Civilinė byla Nr. e2-219-950/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10688-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,
dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui D. L.,
dalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (veikiančio ieškovo pusėje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui E. K.,
dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (veikiančio ieškovo pusėje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - advokatei Egidijai Vėbraitei ir advokatui Vidui Adomaičiui,
dalyvaujant atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - direktoriui E. V. ir advokatui Tadui Dumbliauskui,
dalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Albertui Butai,
dalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,
dalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir ieškovas) 2018 m. birželio 27 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir atsakovas) - 8683,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 1 d. Vokietijoje nusipirko automobilį „VW Passat“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „VW Passat“). Šio automobilio pervežimui į Lietuvos Respubliką, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų su ieškovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Pervežimo paslaugų užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo organizuoti minėto krovinio pargabenimą. Ieškovas, vykdydamas užsakymą, 2018 m. vasario 8 d. su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovas kaip faktinis vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį (automobilį „VW Passat“) maršrutu Vokietija – Lietuva ir pristatyti gavėjui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną buvo sudarytas Pervežimo paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu faktinis vežėjas įsipareigojo paimti krovinį Vokietijoje užsakyme nurodytu adresu ir pargabenti į Lietuvos Respubliką bei pristatyti gavėjui. Krovinio vežimas buvo įformintas 2018 m. vasario 9 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vežėju nurodytas būtent atsakovas. Vežėjas (atsakovas) informavo ieškovą, jog krovinio vežimo metu kilo gaisras ir jo pasėkoje buvo sugadintas automobilis „VW Passat“. Ieškovas 2018 m. vasario 23 d. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo iš faktinio vežėjo (atsakovo), krovinio gavėjui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio sugadinimo. 2018 m. balandžio 4 d. buvo gautas atsakovo atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog kelių savarankiškų užsakymų pagrindu jis gabeno kelis krovinius, t.y. ieškovo užsakymu gabeno automobilį „VW Passat“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo pagrindu gabeno automobilius „BMW X6“. Vežimo metu kilo gaisras, kurio metu automobiliai buvo apgadinti. Vežėjas (atsakovas) atsisakė tenkinti pretenziją, nurodydamas, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliko kilusio gaisro tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo dėl automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o tai sudaro pagrindą vežėjui (atsakovui) taikyti Tarptautinio vežimo keliais konvencijos (toliau - CMR Konvencija) 17 str. 2 d. nuostatas, ribojančias vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą arba sugadinimą. 2018 m. balandžio 12 d. ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją, tačiau pretenzijoje keliami reikalavimai nebuvo įvykdyti. Ieškovas sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas, kaip vežėjas, pirmosios sutarties su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų pagrindu atlyginęs nuostolius UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo teisę, kaip siuntėjas, reikšti ieškinį už dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius vežėjui, kuriam vykdant faktinį vežimą krovinys buvo sugadintas. Atsakovas pasikrovė krovinį Vokietijoje 2018 m. vasario 9 d. ir turėjo krovinį savo žinioje kilusio gaisro metu. Taigi krovinys, t.y. automobilis „VW Passat“, 2018 m. vasario 15 d. buvo atsakovo žinioje ir dispozicijoje, jo valdomas buvo sugadintas. Pagal CMR Konvenciją vežėjo civilinės atsakomybės pabaiga siejama su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Šiuo atveju krovinys buvo sugadintas jo neperdavus. Ieškovas mano, jog nėra jokių aplinkybių naikinančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą. Priešingai, vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai bei gaisro kilimo priežastis, sąlygoja vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą egzistavimą.
Ieškovo atstovai - direktorius D. L. ir advokatai - Egidija Vėbraitė ir Vidas Adomaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodė, jog 2018 m. vasario 8 d. šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo kelių transportu gabenti prekes, kurias pateikia ieškovas ar jos nurodytas asmuo ir pristatyti jas įgaliotam asmeniui, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už transportavimo paslaugas kainą. Sutartimi ieškovas už 330,00 Eur (be PVM) kainą užsakė vieną vietą atsakovui priklausančiame aštuonviečiame autovežyje „Mercedes Benz Actros“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su atviro tipo dviaukšte platforma (toliau - Autovežis). 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), į autovežį buvo pakrautas automobilis „VW Passat“. Pervežimo metu Autovežyje taip pat buvo pakrauti kitų užsakovų kroviniai (automobiliai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas gabeno automobilius „BMW X6“. Pervežimo metu daromų sustojimų metu Autovežis buvo apeinamas, patikrintas krovinio tvirtinimas, jokių įtartinų požymių nepastebėta. 2018 m. vasario 15 d. važiuojant Lenkijos nacionaliniu keliu Nr. 8, autovežio vairuotojas per šoninį veidrodėlį pamatė rūkstančius dūmus ir sustojo. Sustojęs šalikelėje vairuotojas išlipo patikrinti kas atsitiko. Iškart pamatė, kad ant autovežio pakrauto automobilio „VW Passat“ salone pilna dūmų. Vairuotojas pradėjo gesinti automobilį „VW Passat“. Vairuotojas ugnį gesino purkšdamas gesintuvu į automobilio „VW Passat“ salono vidų. Panaudojęs savo turėtus gesintuvus, vairuotojas pasinaudojo dar vienu gesintuvu, kurį atnešė sustojusio vilkiko vairuotojas. Tuo metu jau buvo iškviestos gelbėjimo tarnybos. Gaisro gesinimui vairuotojas iš viso panaudojo tris miltelinius gesintuvus, 4 kg talpos. Galutinai gaisrą užgesino Lenkijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Užgesinus gaisrą, buvo nustatyta, kad autovežio antrame aukšte, priekinėje platformos dalyje buvęs automobilis „BMW X6“ yra paveiktas aukštos gaisro temperatūros. Autovežio antrame aukšte, galinėje platformos dalyje esantis automobilis „BMW X6“ taip pat paveiktas išorinio gaisro poveikio. Autovežio pirmame aukšte, priekinėje platformos dalyje esantis automobilis „VW Passat“ buvo aprūkęs, paveiktas gaisro temperatūros. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliko gaisro tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo Autovežio dviaukštės platformos priekinėje dalyje, tarp lengvojo automobilio „BMW X6“ ir „VW Passat“. Labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas (trumpas jungimas). Užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu priimtas gabenti krovinys turėjo paslėptą defektą, t.y. netvarkingą automobilio vidaus elektros instaliaciją. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad krovinys sugadintas dėl gaisro, kuris kilo dėl automobilio „BMW X6“ techniškai netvarkingos elektros instaliacijos. Automobilio elektros instaliacijos gedimas, sukėlęs gaisrą, pripažintinas krovinio defektu CMR konvencijos 17 str. 2 d. prasme, nes tokio pobūdžio gedimai nėra įprasta automobilių savybė. Todėl gaisro ir jo pasekmių vežėjas niekaip negalėjo numatyti ir išvengti. Gaisro kilimo vietoje vežėjo rūpestingas vairuotojas ėmėsi protingų priemonių gaisrui gesinti, t.y. panaudojo visus turimus savo gesintuvus, panaudojo kito sustojusio vilkiko vairuotojo gesintuvą. Vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Šiuo atveju atsakovas negalėjo numatyti krovinio (automobilio) defektų, todėl negali būti atsakinga už padarytą žalą įvykio metu ir civilinė atsakomybė jam nekyla.
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai - direktorius E. V. ir advokatas Tadas Dumbliauskas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis ieškovo pusėje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiliepimo į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (veikiančio ieškovo pusėje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai - direktorius E. K. ir advokatai - Egidija Vėbraitė ir Vidas Adomaitis teismo posėdžio metu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 29 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Prašė iš ginčą pralaimėjusios šalies priteisti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Albertas Buta teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo Autovežiu, kuriame 2018 m. vasario 15 d. kilo gaisras, vežė ir keturis naujus automobilius „BMW X6“ pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą transporto užsakymą susitariančiam vežėjui trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti įrodymai bei teismo paskirta ekspertizė patvirtino, kad ne automobilis „BMW X6“, buvęs pakrautas virš automobilio „VW Passat“, buvo gaisro kilimo priežastis, o gaisras neabejotinai kilo automobilio „VW Passat“ salone, todėl ,(duomenys neskelbtini) iš esmės nepalaiko nei vienos iš ginčo šalių ir kilusį ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiliepimo į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas Michail Bron teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.
2020 m. spalio 22 d. pateiktoje baigiamojoje kalboje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas Michail Bron nurodė, kad remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, gaisras kilo „VW Passat“ salone, dėl minėto automobilio techninių trūkumų. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir šių aplinkybių padariniams negalėjo užkirsti kelio, kas sudaro pagrindą atleisti jį nuo atsakomybės už krovinio (automobilio „VW Passat“) praradimą CMR konvencijos 17 str. 2 d. nustatytu pagrindu. Juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kilus gaisrui, atliko visus būtinus veiksmus - pats iš karto pradėjo gesinti gaisrą, tam sunaudojo net tris gesintuvus, sulaukė atvykstant Lenkijos priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojų. Tokių vežėjo atsakingo asmens (vairuotojo) pastangų dėka buvo išgelbėta net 62,5 proc. gabento krovinio.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiliepimo į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinį.
Teismo posėdyje dalyvavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Giedrius Tunkevičius nurodė, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų yra apdraudęs atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę. Todėl turi teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi ir palaiko atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją.
2020 m. spalio 22 d. pateiktoje baigiamojoje kalboje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Giedrius Tunkevičius nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakingas dėl krovinio (automobilio „VW Passat“) praradimo. Gaisras kilo automobilio „VW Passat“ salone dėl ten buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo arba automobilio elektrinės dalies instaliacijos trumpo junginio. Tai laikytina krovinio (automobilio VW Passat“) defektais, už kuriuos vežėjas neatsako.
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.
Byloje pateiktas Registracijos liudijimas patvirtina, kad ginčo automobilis „VW Passat“ nuosavybės teise priklausė Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. sausio 23 d. buvo atliktas automobilio „VW Passat“ vertinimas. Iš Transporto priemonės įvertinimo ataskaitos matyti, kad minėta transporto priemonė paskutinį kartą buvo atlikusi techninį aptarnavimą 2017 m. spalio 9 d. ir automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. liepos mėn.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko lengvąjį automobilį „VW Passat“. Tuo pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 1 d. išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (6950,00 Eur sumai).
2018 m. vasario 9 d. tarp trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Pervežimo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti transporto priemonę „VW Passat“ iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų įsipareigojo už pervežimo paslaugas sumokėti užsakyme numatytomis sąlygomis.
2018 m. vasario 8 d. tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Pervežimo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo pervežti ieškovo nurodytas transporto priemones - ginčo automobilį „VW Passat“ ir dar vieną analogišką automobilį - „VW Passat“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į užsakyme nurodytas jų pristatymo vietas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už pervežimo paslaugas užsakyme numatytomis sąlygomis.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. buvo apdraudusi civilinę atsakomybę AB „(duomenys neskelbtini)“ Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimu, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Transporto priemonės „VW Passat“ vežimas buvo įformintas 2018 m. vasario 9 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pateiktą transporto užsakymą susitariančiam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiam pasitelkus krovinio pervežimui faktinį vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, gabeno ir keturis naujus „BMW X6“ automobilius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto krovinio vežimas buvo įformintas 2018 m. vasario 9 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V. 2018 m. kovo 1 d. pildydamas Klausimyną paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių gauti (skirtą UAB „Gaisriniai tyrimai“) nurodė (1 punktas), jog Autovežiu buvo gabenami aštuoni automobiliai - „Nissan X-Trail“, ginčo automobilis „VW Passat“, keturi „BMW X6“, „Mazda 6 „ ir „Opel Astra“.
Tiek 2018 m. vasario 8 d. tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame Pervežimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. vasario 9 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai užfiksuota, jog faktinį automobilio „VW Passat“ vežimą vykdys atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. J..
