Pranešėja J. Badaugienė                            Civilinė byla Nr. 2A-109-194/2013

Teisėja V. Valantienė                            Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00582-2012-8                                                        Procesinio sprendimo kategorija 63.1.;121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-440/2012, iškeltoje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Z. L. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. R. P. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Z. L. 35000 Lt skolą, 7800 Lt palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. tarp jos ir atsakovės vyro Z. L. buvo pasirašyta Paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovės vyrui Z. L. 35000 Lt iki 2010-01-05. Susitarė dėl palūkanų po 600 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-05.  Palūkanos buvo mokamos tik iki 2010 m. sausio mėnesio. Po to palūkanos nustotos mokėti, paskola negražinta. Pinigus skolinosi abu sutuoktiniai, bet sutartyje pasirašė tik Z. L.. A. Z. L. yra ieškovės sesuo. Z. ir Z. L. pinigų buvo skolinusi ir anksčiau, kai grąžino jai  18500 Lt, sutiko paskolinti daugiau pinigų. 2010-06-13 Z. L. mirė, todėl visų jo civilinių teisių ir pareigų perėmėja tapo jo sutuoktinė - atsakovė Z. L., kuriai 2010-12-23 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

A. Z. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie 2009-09-05 paskolos sutartį jai buvo žinoma, vyras sakė, kad skolinsis 35000 Lt. Prieš tai buvo pasiskolinęs 18500 Lt, kuriuos gražino. 2009-09-05 pasiskolinant pinigus ji nedalyvavo. Žino, kad 1800 Lt palūkanų vyras ieškovei pravedė kovo mėnesį. Z. L. vienas važiavo pas ieškovę, ieškovei skolą gražino. Ieškovė nebūtų pasirašiusi raštelio, jei jis nebūtų gražinęs skolos. Dėl raštelio nesidomėjo, tik kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovė atrado raštelį, mokėjimo kvitą, kad persiuntė palūkanas už tris mėnesius. Vyras mokėjo po 600 Lt palūkanų kas mėnesį.

              Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. P. 642 Lt žyminio mokesčio ir 14,97 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad mirus Z. L., 2010-12-23 paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei Z. L.. Nurodė, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Konstatavo, kad 2010-03-30 rašto apie 35000 Lt skolinio įsipareigojimo įvykdymą, rašto apie sumokėtas palūkanas po 600 Lt 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2010-03-25 pašto perlaidos  dėl pervestos 1800 Lt sumos  buvimas pas atsakovę Z. L. yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė, sutartiniai įsipareigojimai ieškovei įvykdyti. Todėl teismas ieškinį atmetė.

              I. R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atsakovė pateikė teismui 2010-03-30 surašytą raštą, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Teigia, kad atvykus Z. L. ieškovė tikrai pasirašė 2010-03-30 raštą, tačiau iš tikro norėjusi parašyti ne, kad paskolinti pinigai ir palūkanos šiai datai yra sugrąžinti, o norėjusi parašyti, kad pinigai bus sugrąžinti. Be to, minėtame rašte akivaizdžiai matyti, kad po žodžių „dėl paskolintų pinigų“ yra paliktas tarpas pinigų sumai įrašyti ir jau po to kažkieno ranka įrašyta 35000 Lt suma. Apeliantė teigia, kad tai buvo prirašyta vėliau, ne ta pačia ranka, tačiau teismui šios aplinkybės ir galimas dokumento klastojimas abejonių nekėlė.

              2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojos V. K. parodymus. Sprendime nurodoma, kad liudytoja V. K. pokalbio tarp ieškovės ir Z. L. negirdėjusi, tačiau ieškovė teigia, kad iš tikro minėta liudytoja buvo pas ją ir girdėjo, kad Z. L. yra pasiskolinęs iš ieškovės 35000 Lt ir grąžinamą skolą įsipareigojo atsiųsti ieškovei paštu, kai gaus pinigus iš AB (duomenys neskelbtini).

              3. Mano, kad yra akivaizdūs sukčiavimo bei dokumento klastojimo požymiai, todėl, teismas turėjo spręsti klausimą, ar Z. L. ir atsakovės Z. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, o ne atmesti ieškinį.

              4. Ieškovė prašė teismo užklausti Lietuvos bankus, ar ji buvo pasidėjusi pinigus, kuriuos, neva, grąžino Z. L., tačiau teismas ieškovės prašymo netenkino.

              A. Z. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos suklydimo abejotinos bei nepagrįstos jokiais kitais įrodymais.

              2. Aplinkybes dėl 2010-03-30 rašto suklastojimo ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Jei apeliantė manė, kad šis pateiktas dokumentas yra suklastotas, ji galėjo iš karto, kai šis dokumentas su atsiliepimu buvo pateiktas teismui, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo klastojimo fakto nustatymo, tačiau to nedarė.

              3. Pirmosios instancijos teismas liudytojos V. K. parodymus vertino teisingai, liudytoja nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių.

                     Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo kolegija nenustatė.

Apeliantė apeliaciniu skundu ginčydama I instancijos teismo sprendimu padarytas jai nepalankias išvadas, iš esmės sprendimą skundžia dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo, t.y.,  dėl rašytinio dokumento - Pranešimo apie paskolos ir palūkanų grąžinimą 2010-03-30 datai įvertinimo ir liudytojos  V. K. parodymų netinkamo vertinimo bei teismo neišreikalautų išrašų iš bankų sąskaitų.

Kolegija pasisako dėl ieškovės nurodomų banko sąskaitų išrašų neišreikalavimo.

