Baudžiamoji byla Nr. 1-1347-805/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58052-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 21 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:
1. 2011 m. vasario 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme;
2. 2011 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;
3. 2012 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
4. 2013 m. vasario 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams;
5) 2017 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
6) 2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
7) 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmė atlikta.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. S.
2018 m. gruodžio 7 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. A. priklausančio gyvenamo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu tyčia vieną kartą galva ir nemažiau du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. A. į veidą, pataikydamas jam į kairę akį ir kairį skruostą, taip mušdamas nukentėjusiajam R. A. sukėlė fizinį skausmą. K. R. Slavinskas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jis pas savo draugą R. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholiniu gėrimus. Jiems apsvaigus tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis R. A. sudavė vieną smūgį galva jam į veidą bei du smūgius rankomis į veidą. Po šių smūgių sudavimo R. A. skundėsi, kad jam skauda galvą. Labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, įsipareigojo jam atlyginti padarytą žalą (b. l. 56, 59).
Nukentėjusysis R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. gruodžio 7 d. apie 18.00 val. pas jį atėjo pažįstami G. G. ir R. S., norėjo pas jį išgerti. Jie susėdo kambaryje pasivaišinti. Išgėrus po stikliuką degtinės, R. S. pradėjo jam priekaištauti, tarp jų kilo konfliktas, tuomet R. S. priėjęs prie jo staiga su savo galva sudavė jam į veidą pataikydamas į smakrą ir su kumščiu sudavė į veidą pataikydamas į kairę akį. Jie su G. G. norėjo jį sulaikyti sugriebė už rankų, tačiau jis išsilaisvinęs du kartus su kumščiu sudavė jam į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą, prakirto lūpą kuri kraujavo. Jam R. S. įsipareigojo sumokėti 200 eurų per vieną savaitę, tai yra iki 2018 m. gruodžio 21 d. R. S. atsiprašė, jis su juo susitaikė. Jam pretenzijų neturi (b. l. 16-18).
Liudytojas G. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie pietus susitiko su savo pažįstamu R. S., kuris jam pasiūlė važiuoti į kaimelį pagerti. Jis R. S. nuvežė pas R. A. į namus ir paleido, o pats nuvarė savo automobilį į savo namus. Palikęs automobilį kieme, nuėjo pas R. A. į namus. Kai jis atėjo jie abu gėrė. Kiek pasėdėjęs jis nuėjo į tualetą, kai grįžo į kambarį matė, kaip R. S. sudavė smūgį ranka R. A. į veidą. Tada jis sugriebė R. S. už rankos, kad daugiau nesuduotų smūgių. Kitų smūgių nematė, nematė ir dėl ko viskas prasidėjo, nes buvo tualete (b. l. 23).
Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be visiško R. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje (b. l. 9-10);
blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. 21.08 val. alkotesteriu R. S. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 47);
2018 m. gruodžio 13 d. įsipareigojime nurodyta, kad įtariamasis R. S. įsipareigojo padarytą turtinę žalą – 200 eurų, nukentėjusiajam R. A. atlyginti iki 2018 m. gruodžio 21 d. (b. l. 67).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodydamas kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. A. priklausančio gyvenamo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, tyčia vieną kartą galva ir nemažiau du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. A. į veidą, pataikydamas jam į kairę akį ir kairį skruostą ir taip mušdamas nukentėjusiajam R. A. sukėlė fizinį skausmą. Nors nukentėjusysis vykti pas specialistus dėl pastarojo sumušimo tikslu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą atsisakė, bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas sprendžia, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 68-72). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 67). Nukentėjusysis su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, jam 2018 m. gruodžio 13 d. įteiktas pranešimas dėl sprendimo užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos rūšį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas vertina byloje surinktus duomenis, apibūdinančius R. S. – jis anksčiau teistas (b. l. 29-37), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 38-42), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 46), nedirba (b. l. 43), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 44). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – pas teismo ekspertus vykti atsisakė, jiedu susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.
Kadangi byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Priimant baudžiamąjį įsakymą patvirtinimas kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo R. A. 2018 m. gruodžio 13 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 67).
Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 61-66) palinos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką R. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 19.15 val. iki 2018 m. gruodžio 9 d. 19.00 val. (b. l. 45-47) (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 19.15 val. iki 2018 m. gruodžio 9 d. 19.00 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Patvirtinti kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 13 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. S. įsipareigoja R. A. padarytą 200 Eur turtinę žalą atlyginti iki 2018 m. gruodžio 21 d.
Įteikti kaltinamajam R. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
R. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė