį ir prižiūrėjo kaip savą, kadangi turėjo motinos testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko T. V.. Šiuo konkrečiu atveju nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Šis faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – J. V. siekia įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimą. Pareiškėja neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir kitokia negu teismo tvarka šiuos faktus patvirtinančių dokumentų gauti negali. Kadangi yra visos CPK 444 ir 445 straipsniuose numatytos aplinkybės, todėl šis pareiškimas turi būti nagrinėjamas teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu nustatoma, jog jis faktiškai valdo palikimą sudarantį turtą, t. y. juo naudojasi, prižiūri, administruoja, moka mokesčius, bei valdydamas minėtą turtą laiko save jo savininku. Šiuo konkrečiu atveju, faktiškai susiklosčiusių veiksmų seka akivaizdžiai nurodo palikimo priėmimą – mirusio A. K. sutuoktinė F. K. perėmė visą mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, o joks kitas paveldėtojas jokių pretenzijų į tą turtą niekada nepareiškė. A. K. turto paveldėtojos buvo jo dukra V. S. ir dabar jau mirusi sutuoktinė F. K., kurios palikimą priėmė jos dukros T. V., O. Ž., G. B. ir V. S.. Šioje byloje suinteresuotu asmeniu traukiama tiktai V. S., kadangi O. Ž. ir G. B. nebuvo A. K. turto paveldėtojos (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. S. niekada neprieštaravo ir dabar neprieštarauja dėl to, kad jos motina F. K. priėmė palikimą, likusį po jos tėvo mirties, ir pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą. Dėl tos priežasties ji pati, tėvui mirus būdama jau pilnametė, nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo ir to palikimo nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo sutiko iš dalies. Ji pripažįsta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti jos mamai T. V. priklausiusį turtą, tačiau nesutinku, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos ir T. V. mama, priėmė visą palikimą, likusį po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai turtą valdyti. Po tėvo A. K. (duomenys neskelbtini) jo dalį pagal įstatymą turėjo paveldėti jos mama F. K., ji, V. S., ir jos sesuo T. V., tuo metu visos gyvenę tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ir tuo namu naudojęsi. Pagal faktą jos priėmė tėvo A. K. palikimą. Tuo metu buvo laikoma, kad namas priklauso mamai, nes už jo statybas mokėjo mama. Apie tai, kad tėvo A. K. dalis yra nepaveldėta, ji sužinojo tik dabar, kai jos sesers duktė J. V. pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalis nustatė, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi, jos atveju taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo jos tėvo mirties dieną ir po jos. 1964 metų redakcijos CK 574 straipsnis nustatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Šio kodekso 598 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, šaukiami paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šių normų analizė leidžia teigti, kad įstatyminis paveldėtojas paveldi smulkius daiktus be atskiro sprendimo, užtenka tik gyventi palikėjo namuose 1 metus iki jo mirties. Be to, normos nustatė, kad įpėdiniai yra šaukiami paveldėti, t. y. iniciatyva dėl paveldėjimo išeina iš notaro ar jam prilyginto asmens.

Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo, priimto 1974 m. birželio 26 d., 45 straipsnis nustatė, kad valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos, mokyklos, kur mirusysis dirbo arba mokėsi, mirusiųjų gyvenamosios vietos milicijos įstaigos ir namų valdybos, taip pat piliečiai – gyvenamųjų namų savininkai privalo pranešti valstybinėms notarinėms kontoroms arba vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams apie turtą, likusį mirus asmeniui, kurio įpėdinių nėra, taip pat jiems žinomus duomenis apie spėjamų įpėdinių gyvenamąją arba darbo vietą. Šio įstatymo 47 straipsnis nustatė, kad valstybinis notaras, gavęs pranešimą apie palikimo atsiradimą, privalo apie tai pranešti tiems įpėdiniams, kurių gyvenamoji arba darbo vieta jam yra žinoma. Aiškinant šias normas sistemiškai, jos mama ar kitas asmuo turėjo pranešti valstybiniam notarui ar Liaudies deputatų tarybų vykdomajam komitetui apie likusį po jos tėvo A. K. mirties turtą. Po to ji turėjo būti pakviesta priimti palikimo. Ji mano, kad jos mama tuo metu buvo neraštinga ir nežinojo visų įstatymų ir kaip ji turėjo elgtis.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, po tėvo A. K. mirties likusį turtą, t. y. 1/2 namo (duomenys neskelbtini), turėjo paveldėti trys asmenys – mama F. K., ji (V. S.), ir jos sesuo T. V.. Taip pat teisę į paveldėjimą turėjo ir jos brolis P. K., bet jis mirė (duomenys neskelbtini), o jo duktė A. K. atsisakė paveldėti jam priklausiusį turtą. Kadangi jai nebuvo žinoma apie jos teisę į dalį tėvo palikto turto ir ji neatsisakė palikimo, todėl jai atnaujintinas terminas pareikšti teisę į palikimą. Dėl šių priežasčių ji sutinka, kad J. V. priėmė 5/6 palikimo, t. y. 5/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neseklbtini). Be to, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir greitumo principu, ji prašo leisti jai pareikšti pareiškimą dėl termino paveldėti dalį jos tėvui priklaususio turto atnaujinimo.

