Civilinė byla Nr. e2A-2307-864/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00347-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.; 3.1.7.5(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

        2019 m. spalio 1 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo,

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus 3.2 ir 3.3., t. y. padidinti atsakovo M. Z. mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 215 Eur, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; pakeisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant siūlomą ieškovės bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti nusprendė su ieškove, atsakovas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui teikti periodinį 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės, arba kol sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu sūnui sukaks 24 metai. Taip pat atsakovas įsipareigojo pagal sūnaus poreikius ir savo finansines galimybes teikti jam kitokią materialinę bei finansinę paramą, pareiškėjai sutarė, kad M. Ž. turi teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti. Ieškovė pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, su atsakovu gražiuoju susitarti dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarko nepavyksta. Nurodė, kad šalių sūnus N. Ž. yra 10 metų amžiaus, jis išaugo, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu ir pan., be to per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Santuokos nutraukimo metu šalių sūnui buvo 3 metai, jo išlaikymui pakako mažesnių lėšų, tačiau dabar jo poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl reikalingas didesnis išlaikymas. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 430 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra nustatyta atsakovo teisė susitikinėti su vaiku abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygom, bendravimo tvarka sutartimi nedetalizuota, tačiau su atsakovu kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos, atsakovas tariasi tik su pačiu vaiku dėl būsimų susitikimų, todėl prašo nustatyti konkrečią ieškovės siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

2.       Atsakovas M. Ž. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo sumą iki 215 Eur yra nepagrįstas, ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka sudarytų kliūtis atsakovui realiai matytis ir bendrauti su vaiku, nepagrįstai apribotų bendravimo trukmę ir tokiais būdais pažeistų jo teisę dalyvauti sūnaus auklėjime. Mano, kad šalių turtinė padėtis nėra žymiai pasikeitusi, taip pat ieškovė nepagrindė sūnaus poreikių padidėjimo, t. y. kad 144,81 Eur sumos sūnaus išlaikymui nebepakanka. Be to, išlaikymo sumą atsakovas pagal savo finansines galimybes didina, apmoka kitas sūnaus interesų tenkinimui reikalingas išlaidas, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės padidinti sūnui skiriamo išlaikymo sumą iki 215 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna 1 041,80 Eur pajamų, turi vidutiniškai 622,43 Eur išlaidų, jam per mėnesį lieka 419,37 Eur suma maistui, kitų asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui.

3.       Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad sutinka, jog jos rašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų papildyta sąlyga dėl atsakovo išankstinio informavimo ieškovę apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl atsakovo užimtumo darbe ar kitų aplinkybių.

4.        Atsakovas posėdyje prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti 170 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas iš esmės neprieštaravo, tačiau pažymėjo, kad dėl nepastovaus jo darbo grafiko, komandiruočių būtų gali būti sunku vykdyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, sutiko, kad ieškovės pasiūlyta tvarka būtų tvirtinama papildant ją nuostata dėl atsakovo teisės pasikeitus aplinkybėms pranešti apie negalėjimą bendrauti su vaiku.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje palaikė ieškovės prašymą padidinti nepilnamečiam vaikui atsakovo mokamą išlaikymą iki 215 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Tarnyba mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį ir grafiką bei nepažeidžiant geriausių vaiko interesų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 iš atsakovo M. Ž., priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. Ž., dydį ir priteisti iš atsakovo M. Ž. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki N. Ž. pilnametystės. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 nustatytą ieškovo M. Ž. ir jo nepilnamečio sūnaus N. Ž. bendravimo tvarką, nustatant ieškovo M. Ž. ir jo nepilnamečio sūnaus N. Ž. detalią bendravimo tvarką, išdėstant taip:

1) M. Ž. su sūnumi N. Ž. bendrauja savaitgaliais lyginėmis mėnesio savaitėmis (nuo penktadienio iki sekmadienio) tokia tvarka: M. Ž. sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Susirgus vaikui šalys privalo apie tai informuoti viena kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute per 24 valandas. Vaiko tėvas įsipareigoja apie susitikimą su sūnumi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susitikimo. Tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina arba atsiunčia SMS žinutę vaiko motinai į jos mobiliojo ryšio telefoną abonento Nr. (duomenys neskelbtini)arba atsiunčia el. laišką į el. paštą adresu (duomenys neskelbtini);

2) Per didžiųjų metų šventes šalys su sūnumi N. Ž. bendrauja tokia tvarka:

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Tėvas M. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o motina D. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val.

