Civilinė byla Nr. e2-29035-433/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22908-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. A. B. dėl skolos priteisimo,
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Algio Antano Baublio 289,62 Eur skolą, 338,22 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi
UAB „4finance“ pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 9817321001, pagal kurią atsakovui buvo paskolintas 289,62 Eur kreditas. Atsakovas per nustatytą terminą suteikto kredito negrąžino, todėl kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2014 m. rugsėjo 29 d. Remiantis byloje pateiktais duomenimis UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. sutartimi perleido reikalavimo teisę Estijos įmonei OU „International Risk Management“, kuri 2016 m. kovo 10 d. perleido reikalavimą
UAB „Finansų administravimas“. 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ir naująjį kreditorių. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs
289,62 Eur skolą ir mokėtinas palūkanas, nėra. Pretenzijų dėl netinkamos paslaugų kokybės ieškovė iš atsakovo nėra gavusi.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 289,62 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 338,22 Eur palūkanas. Kurias sudaro 60,79 Eur mokėjimo už vartojimo kredito naudojimąsi palūkanos, skaičiuotinos nuo 2014 m. liepos 8 d. iki
2014 m. rugsėjo 29 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Taip pat 277,43 Eur kompensacinės palūkanos, kurios skaičiuojamos už tolimesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo. Ieškovė minėtas palūkanas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo
30 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (266 d.). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose atsakovas su pradiniu kreditoriumi susitarė dėl
88,93 procento vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymo. Ieškovės teigimu, pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 29 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 60,79 Eur palūkanų.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 277,43 Eur kompensacinių palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (266 d.) (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 135,80 procentų).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl laikytina, kad jos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08‑14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 153,20 procentų dydžio metines palūkanas, sudarančias 0,37 procento kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, taikant Vartojimo kredito įstatymo nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos iš viso 38,51 Eur kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (266 d.) (266 dienos x 0,14 Eur (289,62 Eur x 0,05 procento)), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (388,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 9,30 Eur žyminis mokestis (patenkinta ieškinio suma 62 procentų) ieškovės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, iš atsakovo taip pat priteistinos
5,37 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur skolą,
60,79 Eur mokėjimo palūkanas, 38,51 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (388,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės
UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas