Administracinė byla Nr. eI-3319-609/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00045-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,
sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui S.S., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),
atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S.S. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-810 (toliau – ir Įsakymas) , kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. arba sušvelninti nuobaudą. Teismui konstatavus, jog tarnybinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai, prašo tarnybinę nuobaudą sušvelninti.
Skunde nurodo, kad tarnybinio nusižengimo jis nepadarė. Teigia, jog 2018 m. balandžio 3 d. jis paprašė pamainos vyresnįjį D.B. poste išjungti šviesą, kadangi lempos šviesa krito tiesiai į akis, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Tada jis galvą pasuko į monitorių, kuriame yra termovizorius ir radaras ir toliau primerkęs akis vykdė stebėjimą. Teigia, jog 17.10 min. paskambinus sargybos viršininkui A.J., jis iš karto atsiliepė. Pasibaigus jo budėjimo laikui, grįžęs iš laivo į sargybinę, jis peržiūrėjo dienos posto žiniaraštį ir pastebėjo, jog jame nėra įrašyta pastaba, kad jis miegojimo. Pažymi, jog apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą jis sužinojo 2018 m. gegužės 1 d.. Pareiškėjo vertinimu, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko L.A. 2018 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, turėjo būti pateiktas nedelsiant po įvykio. Mano, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta, siekiant jį atleisti iš tarnybos, nes ne kartą jam buvo išsakytos pastabos dėl jo nelojalumo Viešojo saugumo tarnybos vadui R.P. ir jo pavaduotojui J.Z..
Pažymi, jog po atlikto tarnybinio patikrinimo jam buvo pranešta telefonu, kad yra parengtas įsakymo dėl jo atleidimo iš tarnybos projektas, pareikalauta nedelsiant grąžinti tarnybinę uniformą ir kitas materialines vertybes. Tik po to, kai jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą dėl situacijos, vado nuomonė pasikeitė ir ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atkreipiamas dėmesys, jog jo atžvilgiu buvo pradėti 4 tarnybiniai patikrinimai. Pareiškėjas nurodo, jog jis jautė nuolatinį spaudimą, kad paliktų tarnybą savo noru, nes aktyviai gina savo teises. Akcentuoja, jog per 21 tarnybos metus jis nė karto nepavėlavo į tarnybą, yra daug kartų skatintas, buvo apdovanotas už nepriekaištingą tarnybą, iš Kalėjimų departamento yra gavęs medalį už nepriekaištingą konvojavimo tarnybą, daug kartų tarnybą atstovavo tarptautinėse šaudymo varžybose, yra užėmęs prizines vietas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog šiuo metu pareiškėjas iš tarnybos yra atleistas.
Atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodyta, jog vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-639 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S.S. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), įvertinęs tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei šiurkštumą, Tarnybos vadas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 47TE-810, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už Suskystintų gamtinių dujų termino (toliau – ir SGDT) apsaugos plano 15.3 punkto ir 1 priedo 4 punkto bei pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimų pažeidimą. Argumentuoja, jog tarnybinio patikinimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas, SGDT vykdęs apsaugos sargybos pareigas, kaip svarbiame ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, tarnybą vykdė aplaidžiai. Mano, jog pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas (per vienerius metu antrą kartą nustatytas netinkamas posto sargybinio pareigų vykdymas (miegas tarnybos metu) pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Akcentuoja, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Teigia, jog iki 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas nepateikė paaiškinimo dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl jo veiksmai buvo įvertinti peržiūrėjus pagal AB „Klaipėdos nafta“ 1 posto vaizdo įrašą, kuriuo remiantis buvo nustatyta, jog 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 iki 17.10 val. pareiškėjas sėdėjo užsimerkęs ir nevykdė vaizdo stebėjimo. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas jau buvo padaręs analogišką pažeidimą (2018 m. vasario 6 d. nuo 5.00 val. iki 6.00 val. miegojo tarnybos metu) ir tai buvo vertinama kaip sistemingas apsaugos posto sargybinio pareigų nevykdymas, nebudrus budėjimas, saugomo objekto nestebėjimas, todėl padarytas pažeidimas įvertintas kaip šiurkštus. Akcentuoja, jog pareiškėjas netinkamai ir aplaidžiai vykdydamas posto sargybinio pareigas, nestebėdamas saugomo objekto, sudarė prielaidas galimai įvykti objekto neužkardintiems apsaugos pažeidimams, nes nuo tiesioginių posto sargybinio veiksmų priklauso kitų saugomo objekto apsaugos sargybos narių rezultatyvūs prevenciniai apsaugos pažeidimų veiksmai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 47TE-810 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.S.