- Tėvas M. Ž. su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus, o motina D. Ž. su sūnumi bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus.

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val., neporiniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną. Motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.

- Tėvas M. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- Motina D. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- V. Š. dieną poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais su tėvu.

- Tėvas turi teisę kiekvienas metais su sūnumi praleisti savo gimimo dieną - birželio 10 d. o motina turi teisę kiekvienais metais su sūnumis praleisti savo gimimo dieną - vasario 1 d.;

3) Tėvas turi teisę kartą per metus su vaiku praleisti savo atostogas Lietuvoje ir/ar užsienyje. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis nustatomas šalių bendru susitarimu, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 7 dienos ir ilgesnis negu 14 dienų. Šalys susitaria, kad apie planuojamas atostogas su vaiku informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

4) atsakovas M. Ž. iš anksto nedelsiant praneša ieškovei D. Ž. apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, kai tik jam tampa žinoma apie nenumatytas objektyvias aplinkybes (liga, užimtumas darbe, artimo giminaičio netektis, sunki liga ir pan.), dėl kurių susitikimas su vaiku numatytu laiku įvykti negali.

7.       Teismas nurodė, kad šalys turi nepilnametį sūnų N. Ž., gim. 2008 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu šalys sulygo, kad: „M. Ž. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam sūnui - N. Ž. išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, arba kol sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu sūnui sukaks 24 metai. Taip pat M. Ž. įsipareigoja pagal sūnaus poreikius ir savo finansines galimybes teikti jam kitokią materialinę bei finansinę paramą. Šią sumą M. Ž. įsipareigoja pervesti į D. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina D. Ž.“.

8.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1 000 Eur. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamam turtui taikyta hipoteka užtikrinant ieškovės įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. kredito sutartį minėtam būstui įsigyti. Ieškovė taip pat turi įsipareigojimą UAB „Mokilizingas“ (kreditas suteiktas buitinei technikai įsigyti), už kurią kas mėnesį moka po 58,67 Eur; ieškovė taip pat moka UAB „Tele 2“ po 19,60 Eur kas mėnesį; UAB „CGATES“ po 19,89 Eur kas mėnesį; UAB „NEMENČINĖS KOMUNALININKAS“ – po 34,71 Eur kas mėnesį; UAB „Vilniaus vandenys“ – po 7,82 Eur kas mėnesį; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – po 31,54 Eur kas mėnesį. Sudėjus mėnesio išlaidas neįskaitant kuro, maisto būsto paskolos ir kitų papildomų išlaidų minėtų išlaidų suma sudaro 172,24 Eur per mėnesį. VĮ Regitra duomenimis, ieškovei priklauso automobilis Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini)

9.       Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo M. Ž. turtinę padėtį, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose pilnu etatu bei 0,25 etato nuo 2018 m. lapkričio 30 d. mokymų instruktoriumi, atsakovo atlyginimą atskaičius mokesčius sudaro apie 1 040 Eur. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo pajamas sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Atsakovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name Vilniaus rajone. VĮ Regitra duomenimis, atsakovui priklauso automobiliai M. B., v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) Atsakovas studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje ištęstinių studijų programoje, metinė studijų kaina – 1 100 Eur. Iš banko išrašų matyti, kad atsakovo išlaidos UAB „Tele2“ sąskaitų apmokėjimui vidutiniškai sudaro 163,20 Eur, išlaidos UAB „Elektroninių mokėjimų agentūros“ paslaugoms - 117,30 Eur, o UAB „Mokilizingas“ - 80,26 Eur įmokos per mėnesį, per mėnesį apie 360 Eur išlaidų kreditoriams ir sąskaitoms apmokėti. Prie minėtų išlaidų dar priskaičiuotina vidutinė vieno mėnesio studijų kaina Vilniaus verslo kolegijoje - 91,67 Eur.

10.       Teismas vertino, kad anksčiau minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad lyginant su 2011 metų liepos mėnesiu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, abi šalys įsigijo nekilnojamojo turto, gauna didesnes pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams ir kas mėnesį privalo vykdyti kitas pinigines prievoles, nėra vertintina kaip finansinės padėties pablogėjimas.

11.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl prašomo pakeisti išlaikymo dydžio, t. y. ieškovė prašo nustatytą 148,81 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui padidinti iki 215 Eur, tuo tarpu atsakovas sutinka mokėti tik 170 Eur išlaikymą per mėnesį.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė teikdama reikalavimą padidinti kasmėnesinį išlaikymą vyrui nurodė, kad būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 430 Eur, kurios susideda iš išlaidų vaiko pietums mokykloje (apie 40 Eur), vaiko maistui namuose (apie 140 Eur), išlaidų, susijusių su sporto mokyklos lankymu (apie 40 Eur), vaiko užklasiniam lavinimui (ekskursijos, muziejai ir pan., apie 10 Eur), išlaidų vaiko laisvalaikiui (apie 20 Eur), higienos prekėms, vaistams (apie 35 Eur), papildomų išlaidų technikai ir baldams (apie 40 Eur), išlaidų vaiko aprangai bei avalynei (apie 80 Eur), vaiko lavinimui (knygoms, kanceliarinėms prekėms, pratyboms apie 30 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. ieškovei persikėlus į nuosavą butą, už butą grąžinamo SEB bankui kredito įmoka kas mėnesį sudaro 102 Eur (102/2=51 Eur); už komunalines paslaugas per mėnesį patiriamos 60 Eur išlaidos, kur vaiko dalis yra 30 Eur; už internetą ir televiziją bendrovei „CGates“ mokama 20 Eur per mėnesį, vaikui tenkanti dalis už internetą ir televiziją - 10 Eur; vaikui Tele2 salone išsimokėtinai nupirktas telefonas su išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“, už kurį kas mėnesį mokama po 12 Eur. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos vaikui tenkančios išlaidos, skiriamos kreditui AB SEB bankui padengti (51 Eur per mėnesį) už ieškovei nuosavybės teise priklausantį būstą, nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, kadangi būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens, t. y. ieškovės nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui didinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Pažymėtina, kad kitos ieškovės nurodytos per mėnesį vaiko išlaikymui būtinos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniai įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovės nurodoma išlaidų vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti suma nėra neprotingai didelė, atitinka teismų praktikoje priteisiamą minimalų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

13.       Teismas vertino, kad pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 10 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį nepakanka 289,62 Eur ir yra būtina apie 430 Eur išlaikymo suma. Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su pasikeitusia, netgi pagerėjusia nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas padarė išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, tuo labiau, kad ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keistinas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas iš atsakovo M. Ž. priteistą 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Ž. padidinant iki 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertino, kad toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Papildomai teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas sutiko iš dalies su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui padidinimo (išlaikymo padidinimo iki 170 Eur), byloje esantys duomenys apie atsakovo pajamas nesudaro pagrindo išvadai, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas po 215 Eur atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta. Vien aplinkybė, kad atsakovas kartais nuperka vaikui tam tikrus daiktus nesudaro pagrindo netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo, kuris turi būti reguliarus bei užtikrinti vaiko būtinus poreikius, padidinimo.

14.       Teismas pažymėjo, kad išlaikymas priteistinas iki vaiko pilnametystės, nes kitoje dalyje (dėl išlaikymo vaikui, kai jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu N. Ž. sueis 24 metai) ieškovė reikalavimo teisės neturi, todėl šioje dalyje reikalavimas netenkintinas. Teismas taip pat nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu apeliantas M. Ž. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2589-892/2019 dalį dėl iš apelianto priteisto išlaikymo sūnui N. Ž. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. vasario 6 d. iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad apeliantas teikia sūnui N. Ž. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. vasario 6 d. iki sūnaus pilnametystės, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Nurodo, kad teikia skundą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 215 Eur. Teigia, kad teismas, ieškovei nepagrįstai paskaičiavus 51 Eur prie būtinųjų kasmėnesinių išlaidų sūnaus išlaikymui, atitinkamai šia suma privalėjo mažinti išlaikymo dydį. Išlaikymo sūnui dydį sumažinus 51 Eur, jam apeliantas turėtų mokėti 164 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. netgi mažiau, negu sutinka mokėti ir šiuo metu realiai moka. Mano, kad 51 Eur, priskirti vaikui išlaikyti, yra ženkli pinigų suma, kurios priskaičiavimas negali būti pagrįstas bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir nepilnamečio sūnaus amžiumi. Juk jeigu ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 430 Eur suma per mėnesį, t. y. tokia suma, kurią ji prašė priteisti ir kurią teismas priteisė, į ją įskaičiuojant 51 Eur, reikalingus ieškovės kreditui grąžinti, tai apeliantas turi pagrindą įtarti, jog šią sumą ieškovė panaudos kredito grąžinimui, o ne sūnaus išlaikymui. Pažymi, kad apeliantui sutinkant mokėti sūnaus išlaikymui 200 Eur kas mėnesį, su sąlyga, kad ieškovė pateiks išlaikymui skirtų pinigų panaudojimo ataskaitą, ji su šiomis sąlygomis nesutiko ir atsisakė tai padaryti. Toks ieškovės elgesys apeliantui taip pat leidžia manyti, jog net lėšos, kurias jis iki šiol skyrė sūnui išlaikyti, nėra panaudojamos pagal tikslinę jų paskirtį, t. y. sūnaus išlaikymui, o panaudojamas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, teismo deklaratyvūs teiginiai apie socialinį teisingumą, apie tai, kad 215 Eur suma nebūtų apeliantui nepakeliama finansine našta, negali būti pripažinti pagrįstais ir todėl, kad ieškovė atsisako garantuoti, jog sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos, kurių mokėjimas yra asmeninė ir tikslinė apelianto prievolė, bus naudojamos išimtinai tik sūnui išlaikyti.

17.       Teigia, kad teismo abstrakčių, kai kada deklaratyvių ir prieštaringų motyvų negalima pripažinti pagrįstais dar ir dėl to, kad prioritetinių sūnaus teisių į išlaikymą, auklėjimo ir vystymosi užtikrinimą įgyvendinimo galimybių įvertinimą pirmiausiai buvo būtina sieti su faktinėmis bylos aplinkybėmis – būtinaisiais sūnaus poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė tėvų, ypač – ieškovės tikrosios turtinės padėties, o jeigu nustatė, tai sprendime nenurodė, ar sūnaus išlaikymui skiriamos pinigų sumos kontekste ji laikoma gera, ar bloga. Jeigu ji laikoma blogesne, nei apelianto, teismas negalėjo daryti išvados, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši ar gera, o tai atitinkamai keistų išlaikymo sumos dydžio pagrįstumo vertinimą. Taigi, apelianto nuomone, teismo motyvacija dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra neaiški, o kita vertus, prieštaringa, dėl ko ji neatitinka teismo sprendimui keliamų aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų.

18.       Apelianto nuomone, priešingai, nei teigė teismas, nustatytos 430 Eur sūnui reikalingos išlaikymo sumos pagrįstumas nėra paremtas byloje surinktais įrodymais. Pažymėta, kad ieškovės pateiktas sūnaus išlaidų skaičiavimas yra prieštaringas, tačiau teismas, vertindamas ieškovės pateiktą išlaidų skaičiavimą, šių prieštaravimų nepašalino. Pavyzdžiui, teismas neatsižvelgė į apelianto atsiliepimo į ieškovės ieškinį argumentus, kad dalis ieškovės nurodomų išlaidų, kurias teismas taip pat įvardino kaip „papildomas“, o būtent – 40 Eur technikai ir baldams, 80 Eur sūnaus aprangai, jokiomis protingomis aplinkybėmis negali būti laikoma pagrįstomis mėnesinėmis išlaidomis sūnaus išlaikymui. Apeliantas yra nurodęs kad ieškovės minėti daiktai (prekės) nėra greitai sunaudojami ar suvartojami – technika, baldai ir apranga nuo jų įsigijimo tarnauja ir yra tinkami naudoti ilgesnį laiką, nei, pavyzdžiui, maisto ar higienos prekės, todėl ieškovė turėjo pagrįsti, dėl ko kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga išleisti protingumo kriterijais nepateisinamas sumas, skirtas technikai, baldams (40 Eur) ir aprangai bei avalynei (80 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 215 Eur priteisimo, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra reikalinga mažesnė piniginių lėšų suma, nei prašė priteisti ieškovė.

