Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-282/2015

Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00066-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,

gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,

nuteistajam I. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija

n u s t a t ė:

I. G. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog iš V. B. ir R. B. gauti pinigai, ne mažiau kaip 22 000 Lt, darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti pagal rangos sutartis yra gauti, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal 10 straipsnio 6 dalies nuostatas pats tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, nuo 2009-10-21 iki 2010-06-01 atlikdamas namo statybos darbus (duomenys neskelbtini), pagal 2009-10-21 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagų nurašymo aktais nenurašė įmonės vardu įsigytų medžiagų, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, iš užsakovų V. B. ir R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, gautų piniginių įplaukų neįtraukė į įmonės apskaitą ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, todėl negalima nustatyti, ar už sunaudotas medžiagas bei suteiktas paslaugas V. B. atsiskaitė visiškai bei nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2009-01-01 iki 2012-05-31.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei baudžiamąją bylą nutraukti, nes nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai nebuvo ištirtos aplinkybės, o surinkti įrodymai prieštarauja vienas kitam, yra nepatikimi.

Teigia, kad specialisto išvada Nr. 5-4/6 yra grindžiama prielaida, remiantis paties V. B. teiginiais apie atsiskaitymą su juo (apeliantu), kad už 22 000 Lt jis (apeliantas) savo įmonės vardu įgijo statybines medžiagas V. ir R. B. name atliekamiems statybos darbams. Tačiau apeliantas teigia, kad pagal sutartį su V. B. medžiagomis darbams aprūpino pats V. B., už jas sumokėdamas ir perduodamas jam (apeliantui), bet kai darbų eigoje V. B. gulėjo ligoninėje, jis paties V. B. prašymu nuvažiavo ir savo asmeniniais, o ne įmonės pinigais užmokėjo už betoną, mechanizmus (apie 5 000 Lt), kad būtų užbaigtas darbų etapas. Teigia, kad tie sumokėti asmeniniai pinigai buvo kaip paskola V. B.. Teigia, kad taip savo lėšomis jis pirko dalį žvyro, kitas medžiagas tam, kad būtų galima toliau dirbti, nebūtų prastovų. Skolindamas V. B. pinigus medžiagoms nemanė, kad kils kokie nors tarpusavio konfliktai ir kad šių pinigų V. B. jam negrąžins, nes darbų pradžioje su V. B. buvo atsiradę tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Nurodo, kad visos statybos eigoje suskaičiuodavo kiek ko reikia, o V. B. nuvažiuodavo ir nupirkdavo, papildomai iš savo pinigų nupirko apie vieną procentą medžiagų, t. y. tai buvo kaip jo asmeninė paskola, kurią V. B. turėjo grąžinti suvedus galutinį balansą. Kadangi visas medžiagas darbams turėjo tiekti užsakovas, o su įmone atsiskaityti tik už darbą, teismo teiginys, jog buhalteriškai nė viena medžiagų pirkimo operacija nėra tinkamai (buhalteriškai) įforminta, tėra tik spėjimas.

Skunde apeliantas teigia, kad jo teiginius patvirtina 2009-10-21 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl namo pamatų betonavimo, darbas įvertintas 7 000 Lt), kurioje nurodyta, kad už medžiagas sumoka užsakovas; 2009-11-23 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl mūro darbų ir perdangos išbetonavimo, darbas įvertintas 15 000 Lt), kurioje taip pat nurodyta, jog už medžiagas sumoka užsakovas. Taip pat jo teiginių apie V. B. suteiktą paskolą tuo laiku, kai jis neturėjo galimybės sumokėti už reikiamas statybines medžiagas, nepaneigia ir teismo nurodyti, neva, jo kaltę patvirtinantys įrodymai (2009-12-21 notarine tvarka V. B. patvirtintas įgaliojimas R. B., 2009-11-04, 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) banko išrašai, akistatos protokolai, lokalinės sąmatos pasiūlymai, preliminarios sutartys, popieriaus lapas su rankraštiniais įrašais, darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), darbų perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita Nr. 10-09/05, V. B. pretenzija IĮ „(duomenys neskelbtini)“, civilinės bylos medžiaga (2013-12-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-1904-771/10 medžiaga (2010-09-17 teismo nutarimas), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas). Nurodo, kad bylinėjimosi su V. B. medžiaga patvirtina, jog tik kilus nesutarimams su V. B. dėl atsiskaitymo ir paskolintų lėšų grąžinimo, buvo iškelta versija, neva V. B. sumokėjo 22 000 Lt, kurių jis (apeliantas), neva, neužpajamavo įmonės buhalterijoje, ir parašytas skundas prokuratūrai.