“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijama tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) pareiškėjui buvo paskirta, vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-639 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto v.t. vyr. psk. S.S. veiksmų“ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Iš byloje pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. pareiškėjas tyčia nestebėjo saugomos teritorijos, nes sėdėjo užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūrėjo į monitorius.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 8Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 Dėl AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 15.3 punkto nuostatą, kad posto sargybinis privalo budriai saugoti ir ginti savo postą, kol nebus pakeistas, nors jo gyvybei grėstų pavojus; nurodyto plano 1 priedo „AB Klaipėdos nafta SGDT sargybos vykdymo ypatumai ir pareigos tarnybos vietoje“ 4 punkte nustatytą 1 posto sargybinio pareigą – „7. Privalo vaizdo stebėjimo priemonėmis stebėti saugomą teritoriją ir pastebėjus pažeidimus, skubiai į juos reaguoti, apie tai informuojant sargybos viršininką“, Tarnybos vado 2017 m. sausio 11 įsakymu Nr. 47V-36 patvirtinto Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktus vykdyti Tarnybos saugomų objektų fizinė apsaugą (6.1), vykdyti galimų pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose (6.2).
Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.
Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Įsakymo priėmimo metu pareiškėjas ėjo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 - osios kuopos 1 - ojo būrio būrininko jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.
Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas. Ginčo teisiniams santykiams taikytina teisės akto redakcija, kuri galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Statuto 32 straipsnio 1 dalis). Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis).
Tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis).
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).
Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkrečią veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).
Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...> (Statuto 33 straipsnio 4 dalis). Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas <...>, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui (Statuto 33 straipsnio 5 dalis).
Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.). Apraše reglamentuojami konkretūs kompetentingų subjektų procedūriniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimą, skiriant tarnybinę nuobaudą, šių veiksmų atlikimo terminai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėjas prieštaravimų dėl ginčo tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų nereiškia.
Iš Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio matyti Tarnybos vado 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 47V-514 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pradėtas po to, kai 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko vidaus tarnybos majoro L.A. tarnybinis pranešimas, kuriame be kita ko nurodyta, kad jis gavo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1K vado vidaus tarnybos majoro R.P. tarnybinį pranešimą dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 - osios kuopos 1 - ojo būrio būrininko jaunesniojo specialisto, vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S.S. 2018 m. balandžio 3 d. padaryto pažeidimo. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2018 m. gegužės 16 d.. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 19 d.. Kadangi Įsakymas priimtas 2018 m. gruodžio 21 d., darytina išvada, jog Statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo terminas nebuvo pažeistas.
Nors pareiškėjas neigia tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, jį iš esmės patvirtina Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 kuopos 1 būrio jaunesniojo specialisto R.J. 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas ir 2018 m. balandžio 3 d. SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiaga.
Kadangi aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. pareiškėjas sėdėjo užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūrėjo į monitorius, akivaizdu, jog tokiu būdu jis negalėjo tinkamai vykdyti saugoti teritorijos stebėjimo ir reaguoti į pažeidimus. Pareiškėjas neneigia, jog jam yra žinomi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Vertinant tai, jog tarnybinio nusižengimo padarymą sąlygojo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti ir nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo trukmę, tai, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda keistina į Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 47TE-810 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.S.“ pareiškėjui S.S. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeisti į tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Kiaurakytė