Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-37-266-2012].doc
Bylos nr.: 2-37-266/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Anykðèiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                          civ. byla Nr. 2- 37-266/2012

                         Proceso: 2-12-3-00893-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos :

                                                        78;78.2;78.2.1;113;113.8 (S)

 

                                                                           

                                          Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                       S P R E N D I M A S

                                                Lietuvos Respublikos vardu

                                        2012 m. sausio 12 d 

                                                Anykščiai

 

                   Anykščių rajono apylinkės  teismo teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,

Dalyvaujant ieškovui G. V. ,

Atsakovei G. V. ,

Institucijos, duodančios išvadą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ,-

n u s t a t ė:

 

              ieškovas  ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.  Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog su atsakove susituokė 1989m. lapkričio 18d. Santuokoje susilaukė keturių vaikų. Vyriausiais sūnus  K. jau pilnametis. 2011m. balandžio 19d. , teismo sprendimu santuoka nutraukė. Tuo pačiu jie pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą po 200litų kiekvienam iki jų pilnametystės. Iki nutraukiant santuoką, jie jau kartu negyveno. Jis išlaikė vaikus, juos pasiimdavo pas save. Šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo, jis neteko darbo,  neturi pajamų, registruotas darbo biržoje, yra ligotas. Turi nekilnojamojo turto, tačiau jis už turimą išlaikymo įsiskolinimą yra areštuotas. Atsakovė turi  gerą sugyventinį, vaikai gauna invalidumus, todėl jų pajamos yra didelės. Kadangi jo turtinė padėtis pablogėjo, todėl jis prašo sumažinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį iki 150 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Prašė jo ieškinį tenkinti . Neprašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidas.              

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Paaiškino  jog nėra jokio pagrindo keisti teismo sprendime nustatytą išlaikymo dydį trims nepilnamečiams vaikams. Jos turtinė padėtis yra bloga. Ji niekur nedirba, nes augina mažametę dukrą. Vaikai yra neįgalūs, serga bronchine astma. Jos pajamos   yra - socialinė pašalpa, išmokos vaikams, šalpos pensija neįgaliam sūnui . Dukra E. gaudavo invalidumo pensiją, tačiau dabar pasveiko ir gauna tik išmoka vaikui 52 litus Prieš mokyklą gavo paramą mokinio reikmėm. Ieškovas išlaikymą vaikams teikė nereguliariai, paskutiniu metu ji iš jo išlaikymo vaikams negavo, todėl kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą . Nesutinka su ieškovo argumentais dėl jo turtinės  padėties pablogėjimo, tokia pat jo padėtis buvo ir kai jis sutiko mokėti vaikams išlaikymą po 200 litų kiekvienam. Ieškovas sveikas, gali dirbti, buvo išvykęs dirbti į užsienį .Vaikų poreikiai nesumažėjo, o tik didėja. Jie auga, mokosi, jiems reikia daugiau pinigų. Ji pati negali dirbti, nes augina mažametę dukrą K. Jai padeda jos draugas . Prašė ieškinį atmesti.

              Ieškinys atmestinas.

              Bylos medžiaga, ieškovo, atsakovės paaiškinimais,   nustatyta, jog  ieškovas ir atsakovė buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta 2011m. balandžio 19d., Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu . Tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių , kurios  metu buvo susitarta, jog nepilnamečių vaikų  E. V., gim. (duomenys neskelbtini), U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina- atsakove, o ieškovas įsipareigojo kiekvienam vaikui teikti išlaikymą po 200 litų kas mėnesį . Ieškovas pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teigdamas, jog jo turtinė padėtis pablogėjo , jis nedirba, jo pajamos mažos, jis negali sumokėti komunalinių mokesčių už butą ir kita.

Institucijos, duodančios išvadą- Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdamas išvadą dėl šio ginčo, pasisakė, jog nėra pagrindo mažinti  nustatytą išlaikymą vaikams . Teismo posėdžio metu dalyvavusi  skyriaus atstovė  palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, jog  ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, ji tokia pat buvo ir tuo laiku, kai šalys susitarė  dėl vaikams teiktino išlaikymo. Teismo sprendimas, dėl išlaikymo priteisimo  buvo priimtas ne vienai dienai  ,  ieškovo turtinė padėtis gali pasikeisti , todėl kaitalioti priimtą sprendimą  nėra būtina. Šalių vaikų  poreikiai nesumažėjo, o išaugo, jie mokosi, turi sveikatos problemų, todėl jiems reikia didesnių lėšų . 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Byloje nustatyta, kad šalių trys nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (atsakove). Ieškovas pagal teismo sprendimu patvirtinta sutartį  turi teikti kiekvienam vaikai išlaikymą po 200 litų kas mėnesį .  Pagal LR Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai . Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės , t.y. esminiai ieškovo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas . Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų- prioritetinės vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo. Ieškovas kaip pagrindą pakeisti priteistą išlaikymą nurodė, jog turtinė padėtis pablogėjo, jis nedirba , registruojasi darbo biržoje, turi sveikatos problemų, neišgali sumokėti mokesčių . Teismas , išklausęs ieškovą, atsakovę, nenustatė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai sumažėjo. Šalių  dukra E.  lanko mokyklos antrą klasę, o sūnus U lanko pirmą klasę. Šalių vaikai turi  sveikatos problemų- serga brochnine astma turi neįgalumus. Todėl , palyginus su tuo laiku, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl jiems  susitarto išlaikymo dydžio , išaugo vaikų poreikiai mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, įvairiems vaistams, vitaminams.  Atsakovė nedirba , jos pajamas sudaro mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikams, šalpos pensija neįgaliam sūnui.  Teismas mano, kad aplinkybės (didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. ). Tai šios aplinkybės, dėl ko nereikia pakeisti jau priteisto išlaikymo dydžio, įrodytos (CPK 185,197 str.)  Ieškovas  be šių savo vaikų , kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį , nurodė, jog jo padėtis po priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, pablogėjo. Jis tapo bedarbiu. Tačiau, kaip nustatyta ir priimant teismo sprendimą , jis nedirbo, tačiau sutiko vaikams mokėti išlaikymą po 200 litų kas mėnesį . Po teismo sprendimo jis įsidarbino, po to buvo išvykęs į užsienį dirbti, todėl nelaikytina, jog jo turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, registruojasi darbo biržoje.   Teigė, jog turi sveikatos problemų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti dokumentų teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms,  tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. LR Aukščiausiojo teismo praktikoje  ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas  skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ieškovo ir atsakovės vaikai gyvena su atsakove, kuri  imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisės ir interesams įgyvendinti: teikia  pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to,  jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.  Ieškovas teismui neįrodė, jog jis sąžiningai siekia užtikrinti vaikų  turtines teises į išlaikymą ir , kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo . Tokioms aplinkybėms nėra pagrindo perkelti vaikų  išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

              Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str.,270 str.,

              n u s p r e n d ė:

 

              ieškovo  G. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.

              Priteisti  iš G. V. į valstybės biudžetą 16,20 litų teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

              Sprendimas per 30d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą .

 

 

 

                     Teisėja                                                        Zita Gavėnienė