Apeliantas teigia, kad liudytojų R. A., R. B. parodymai neįrodo, kad jam pinigai buvo perduoti, nes R. A. nurodė tikinti, jog R. B. perdavė pinigus, nors pati pinigų nematė, o R. B. yra suinteresuotas asmuo, palaikanti savo vyro poziciją. Liudytojas A. Ž. patvirtino, jog medžiagas pristatydavo būtent namo savininkas V. B..

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nepagrįstai V. B., kitų akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai buvo vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai, o jo paties parodymai, kuriuos patvirtina objektyvūs duomenys (2009-10-21 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai buvo atmesti.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog medžiagos V. B. namo statybai buvo perkamos ne iš įmonės, o iš asmeninių lėšų, todėl jų įgijimas bei panaudojimas neturėjo būti forminamas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad inkriminuota 22 000 Lt suma yra tik spėjama, nes jokių įrodymų, jog statybinių medžiagų už šią sumą panaudojimas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo, nėra.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė įrodymų analizę. Taigi, apylinkės teismas, surašydamas nuosprendį BPK 305 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina I. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Iš I. G. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis nuteistas už tai, kad jis nuo 2009-10-21 iki 2010-06-01 atlikdamas namo statybos darbus (duomenys neskelbtini), pagal 2009-10-21 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagų nurašymo aktais nenurašė įmonės vardu įsigytų medžiagų, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, iš užsakovų V. B. ir R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, gautų piniginių įplaukų neįtraukė į įmonės apskaitą. I. G. teisme parodė, kad pagal su V. B. pasirašytas dvi rangos sutartis, medžiagas statyboms privalėjo pateikti pats V. B., jis nebuvo įsipareigojęs tiekti medžiagas, todėl sudarydavo sąmatas, kad V. B. žinotų, kiek jam reikės medžiagų. Nuteistasis taip pat parodė, jog, kai V. B. gulėjo ligoninėje ir negalėjo teikti medžiagų statyboms, jis paties V. B. prašymu, reikalingas statybines medžiagas (betoną, žvyrą, mechanizmus ir kt.) nupirko iš savo asmeninių pinigų, prekių kvitų neišsaugojo, ir už šias nupirktas medžiagas V. B. jam turėjo sugrąžinti pinigus. Tokius parodymus I. G. davė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 148–150, 167–168, 170–171 b. l., 3 t. 67, 93–94 b. l., 4 t. 26–28, 35 b. l.), akistatų su V. ir R. B. metu (2 t. 159–163, 164–165 b. l.) bei nurodė savo paaiškinime (2 t. 156–157 b. l.). Be to, tokius nuteistojo parodymus patvirtina liudytojų M. ir D. G. parodymai, jog pagrinde statybines medžiagas tiekė pats namo savininkas, bet kai kurias medžiagas, reikalingas namo statybai, pirko ir I. G. (1 t. 148–150, 151–152 b. l.). Liudytojas V. B. pripažino, kad jis pats pirko medžiagas namo statybai, o jei medžiagas nupirkdavo I. G., tai jis jam grynais pinigais sumokėdavo už jas, bet tvirtino, kad I. G. yra sumokėjęs ir už medžiagas, ir už darbą, kadangi iš viso namo statybai išleido apie 60 000 Lt, kad I. G. neišrašydavo jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą, žadėjo išrašyti vieną bendrą sąskaitą mažesnei sumai, kad vieną kartą jis liepė savo žmonai R. B. iš sąskaitos banke paimti pinigus ir 10 000 Lt perduoti I. G. už antro aukšto perdangą, betoną, už nuomą ir kt. darbus (1 t. 59–62 b. l., 3 t. 49–51 b. l.). Liudytojas taip pat pripažino, kad jis sau niekur nesižymėjo, kiek sumokėjo I. G. už medžiagas ir už darbus, nes I. G. pasitikėjo. Taigi, liudytojo V. B. parodymai patvirtina apelianto parodymus, jog jis pirko dalį medžiagų V. B. namo statybai ir už šias medžiagas V. B. jam grąžindavo pinigus grynais. Liudytoja R. B. patvirtino, kad, kai jos vyras gulėjo ligoninėje, ji I. G. perdavė 10 000 Lt už atliktus darbus, kad pinigus I. G. jos vyras sumokėdavo pagal pateiktas sąmatas, pagal kurias darbai buvo atlikti, tačiau ji taip pat nurodė, kad ji į pateiktas sąmatas nesigilino, sąskaitas tvarkė patys vyrai, t. y. V. B. ir I. G., ji visur nedalyvaudavo, taip pat nenurodė mačiusi, kaip V. B. mokėdavo pinigus už atliktus darbus. Liudytoja R. A. parodė, kad, kai V. B. gydėsi ligoninėje Vilniuje, R. B. perdavė I. G. voką, kuriame, kaip R. B. jai sakė, buvo pinigai atsiskaitymui už darbus, nematė, kad būtų pasirašomi kokie nors dokumentai. Nors liudytojų R. B., R. A. parodymai patvirtina pinigų perdavimo I. G. faktą, tačiau šios liudytojos patvirtino tik vieno pinigų perdavimo I. G. atvejį ir liudytoja R. A. nematė, kiek pinigų buvo voke. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojos R. B. ir R. A. nurodė, jog pinigų perdavimas vyko 2009 m. pabaigoje, prieš šventes, kai V. B. gydėsi ligoninėje, o I. G. ir V. B. nurodė, jog I. G. V. B. prašymu nupirko statybines medžiagas, kad statybos darbai nesustotų, daroma išvada, jog liudytojų parodymai neginčijamai nepatvirtina, kad šiuo atveju R. B. pinigus perdavė I. G. ne tik už pastarojo nupirktas statybines medžiagas, bet ir už atliktus darbus pagal rangos sutartis. Ir nuteistasis, ir liudytojas V. B. nurodė, kad jie niekur nefiksavo, kiek buvo sumokėta pinigų atitinkamomis dienomis už medžiagas, įrenginius statant V. B. namą. Nors Liudytojas V. B. teigia, kad jis už medžiagas ir darbus I. G. sumokėjo apie 60 000 Lt, tai sprendė pagal banko sąskaitos išrašą, tačiau banko sąskaitos išrašas (3 t. 170–171 b. l.). nepatvirtina, kad V. B. atsiskaitė su I. G. ir už statybos darbus pagal rangos sutartis, ar kad statybinės medžiagos buvo perkamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne už nuteistojo asmeninius pinigus. Nors byloje esančios sąmatos (1 t. 11–18 b. l.) ir jose esantys I. G. pripažįstami padaryti rankraštiniai įrašai patvirtina liudytojo V. B. parodymus, jog I. G. pateikdavo sąmatas, tačiau lokalinės sąmatos (preliminari sąmata) nepasirašytos nei I. G., nei V. B., pagal I. G. ir V. B. pasirašytas 2009-10-21 ir 2009-11-23 rangos sutartis (1 t. 19–20, 21–22 b. l.) medžiagas V. B. statomam namui turėjo tiekti pats V. B., be to, sąmata – tai būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, sąrašas. Atsižvelgiant į sąmatų esmę, į tai, kad jos nepasirašytos sutarties šalių, daroma išvada, kad byloje liudytojo V. B. pateiktos I. G. jam pateiktos lokalinės sąmatos-pasiūlymai (preliminarios sąmatos) bei I. G. pripažįstamas surašytas lapelis nepatvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodytos statybinės medžiagos buvo perkamos ir įrenginiai buvo nuomojami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nors specialisto išvadoje Nr. 5-4/6 (1 t. 179–184 b. l.) nurodyta, kad „I. G. teigimu, V. B. statomam namui buvo naudojamos įmonės vardu įsigytos medžiagos, bet jų pagal pateiktų dokumentų duomenis nenurašė medžiagų nurašymo aktais, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, iš V. B. ar jo žmonos R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, gautų piniginių įplaukų neįtraukė į įmonės apskaitą <...>“, tačiau iš I. G. apklausų protokolų matyti, kad jis nei vienos apklausos metu nepripažino pirkęs statybines medžiagas savo įmonės vardu, todėl toks specialisto išvadoje nurodytas teiginys yra nepagrįstas. Be to, iš specialisto išvados Nr. 5-4/6  matyti, kad I. G. individualios įmonės kasoje bei banko sąskaitoje mokėjimų vykdymui pinigų nebuvo, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. už įmonės vardu pirktas prekes I. G. mokėjo savo asmeniniais pinigais ir dėl to 2012-05-31 I. G. vardu išrašytoje avansinėje apyskaitoje įrašyta, kad įmonė skolinga I. G. 66 075,29 Lt. Nors specialisto išvados priedo Nr. 3 specialistės sudaryta lentelė apie PVM sąskaitose faktūrose ar darbų aktuose įrašytas parduotas prekes, suteiktas paslaugas, jų kiekį, kainą, sumą (1 t. 191–195 b. l.) patvirtina, kad įmonės vardu buvo perkamos statybinės medžiagos, nuomojami įrenginiai, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad šios įmonės vardu pirktos statybinės medžiagos, nuomoti įrenginiai buvo naudojami V. B. namo statybai, nes tuo pačiu laikotarpiu I. G. įmonė atliko darbus ir kituose objektuose, be to, kaip matyti iš specialisto išvados bei specialistės paaiškinimo teisme, šios išlaidos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė V. B. nurodė negalinti patvirtinti, kad I. G. įmonės avansinėse apyskaitose ir pridėtuose prie jų dokumentuose nurodytos išlaidos buvo susijusios su V. B. namo statyba. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų – nuteistojo, liudytojų parodymus, specialistės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tarp jų ir specialisto išvadą, daroma išvada, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta nuteistojo versija, kad V. B. statomam namui statybines medžiagas jis pirko, įrenginius nuomojo už savo asmenines lėšas, o ne savo įmonės vardu.