Lenkijos valstybinės gaisrinės saugos miesto komendatūros Suvalkuose, Palenkės vaj. Patvirtinimas liudija, kad 2018 m. vasario 15 d., apie 11:44 val., Suvalkų vietovėje, Krašto kelyje Nr. 8, 757 kelio km., įvykio sunkvežimio su transportavimo priekaba gaisras.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas - vairuotojas R. J. 2018 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodė, kad: kelyje į Lietuvą, netoli Suvalkų, Lenkijoje, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė dūmus; iš karto sustojo ir pamatė, kad dūmai eina nuo „VW Passat“; puolė gesinti su gesintuvu; padėjo žmonės iš pravažiuojančių mašinų, iškvietė gaisrininkus; kai užgesino gaisrą, pamatė, kad jau buvo policija, kuri iškvietė evakuatorių, dėl to, kad autovežis jau negalėjo važiuoti ir trukdė pravažiuoti kitoms mašinoms.
Byloje pateiktame 2018 m. vasario 15 d. vaizdo įraše yra užfiksuotas gaisro gesinimo procesas, į įvykio vietą atvykus ugniagesiams.
UAB „Insereg group“ atliko gaisro metu sugadinto automobilio „VW Passat“ vertinimą ir parengė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje vertinimo ataskaitoje padarytos sekančios išvadas: (1) transporto priemonės rinkos vertė (prieš apgadinimą) - 9 860,00 Eur; (2) transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) - 63000,82 Eur; (3) kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas; (4) transporto priemonės likutinė vertė - 1540,00 Eur; (5) nuostolio dydis dėl apgadinimų - 8320,00 Eur.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 22 d. išsiuntė ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pretenziją dėl vežimo metu sugadinto krovinio. Nurodė, kad gavėjo patirtų dėl krovinio sugadinimo nuostolių suma yra 8320,00 Eur.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 22 d. sudarė Susitarimą dėl vežimo metu sugadinto krovinio nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius, kuriuos sudaro transporto priemonės nuvertėjimo suma dėl apgadinimų, pagal turto vertintojo pateiktą išvadą - 8320,00 Eur.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų dėl krovinio sugadinimo patirti 8230,00 Eur nuostoliai buvo kompensuoti 2018 m. birželio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog ieškovas pagal minėtą susitarimą visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gaisro metu sugadintą automobilį „VW Passat“, 2018 m. birželio 27 d. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8683,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 8230,00 Eur suma atlyginta trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 363,00 Eur suma už specialisto išvados parengimą.
Ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp vežėjo - ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nevykdžiusio faktinio vežimo, vėliau atlyginusio dėl krovinio (automobilio „VW Passat“ praradimo kilusius nuostolius krovinio savininkui - trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip įgijusio regresinį reikalavimą dėl išmokėtų sumų susigrąžinimo iš faktinio vežėjo) ir faktinio vežėjo - atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam realiai vykdant vežimą, dėl jam priklausančiame Autovežyje kilusio gaisro, buvo prarastas (sugadintas) krovinys - automobilis „VW Passat“.
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prarasto krovinio (automobilio „VW Passat“), jo patirtus nuostolius (8683,00 Eur) remdamasis CMR Konvencijos 17 str. 1 d. ir 37 str. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais nesutiko, motyvuodamas tuo, kad yra sąlygos, numatytos CMR Konvencijos 17 str. 2 d., šalinančios jo, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę.
CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šios taisyklės išimtys įtvirtintos CMR Konvencijos 17 str. 2 d., t.y. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Pažymėtina, jog CMR konvencijos 17 str. 5 d. numato galimybę vežėjui taikyti ir dalinę civilinę atsakomybę (tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad 2018 m. vasario 15 d., apie 11:44 val., Lenkijoje, Suvalkų krašte, Krašto kelyje Nr. 8, 757 kelio km., atsakovui priklausančiame Autovežyje, gabenusiame aštuonias transporto priemones, įvyko gaisras. Tai neginčijamai liudija anksčiau jau minėtas Lenkijos valstybinės gaisrinės saugos miesto komendatūros Suvalkuose, Palenkės vaj. 2018 m. kovo 6 d. Patvirtinimas. Iš Policijos miesto komendatūros Suvalkuose 2018 m. kovo 2 d. rašto, adresuoto AB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad minėtas įvykis buvo kvalifikuotas kaip nelaimingas atsitikimas (savaiminis transporto priemonės užsidegimas), jokie dėl gaisro kilimo kalti asmenys tyrimo metu nustatyti nebuvo.
AB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva 2018 m. kovo 14 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliko gaisro, kilusio 2018 m. vasario 15 d., ginčo Autovežyje tyrimą ir surašė Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Specialisto išvada). Tyrimą atlikęs specialistas Evaldas Palubinskas, apibendrinęs apžiūros metu nustatytus gaisro padarytus pažeidimus, degimo požymius, nurodytą informaciją bei įvertinęs vaizdo įrašo informaciją, padarė išvadą, kad: (1) gaisras kilo Autovežio dviaukštės platformos priekinėje dalyje, tarp lengvųjų automobilių „BMW X6“ (Nr. 1) ir „VW Passat“; (2) labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra automobilio „BMW X6“ (Nr. 1) elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas (trumpas jungimas). Kartu specialistas pažymėjo, jog tikslinant gaisro priežastį, automobilio „BMW X6“ (Nr. 1) elektros instaliacijos liekanas su avarinio darbo rėžimo požymiais rekomenduotina papildomai ištirti metalografiniu metodu.
Pagal trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) užsakymą, tikslu nustatyti gaisro kilimo priežastį, 2018 m. liepos mėn. buvo atlikta gaisro, kilusio 2018 m. vasario 15 d., ginčo Autovežyje, ekspertizė. Ją atlikę Estijos Respublikos ekspertai - Heikki Perli ir Raul Podersalu surašė Ekspertų grupės nuomonę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ekspertų grupės nuomonė). Ekspertai nustatė, kad: (1) gaisro šaltinis buvo „VW Passat“ keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje; (2) gaisras „VW Passat“ keleivio skyriuje galėjo kilti dėl terminio elektrinės srovės poveikio, kurią generavo išorinis elektrinis uždegimo šaltinis (galvaninis elementas); (3) gaisro kilimas dėl „VW Passat“ variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus tiekiamos elektros srovės terminio poveikio nėra tikėtinas; (4) neatmetama galimybė, kad „VW Passat“ keleivio skyrius galėjo užsidegti nuo išorinio atviros liepsnos šaltinio, kuris pateko ten iki 2018 m. vasario 15 d., 12 val. 15 min.; (5) automobiliai „BMW X6“ (Nr. 1) , „BMW X6“ (Nr. 2) ir Autovežis yra pažeisti dėl „VW Passat“ padaryto poveikio.
Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Specialisto išvados ir Ekspertų grupės nuomonės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė.
Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2019 m. balandžio 16 Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertė Irena Rumševičienė, atlikusi metalografinį tyrimą, padarė išvadą: UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2018 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytame automobilio „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelyje yra avarinio darbo režimui (trumpajam jungimui) būdingų požymių. Trumpasis jungimas įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras pateikė 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertai - Mark Daukševič ir Vladimiras Kateščenko, atlikę duomenų vertinimą ir analizę, padarė išvadas: (1) gaisro židinio zona buvo autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) platformos pirmo aukšto priekinėje dalyje stovėjusio lengvojo automobilio „VW Passat“ salone; (2) tikėtina, kad gaisras kilo dėl lengvojo automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba dėl lengvojo automobilio „VW Passat“ salono viduje rasto galvaninio elemento užsiliepsnojimo; (2.1) gaisras nekilo / negalėjo kilti nuo autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2.2) gaisras nekilo / negalėjo kilti nuo autovežio „Mercedes Benz Actros“ vilkiko kabinos galinėje pusėje buvusio automobilio šildymo įrenginio ir / ar oro filtro arba kitų mechanizmų gedimo; (2.3) gaisras kilo / galėjo kilti autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, priekinėje platformos dalyje buvusiame automobilyje „VW Passat“; (2.4) tikėtina, kad gaisras kilo / galėjo kilti dėl automobilio „VW Passat“ salone palikto daugkartinio įkrovimo galvaninio elemento arba automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos veikimo avariniu rėžimu (trumpo jungimo); (2.5) galvaninio elektros šaltinio terminių pažeidimų požymiai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad jis automobilyje „VW Passat“ atsidūrė ne po gaisro; (2.6) gaisras nekilo / negalėjo kilti autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, priekinėje platformos dalyje buvusiame automobilyje „BMW X6“; (2.7) gaisras nekilo / negalėjo kilti dėl aptariamo automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos veikimo avariniu režimu (trumpo jungimo); (2.7.2) automobilyje „BMW X6“ esantys elektros grandinės saugos įtaisai (saugikliai) kilusio gaisro metu, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, veikė tinkamai. Be to, ekspertai nurodė, kad negali atsakyti į klausimą, kokia gaisro išplitimo iš židinio iki gaisro metu sugadintų automobilių trukmė bei negali atsakyti į klausimą, ar autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, elgėsi tinkamai priešgaisrinių reikalavimų ir normų atžvilgiu, pastebėjęs gaisro požymius. Taip pat negali atsakyti į klausimą, ar vairuotojas tinkamai gesino gaisrą ir elgiantis pagal egzistuojančias gaisrų gesinimo rekomendacijas / instrukcijas, nebuvo galimybės išvengti gaisro plitimo.
Remiantis 2019 m. balandžio 16 Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (surašytu ekspertės Irenos Rumševičienės) teismas atmeta ir nesivadovauja Specialisto išvada, atlikta AB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva. Nors specialistas Evaldas Palubinskas pats pirmas apžiūrėjo gaisro apgadintus automobilius, tačiau jokių specialių tyrimų su gaisro apgadintų automobilių elementais jis neatliko ir savo Specialisto išvadoje darė tik tikėtiną išvadą, kad gaisro priežastis yra automobilio „BMW X6“ (Nr. 1) elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas (trumpas jungimas), kartu pažymėdamas būtinumą atlikti metalografinį tyrimą. Toks tyrimas ir buvo atliktas ekspertės Irenos Rumševičienės, kuri Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) davė kategoriška išvadą, jog „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelyje tikrai yra avarinio darbo režimui (trumpajam jungimui) būdingų požymių, tačiau trumpasis jungimas įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje. Tai reiškia, kad trumpasis jungimas buvo gaisro pasekmė, o ne jo priežastis. Remiantis tuo, teismas laiko, kad Specialisto išvada yra visiškai paneigta 2019 m. balandžio 16 d. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ir 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. 2.6, išvadoje 2.7 ir išvadoje Nr. 2.7.2 aiškiai nurodyta, kad gaisras nekilo / negalėjo kilti dėl automobilio „BMW X6“ elektros instaliacijos veikimo avariniu režimu (trumpo jungimo). Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad 2018 m. vasario 15 d. ginčo Autovežyje kilusio gaisro priežastis ir gaisro židinys (gaisro kilimo vieta) buvo automobilis „BMW X6“.
Teismas toliau remiasi tiek Ekspertų grupės nuomonėje, tiek ir Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotomis išvadomis, kurios iš esmės neprieštarauja viena kitoms, be to, viena kita papildo.
2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota (išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), jog gaisro židinio zona buvo autovežio „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) platformos pirmo aukšto priekinėje dalyje stovėjusio lengvojo automobilio „VW Passat“ salone. Teismo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai - Mark Daukševič ir Vladimiras Kateščenko, nurodė, kad: padaryta pirmoji išvada yra visiškai kategoriška - gaisras kilo būtent lengvojo automobilio „VW Passat“ salone; būtent automobilio „VW Passat“ salone buvo pirminis gaisro židinys, iš jo ugnis veržėsi į išorę; atlikdami ekspertizę jie išardė automobilio „VW Passat“ kėbulą, apžiūrėjo automobilio ortakius, nes tik per juos ugnis galėjo iš išorės patekti į automobilio vidų; ortakiai buvo nepažeisti ugnies, visiškai sveiki; todėl jokių abejonių dėl to, kad gaisras kilo būtent automobilio „VW Passat“ salone, jiems nekilo; ypač, atsižvelgiant į tai, kad automobilio „VW Passat“ vidus, jo centrinė dalis, buvo labiausiai nukentėjusi nuo ugnies. Teismas pažymi, kad šią teismo ekspertų - Mark Daukševič ir Vladimiro Kateščenko duotą kategorišką išvadą patvirtina ir kitas specialus tyrimas - Ekspertų grupės nuomonė, kurios išvadoje Nr. 1 taip pat konstatuota, jog gaisro šaltinis buvo „VW Passat“ keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje. Objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti tiek 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Ekspertų grupės nuomonėje nurodyta analogiška išvada, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad 2018 m. vasario 15 d. ginčo Autovežyje kilusio gaisro židinys (gaisro kilimo vieta) buvo automobilio „VW Passat“ salonas.
