Civilinė byla Nr.2A-606-467/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 50.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės
(pranešėja),
kolegijos teisėjų Neringos
Švedienės, Andžej
Maciejevski,
sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Laimonui Šileriui,
atsakovo atstovui adv. Rimgaudui
Černiui,
trečiojo asmens UAB „Palink“ atstovui adv. Vidui Vilkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį
atsakovui UAB „Rimi Lietuva“ dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia ir
iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys – UAB „Palink“, UAB
„Vilpostus“.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008-07-15
kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2000-05-12 negyvenamųjų
patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto
valdymas“ ir UAB „Rimi Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pasibaigusia
nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB „Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų
patalpų. Nurodė, kad 2000-05-12 tarp AB
„Vilniaus vaivorykštė“ ir UAB „Ekovalda“ (dabar - UAB „Rimi Lietuva“) buvo
sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PC/011/V, kuria ieškovas išnuomojo
atsakovui negyvenamąsias patalpas (duomenys
neskelbtini). 2000-06-08 šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Nuo
2000-07-13 nuomojamų patalpų savininke tapo UAB „Serneta“, o nuo 2007-08-07 –
ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis
sudaroma vienerių metų
laikotarpiui nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, nuomininkas
(atsakovas) turi
pirmenybės teisę vienašališkai pratęsti nuomos sutartį kas vienerius metus.
Maksimalus sutarties
galiojimo terminas - dvidešimt metų. Patalpos nuomininkui perduotos 2000-06-08 perdavimo-priėmimo aktu, todėl nuomos
termino galiojimo laikas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2000-06-08. 2008 metais, likus daugiau kaip trims
mėnesiams iki patalpų nuomos termino pabaigos,
ieškovas iš atsakovo negavo jokio pranešimo apie tai, ar nuomininkas išreiškia valią ir pratęsia nuomos
sutarties galiojimą, kaip tai numato sutarties nuostatos. Ieškovas 2008-02-20 pateikė atsakovui oficialų
paklausimą apie tai, ar atsakovas ketina toliau nuomoti patalpas, tačiau tinkamu ir priimtinu laiku jokio atsakymo negavo. Dėl to ieškovas suprato, kad
atsakovas neketina toliau nuomotis patalpų ir parengė naują nuomos
sutartį bei ėmė ieškoti kitų galimų potencialių nuomininkų. Parengus
naują nuomos sutartį, ji 2008-03-17 buvo išsiųsta atsakovui, o 2008-03-19 papildomai įteiktas tinkamas pasiūlymas sudaryti nuomos
sutartį naujomis sąlygomis iki 2008-03-21. Atsakymas vėl nebuvo gautas. Todėl ieškovas sudarė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB
„Palink“. Tik 2008-03-27 ieškovas gavo iš atsakovo
pranešimą apie tai, kad pastarasis pratęsia nuomos sutartį. Tačiau šis pranešimas buvo gautas praėjus visiems tikėtiniems, protingiems ir
priimtiniems, sutartyje bei ieškovo raštuose,
pateiktuose atsakovui, numatytiems terminams. Kadangi nuomos sutartis jau buvo
sudaryta su kita bendrove, todėl 2008-04-03 ir 2008-04-16 ieškovas pateikė
atsakovui pasiūlymus atlaisvinti
patalpas iki paskutinės patalpų nuomos termino pabaigos arba sudaryti naują nuomos sutartį tomis sąlygomis, kuriomis jau buvo
sudaryta nuomos sutartis su UAB „Palink“. Atsakovas su pasiūlymais nesutiko.
2008-03-19, 2008-04-11,
2008-04-18 ir 2008-04-23 raštuose
atsakovas nurodė, kad pranešimas ieškovui apie sutarties pratęsimą buvo išsiųstas laiku, todėl atsakovas mano,
kad sutartis galioja ir
toliau. Tačiau atsakovas teiginius, kad laiku informavo ieškovą apie nuomos
sutarties pasibaigimą, grindžia abejotinos
kilmės ir vertės įrodymais.