V. S. atskiru pareiškimu prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priimti.

2021 m. birželio 21 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, atsisakė priimti suinteresuoto asmens V. S. pareiškimą (CPK 143 straipsnio 4 dalis ir 443 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, jog net ir patenkinus suinteresuoto asmens pareiškimą, teismo nuomone, tai neturės reikšmės pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, kadangi pareiškėjos pareiškimu ir neprašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) viena priėmė po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį visą palikimą (tik su kuo ir nesutinka V. S.), pradėjusi faktiškai jį valdyti. Nors šiuo atveju tarp (suinteresuoto asmens reikalavimo arba kitaip – priešieškinio) ir pradinio pareiškimo arba kitaip – pradinio ieškinio) ir yra tarpusavio ryšys, nes ginčas vyksta dėl A. K. palikimo, tačiau, teismo nuomone, kartu nagrinėjant abu pareiškimus, pareiškėjos inicijuotas ginčas nebus išnagrinėtas greičiau ir teisingiau (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas), priešingai tam – ginčo dėl juridinio fakto nustatymo, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, išnagrinėjimas tik užsitęs, kadangi reikės papildomai aiškintis aplinkybes, ar yra pagrindas atnaujinti V. S. terminą palikimui po jos tėvo mirties priimti, tuo labiau, kad V. S. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi būti nagrinėjamas kitokia (CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka), o, be to, yra su trūkumais (neapmokėtas žyminiu mokesčiu, o, be to, jame prieštaringai dėstomos aplinkybės apie tai, kad V. S. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, tačiau prašoma atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti).

Suinteresuotas asmuo V. S. 2021 m. liepos 16 d. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Kadangi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, taikytinos 1964 metų civilinio kodekso normos (toliau – 1964 m. CK), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek 2000 m. CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenys atvirtina, jog pareiškėjos seneliui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo užvesta, nors pagal CK 573 straipsnio 1 punktą jo sutuoktinė ir vaikai buvo pripažįstami pirmos eilės įpėdiniais, paveldintys pagal įstatymą lygiomis dalimis

Pareiškėjos teigimu, po A. K. mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo A. K. ir F. K. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi buvo jų abiejų pasistatyti santuokos metu, (duomenys neskelbtini), kas matyti iš įrašų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nors, remiantis (duomenys neskelbtini) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre to turto asmeninė nuosavybė (duomenys neskelbtini) metais buvo įregistruota F. K. vardu.

Teismo nuomone, yra akivaizdu, kad F. K. iš tiesų priėmė savo sutuoktinio A. K. palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis), kadangi ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojosi ir disponavo sutuoktiniui priklausiusiais 1/2 gyvenamojo namo ir ūkinių statinių, prižiūrėjo juos, mokėjo su jais susijusius mokesčius, t. y. valdė juos kaip savo nuosavybę. Jos požiūrį į šį nekilnojamąjį turtą kaip į savo nuosavybę įrodo ir tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų tą turtą įregistruoti savo vardu – gavo seniūnijos pažymėjimą ir pateikė jį VĮ Registrų centrui bei jo pagrindu registre buvo įrašyta tų pastatų savininke.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Šis faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – kad pareiškėja galėtų įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimą.

Tačiau teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar F. K. tik viena iš įpėdinių faktiniu valdymu priėmė A. K. palikimą,  kadangi pareiškėjos pareiškimu ir neprašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) viena priėmė po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį visą palikimą (tik su kuo ir pradžioje nesutiko V. S., vėliau pakeitusi savo poziciją ir prieštaravimų nebereiškusi), pradėjusi faktiškai jį valdyti. Todėl V. S. išlieka teisė atskiroje byloje įrodinėti ir nusistatyti faktą, kad ji, būdama pirmos eilės įpėdinė, po savo tėvo A. K. mirties taip pat priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Šis faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – kad pareiškėja galėtų įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                              Jolita Cirulienė