Civilinė byla Nr. e2-210-797/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04709-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.5

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

 Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei, nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei, tretiesiems asmenims: D. L., V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Paskirtis“, tretiesiems asmenims D. L., V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė:

1.       ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 803 Eur turtinės žalos atlyginimą, 58,34 palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2. Ieškovės atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžiuose paaiškino, jog 2018-12-04 dėl drėgmės prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienas buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 861,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama 803,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl drėgmės prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas - sienas. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė, sureagavusi į buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko kreipimąsi, atliko minėto buto apžiūrą ir nustatė žalos atsiradimo priežastį – daugiabučio gyvenamojo namo sienų nesandarumą. Būtent dėl tos priežasties atsakovas priėmė sprendimą sandarinti tarpblokines siūles. Tokiems remonto darbams atlikti nebuvo būtinas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimas ar atskiras prašymas. 

3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų, o darbai jų pagrindu atliekami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Tinkamas administratoriaus pareigų vykdymas šioje srityje pasireiškia nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Atsakovė nuolat domėjosi namo technine būkle, dukart per metus atliko tikrinimus, gyventojams teikė informaciją apie namo būklę, siūlymus apie atliktinus namo atnaujinimo darbus ir pan. Kasmetinių statinio apžiūrų metu nebuvo nustatyta jokių esminių sienų pažeidimų, defektų, dėl kurių būtų reikalinga skubiai atlikti sienų remontą, nebuvo gauta nusiskundimų iš namo gyventojų apie netvarkingas, remontuotinas namo sienas, siūles, dėl jų patiriamus nepatogumus (drėgmės kaupimąsi, pelėsį ar pan.). Jokių bendrųjų konstrukcijų trūkumų, dėl kurių į pastato vidų galėtų patekti drėgmė, specialistai iki informacijos apie Nr. (duomenys neskelbtini) bute atsiradusią problemą gavimo nebuvo nustatę. Informacijos iš namo gyventojų apie tokio tipo problemą situacijai aktualiu laiku - per 2018 m. taip pat nebuvo gauta. Apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) problemas - palubėje drėgmės kaupimąsi, pelėsį, atsakovei tapo žinoma 2019-01-08, kai buvo gautas 2019-01-04 V. L. el. laiškas. Atsakovės statinių priežiūros vadybininkas A. K. 2019-01-23 apsilankė minėtame bute ir apžiūros akte nurodė, kad matomas pelėsis ir susikaupusi drėgmė. Kondensato susidarymą, pelėsį gali sąlygoti daugelis veiksnių, bet pirmiausiai pačių patalpų viduje vykstantys procesai - didelė drėgmė ir nepakankama ventiliacija. Patiems buto gyventojams išreiškus norą situaciją spręsti tvarkant blokines siūles, buvo nutarta tą ir daryti. Kadangi tarpblokinių siūlių tvarkymo darbai žiemos metu neatliekami, be to, buvo reikalinga atlikti darbų pirkimo procedūras, iškart jos negalėjo būti suremontuotos, tačiau, esant tinkamoms oro sąlygoms, įvykdžius darbų pirkimą, fasado siūlės buvo apšiltinos ir hidroizoliuotos. Stogo būklė gera, defektų nėra. Jei gyventojai būtų buvę pakankamai rūpestingi, atidūs, aktyvūs ir dėl drėgmės, pelėsio būtų kreipęsi tik jam atsiradus, t. y. 2018 m. spalio mėn., kaip nurodoma 2019-02-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akte, galimai oro sąlygos būtų leidusios atsakovui dar 2018 m. spalio mėnesį hidroizoliuoti, apšiltinti siūles ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokio dydžio žalos būtų pavykę išvengti, jei iš tiesų drėgmę ir pelėsį lėmė nepakankamas tarpblokinių siūlių sandarumas, o ne vidinės priežastys. Atsakovė teikė pasiūlymus dėl atliktinų darbų, įskaitant ir tarpblokinių siūlių remonto, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl pasiūlymų priėmimo, lėšų kaupimo ir darbų atlikimo, o savo iniciatyva be gyventojų sutikimo, administratorius tokio pobūdžio darbų atlikti negali. 2019 m. sausio-vasario mėn. rengiant balsavimus raštu, buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai buvo pasyvūs ir nei pirminiame, nei pakartotiniame balsavime nedalyvavo. Jei bute dar iki draudimo sutarties sudarymo buvo tos pačios problemos, tai 2019 m. pradžioje fiksuotas įvykis neturėjo būti pripažintas draudiminiu. Atsakovė nusiskundimų iš kitų butų savininkų dėl panašių problemų nėra gavusi. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog atsakovė nėra atsakinga už žalos atsiradimą, nes ir po fasado siūlių remonto, tretieji asmenys kreipėsi į atsakovę, kad problema kartojasi, ir taip atsitinka šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui.

4. Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas yra devintame aukšte ir kampinis, namo stogas suremontuotas, tačiau teigė, kad namo siūlių remontas atliktas nekokybiškai - siūlės turi būti išgramdytos ir užpildytos iš naujo, o šiuo atveju buvo tik skylės pragręžtos ir pripildytos putų, tačiau teismo posėdyje pripažino, jog nematė, kaip ir kokius darbus atliko meistrai. Po siūlių remonto problema bute kartojasi ir daugiausia vaikų kambaryje bei virtuvės kampuose. Šiltinta yra vaikų kambario siena bei miegamajame kambaryje viena siena, lubos - ne. Perkant butą, virtuvės lubų kampuose buvo nukritęs tinkas, pirkdami neišsiaiškino, ar butas šiltintas, tvirtino, kad kai didesnis šaltis, daugiau rasos lašų atsiranda. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykus draudimo įvykiui buvo informuotos ieškovė ir atsakovė. Padaryta žala būstui buvo atlyginta ir trūkumai pašalinti. Butą įsigijo 2018 m. gegužės mėn., tuomet jokių rasos lašų nebuvo, nors pardavėjas apie šlapiavimo (drėgmės kaupimąsi) problemą minėjo. Pastebėjus spalio mėnesį pirmus drėgmės atsiradimo požymius, drėgmė buvo pašalinta ūkiniu būdu ir tik praėjus ilgesniam laikotarpiui ir problemai pradėjus kartotis, nedelsiant kreipėsi į atsakovę bei ieškovę ir buvo šalinamos atsiradusios problemos. Bendravimas su ieškove vyko aktyviai, surenkant įvykio administravimui reikiamus duomenis. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys atmestinas.

6. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip namo administratoriaus, atsakomybės. Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl netinkamos namo priežiūros, atsakovė tvirtina, jog ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą, nes ir pašalinus galimą drėgmės priežastį – problema kartojasi ir bute vėl kaupiasi drėgmė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2018-04-30 iki 2043-05-04 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudėjas – D. L. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. L. ir V. L. 2019-01-23 apžiūros akte nurodyta, kad bute buvo matomas pelėsis ir susikaupusi drėgmė visų kambarių viršutiniuose kampuose, reikalingas tarpblokinių siūlių remontas. 2019-02-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akte įvykio data fiksuota 2018 m. spalio mėn. – 2019 m. vasario mėn., taip pat nurodyta, kad buvo užpildytas apžiūros aktas. Iš turto remonto sąmatos matyti, kad turto remonto kaina yra 860,81 Eur. Pranešimas, sąskaitos išrašas apie žalos atlyginimą patvirtina, kad apskaičiuota 803 Eur draudimo išmoka ir kad AB „Lietuvos draudimas“ 2019-02-12 išmokėjo D. L. 803 Eur. 2019-02-22 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu regreso teise sumokėti išmokėtą 803 Eur draudimo išmoką. 

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str.).

8. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė teigia, kad apdraustas butas buvo sugadintas dėl drėgmės prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas – įtrūkusias fasado siūles, o namo priežiūrą atlieka namo administratorius - atsakovė, todėl ji atsakinga už žalos atsiradimą. Atsakovė atsikerta, jog nėra atsakinga už žalą, nes ir po siūlių remonto bute kaupiasi drėgmė ant lubų, veisiasi pelėsis. Teismo pasiūlymu spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo priežasčiai nustatyti, šalys jos nepageidavo.

9. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.), kuris turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 buvo patvirtinta nauja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, redakcija (toliau – Administravimo nuostatai). Administravimo nuostatų 3 punkte įtvirtinta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atsakovė yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.

10. 2019-01-04 V. L. elektroninio pašto adresu atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad buto palubėse kaupiasi rasos lašai, drėgmė ir veisiasi pelėsis; kad būstą įsigijo pavasarį ir tokių problemų nebuvo pastebėta, bet, prasidėjus šildymo sezonui, problema tapo akivaizdi. 2019-01-23 buvo atlikta neeilinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, kad pelėsio ir susikaupusios drėgmės pašalinimui reikalinga atlikti fasado siūlių sandarinimą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų – statinio techninės būklės priežiūros žurnalo matyti, jog kas du mėnesius atliekami nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, fasado įtrūkimų nenustatyta. 2018-05-14 statinio apžiūros aktas patvirtina, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado defektų ir deformacijų nepastebėta, fasado defektų nenustatyta ir 2018-09-27 apžiūros akte. 2019-05-10 statinio apžiūros akte nurodyta, kad fasade pastebėta tarpblokinių siūlių defektų ties (duomenys neskelbtini) bt. (ne ties (duomenys neskelbtini) butu) ir rekomenduota atlikti siūlių remontą. 2019-10-09 apšiltintos ir hidroizoliuotos išorinės fasado siūlės. Teisme paklausus, kaip yra stebimi ir nustatomi galimi gedimai devintame aukšte, atsakovė patvirtino, jog yra apžiūrima nuo stogo arba naudojami žiūronai, todėl nustatyti pažeidimai būna fiksuojami, tačiau, atliekant nuolatinę apžiūrą, fasado įtrūkimų nebuvo fiksuota – jų nebuvo. Atsakovė tvirtino, kad iš esmės įtrūkimų nebuvo, bet ji, siekdama užtikrinti tinkamą namo priežiūrą, atliko visų fasado siūlių hidroizoliaciją.