Atsakovas UAB „Rimi Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė,
kad sutartis yra galiojanti ir privaloma šalims, nėra
jokio pagrindo ją nutraukti ar laikyti
pasibaigusia kitais pagrindais. Šalys ir šiuo metu vykdo sutartį. Ieškovas neteisingai ir ne pagal sutarties sąlygas aiškina
šalių teises ir pareigas. Sutarties 2.2 punkto
formuluotė reiškia, kad prieš tris mėnesius
atsakovas turėjo ne priimti sprendimą pratęsti ar nepratęsti sutartį ir apie
tai informuoti ieškovą, o tik informuoti apie ketinamą (realiai tikėtiną)
priimti sprendimą. Patį sprendimą
nuomininkas turi teisę vėliausiai priimti pasibaigus nuomos terminui. Pranešimas apie nuomininko ketinimus,
nepriklausomai nuo jo turinio, nesaisto atsakovo kaip nuomininko priimti būtent ketinime įvardintą galimą
sprendimą, kaip ir nesaisto situacija, kai toks pranešimas nepateikiamas. Tokio
pranešimo esmė ir pasekmės ne nutraukti ar pratęsti sutartį, o sudaryti sąlygas šalims apsvarstyti galimus
sutarties pakeitimus, jei nuomininkas pareikštų,
kad neketina toliau tomis pačiomis sąlygomis nuomotis tų pačių patalpų, tačiau
galimai toks interesas atsirastų,
pakoregavus tam tikras sutarties sąlygas ar kitokiu būdu nuomos sąlygas
padarant priimtinomis, arba leistų
nuomotojui ieškoti alternatyvių sprendimų - kitų nuomininkų. Nagrinėjamu atveju
tokios būtinybės nebuvo ir atsakovas netgi anksčiau termino patvirtino savo sprendimą pratęsti nuomą dar vieneriems
metams. Atsakovo
pranešimas dėl ketinimų, įformintas 2008-02-25 raštu, buvo 2008-02-29 pateiktas pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“, o pastaroji tai patvirtino ir
pateikė dokumentus, kad dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą
adresą korespondencijos įteikimas užtruko. Ieškovas nėra pateikęs atsakovui savo duomenų, pagal kuriuos reikėtų siųsti
korespondenciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pats ieškovas nesąžiningai vykdo sutarties sąlygas.
Vilniaus miesto
2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
sutiko su atsakovo argumentais dėl
ieškinio nepagrįstumo, išskyrus jų dalį dėl bylos teismingumo. Teismas padarė
išvadą, kad nuomos sutarties
2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos teisiškai ydingai, kadangi šio punkto
pirmame sakinyje nurodoma, jog, pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui,
nuomininkas turi teisę rinktis, ar pratęsia sutartį ar ją nutraukia, t.y.
nustatyta nuomininkui (atsakovui) teisė priimti sprendimą dėl nuomos termino ir
pasibaigus nuomos laikotarpiui. Tačiau paskesniais šio punkto sakiniais
nuomininkas įpareigojamas pranešti nuomotojui apie ketinimą pratęsti ar
nutraukti sutartį, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno sutarties
laikotarpio pasibaigimo. Toks prieštaravimas ir suponuoja ginčą tarp šalių.
Teismas konstatavo, jog šalių
vykdomas susirašinėjimas nebuvo efektyvus, ieškovas neginčijo aplinkybės, kad
tuo metu, kada atsakovas turėjo pranešti apie ketinimus, buvo problematiška jam
įteikti korespondenciją. Teismas pažymėjo, jog nuomos teisinių santykių
tęstinumu ypatingai turėjo domėtis patalpų savininkas - ieškovas, kuris gauna
pajamas iš nuomos, todėl galėjo imtis kitų teisinių priemonių, kad tiksliai
išsiaiškinti atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo; gi sąskaitas
už patalpų nuomą ieškovas įteikdavo atsakovui tinkamai (CK 1.5 str.).
Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog ir po 2008-06-08 jis
pateikia atsakovui sąskaitas už teikiamas nuomos paslaugas, už kurias atsakovas
atsiskaito, teismas padarė išvadą, kad šalių konkliudentiniai veiksmai
patvirtina, jog ginčo sutartis yra galiojanti ir nuomos teisiniai santykiai yra
nepasibaigę (CK 1.71str., 6.173str., 6.481str., 6.496 str.) bei nėra teisinio
pagrindo iškeldinti atsakovą (CPK 178 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo
turto valdymas“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir
netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas neteisingai aiškino
aplinkybes dėl ketinimų dėl nuomos sutarties pratęsimo ar nutraukimo ir sunkumų
įteikti ieškovui korespondenciją, neatsižvelgė, jog ieškovas ne kartą nurodė,
kad jokių problemų dėl korespondencijos įteikimo nebuvo kilę. Problemos kilo
tik tuomet, kai atsakovas dėl korespondencijos naudojosi UAB „Vilpostus“
paslaugomis. Kurjerio veikla užsiimančioje bendrovėje nėra vedama siunčiamos
korespondencijos registracija, kuri leistų daryti išvadą, kad siunčiama
korespondencija buvo perduota šiai bendrovei tam tikru laiku. Ieškovas ėmėsi
aktyvių veiksmų tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar
nutraukimo, 2008-02-20 pateikė oficialų paklausimą dėl sutarties pratęsimo,
tačiau tinkamu ir priimtinu laiku jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Todėl
ieškovas suprato, kad toliau nuomotis patalpų atsakovas neketina ir buvo
parengta nauja nuomos sutartis bei imta ieškoti kitų galimų potencialių
nuomininkų. Parengus naują nuomos sutartį, atsakovui buvo išsiųstas tinkamas
pasiūlymas sudaryti nuomos sutartį naujomis sąlygomis iki 2008-03-21, tačiau
iki nurodyto termino ieškovas iš atsakovo atsakymo negavo. CK 6.200 straipsnio
2 dalis numato, jog šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir
kooperuotis. Atsakovas, pateikęs pašto kurjeriui pranešimą apie sutarties
pratęsimą, privalėjo domėtis tokio pranešimo įteikimu adresatui. Atsakovas,
gavęs ieškovo pranešimą dėl patalpų nuomos santykių tęsimo, privalėjo
pasidomėti, kodėl atsakovo nėra pasiekęs ieškovo siųstas 2008-02-29 pranešimas.
Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie buvo reikalingi informuoti ieškovą apie
2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimą, todėl darytina
išvada, kad atsakovas 2000-05-12 nuomos sutarties 2.2 punkto nustatyta tvarka
apie sutarties pratęsimą ieškovo neinformavo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra
pagrindo konstatuoti, jog yra pasibaigusi nuomos sutartis ir dėl to nėra
pagrindo iškeldinti atsakovą, kadangi jokio susitarimo dėl termino atnaujinimo
šalys nėra pasirašiusios, ieškovas nesutiko, jog atsakovas liktų patalpose
pasibaigus nuomos terminui. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nuomos sutartis
tapo neterminuota. Sąskaitos atsakovui yra pateikiamos dėl to, kad atsakovas ir
toliau naudojasi patalpomis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB
„Rimi Lietuva“ prašo sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas turėjo įsitikinti
nuomininko valia prieš sudarydamas sandorius dėl tų pačių patalpų nuomos.
Sąskaitų pateikimas atsakovui po 2008-06-08 patvirtina, kad ieškovas ir toliau
nori nuomoti patalpas, gauti pajamas ir nuomininko asmuo jam nėra svarbus.
Ieškovas netgi 2009-06-01 pranešimu pasiūlė atsakovui nuomotis tas pačias
patalpas, tačiau jau pakeistomis nuomos sąlygomis (padidinta kaina). UAB
„Vilpostus“ nurodė, kad pranešimą ieškovui buvo bandoma įteikti visais žinomais
adresais, tačiau įteikti dokumentus pavyko tik tada, kai su ieškovo atstovu
buvo susiekta telefonu ir jis pats atvyko į kurjerių tarnybą pasiimti
korespondencijos. Jei ieškovui atsakovo atsakymą buvo gauti aktualu
operatyviai, tai ieškovas turėjo sudaryti galimybes operatyviai gauti
korespondenciją. Ieškovas, jau 2008-03-27 pasirašęs nuomos sutartį su UAB
„Palink“ dėl tų pačių patalpų, ignoruoja sutarties 2.1. punkte nurodytą sąlygą,
kurioje numatyta, jog atsakovas bet kuriuo atveju turi pirmenybės teisę
išsinuomoti patalpas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys ir tos
sąlygos turi būti pateiktos nuomininkui iki naujos sutarties pasirašymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo
UAB „Palink“ prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su
ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendimo
panaikinimo motyvais ir pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo ir
trečiojo asmens atstovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti,
atsakovo atstovas – prašė atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis,
laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti
pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo
pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos
puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai
nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas
taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto
valdymas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir
atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra
pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl
netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str.,
329 str. 1 d., 330 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad
šalių ginčas yra kilęs iš 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.