Padarę kategorišką išvadą dėl 2018 m. vasario 15 d. ginčo Autovežyje kilusio gaisro židinio (gaisro kilimo vietos), teismo ekspertai - Mark Daukševič ir Vladimiras Kateščenko 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė dvi galimas gaisro kilimo priežastis (išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) - tikėtina, kad gaisras kilo dėl lengvojo automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba dėl lengvojo automobilio „VW Passat“ salono viduje rasto galvaninio elemento užsiliepsnojimo. Teismo posėdžio metu ekspertai paaiškino, kad: negali išskirti nei vienos iš nurodytų priežasčių, kaip labiau tikėtinos; negalėjo atmesti lengvojo automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo versijos, nes ekspertizę darė jau praėjus beveik 18 mėn. po įvykio, todėl negalėjo ištirti minėto automobilio elektros instaliacijos laidų laboratorijoje, nes tokių laidų tiesiog jau nebuvo; todėl ši versija buvo įtraukta kaip tikėtina, nes automobilių savaiminis užsidegimas dėl netvarkingos elektros instaliacijos pasitaiko gana dažnai; lengvojo automobilio „VW Passat“ salone, gale, tikrai buvo aptiktos galvaninio elemento liekanos; galvaninių elementų savaiminis užsiliepsnojimas taip pat yra gana dažnas reiškinys, pvz. telefonų „SAMSUNG“ baterijų, elektrinių riedžių baterijų ir pan.; tai atsitinka dėl galvaninio elemento mechaninių pažeidimų, jo gamyklinių defektų, amžiaus.; ši versija buvo palikta kaip tikėtina, nes tokią išvadą padarė ir Estijos Respublikos ekspertai, kurie tiesiogiai rado galvaninį elementą automobilio „VW Passat“ salone, jį betarpiškai tyrė.
Ekspertų grupės nuomonėje yra padarytos išvados dėl 2018 m. vasario 15 d., ginčo Autovežyje kilusio gaisro priežasties, t.y. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) - gaisras „VW Passat“ keleivio skyriuje galėjo kilti dėl terminio elektrinės srovės poveikio, kurią generavo išorinis elektrinis uždegimo šaltinis (galvaninis elementas) bei išvada Nr. (duomenys neskelbtini) - gaisro kilimas dėl „VW Passat“ variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus tiekiamos elektros srovės terminio poveikio nėra tikėtinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Estijos Respublikos ekspertai, priešingai nei teismo pavedimu teismo ekspertizę atlikę ekspertai, betarpiškai tyrė automobilio „VW Passat“ elektros instaliaciją (Ekspertų grupės nuomonės 17-18 psl.). Ekspertų grupės nuomonėje nurodyta (17-18 psl.), kad: ekspertai nenustatė jokių „VW Passat“ elektrinių grandinių, nei variklio skyriuje, nei keleivių skyriuje, iš kurių būtų matyti, kad šios grandinės yra suveikusios ar išsilydė dėl trumpo jungimo; 13 saugiklių, esančių variklio skyriaus saugiklių dėžėje suveikė dėl to, kad buvo pažeista laidų izoliacija dėl didelės gaisro temperatūros; dėl to, ekspertai atmeta galimybę, kad „VW Passat“ užsidegė dėl variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus tiekiamos elektros srovės terminių poveikių. Teismo pavedimu teismo ekspertizę atlikę ekspertai, Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo (10-11 psl.), kad: jiems tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra informacijos apie nustatytoje gaisro židinio zonoje aptiktus elektros instaliacijos fragmentus su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais; vykdytos automobilio „VW Passat“ apžiūros metu elektros instaliacijos laidų fragmentų su vizualiais avariniam darbui būdingais požymiais neaptiko; tačiau jiems perduotos medžiagos duomenimis, gaisro metu automobilio „VW Passat“ šviesinis avarinis signalas mirksėjo, o vairuotojas bandė atrakinti automobilį „VW Passat“ nuotoliniu būdu ir tiesiogiai rakinant durų spyną, tačiau jam tai nepavyko; todėl jie negalėjo atmesti, kad gaisro kilimas galėjo būti tiesiogiai susietas su automobilio apsaugos, užrakinimo sistemos, elektros instaliacijos ar elektros įrenginių avariniu darbo režimu ar gedimu. Kaip jau buvo minėta anksčiau teismo ekspertizę atlikę ekspertai teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalėjo atmesti lengvojo automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo versijos tik todėl, kad ekspertizę darė jau praėjus beveik 18 mėn. po įvykio, ko pasėkoje neturėjo galimybės ištirti minėto automobilio elektros instaliacijos laidų.
Pažymėtina, kad teismo paskirtos ekspertizės išvadų įrodomoji reikšmė nėra absoliuti. Tokia įrodinėjimo priemonė turi būti vertinama kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t.y. kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Todėl teismas, apibendrinęs nurodytus duomenis, ir atsižvelgdamas į tai, kad Estijos Respublikos ekspertai ekspertizę atliko 2018 m. liepos mėn. (praėjus tik 5 mėn. nuo Autovežyje kilusio gaisro) ir tiesiogiai tyrė automobilio „VW Passat“ elektros instaliaciją, o teismo paskirti ekspertai, ekspertizę atliko 2019 m. lapkričio mėn. (praėjus jau 18 mėn. nuo Autovežyje kilusio gaisro) ir tiesiogiai netyrė automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos, sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis būtent Ekspertų grupės nuomonėje išdėstyta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas konstatuoja, kad gaisras automobilio „VW Passat“ salone negalėjo kilti dėl jo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar kito elektrinių sistemų panašaus gedimo.