11. Nors siūlės buvo sutvarkytos, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2020-12-03 V. L. vėl kreipėsi į atsakovę ir jame nurodė, kad 2019 m. siūles fasadinėje dalyje atsakovė sutvarkė, tačiau problema (rasos lašai palubėje) vėl kartojasi. Atsakovės statinių priežiūros vadybininko A. K. 2020-12-10 elektroniniame laiške nurodyta, kad gavo laišką iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, jog vėl, praėjus porai savaičių po šildymo sezono pradžios, tos pačios problemos dėl drėgmės atsinaujino; Siūlės sutvarkytos, stogas patikrintas, jokių pažeidimų nėra; kadangi savininkai ne patys šiltino butą, kas naudota nežino; iš savo pusės darbus padarė, kad pašalintų galimą priežastį, kitų priežasčių nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad dėl šiltinimo iš vidaus persikėlė rasos taškas, todėl ir kondensuojasi, o po tam tikro laiko atsiranda pelėsis. 2020-12-17 apžiūros akte konstatuota, kad per didelė gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė susidaro dėl nepakankamos oro cirkuliacijos bute. Reikalingas natūralusis vėdinimas, kad į butą infiltruotųsi pakankamai lauko oro - patalpas reikia kasdien vėdinti atidarant langus, kad vyktų tinkama oro cirkuliacija per vėdinimo šachtas, vėdinimo šachtas atidengti, ar įrengti papildomas rekuperacines sistemas. Nurodo, kad neatsirastų pelėsis, ir nesikauptų drėgmė, šiltinti daugiabučio gyvenamojo namo vidines sienas, griežtai laikantis technologinių reikalavimų (pvz. šiltinant laukinę sieną iš vidaus, kad išvengtų šalčio tilto, nesusidarytų rasos taškas, būtina iš dalies (nuožulniai) apšiltinimo medžiaga apšiltinti ir gretimas atitvaras - lubas, gretimas sienas). Tokie nauji duomenys buvo pateikti atsakovės po ieškinio pateikimo teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad drėgmė bute kaupiasi tik tada, kai pradedamas šildymo sezonas (CPK 178 str.).

12. Trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad buto pardavėjas 2018 m. apie šlapiavimo problemą minėjo, virtuvės lubų kampuose buvo nukritęs tinkas, o, atlikus daugiabučio namo fasado siūlių remontą, buto drėgmės kaupimosi problema vėl kartojasi. Byloje nėra duomenų, kad į atsakovę kreipėsi kitų butų savininkai dėl besikaupiančios drėgmės, pelėsio problemų. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nuolat atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, tai yra fiksuota priežiūros žurnale, stebėtas fasadas, įtrūkusios siūlės fiksuotos 2019 m. gegužės 10 d. prie (duomenys neskelbtini) buto, kurios yra suremontuotos. Stogo kapitalinis remontas atliktas 2012 m. Visa tai rodo, jog atsakovė tinkamai atliko administratoriaus funkcijas, bet po siūlių remonto, problema bute vėl kartojasi – kaupiasi rasos lašai, drėgmė, po ko susidaro pelėsis.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad yra padaryta žala, nėra. Kyla ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Atsakovė po ieškinio pateikimo teisme teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog ir po namo fasado siūlių remonto bute kaupiasi drėgmė, buvo nustatinėjama buto temperatūra prie lubų, prie sienų. Ieškovės atstovė tvirtino, jog pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai nesusiję su byla, nes yra fiksuoti 2020 m., o draudiminis įvykis nustatytas 2018 - 2019 m. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad nauji atsakovės įrodymai nebuvo pateikti dėl 2018-2019 m. įvykio, o teikiami vėliau, patvirtindami 2020 m. nustatytas aplinkybes, tačiau teismas turi įvertinti įrodymų visumą, jų sąsajumą, o šioje byloje žalos atsiradimo priežastį ir su tuo susijusią atsakomybę (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Šiuo atveju iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog bute susidariusios drėgmės priežastis nebuvo fasado siūlių įtrūkimai, nes ir po jų remonto problema išliko, nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, teismas nenustatė, jog trečiųjų asmenų bute kaupiasi rasos lašai dėl to, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi namo priežiūrą, ar tarplokinių siūlių remontą, priešingai - atsakovė įrodė, kad dėl susidariusios žalos atsiradimo ji nėra atsakinga, nėra nustatyta sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.245-249 str., CPK 178, 185 str.).

14. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini reikalavimai dėl 58,34 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178, 185 str.).

15. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos 560 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (CPK 88, 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“ 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                    Edita Kavaliauskienė