PC/011/V, sudarytos tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Rimi
Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo sąlygų nevienodo aiškinimo. Ieškovas
reikalavimą pripažinti nurodytą 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį
Nr. PC/011/V pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB
„Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų patalpų grindžia faktine aplinkybe, kad atsakovas
pagal nuomos sutarties 2.1 punktą, turėdamas pirmenybės teisę vienašališkai
pratęsti šią nuomos sutartį kas vienerius metus, nepasinaudojo šia teise, nes
per sutarties 2.2 punkte nustatytą terminą, t.y. likus ne mažiau kaip trims
mėnesiams iki sutarties laikotarpio einamaisiais metais pasibaigimo, o būtent
iki 2008-03-08, pranešti apie tokį ketinimą, ieškovui apie ketinimą pratęsti
nuomos sutartį dar vieneriems metams nepranešė, į ieškovo kreipimąsi nereagavo,
dėl ko ieškovas padarė išvadą, kad šalių nuomos sutartis pasibaigė ir sudarė
nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų nuomos su trečiuoju asmeniu UAB ‚Palink“.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, motyvuodamas tuo, kad
šalių sutarties 2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos teisiškai ydingai, kad
ieškovas neginčijo aplinkybės, jog tuo metu, kai atsakovas turėjo pranešti apie
ketinimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pratęsimo, ieškovui buvo sunku
įteikti korespondenciją, be to ieškovas turėjo būti suinteresuotas nuomos
santykių tęstinumu ir privalėjo imtis visų priemonių, kad sužinotų apie
atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Apeliantas (ieškovas) su
tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais
ir teisėjų kolegija iš esmės apeliantui pritaria.
Kaip matyti iš
šalių nuomos sutarties sąlygų (b.l. 14-26), nuomos sutarties terminas yra
aptartas sutarties 2 skyriuje. Šio skyriaus 2.1 punkte nurodyta, kad nuomos
sutartis sudaroma vienerių metų laikotarpiui nuo priėmimo-perdavimo akto
pasirašymo dienos ir nuomininkas (atsakovas) turi pirmenybės teisę vienašališkai
pratęsti šią nuomos sutartį kas vienerius metus. Maksimalus sutarties
galiojimo terminas - dvidešimt metų. To paties skyriaus 2.2 punkte nurodyta,
kad, pasibaigus kiekvienam vienerių
metų nuomos laikotarpiui, nuomininkas turi teisę vienašališkai rinktis, ar
pratęsia sutarties galiojimą sekančiam vienerių metų laikotarpiui tomis
pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar ją nutraukia. Nuomininkas įsipareigoja
pranešti nuomotojui apie tokį ketinimą ne anksčiau kaip po pirmųjų dvylikos
nuomos mėnesių, taip pat likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno
sutarties laikotarpio pasibaigimo. Taigi, kaip iš esmės teisingai apeliaciniame
skunde nurodo ieškovas, jokio prieštaringumo tarp sutarties 2.2 punkto pirmojo
ir sekančių sakinių nėra: pirmasis sakinys įtvirtina atsakovo (nuomininko)
teisę, pasibaigus kiekvienam
vienerių metų nuomos laikotarpiui, vienašališkai rinktis, ar pratęsti sutarties
galiojimą sekančiam vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties
sąlygomis, ar ją nutraukti, o kitas sakinys nustato tokio apsisprendimo
pranešimo ieškovui (nuomotojui) terminą - likus ne mažiau kaip trims mėnesiams
iki kiekvieno sutarties laikotarpio pasibaigimo. Kitoks aiškinimas reikštų
formalų teisės normų taikymą, prieštarautų sutarties laisvės principo,
nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.), neatitiktų
reikalavimo sutartis vykdyti sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).
Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo patalpos nuomininkui perduotos
2000-06-08
perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 27), todėl nuomos termino galiojimo laikas
skaičiuotinas nuo 2000-06-08. Vadinasi, 2008 metais, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki
patalpų nuomos termino pabaigos, t.y. ne vėliau
kaip iki 2008-03-08 atsakovas privalėjo pranešti ieškovui apie tai, ar nuomininkas išreiškia valią dėl nuomos sutarties
galiojimo pratęsimo ar ją nutraukia. Teisėjų kolegija pažymi, jog kitoks šalių
sutarties minėtų nuostatų aiškinimas būtų tik pažodinis, atsietas nuo kitų
sutarties sąlygų, nelogiškas ir neteisingas, neatitiktų šalių valios,
išreikštos sutartyje bei prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193
str.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ir atsakovas neginčija, jog apie savo
apsisprendimą (ketinimą) dėl sutarties galiojimo sekančiam
vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar jos
nutraukimo, privalėjo išreikšti ieškovui likus ne mažiau kaip trims mėnesiams
iki einamojo sutarties laikotarpio pasibaigimo, kadangi įrodinėja, jog savo
pranešimą išsiuntė laiku, bet tik dėl to, kad ieškovui korespondenciją tuo
laikotarpiu įteikti buvo sunku, pranešimas ieškovui buvo išsiųstas vėliau.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovo atsikirtimai ir pirmosios
instancijos išvada, kad sutarties 2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos
teisiškai ydingai yra nepagrįsta.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį,
įrodinėjo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog jis laiku negavo atsakovo
pranešimo dėl ketinimų pratęsti nuomos sutarties galiojimą. Atsakovas teigia,
kad jo pranešimas, įformintas 2008-02-25 raštu, buvo 2008-02-29 pateiktas
pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“, o pastarasis patvirtino ir pateikė
dokumentus, kad dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą,
korespondencijos įteikimas užtruko. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas
su atsakovo pozicija, sprendime nurodė, jog šalių vykdomas susirašinėjimas
nebuvo efektyvus, ieškovas neginčijo aplinkybės, kad tuo metu, kada atsakovas
turėjo pranešti apie ketinimus, buvo problematiška įteikti korespondenciją
ieškovui. Ieškovas su tokiais teismo motyvais nesutinka, apeliaciniame skunde
nurodydamas, kad teismo pateiktas faktinių aplinkybių aiškinimas neatitinka
tikrovės, nes jokių problemų dėl korespondencijos įteikimo nėra buvę. Teisėjų
kolegija iš esmės sutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu.
Bylos duomenys tvirtina, kad pats ieškovas ėmėsi
aktyvių veiksmų tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar
nutraukimo, o būtent: 2008-02-20 pateikė atsakovui oficialų paklausimą, ar
atsakovas yra linkęs toliau tęsti patalpų nuomos santykius (b.l. 30, 31),
tačiau iš atsakovo atsakymo negavo. Atsakovo teiginys, kad jis pranešimą,
įformintą 2008-02-25 raštu, 2008-02-29 įteikė pasiuntinių pašto įstaigai UAB
„Vilpostus“, o pastarasis korespondenciją įteikė pavėluotai dėl ieškovo
nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą, nėra pagrįstas patikimais
ir neginčytinais įrodymais, todėl vertintinas kritiškai (CPK 178, 185 str.). Pagal
CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu,
jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad
toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad
įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų
faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių
abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam
tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti,
jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo
klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į
bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005-03-02 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005;
2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). teisėjų kolegija konstatuoja,
jog nagrinėjimu atveju atsakovas savo teiginių neįrodė.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia (b.l.
61-63), kad pranešimas ieškovui apie ketinimą pratęsti nuomos sutartį buvo įformintas
2008-02-25 raštu. Tuo tarpu į bylą yra pateikti du tokio turinio pranešimai,
kurių nei įforminimo data, nei registracijos numeriai nesutampa – vienas
surašytas 2008-02-23 Nr.11 (b.l. 93), kitas – 2008-02-25 Nr.083 (b.l. 39).