19.       Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai įvertino jo ir ieškovės turtinę padėtį ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto teikiamo išlaikymo sūnui padidinimas iki 215 Eur nebus jam neproporcinga finansine našta ir nepažeis socialinio teisingumo. Savo atsiliepime apeliantas buvo nurodęs, o taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis per mėnesį gauna apie 1 040 Eur pajamų, o per mėnesį įvairiems mokesčiams turi 360,76 Eur išlaidų bei privalo mokėti įmokas už studijas Vilnius verslo kolegijoje (metinė studijų kaina 1 100 Eur, todėl kas mėnesį iš savo pajamų šios įmokos sumokėjimui reikia rezervuoti 91,67 Eur). Taigi, susumavus anksčiau nurodytas išlaidas, darytina išvada, kad per mėnesį apeliantas, gaudamas vidutiniškai 1 040 Eur pajamų, turi vidutiniškai 452,43? Eur išlaidų, todėl jam, dirbančiam dviejose pareigose, per mėnesį lieka 587,57 Eur suma prasimaitinimui, kitų asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui, transportui bei nenumatytoms išlaidoms padengti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas apelianto turtinę padėtį ir priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino sūnui skiriamo išlaikymo dydžio įtakos apelianto turtinei padėčiai, t. y. kad jam savanoriškai padidinus skiriamą išlaikymą iki 170 Eur, apeliantui realiai liekanti uždarbio suma yra 417,57 Eur, t. y. mažesnė už Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalią 555 Eur algą (žr.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio). Padidinus skiriamo išlaikymo sumą iki 215 Eur, apelianto pragyvenimo išlaidų finansavimui lieka 372,57 Eur suma, kuri yra visiškai neadekvati dabartinei ekonominei situacijai ir socialiai neteisinga, nes stumia apeliantą link skurdo, kai padidėjusios jo įplaukos teismo sprendimu lemia jo realių pajamų sumažėjimą (būtina įvertinti tai, jog apeliantas pagal galimybes geranoriškai padidino sūnui teikiamą išlaikymą, kitaip jį materialiai remia). Akivaizdu, kad didesnės išlaikymo sumos priteisimas yra neproporcinga finansinė našta apeliantui, o aplinkybės, kad išlaikymo mokėjimo jis nevengia ir jo sumą didina, negali būti laikomos nereikšmingomis.??????

20.       Ieškovė D. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga - iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai byloje įrodinėjami ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių ir išlaidų paskaičiavimo ataskaita, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įvertinus realius vaiko poreikius pagal šalių turinę padėtį, vaiko poreikiams mėnesiui yra reikalinga iš kiekvieno tėvo po 215 Eur suma. Taigi, išaugusių poreikių faktas šiuo atveju nepaneigtas, o jų apimtis nustatyta teismui įvertinus pateiktus įrodymus. Pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo išvadai, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas po 215 Eur atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta. Po 2019 m. birželio 6 d. teismo sprendimo atsakovas pervedė į ieškovės asmeninę banko sąskaitą 215 Eur vaiko išlaikymui birželio mėnesį bei liepos mėnesį, šitaip patvirtindamas, jog sutinka su priteista išlaikymo suma ir gali tiek mokėti.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

22.       Apeliantas prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teismas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad šią bylą būtų galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.

23.       Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus reginio apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. Ž., gim. 2008 m. rugsėjo 21 d., padidinimo iki 215 Eur sumos.

24.       CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

25.       Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr.: pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

26.       Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

27.       Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

28.       Išlaikymo dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, per tam tikrą laiką pasikeitusią ekonominę situaciją (pragyvenimo lygio) (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-687/2017). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

29.       Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad vaiko motinos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1 000 Eur, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinė, Vasaros g. 8-49. Ieškovė turi įsipareigojimą UAB „Mokilizingas“ (kreditas suteiktas buitinei technikai įsigyti), už kurią kas mėnesį moka po 58,67 Eur; ieškovė taip pat moka UAB „Tele 2“ po 19,60 Eur kas mėnesį; UAB „CGATES“ po 19,89 Eur kas mėnesį; UAB „NEMENČINĖS KOMUNALININKAS“ – po 34,71 Eur kas mėnesį; UAB „Vilniaus vandenys“ – po 7,82 Eur kas mėnesį; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – po 31,54 Eur kas mėnesį. Viso ieškovės išlaidos sudaro 172,24 Eur per mėnesį. VĮ Regitra duomenimis, ieškovei priklauso automobilis Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini)