Tiek Ekspertų grupės nuomonėje (išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek ir Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad tikėtina, jog gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje rasto galvaninio elemento užsiliepsnojimo. Ekspertų grupės nuomonėje yra fotonuotraukomis užfiksuoti rasto galvaninio elemento likučiai, užfiksuotas vėliau atliktas eksperimentas. Nurodyta (18 psl.), kad: galvaninio elemento likučiai buvo rasti automobilio „VW Passat“ keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje; šioje galinės sėdynės zonoje nėra gamykloje įrengtų akumuliatorių, todėl galvaninio elemento liekanos gali būti laikomos svetimkūniu, kuris atsirado automobilyje jo naudojimo metu; kai kurių tipų galvaniniai elementai turi pakankamą energijos kiekį elemento korpusui ir greta esančiai degiai medžiagai uždegti; todėl neatmetama galimybė, kad gaisras kilo tuomet, kai užsidegė galinės sėdynės zonoje esantis galvaninis elementas. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (11-12 psl.) nurodoma, kad: automobilio „VW Passat“ salone buvo aptiktos galvaninio elektros šaltinio liekanos; neaišku, kokiu būdu ličio jonų elementas atsirado lengvojo automobilio „VW Passat“ salone, jo fragmentų suradimas gaisro židinio zonoje ir terminiai pažeidimai patvirtina, kad gaisro metu jis jau buvo automobilio „VW Passat“ salone. Todėl ekspertai suformulavo tikėtiną išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog gaisras kilo dėl automobilio „VW Passat“ salone viduje rasto galvaninio elemento užsiliepsnojimo, bei išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog galvaninio elektros šaltinio terminių pažeidimų požymiai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog jis automobilyje „VW Passat“ atsidūrė ne po gaisro.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; ir kt.). Teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant.
Teismas remdamasis atliktais specialiais tyrimais (nes jokių kitų objektyvių įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra), t.y. tiek gana greit (po 5 mėn.) po Autovežyje kilusio gaisro atliktos ekspertizės pasėkoje surašyta Ekspertų grupės nuomone, tiek ir Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotomis išvadomis dėl galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, kaip gaisro kilimo priežasties, ekspertų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, prieš tai atmetęs gaisro kilimo versiją dėl automobilio „VW Passat“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, sprendžia, jog gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog gaisras automobilyje „VW Passat“ kilo dėl jo salono viduje buvusio galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės aplinkybė, jog automobilio „VW Passat“ elektros instaliacija, gabenant jį Autovežiu, nebuvo atjungta nuo energijos šaltinio - automobilio akumuliatoriaus.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių tiesioginių faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kada ir kokiomis aplinkybėmis automobilio „VW Passat“ salone atsirado ličio jonų galvaninis elementas. Tačiau teismo vertinimu, visiškai nelogiška ir sunkiai tikėtina, jog atsakovui priklausančio Autovežio vairuotojas R. J. su savimi turėjo ličio jonų galvaninį elementą, kurį jis paliko automobilio „VW Passat“ salone, be kita ko - ant automobilio galinės sėdynės (Ekspertų grupės nuomonėje (išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) tiksliai nurodyta, kad gaisro šaltinis buvo keleivio skyriuje, galinės sėdynės kairėje pusėje). Tuo tarpu teismas laiko, kad visuotinai žinoma aplinkybė (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.) yra tai, jog įsigyjant naudotus automobilius juose pakankamai dažnai randami ankstesnių savininkų palikti įvairūs smulkūs daiktai (pvz. monetos, žiebtuvėliai, ir pan.), kurie būna tiek daiktadėžėse, tiek tarp sėdynių, kitose automobilio salono vietose. Tai tiesiogiai patvirtino ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas - direktorius E. K.. Teismo posėdžio metu jis nurodė (2020 m. spalio 15 d., 09:00 val., vykusio teismo posėdžio garso įrašo 12 min.), jog: įmonė iš Vokietijos yra įsigijusi daugiau kaip 1600 automobilių; yra pasitaikę atvejų, kad pargabentuose į Lietuvą automobiliuose buvo randami daiktai, kurių ten neturėtų būti, pvz. skėčiai ir pan. Remiantis tuo, teismas labiausiai tikėtina laiko aplinkybe, kad galvaninis elementas automobilio „VW Passat“ salone buvo paliktas jo ankstesnio savininko ar automobilio pardavėjo.
Kaip jau buvo minėta, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Jeigu vežėjas įrodo, kad buvo sąlygos, kurios yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, t.y. pirma, aplinkybės, kurių vežėjo agentas ar darbuotojas negalėjo numatyti, ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio, tai jis bus atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d.
Vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Todėl sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks asmuo, kuris geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį. Įrodinėjimo, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, našta tenka vežėjui. Vežėjui nepakanka įrodyti, kad aplinkybės buvo neišvengiamos, jis taip pat turi įrodyti ir aplinkybių bei žalos priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad neišvengiamos turi būti tiek aplinkybės, tiek jų pasekmės.
Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. būtent dėl gaisro kilimo, būtina nustatyti, kad (1) vežėjas negalėjo numatyti gaisro kilimo, bei kad (2) vežėjo darbuotojas negalėjo užkirsti kelio dėl gaisro atsiradusioms pasekmėms, t.y. jog vairuotojas buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, siekdamas išvengti gaisro padarinių, dėjo visas įmanomas ir pakankamas pastangas, kad krovinys dėl gaisro nebūtų prarastas.
Teismas, remdamasis nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktais faktiniais duomenimis ir jų pagrindu jau anksčiau padarytomis išvadomis, sprendžia, kad vežėjas (atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“) negalėjo numatyti fakto, kad gaisras gali kilti automobilio „VW Passat“ salone, dėl jo buvusio savininko ar pardavėjo palikto galvaninio elemento savaiminio užsiliepsnojimo. Todėl yra pirmoji būtina sąlyga vežėjo atleidimui nuo civilinės atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d.
Sprendžiant, ar egzistuoja antroji vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą sąlyga - kad vežėjo darbuotojas negalėjo užkirsti kelio dėl gaisro atsiradusioms pasekmėms, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, ar vairuotojas buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, siekdamas išvengti gaisro padarinių, taip pat, ar jis dėjo pakankamas pastangas, kad krovinys dėl gaisro nebūtų prarastas. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas neturėjo galimybės betarpiškai apklausti Autovežio vairuotojo R. J., kadangi po to, kai 2018 m. vasario 19 d. buvo nutraukta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos į Gruziją, jo faktinė buvimo vieta nėra žinoma. Todėl teismas vadovaujasi jo rašytiniame paaiškinime darbdaviui nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kitais civilinėje byloje surinktais įrodymais.
