Administracinė byla Nr. eA-526-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02024-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA, Agentūra), (toliau – ir atsakovas) 74 952,29 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad LVPA neveikė taip, kaip privalėjo veikti, savo funkcijas vykdė aplaidžiai, vertindama pareiškėjo vykdytus pirkimus ir pripažindama, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbto supaprastinto riboto konkurso „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ (pirkimo Nr. 141748; toliau – ir Projektas, Pirkimas) laimėtojas yra teisėtas, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 pripažino, kad Pirkimo laimėtojas neatitiko pirkimo sąlygose įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo. Pareiškėjas teigė, jog LVPA nustačiusi, kad Pirkimo laimėtojas išrinktas neteisėtai, turėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją. Taip pat pabrėžė, kad LVPA, pateikdama netinkamą išvadą dėl Pirkimo ir jo metu sudarytos Pirkimo sutarties teisėtumo, elgėsi neteisėtai, pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjas nurodė, jog turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykdytas Pirkimas yra teisėtas, laimėtojas išrinktas teisėtai ir pareiškėjas galės įvykdyti 2013 m. spalio 21 d. pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus rentiniai“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 2013/10/21 (toliau – ir Sutartis). Akcentavo ir tai, kad LVPA ne tik netinkamai atliko patikrinimą, bet vėliau, inicijavusi dar vieną patikrinimą ir įvertinusi tuos pačius dokumentus, pati nustatė pažeidimus ir pasiūlė pareiškėjui skirti sankciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad LVPA neprisiėmė jokios atsakomybės, toks elgesys yra nesuderinamas su gero administravimo principu, o dėl minėtų neteisėtų LVPA veiksmų pareiškėjas negavo 74 952,29 Eur dydžio Projekto finansavimo, kurį pagrįstai tikėjosi gauti.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad LVPA atlieka projekto vykdytojų patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, tačiau ji nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiūrą ir vertinimą vykdanti institucija. Pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. R4-14548 (13.2.2-1190) (toliau – ir Raštas) atsakovas išsakė tik nuomonę dėl Pirkimo dokumentų ir toks Raštas negalėjo būti laikytinas sprendimu bei nepanaikino pačios perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų ir atsakomybės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog pirkimo laimėtojas buvo parinktas neteisingai, pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių pagal ex injuria jus non oritur (liet. iš neteisės teisė neatsiranda) principą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-989/2014) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, kur konstatuota, kad perkančioji organizacija netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams). Taigi iš esmės susidarė tokia situacija, kai perkančioji organizacija aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Pareiškėjo priimtas sprendimas neatmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiūlymo buvo neteisėtas. Taip pat buvo konstatuota, kad perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 941 straipsnio 2 dalį, kad nėra sąlygų dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia VPĮ 951 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais, nėra pagrindų palikti galioti Sutartį, kuri buvo sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5732-790/2015 pareiškėjo skundą dėl įsakymų ir sprendimo, susijusių su Projekto finansavimo sumažinimu ir susigrąžinimu, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimu panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai, priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, pagrįsti tinkamai nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be to, pažymėjo, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatomis būtent pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, peržiūrėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasirašytą sutartį, neišreiškė pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, konstatavo, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga priemone, nes netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal Sutartį, vertės. Taip pat buvo įvertinta ir aplinkybė dėl Rašto – nustatyta, kad tai neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Konstatuota, kad ši aplinkybė neribojo LVPA atlikti pažeidimo tyrimą, kuris buvo savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nelaikoma pakartotiniu patikrinimu tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti.
8. Teismas konstatavo, kad minėtose bylose nustatyti faktai įsiteisėjusiais galutiniais teismų sprendimais civilinėje ir administracinėje bylose, vertinant pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, turės prejudicinę galią šiai bylai.
9. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pirmiausia vertino ar LVPA atliko neteisėtus veiksmus. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 3.1.2 punktą ir į tuo pačiu nutarimu patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų taisyklės) 10 punktą, o taip pat į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, kuriose reglamentuojama ir pirkimų patikra, 463 ir 464 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad LVPA yra įgyvendinančioji institucija, kuri atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstine patikra siekiama galimų pažeidimų prevencijos. Tačiau išankstinė patikra tėra tik procedūros dalis siekiant gauti finansavimą ir toks vertinimas negali būti laikomas sprendimu Projekto išlaidoms finansuoti.