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė V. B. paaiškino, kad, jeigu I. G. pirko medžiagas iš savo asmeninių lėšų, bet ne įmonės vardu, o V. B. vardu, nes pastarasis to jo paprašė, tokiu atveju I. G. neturėjo pildyti jokių dokumentų, t. y. neturėjo pateikti medžiagų įsigijimo dokumentų, neturėjo šių medžiagų apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, šių medžiagų nurašyti medžiagų nurašymo aktais, išrašyti sunaudotoms medžiagoms pardavimo PVM sąskaitos faktūros bei apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje gautas pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, daroma išvada, kad I. G., nenurašydamas medžiagų nurašymo aktais įsigytų medžiagų, sunaudotoms medžiagoms neišrašydamas pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, iš užsakovų V. B. ir R. B. gautų pinigų už savo asmeninėmis lėšomis nupirktas statybines medžiagas neįtraukdamas į įmonės apskaitą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis I. G. nurodė, kad jis iš V. B. už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartis pinigų negavo, todėl išrašė drabų perdavimo-priėmimo aktus bei sąskaitas faktūras ir šiuos dokumentus per antstolį perdavė V. B. pasirašyti ir apmokėti. Liudytojas V. B. teisme teigė, jog jis I. G. sumokėjo ir už statybos darbus pagal rangos sutartis. Tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą I. G., liudytojas nepateikė, priešingai nurodė, kad jis niekur sau nesižymėjo, kiek ir už ką sumoka I. G.. Liudytojo V. B. parodymų taip pat nepatvirtina byloje surinkti ir kiti įrodymai. Iš V. B. pateikto garso įrašo matyti, kad ir pokalbio su V. ir R. B. metu I. G. taip pat neigė gavęs apmokėjimą už darbus. Liudytoja R. B. nurodė, kad sąskaitas tvarkė jos vyras, ji paprastai nedalyvaudavo, taip pat liudytoja nenurodė mačiusi, kaip V. B. mokėdavo pinigus už atliktus darbus. Liudytojos R. A. parodymai taip pat nepatvirtina liudytojo V. B. parodymų, nes ji dalyvavo tik viename pinigų perdavime I. G., tačiau ji nematė, kokia pinigų suma buvo perduota ir nežino, už ką konkrečiai buvo perduoti pinigai. Taip pat V. B. parodymų nepatvirtina ir specialisto išvada, nes joje nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kiek I. G. įmonė gavo iš užsakovo V. B. ir nebuvo galima nustatyti, ar V. B. už visus atliktus darbus ir suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs su I. G. įmone. Įvertinus liudytojų V. ir R. B., R. A. parodymus bei specialisto išvadą akivaizdu, kad jie nepatvirtina fakto, jog I. G. gavo iš V. B. pinigus už pagal rangos sutartis atliktus darbus. Pažymėtina, kad dėl šių statybos darbų apmokėjimo fakto tarp V. B. ir I. G. vyksta ginčai civilinėje byloje. Nors Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimu ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui V. B. buvo atmestas, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo sprendimu vadovautis baudžiamojoje byloje negalima. Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad I. G. gavo iš V. B. pinigus už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas iš V. B. gautų pinigų už atliktus darbus pagal rangos sutartis neapskaitydamas savo įmonės buhalterinėje apskaitoje, apgaulingai tvarkė įstatymais nustatytą buhalterinę apskaitą.

Nesant patikimų įrodymų, kad I. G. gavo iš V. B. pinigus už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartis, bei nustačius, kad I. G. V. B. namo statybai statybines medžiagas pirko ne įmonės vardu, dėl to neprivalėjo medžiagų nurašymo aktais nurašyti įsigytų medžiagų, sunaudotoms medžiagoms išrašyti pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, iš užsakovų V. B. ir R. B. gautų pinigų už nupirktas statybines medžiagas įforminti kasos pajamų orderiais, už statybines medžiagas gautas pinigines įplaukas įtraukti į įmonės apskaitą, ir daroma išvada, kad 2009-10-21 iki 2010-06-01 I. G. savo įmonės buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir yra nuteistas nepagrįstai. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, I. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinant, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ė:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Grąžinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, esančius dėžėje, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o segtuvą su V. B. tyrimui pateiktu CD, palikti prie bylos.

Kolegijos pirmininkė                                                               Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                                      Nijolė Matuzevičienė

                                                                      Gražvydas Poškus