Civilinė byla Nr. e2YT-2813-1101/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32918-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.3.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 22 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas ir A. K.. 

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. močiutė Z. K. priėmė savo sutuoktinio G. K., (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2.       Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos seneliai G. K. ir Z. K. sudarė santuoką. 1992 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi seneliai įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis G. K.. Po jo mirties Z. K. toliau gyveno santuokos metu įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Z. K., kaip buto savininkė, valdė, naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi butu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, valdė butą kaip nuosavą. Po G. K. mirties Z. K. per nustatytą terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi trūko teisinių žinių ir nemanė, kad tai yra būtina. Z. K. manė, kad visas butas (o ne jo dalis) po jos vyro  G. K. mirties priklauso nuosavybės teise jai, kadangi tiek buto pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek 2005 m. gruodžio 22 d. VĮ Registrų centro išraše ji buvo nurodyta kaip vienintelė minėto buto savininkė. (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., todėl pareiškėja liko vienintelė Z. K. testamentinė įpėdinė.

3.       Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. 

4.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos seneliai G. K. ir Z. K. sudarė santuoką, 1992 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis G. K.; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė Z. K.. Pareiškėjos teigimu, po G. K. mirties Z. K. toliau gyveno minėtame santuokos metu įgytame bute, mokėjo už jį mokesčius. Paduotu pareiškimu pareiškėja (Z. K. testamentinė įpėdinė) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė Z. K. faktiniu valdymu.

6.       Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1994 m. lapkričio 11 d., todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis). 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

7.       Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

8.       Pareiškėjos paaiškinimais, po G. K. mirties, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo sutuoktinė Z. K., kuri minėtame bute gyveno, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad po G. K. mirties jo sutuoktinė Z. K. priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad Z. K. po G. K. mirties faktiškai valdė ir naudojosi minėtu butu (Z. K. vardu sudarytos sutartys su komunalinių paslaugų butui (duomenys neskelbtini), tiekėjais, skaitiklių plombavimo aktai ir kt.).

9.       Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos močiutė Z. K. po sutuoktinio G. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusiu palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

10.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos senelė Z. K. po sutuoktinio G. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

11.       Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip Z. K. testamentinės įpėdinės teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 59, 444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) močiutė Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai J. L. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Laura Matusevičiūtė