Atsakovas teigia, kad pranešimas pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“
pateiktas 2008-02-29, tuo tarpu UAB „Vilpostus“ 2009-03-12 rašte (b.l. 91)
nurodoma, kad iš atsakovo registruoti laiškai ieškovui buvo paimti 2009-02-25. Atsakovas
teigia, kad UAB „Vilpostus“ korespondenciją įteikė pavėluotai dėl ieškovo
nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą, tačiau iš jau minėto rašto
(b.l. 91) matyti, kad pranešimai, informuojantys apie ieškovui adresuotus
laiškus iš UAB „Rimi Lietuva“ buvo palikti tik 2008-03-26, 2008-03-27, o
korespondencija įteikta 2008-03-09 pagal pranešimą telefonu. Iš UAB „DPD
Lietuva“ 2009-03-09 rašto (b.l. 92) matyti, jog siuntų, skirtų ieškovui UAB
„Nekilnojamojo turto valdymas“, nepavyko iš karto pristatyti, tačiau nėra
nurodyta, kada buvo tai daroma. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB
„Vilpostus“, užsiimančioje kurjerio veikla, nėra vedama siunčiamos
korespondencijos registracija, kuri leistų objektyviai nustatyti, kada
siunčiama korespondencija yra perduodama bendrovei. Esant aukščiau nurodytiems
prieštaravimams tarp faktinių aplinkybių, nėra pagrindo paminėtus įrodymus
laikyti patikimais ir patvirtinančiais atsakovo nurodytą aplinkybę, kad
atsakovas tinkamai ir laiku pranešė ieškovui apie savo ketinimus pratęsti
nuomos sutartį (CPK 185 str., CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios
instancijos teismo motyvais, jog nuomos teisinių santykių tęstinumu ypatingai
turėjo domėtis patalpų savininkas - ieškovas, kuris gauna pajamas iš nuomos,
todėl galėjo imtis kitų teisinių priemonių, kad tiksliai išsiaiškinti atsakovo
valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo.
Pažymėtina, jog ieškovas nuomojamų patalpų savininku tapo 2007-08-14 ir
apie tai negalėjo būti nežinoma atsakovui (b.l. 28-29), todėl pastarasis ir
turėjo būti labiau suinteresuotas nuomos santykių tęstinumu su naujuoju savininku
ir informuoti šį apie savo ketinimus, nelaukdamas sutarties 2.2 punkte
nustatyto termino pabaigos. Ieškovas, kaip jau minėta, ėmėsi aktyvių veiksmų
tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo ir
2008-02-20 pateikė atsakovui dėl to oficialų paklausimą (b.l. 30, 31), į kurį
atsakymo iš atsakovo negavo. Vėlesnis šalių susirašinėjimas (b.l. 33-46) iš
esmės vyko jau ne dėl ketinimų pratęsti nuomos sutartį, o dėl jos sudarymo
naujomis sąlygomis. Todėl teigti, kad ieškovas nesiėmė visų reikiamų veiksmų
tam, jog sužinotų galimą nuomininko valią dėl nuomos santykių tolesnio
tęstinumo, nėra pagrindo. Atmestini taip pat atsakovo argumentai, kad jam buvo
paliktas pernelyg trumpas laiko tarpas pasinaudoti pirmumo teise sudaryti naują
nuomos sutartį, kadangi, kaip tvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovas nė
nebandė šia savo teise pasinaudoti, o ėmėsi įrodinėti, jog jis tinkamai
informavo ieškovą apie nuomos sutarties pratęsimą.
Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su
atsakovu, laikė, jog aplinkybė, kad ir po 2008-06-08 (nuomos sutarties termino
pabaigos) ieškovas pateikia atsakovui sąskaitas už teikiamas nuomos paslaugas,
už kurias atsakovas atsiskaito, rodo, jog šalių konkliudentiniai veiksmai
patvirtina, kad ginčo sutartis yra galiojanti ir nėra pagrindo konstatuoti, jog
ji pasibaigė suėjus jos terminui (CK
1.71, 6.173, 6.481, 6.496 str.). Ieškovas su tokia išvada nesutinka, nurodo,
kad jis, pasibaigus nuomos sutarties terminui, prieštaravo, jog atsakovas ir
toliau naudotųsi nekilnojamuoju turtu, o sąskaitas už patalpų naudojimą išrašo
ir apmokėjimą priima tik dėl to, kad atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu
išsikelti, liko nuomotose patalpose, jomis naudojasi, dėl ko ieškovas negali
perduoti patalpų kitam nuomininkui ir gauti iš jo pajamas. Teisėjų kolegija
tokius apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais, kadangi bylos duomenys
tvirtina, jog pasibaigus sutarties terminui nuomotojas (ieškovas) prieštaravo,
kad nuomininkas (atsakovas) toliau naudotųsi nuomojamu turtu, o būtent: pareiškė
ieškinį teisme dėl atsakovo iškeldinimo (b.l. 2-6, 9, 11-12). CK 6.496 straipsnyje
įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos
terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba
šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį
laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui
nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam
neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2010-05-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010 pasisakė, kad
CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma
nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu
pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad,
nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į
neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias
susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje
JAV korporacija GT International, Inc.
v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos
Nr. 3K-3-40/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo
poziciją yra akivaizdžiai išreiškęs savo raštuose atsakovui: 2008-02-20
užklausdamas apie ketinimą pratęsti nuomos sutartį, o, negavęs atsakymo,
pateikdamas pasiūlymą sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, vėliau – pareikšdamas
ieškinį dėl iškeldinimo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
taip pat nurodė, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui
būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi
išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo
sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali
būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į
neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl
tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį
sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar nuomotojo veiksmai
nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas,
siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties
šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją
ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas
į ieškovą nesikreipė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs,
kad, esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t.y. vienai šaliai toliau
naudojantis išsinuomotu turtu, o kitai dėl to neprieštaraujant, keičiasi tik
viena nuomos sutarties sąlyga – sutartis iš terminuotos tampa neterminuota ir
nuomos santykiai tęsiasi sutartyje sulygtomis sąlygomis. Jei bent viena šalis
pageidauja keisti kitas sutarties sąlygas, dėl nuomos santykių tęsimo būtinas
atskiras šalių susitarimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas siūlė atsakovui
sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Esant
tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija faktą, kad ieškovas pateikinėjo sąskaitas
už naudojimąsi turtu ir priiminėjo iš atsakovo nuomos mokestį, vertina kaip CK
6.499 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą, nes atsakovas ieškovo reikalavimu
patalpų neatlaisvino, toliau jomis naudojasi, todėl ieškovas negali perduoti
patalpų kitam nuomininkui ir gauti iš jo pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į
teisinių santykių pobūdį, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai taikė CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos
nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Tokiu būdu, nuomininkui,
nepranešus savo pasirinkimo per sutartyje sulygtą terminą ir pasibaigus vienerių metų
nuomos laikotarpiui, laikytina, jog terminuota šalių sutartis pasibaigė (CK
6.496 str.).
Pagal CK 6.535 straipsnio 4 dalį,
pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti
grąžintas nuomotojui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, pasibaigus nuomos
sutarčiai, iš ginčo patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), geranoriškai neišsikėlė ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip
patalpų savininko, teises. Patalpų savininkas turi teisę reikalauti pašalinti
bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK
4.98 str.). Tuo pagrindu tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo
iškeldinimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus
įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko
skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl
naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta
pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis.
Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti –
kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys tenkinamas (CK 1.5
str., CPK 185 str.).
Kadangi apeliacinės
instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują
sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo
turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 385 Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 7-8, 149).
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 11,20 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo UAB „Nekilnojamojo
turto valdymas“ ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo
UAB “Rimi Lietuva” (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.
1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2
punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e
n d ž i a :
Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškinį patenkinti:
pripažinti 2000 m. gegužės 12 d. Negyvenamųjų
patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto
valdymas“ ir UAB „Rimi Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pasibaigusia
nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB „Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų
patalpų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rimi Lietuva“ (duomenys neskelbtini) 385 (tris šimtus
aštuoniasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nekilnojamojo
turto valdymas“ (duomenys neskelbtini)
naudai ir 11 (vienuolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkė Alma
Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai
Neringa Švedienė
Andžej Maciejevski