10. Teismo vertinimu, Rašto turinys patvirtino, kad jame buvo išreikšta nuomonė dėl Pirkimo dokumentų ir Sutarties. Rašte buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumui įvertinti. Taip pat buvo nurodyta, kad už tinkamą pirkimų vykdymą atsakingas būtent projekto vykdytojas (pareiškėjas). Teismas sutiko su LVPA pozicija, kad Rašte LVPA išdėstyta nuomonė, kuri nepanaikino ir nešalino pareiškėjo, kaip Projekto vykdytojo, atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus. Teismas sprendė, jog LVPA nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiūrą ir vertinimą vykdanti institucija, o pareiškėjo pateiktų Pirkimo dokumentų įvertinimas yra sudėtinė išlaidų tinkamumo finansuoti proceso vertinimo dalis. Dokumentų administracinės atitikties vertinimas negalėjo būti tapatinamas su galutiniu projekto vertinimu, todėl Rašto turinys negalėjo pareiškėjui suteikti teisėtų lūkesčių, kad Projektas tinkamas finansuoti ir kad nuo Rašto priklauso Pirkimo teisėtumas. Priešingai, Rašte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad būtent pats pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą pirkimų vykdymą.
11. Teismas pabrėžė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad Rangos sutartis sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų atlikusi LVPA, vykdydama pažeidimo tyrimo veiksmus, teismai nenustatė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų neteisėtus LVPA veiksmus, teismui nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad teismai, nagrinėdami minėtas civilinę ir administracinę bylas, galutiniuose sprendimuose nepasisakė dėl atsakovo kaltų veiksmų, o bendro pobūdžio pareiškėjo nurodyti argumentai neatitiko įrodinėjimo reikalavimų nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl gero administravimo principų pažeidimo, nes byloje vertinami įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyti faktai dėl pareiškėjo vykdyto Pirkimo ir jam pritaikytos finansinės korekcijos. Pareiškėjas skundą grindė neteisėtais LVPA veiksmais, kurie susiję su Pirkimo dokumentų vertinimu bei pažeidimo tyrimo procedūrų atlikimu, o teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, neteisėtų LVPA veiksmų nenustatė bei konstatavo, kad LVPA, Rašte ir atsisakydama skirti pareiškėjui paramą pagal jo paraišką, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir neteisėtų veiksmų neatliko. Atsižvelgęs į tai, teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo)) buvimo, išsamiau nepasisakė.

III.

12. Pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į LVPA atliekamo išankstinio pirkimo procedūrų vertinimo reikšmę ir jos veiksmų nuoseklumą, t. y du kartus išanalizavo tą pačią medžiagą ir priėmė priešingus sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovui turi būti taikoma deliktinė atsakomybė, kadangi egzistuoja visos sąlygos šiai atsakomybei kilti – atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas (neteisėti veiksmai), pareiškėjas patyrė žalą (sumažintas Projekto finansavimas), pareiškėjo patirtą žalą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino LPVA pareigą tikrinti pareiškėjo viešojo pirkimo dokumentus ir nepagrįstai nurodė, jog šis patikrinimas nėra įpareigojantis LVPA atžvilgiu. LVPA tiek teisės aktuose, tiek ir kituose jos funkcijas apibrėžiančiuose dokumentuose (pvz., Paramos sutartis) yra numatyta pareiga atlikti vykdomų pirkimų patikrą ir įvertinus pateiktus dokumentus pateikti sprendimą dėl pirkimo vykdymo tinkamumo.
15. Teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad Rašte LVPA pateikė išvadą, kad neturi jokių pastabų nei Pirkimo rezultatams (nurodyto laimėtojo išrinkimui), nei sudarytai Pirkimo sutarčiai. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad aplaidžiai tikrino Pirkimo dokumentus ir net nesigilino, ar pateikti dokumentai patvirtina tiekėjų kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams.
16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad LVPA išvada dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų tinkamumo yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl mano, kad LVPA turi prisiimti atsakomybę už jos teisingumą.
17. Toliau apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl LVPA pareigos įvertinti Pirkimo laimėtojo išrinkimo teisėtumą ir pareiškėjo informavimą, nustačius, kad laimėtojas išrinktas neteisėtai, bei apie teisėtų lūkesčių principo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu. Mano, jog neteisėtas LVPA Raštas, kuriuo patvirtinamas Pirkimo laimėtojo išrinkimo teisėtumas, patvirtina LVPA veiksmų neteisėtumą.
18. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog vienu atveju, kai buvo atliekamas Pirkimo dokumentų vertinimas, LVPA nenustatė jokių pažeidimų ir neturėjo pastabų Pirkimo rezultatams ar Pirkimo sutarčiai, tuo tarpu kitu atveju, įvertinusi tuos pačius Pirkimo dokumentus, jau nustatė net 3 pažeidimus. Gavusi LAT nutartį, LVPA priėmė sprendimą pripažinti 74 952,29 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, t. y., ignoravo savo ankstesnę išvadą, kuria yra pritarta Pirkimo rezultatams ir visą atsakomybę perkėlė pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, toks LVPA elgesys, kai ji atliko patikrinimą, bet neprisiėmė visiškai jokios atsakomybės, yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Šiuo atveju LVPA netinkamai ir aplaidžiai atliko Pirkimo rezultatų vertinimą, realiai priėmė 2 vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, todėl privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai paaiškėjo, kad pirmasis viešasis pirkimas yra neteisėtas ir pareiškėjui bus taikoma sankcija, LVPA toliau netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas ir davė leidimą pasirašyti sutartį su nauju rangovu UAB „Kortas“ – tokiu būdu leisdama pareiškėjui tikėtis, kad sankcija vis tik nebus skirta ir rangovui UAB „Kortas“ bus sumokėta už jo atliktus rangos darbus. Pareiškėjas teigia, kad LVPA iš anksto žinojo, kad tam tikra paramos dalis naujo rangovo atliktų darbų apmokėjimui suteikta nebus, tačiau vis tiek leido sudaryti su šiuo rangovu sutartį ir rangovui atlikti pagal ją darbus. Toks LVPA elgesys, pareiškėjo nuomone, nepateisinamas nei jo, nei UAB „Kortas“ atžvilgiu. LVPA turėjo iš anksto nurodyti, kad tam tikra rangovo atliekamų darbų dalis nebus finansuojama, o ne suteikti teisėtą lūkestį tikėtis, jog ES struktūrinių fondų lėšos bus suteiktos ir pareiškėjas turės galimybę atsiskaityti su rangovu.
19. Pareiškėjas pabrėžia, kad jei LVPA būtų vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. būtų neaplaidžiai, nepaviršutiniškai įvertinusi pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, tai jis nebūtų patyręs 74 952,29 Eur dydžio nuostolių.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas pažymi, kad jei patvirtintoje, Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija, vadovaudamasi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, (toliau – ir Bendrasis reglamentas) 99 straipsniu, gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą ES finansavimą veiksmų programai arba jo dalį.
22. Atsakovas taip pat nurodo, jog vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) nustatyta, kad išlaidas galima finansuoti tik jei jas apmokant nebus pažeisti teisės aktai viešųjų pirkimų srityje. Projekto vykdytojas su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir atsakovu pasirašydamas Finansavimo sutartį įsipareigojo laikytis VPĮ ir susitarė, kad Projekto vykdytojas atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, pasirašydamas Finansavimo sutartį, įsipareigojo laikytis VPĮ, juo vadovautis ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi.
23. Atsakovas teigia, jog tokiu kaip pareiškėjo skunde nurodytu LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R4 – 14548 (13.2.2-1190), jis išsako tik nuomonę (rekomendaciją) dėl pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų, kuri negali būti laikoma sprendimu ir nepanaikina pačios perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ir atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus, nes tik perkančioji organizacija valdo visą informaciją apie pirkimą, žino visas pirkimo aplinkybes, gali aiškinti pirkimo dokumentus ir visa apimtimi vertinti gautus pasiūlymus. Taip pat pažymi, jog Rašte LVPA Projekto vykdytojui nurodė, kad: 1) pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui; 2) už tinkamą pirkimų vykdymą yra atsakingas projekto vykdytojas.
24. Atsakovas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5732-790/2015 ir į tai, kad Finansavimo sutarties nuostatomis būtent Projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis VPĮ nuostatų ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, peržiūrėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasirašytą sutartį, neišreiškė pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Taip pat atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje padarytas išvadas dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo bei dėl LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. Rašto reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Pažymi, kad ši aplinkybė niekaip neriboja LVPA atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tinkami, priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis finansuoti.
25. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl teisėtų lūkesčių ir nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas t. y. pirkimo laimėtojas buvo parinktas neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo asociacijos „Dzūkų menų inkubatorius“ reikalavimo valstybei atlyginti turtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų LVPA veiksmų, atliktų vertinant pareiškėjo vykdytus viešuosius pirkimus, dėl ko pareiškėjui buvo pritaikyta finansinė korekcija – 74 952, 29 Eur projekto išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, atlyginimo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl 74 952, 29 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir jo skundą patenkinti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVPA atliekamo išankstinio pirkimo procedūrų vertinimo reikšmę ir jos veiksmų nuoseklumą, netinkamai įvertino LVPA pareigą tikrinti pareiškėjo viešojo pirkimo dokumentus bei 2013 m. lapkričio 29 d. rašto reikšmę.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). 
31. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5732-790/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016, nustatyti faktai, vertinant pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011, A520-1673/2013, A525-3063/2011 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Agentūros atliekamo išankstinio pirkimo procedūrų vertinimo reikšmę ir Agentūros veiksmų nenuoseklumą (du kartus analizavus tą pačią medžiagą yra priimamai priešingi sprendimai): vadovaujantis pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir jo atstovų teismo posėdyje nurodyta argumentacija, nuostolius, atsiradusius dėl to, kad vykdydamas pirkimus, jis (pareiškėjas) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, dėl ko dalis jo patirtų išlaidų vykdant projektą pripažintos netinkamomis finansuoti ir nekompensuotos, privalo atlyginti valstybė, kadangi Agentūrai, pareiškėjo teigimu, netinkamai įvykdžius savo pareigą atlikti jo vykdomų pirkimų patikrą ir priimti sprendimą dėl pirkimų vykdymo tinkamumo, pareiškėjas įgijo lūkestį, kad tokios išlaidos, bus atlygintos, kuris (lūkestis) turi būti ginamas. Atsakant į šiuos argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose pareiškėjo projekto atranką ir sutarties dėl projekto finansavimo ir administravimo sudarymą (pavyzdžiui, VP2-2.2-ŪM-02-V priemonės „Asistentas-2“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-485 (bylai reikšminga įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 1K-066 ir kt.), nei šalių (ir Ūkio ministerijos) sudarytos sutarties ar jos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) ir kt.) nėra nuostatų, kurios galėtų būti aiškinamos kaip įpareigojančios įgyvendinančiąją instituciją, šiuo atveju – Agentūrą, tvirtinti projekto vykdytojo sprendimus vykdant viešuosius pirkimus, juo labiau – kad Agentūros atliekamas pirkimo procedūrų vertinimas šalintų projekto vykdytojo atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus: priešingai, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 p.). Tokia nuostata įtvirtinta ir šalių bei Ūkio ministerijos sudarytos Projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo 2013 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 bendrųjų sąlygų 2.1.8. punkte (bendrosios sutarties sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 1K-066, yra vienodos visoms sutartims (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 110 p.) ir specialiosiose sąlygose 8.3. punkte. Be to, Šios sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punktas nustato, kad jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį, ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas, o sutarties specialiųjų sąlygų 2.5. punktas – kad projekto biudžete nenumatytų, tačiau projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netenkamų ar netinkamomis pripažintų projekto išlaidų) apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti projekto vykdytojas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/14).
34. Nors teisės aktai, inter alia (liet. be kita ko) Atsakomybės ir funkcijų taisyklės, Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, ir šalių bei Ūkio ministerijos Projekto finansavimo ir administravimo sutartis įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją tikrinti projekto vykdytojo veiklą vykdant Projektą, tarp jų – ir projekto vykdytojo vykdomus pirkimus, tokia veikla vertintina kaip Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo priežiūra, kurios tikslas – galimų pirkimo procedūrų pažeidimų arba galimos žalos Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžetams prevencija, o ne veikla viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų srityje, suponuojanti atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nelaikymą. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis Agentūra neįtakojo pareiškėjo veiksmų ar sprendimų, atliktų vykdant ginčui reikšmingą viešąjį pirkimą ir sudarytą sutartį: pareiškėjas sprendimą pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusia konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ (pirkimo Nr. 141748) priėmė 2013 m. rugsėjo 26 d., o rangos sutartį Nr. 2013/10/21 su šia įmone sudarė 2013 m. spalio 21 d., t. y. dar iki Agentūros 2013 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. R4-14548(13.2.2-1190), kuriuo pastarojo nurodė, kad jos nustatyti pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo procedūros pažeidimai jo rezultatams įtakos neturėjo; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Agentūrą apie pradėtą teisminį procesą dėl jo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusia konkursą panaikinimo ar kad Agentūra būtų įtakojusi jo poziciją šiame procese. Be to, kaip jau minėta, jau prasidėjus šiam teisminiam procesui, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, kurios specialiųjų sąlygų 2.5. punktu įsipareigojo užtikrinti netinkamomis pripažintų projekto išlaidų apmokėjimą, t. y. galėjo ir turėjo suprasti galimą savo veiksmų riziką bei ją prisiėmė. Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo teismui pagrindą, prašomos atlyginti žalos nesiejo su Agentūros leidimu sudaryti naują sutartį su UAB „Kortas“, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „Kortas“ sudaryta sutartimi, nenagrinėjami (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 52 str.).
35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadas, bei atsakovas, pagrįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, be pagrindo remiasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, kadangi šis teisės aktas nustato iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, administravimo ir finansavimo tvarką, tuo tarpu Projektas įgyvendinamas iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų ir jam taikytinos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl gero administravimo principo pažeidimo, Agentūrai administruojant Projektą.
37. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.