30.       Vertinant vaiko tėvo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose pilnu etatu bei 0,25 etato nuo 2018 m. lapkričio 30 d. mokymų instruktoriumi, atsakovo atlyginimą atskaičius mokesčius sudaro apie 1 040 Eur. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo pajamas sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Diedelupės k. Atsakovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name Vilniaus rajone, atsakovui priklauso automobiliai M. B., v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW Polo, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje ištęstinių studijų programoje, metinė studijų kaina – 1 100 Eur. Iš banko išrašų matyti, kad atsakovo išlaidos UAB „Tele2“ sąskaitų apmokėjimui vidutiniškai sudaro 163,20 Eur, išlaidos UAB „Elektroninių mokėjimų agentūros“ paslaugoms - 117,30 Eur, o UAB „Mokilizingas“ - 80,26 Eur įmokos per mėnesį, per mėnesį apie 360 Eur išlaidų kreditoriams ir sąskaitoms apmokėti. Prie minėtų išlaidų dar priskaičiuotina vidutinė vieno mėnesio studijų kaina Vilniaus verslo kolegijoje - 91,67 Eur.

31.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis lyginant su 2011 metais buvusia turtine padėtimi, kuomet buvo nustatytas vaiko N. Ž. išlaikymo dydis (144,81 Eur), pagerėjo. Šios aplinkybės apeliantas iš esmės neneigia. Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo, kad išlaikymo dydis negali būti padidintas iki 215 Eur sumos, kadangi teismas nepagrįstai įskaičiavo į išlaikymo sumą dalį ieškovės būsto paskolos sumos, nepagrįstai į kasmėnesines išlaidas įtraukė išlaidas avalynei, buitinei technikai, be kita ko nevertino atsakovo turtinės padėties, jo turimų išlaidų. Su tokiomis apelianto nurodomomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi priešingai nei nurodo apeliantas pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė tiek ieškovės, tiek atsakovo turinę padėti bei vertino, kad pagal šalių turtinę padėti (jų turimų pajamų, turto bei išlaidų balansą) nepilnamečiam vaikui išlaikyti, įvertinus jo amžių, esamos ekonominės situacijos kontekstą proporcinga suma turėtų būti 430 Eur, taigi pusė šios sumos tenka ieškovei, kita pusė atsakovui, kuri ir buvo priteista.

32.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilančiam vaikui N. Ž. padidinimo iki 215 Eur, atsižvelgė į šiuos kriterijus – tėvo bei motinos turtinę padėtį, vaiko poreikius, vaiko amžių, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką. Pažymėtina, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga, nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 555 Eur sumą. Sutiktina, kaip teisingai nurodo apeliantas, kad būsto kreditui skirta suma negali būti įtraukta į išlaikymo sumą, tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas ir ši suma nebuvo įskaičiuota. Kaip minėta teismas priteisė išlaikymo dydį įvertinęs vaiko amžių, būtinus ugdymo bei laisvalaikio taip pat ir kitus poreikius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepagrindė, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio padidinimas nuo 144,81 Eur iki 215 Eur, tai yra 70,19 Eur suma (lyginant sumą kurią atsakovas sutinka mokėti – 170 Eur su padidinta suma 215 Eur, apskritai skirtumas sudaro 45 Eur), jam sukels itin didelę finansinę naštą. Ieškovas teikdamas apeliacinį skundą iš esmės prieštarauja pats sau, viena vertus teigia, kad jam likusi suma, kuri jo skaičiavimu sudaro 372,57 Eur, pragyvenimui yra nepakankama, kita vertus teigia, kad jo nepilnamečiam vaikui reikalinga mažesnė nei 430 Eur suma per mėnesį. Apibendrinant nurodytų aplinkybių visuma, patvirtina, jog egzistuoja sąlygos padidinti nepilnamečiui N. Ž. atsakovo M. Ž. skiriamą išlaikymo dydį iki 215 Eur.

33.        Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Netenkinus apelianto skundo, netenkintinas jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo pateikimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Ramunė Mikonienė 

                                                                                                                                       Laima Ribokaitė

                                                                                                                                       Andrius Verikas