Civilinė byla Nr. 2S-2066-601/2011
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00898-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.1.; 122.3.; 122.4
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Albinas Antanaitis
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB “Žemės vystymo fondas 12” pareiškimą skolininkei R. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo įsakymu,
n u s t a t ė :
Kreditorius prašė teismo priteisti iš skolininkės 11 377,56 Lt skolą už privačios žemės nuomą, 263,55 Lt skolą už žemės mokestį, 3635,65 Lt delspinigių, 8,54 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 115 Lt bylinėjimosi išlaidas bei reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininkei priklausantį turtą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2011 m. liepos 19 d. nutartimi prašymą patenkino. Teismas nustatė, kad skolininkė yra skolinga kreditoriui už privačios žemės nuomą pagal 2007-07-30 privačios žemės nuomos sutartis Nr. 12-ŽNS-148, Nr. 12-ŽNS-149 ir PVM sąskaitas faktūras 2010-02-01 Nr. AVG000660 ir 2011-02-07 Nr. AVG000844 iš viso 11 377,56, 263,55 Lt už žemės mokestį pagal 2010-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVG000753 bei pagal sutarties 9.1 punktą ir 2011-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽVFD12034 priskaičiuotus 3 635,64 Lt delspinigių, tačiau skolininkė laiku neįvykdė savo įsipareigojimų ir neatsiskaitė su kreditoriumi tai yra nesumokėjo nuomojamos privačios žemės mokesčio, žemės mokesčio per sutartyje nustatytus terminus, t. y. skolininkė nėra sumokėjusi pagal privačios nuomos sutartis sumų už 2010 ir 2011 metus. 2011 m. liepos 1 d. bendra skolos bei delspinigių suma yra 15 276,76 Lt. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, kad skolininkė vengia grąžinti skolą, galimos skolos suma yra pakankamai didelė, teismas laikė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atsižvelgiant į kreditoriaus prašymą taikė laikinosios apsaugos priemonės – skolininkei priklausančių piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose areštas 15276,76 Lt sumai, o nesant skolininko piniginių lėšų 15276,76 Lt sumai, areštuotinas kitas skolininkei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, neviršijant 15276,76 Lt sumos, leidžiant skolininkei areštuotas pinigines lėšas pervesti kreditoriui.
Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti 2011-07-19 nutartį. Motyvuose nurodo:
1) teismas nepranešdamas skolininkei apie kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį išnagrinėjęs nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo skolininkės teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo;
2) kreditorius nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atmesti skolininkės skundą ir 2011-07-19 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš skolininkės kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) skolininkė ilgą laiką vengia grąžinti skolą, į raginimus grąžinti įsiskolinimą gražiuoju nereaguoja, susidariusi skola yra didelė, dėl ko spręstina, kad jos padėtis yra sudėtinga, todėl teismas pagrįstai įvertino grėsmės realumą nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių;
2) kreditorius sąžiningai naudojasi jam suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos ir procesine teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
3) nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai pabloginta kreditoriaus padėtis, nes jo didelės vertės reikalavimas liktų neužtikrintas, o skolininkas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo visu turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą teismo įsakymą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi, pareiškimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės piniginėms lėšoms, kilnojamiems ir nekilnojamiems daiktams 15 276,76 Lt sumai.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog kreditorius prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, laikoma, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Nagrinėjamu atveju, ieškovui pareikštu ieškiniu prašant teismą priteisti iš atsakovo 15 276,76 Lt skolos, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma pakankamai didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą dėl egzistuojančios grėsmės realiam teismo įsakymo įvykdymui.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė, kurios atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėdama teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, nepateikė prie atskirojo skundo jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, t. y. nepaneigė objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Atsakovo turtinė padėtis ir galimybė įvykdyti būsimą teismo sprendimą tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų, jog ji turi tikslą ar bando paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti savo turtą, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei neužtikrinti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentą dėl CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo kaip neturintį įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir jam nepranešus. Pažymėtina, jog teisė spręsti dėl CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimo, sprendžiant dėl pranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą priklauso teismui. Šis pranešimas atlieka šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus funkciją. Pagal CPK 151 straipsnio 2 dalį informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradedamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei atsakovas buvo informuotas, arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei atsakovas nebuvo informuotas. Nagrinėjamu atveju atsakovei iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, buvo sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus, kurie, jos manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad CPK 148 str. 1 d. įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba atskiras procesinis klausimas byloje (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Burzdikas
Kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė
Egidijus Tamašauskas