Byloje pateikti duomenys liudija, kad atsakovo vairuotojas R. J. pasirašytinai 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino, jog su 2017 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginėmis nuostatomis susipažino ir įsipareigojo jas vykdyti. 2017 m. gruodžio 4 d. R. J. pasirašytinai patvirtino, kad išklausė įvadinį Gaisrinės saugos instruktažą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinius instruktavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimus darbo vietoje bei yra susipažinęs su darbo tvarkos taisyklėmis. Be to, byloje pateiktas UAB „Rigveda“ 2017 m. lapkričio 24 d. pažymėjimas (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad R. J. baigė 1 sav. trukmės Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą, kuri patvirtina jo kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas - vairuotojas R. J. 2018 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodė, kad: kelyje į Lietuva, netoli Suvalkų, Lenkijoje, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė dūmus; iš karto sustojo ir pamatė, kad dūmai eina nuo „VW Passat“ puolė gesinti su gesintuvu; padėjo žmonės iš pravažiuojančių mašinų, iškvietė gaisrininkus; kai užgesino gaisrą, pamatė, kad jau buvo policija, kuri iškvietė evakuatorių, dėl to, kad autovežis jau negalėjo važiuoti ir trukdė pravažiuoti kitoms mašinoms.
Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V. 2018 m. kovo 1 d. pildydamas Klausimyną paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių gauti (skirtą UAB „Gaisriniai tyrimai“) nurodė jam žinomas aplinkybes, susijusias su Autovežyje kilusio gaisro gesinimu:
vairuotojas iš pradžių pamatė pilną baltų dūmų „VW Passat“ saloną; tik po to, kada išdaužė šoninį stiklą buvo ugnies pliūpsnis ir sprogo viso automobilio stiklai; dūmai iš automobilio jau pradėjo virsti pilki, o paskui ir juodi; kibirkščių nematė (11 punktas ir 13 punktas);
pamatęs dūmus sustojo šalikelėje, išlipo patikrinti kas atsitiko; pamatė, kad ant autovežio pakrauto „VW Passat“ salone pilna dūmų, mirksėjo automobilio avarinis signalas; vairuotojas puolė paimti „VW Passat“ raktelių ir gesintuvo; pribėgęs prie „VW Passat“ automobilio vairuotojo durelių su pulteliu jų neatrakino, su raktu taip pat nepavyko; tuomet vairuotojas išmušė „VW Passat“ vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, kad galėtų pradėti gesinti; tuo metu pakilo ugnies pliūpsnis ir išsprogdino visus automobilio langus; vairuotojas pradėjo gesinti ugnį purkšdamas gesintuvu į salono vidų; išbaigęs savo gesintuvus vairuotojas pasinaudojo dar vienu 4 kg gesintuvu, kurį atnešė sustojusio vilkiko vairuotojas; tuo metu jau buvo iškviesta gaisrinė ir policija; ją iškvietė sustojęs kito vilkiko iš Lietuvos vairuotojas; gaisrinė atvažiavo 10-15 min. po iškvietimo; policija atvyko anksčiau ir jau buvo sustabdžiusi eismą abiem kryptimis (14 punktas);
gesinimas pradėtas nuo salono, iš kur buvo pastebėti dūmai; vairuotojas išpurškė į salono vidų turėtus savo du balionus ir dar vieną, kurį atnešė sustojęs kito vilkiko vairuotojas; gesintuvai milteliniai, po 4 kg talpos; iš viso buvo panaudoti 3 gesintuvai, po 4 kg (15 punktas).
Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovui priklausančio Autovežio vairuotojas R. J. buvo tinkamai instruktuotas ir turėjo būtiną kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. Pastebėjęs Autovežyje kilusį gaisrą - dūmus automobilio „VW Passat“ salone, jis ėmėsi reikiamų veiksmų žalai išvengti/sumažinti: sustojo; bandė atrakinti automobilį nuotoliniu pulteliu, o vėliau ir raktu; savo iniciatyva pradėjo gesinti gaisrą; tam išdaužė automobilio „VW Passat“ langą; gaisro gesinimui sunaudojo net tris (po 4 kg) gesintuvus, neleido gaisrui išplisti, kol atvyko Lenkijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Dėl nurodytų argumentų, darytina išvada, kad vežėjo darbuotojas tuo metu buvusioje gaisro situacijoje (kuri savaime yra ekstremali, reikalaujanti skubių veiksmų) elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, siekdamas išvengti neigiamų gaisro padarinių ir dėjo aktyvias pastangas, kad visas Autovežiu vežtas krovinys nebūtų prarastas, kas iš dalies pavyko - gaisro metu buvo apgadinti tik trys automobiliai iš Autovežiu gabentų aštuonių automobilių. Aktyvūs vairuotojo veiksmai gesinant gaisrą laikytini tinkamu ir rūpestingu vežėjui atstovaujančio asmens elgesiu ir aukštesniųjų teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015; ir kt.). Aplinkybė, kad Autovežio vairuotojas išdaužė automobilio „VW Passat“ langą ir pro jį bandė užgesinti degantį automobilio saloną, savaime nereiškia, kad vairuotojo veiksmai gaisro situacijoje buvo netinkami. Kaip matyti iš anksčiau aprašytų aplinkybių, pirmiausia vairuotojas bandė degantį automobilį atrakinti nuotoliniu pultu, vėliau bandė tai padaryti raktu. Tik nepavykus to padaryti minėtais būdais, vairuotojas priėmė sprendimą išdaužti jau degančio automobilio langą. Toks kryptingas vairuotojo elgesys liudija, kad tai buvo padaryta siekiant kaip įmanoma greičiau pradėti gesinti gaisrą, kol jis neišsiplėtė į Autovežyje pakrautus kitus automobilius. Gaisro atveju, bet koks delsimas gali nulemti gaisro išplitimą, kas sąlygotų galimai didesnius nuostolius arba galimą viso krovinio praradimą. Nagrinėjamos bylos atveju, dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti bent minimalią prielaidą, kad Autovežio vairuotojui neišdaužus automobilio „VW Passat“ lango ir nepradėjus gaisro gesinti turėtais gesintuvais, gaisro kilusio minėto automobilio salone neigiamos pasekmės būtų buvusios mažesnės ar apskritai nebūtų kilusios (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Todėl teismas neturi jokių faktinių duomenų, kurie leistų anksčiau aptartą Autovežio vairuotojo elgesį, ekstremalioje ir kritinėje situacijoje (degant automobiliui), vertinti kaip nepakankamai rūpestingą, atsakingą ir sąžiningą. Visa tai leidžia konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji sąlyga vežėjo atleidimui nuo civilinės atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį (ginčo automobilį „VW Passat“) prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Todėl jis atleistinas nuo atsakomybės už krovinio praradimą CMR konvencijos 17 str. 2 dalyje numatytu pagrindu. Dėl to, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Į teismo depozitinę sąskaitą proceso dalyvių sumokėtų sumų paskirstymas.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo pavedimu iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4000,00 Eur dydžio užstatą teismo ekspertizės išlaidoms padengti.
Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2019 m. balandžio 17 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) 706,91 Eur sumai.
2019 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas pervedė Lietuvos teismo ekspertizės centrui 706,91 Eur sumą.
UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur sumai už medžiagos analizę ir ekspertinį tyrimą.
2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas pervedė UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ 1500,00 Eur sumą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centras pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 1182,72 Eur sumai už ekspertinį tyrimą.
2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas pervedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centrui 1182,72 Eur sumą.
Iš to seka, kad iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos 4000,00 Eur ekspertizės išlaidoms padengti buvo panaudota 3389,63 Eur suma. Ši suma laikytina trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtomis bylinėjimosi išlaidomos. Likusi nepanaudota 610,37 Eur suma, grąžintina iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini).
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 5 d. sumokėjo iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinės teismo depozitinę sąskaitą 300,00 Eur dydžio užstatą ekspertų atvykimui į teismo posėdį užtikrinti.
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 30 d. sumokėjo iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinės teismo depozitinę sąskaitą papildomą 900,00 Eur dydžio užstatą ekspertų atvykimui į teismo posėdį užtikrinti.
MB „Gaisro tyrimo biuras“ pateikė 2020 m. spalio 15 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl specialisto Evaldo Palubinsko dalyvavimo teismo posėdyje (391,00 Eur sumai).
2020 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas pervedė MB „Gaisro tyrimo biuras“ 391,00 Eur sumą.
UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ pateikė 2020 m. spalio 15 d. sąskaitą-faktūrą NGT Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksperto Vladimiro Kateščenko dalyvavimo teismo posėdyje (250,00 Eur sumai).
2020 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas pervedė UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ 250,00 Eur sumą.
Iš to seka, kad iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos 1200,00 Eur užstato sumos ekspertų atvykimui į teismo posėdį užtikrinti, buvo panaudota 641,00 Eur suma. Ši suma laikytina ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomos. Likusi nepanaudota 559,00 Eur suma, grąžintina iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą privalo paskirstyti ginčo šalių ir kitų proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdamas 2018 m. birželio 27 d. ieškinį sumokėjo 195,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Jau anksčiau buvo nurodyta, kad ieškovė patyrė ir 641,00 Eur išlaidas ekspertų atvykimui į teismo posėdį užtikrinti. Ieškovas turėjo ir 2843,50 Eur dydžio išlaidas Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ teisinei pagalbai apmokėti. Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 3679,50 Eur.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 27 d. ieškinys yra atmestinas, ieškovas neturi teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 2420,00 Eur dydžio išlaidas advokato Tado Dumbliausko teisinei pagalbai apmokėti.
Nurodytos išlaidos, atmetus 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, priteistinos atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d. numato, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises, įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis ieškovo pusėje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 2032,60 Eur dydžio išlaidas Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ teisinei pagalbai apmokėti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė išimtinai ieškovo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ pusėje, turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimu (t.y. identišką ieškovo teisiniam suinteresuotumui). Be to, kaip ir ieškovą, taip ir jo pusėje veikusį trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų, atstovavo tos pačios advokatų profesinės bendrijos (Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“) advokatai. Atsižvelgiant į tokį procesinį elgesį, teismas sprendžia, kad atmetus 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d., 93 str. 4 d.).
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 3389,63 Eur išlaidas teismo paskirtai ekspertizei apmokėti. Taip pat trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų patyrė 1027,21 Eur dokumentų vertimo išlaidas bei 4784,53 Eur dydžio išlaidas advokato Alberto Butos teisinei pagalbai apmokėti. Bendra (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 9201,37 Eur.
Nurodytos išlaidos, atmetus 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, priteistinos trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje patyrė 1000,00 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo Michail Bron teisinei pagalbai apmokėti.
Nurodytos išlaidos, atmetus 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, priteistinos trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.).
Duomenų apie trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų AB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 73,31 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus 2018 m. birželio 27 d. ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Daiktinių įrodymų grąžinimas.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartyje skirti teismo ekspertizę buvo nurodyta, kad ekspertizės atlikimui reikšmingas objektas - automobilio „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelis, saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus ekspertizę minėtas objektas buvo persiųstas Kauno apylinkės teismui. Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintinas automobilio „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelis.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra saugomas ir IĮ „A. Pavasario firma“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) originalas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, minėtas dokumentas grąžintinas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) 2018 m. birželio 27 d. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).
Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) (kodas: (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 9201,37 Eur (devynis tūkstančius du šimtus vieną eurą ir 37 ct.).
Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 73,31 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 31 ct.).
Pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimais į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą ir likusią nepanaudotą 559,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) sumą, pervedant ją į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) (kodas: (duomenys neskelbtini)) 2017-11-21 mokėjimo pavedimu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą ir likusią nepanaudotą 610,37 Eur (šešių šimtų dešimties eurų ir 37 ct.) sumą, pervedant ją į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) (kodas: (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, automobilio „BMW X6“ akumuliatoriaus baterijos lengvojo lydinio kabelį grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, IĮ „A. Pavasario firma“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) originalą grąžinti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas: (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Tomas Ridikas