Ieškovė prašė išreikalauti jos pačios banko sąskaitų išrašus  2010m. kovo mėn. ir vėlesnes, kad įrodyti, jog ji iš Z. L. grąžintų pinigų negavo ir į banko sąskaitas jų neįdėjo.  Kolegija vertina, jog pagrįstai teismas tokio ieškovės prašymo netenkino, nes  ieškovės prašomus banko sąskaitų išrašus iš savo nuosavų sąskaitų, ieškovė gali ir privalo, jei jai tai svarbu, pateikti pati, nes tai yra  jos pačios  asmeninės sąskaitos. Savo lėšų disponavimo pinigais duomenis privatus  asmuo privalo pateikti pats, nes tik jis pats  tais duomenimis disponuoja ( LR CPK 178 str.). Be to, banko sąskaitų išrašai nėra tie įrodymai, kad paskola negrąžinta, nes privatus asmuo gautais  paskolos pinigais  gali disponuoti  ne tik juos dėdamas į banko sąskaitas, bet naudodamasis tais pinigais grynų pinigų pavidalu ir to nedraudžia joks įstatymas.

Šioje byloje ginčo dalyku yra paskolos sutartis tarp dviejų fizinių asmenų, todėl teismas neturi teisės pats rinkti įrodymus ir negali būti aktyvus, nes šioje byloje nėra viešo intereso gynimo elementų.( LR CPK 179 str. 2d.). Tokiose bylose, kokia yra ši civilinė byla, šalys privalo įrodymus pateikti patys ar per savo atstovus ( advokatus)  LR CPK 179 str. 1d.

Bylose dėl paskolos teisinių santykių, šalis, prašanti priteisti paskolintus pinigus, privalo įrodyti paskolos suteikimą, o paskolos gavėjas - paskolos grąžinimą patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė šioje byloje pateikė rašytinį įrodymą - Pranešimą ( b.l 46, civilinė byla Nr. 2-24-672-2012), surašytą pačios ieškovės tekstu ir ieškovės ranka, ką patvirtino pati ieškovė teisme, kuriame nurodyta, jog Pranešimas yra surašytas 2010-03-30 data ir jo tekste nurodyta: „ R. P. dėl paskolintų pinigų 35 000 litų ir palūkanų 2010-03-30 datai jokių pretenzijų neturiu,  kadangi paskolinti pinigai ir palūkanos šiai datai man yra sugrąžinti Z. L.“. Tekstas yra aiškus ir suprantamas, be taisymų. Visą tekstą nurodė parašiusi savo ranka pati ieškovė R. P..   I instancijos teismas šį rašytinį dokumentą vertino kaip įrodymą apie paskolos ir palūkanų pilną grąžinimą, todėl R. P. ieškinį dėl paskolos ir palūkanų priteisimo   atmetė.

Ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė versiją, jog šis Pranešimas kaip  dokumentas  yra suklastotas., todėl, anot ieškovės teismas turėjo kelti baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Ieškovė teismo posėdyje apie šio dokumento suklastojimą jokių žinių nepateikė, nes šis Pranešimas yra surašytas jos pačios ranka. Ieškovei nėra užkirstas kelias kreiptis ir dabar  į prokuratūrą ar  į policijos komisariatą su prašymu iškelti baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo. Tačiau tokio dokumento suklastojimo duomenų ieškovė nepridėjo ir prie apeliacinio skundo. Kadangi viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta pranešimo apie šio įrodymo suklastojimą, teismas neprašė pateikti ir suklastojimo įrodymų bei neskyrė ekspertizės šio dokumento  ištyrimui. Tokių prašymų nepateikė pati ieškovė ir tai nurodė tik apeliaciniame skunde. Išaiškintina ieškovei, jog turint pagrįstų įrodymų dėl dokumento suklastojimo, ji gali ir dabar kreiptis į policijos, prokuratūros institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumento suklastojimo. Šiuo metu į bylą nėra pateikta jokių tinkamų įrodymų apie dokumento suklastojimą (LR CPK184 str.), todėl kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Dėl liudytojos  V. K. parodymų vertinimo.

Kolegija, susipažinusi su šios liudytojos apklausos protokolu, vertina, jog šios liudytojos parodymai I instancijos teismo yra įvertinti tinkamai. Ji patvirtino pinigų perdavimo momento nemačiusi, o tik girdėjusi kalbas, kurių turinį ji nurodė savo parodymuose. Tačiau, esant rašytiniam įrodymui- Pranešimui,  šios liudytojos parodymai nepaneigia šio rašytinio įrodymo. Liudytoja V. K. nepatvirtino pilnutinai ir pačios ieškovės parodymų.

Teismas nėra saistomas vieno liudytojo parodymais, o įrodymus byloje vertina visos įrodymų visumos aspektu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą viseto įrodymų ištyrimu. ( LR CPK 185 str.).  Kolegija daro išvadą, jog pagal taikytas teisės normas ir byloje  surinktus bei  į bylą  šalių pateiktus įrodymus,  teismas tinkamai išsprendė teisinį ginčą ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl naikinti I instancijos teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Dėl pasakyto, apeliacinis skundas atmestinas, o I instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.

Dalies žyminio mokesčio sumokėjimas apeliantei pagal 2012-11-12 teismo nutartį buvo atidėtas iki bus priimtas apeliacinio teismo sprendimas, tai apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis 542 Lt. Ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų.  50 procentų žyminio mokesčio suma  sudaro 642 Lt. 100 Lt ieškovė yra apmokėjusi paduodant apeliacinį skundą, todėl likusi  nesumokėta žyminio mokesčio dalis  priteistina iš ieškovės valstybei ( LR CPK 93 str. 1d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš R. P. 542 Lt ( penkis šimtus keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Jolanta Badaugienė                                                                                                               

Teisėjai                                                           Laisvė Aleknavičienė

                                                                      Danutė Matiukienė