Civilinė byla Nr. e2S-2658-590/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26907-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.3.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1. punkto sąlygą, nustatant, kad sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų, nustatoma su jo tėvu D. B., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto sąlygą ir nustatyti atsakovės O. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 3) pakeisti 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sąlygą ir iš atsakovės O. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 250 eurų išlaikymą periodinėmis išmokomis; 4) panaikinti 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą; 5) atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Nustatęs, kad atsakovė O. B. su nepilnamečiu vaiku nuo 2018 m. kovo mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad byla turi tarptautinį elementą, ieškinio dalykas yra susijęs su Nyderlandais.

4.       Atsižvelgęs į tai, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Nyderlandai yra Europos Sąjungos valstybės narės, teismas padarė išvadą, kad reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo klausimui išspręsti taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio 2000 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 1347/2000 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatos. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

5.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė ir nepilnametis vaikas nuo 2018 m. kovo mėnesio gyvena Nyderlanduose, ten vaikas lanko pradinę mokyklą, atsakovė dirba „Hoopddorp“ telekomunikacijų kompanijoje. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose. Atsižvelgiant į tai, pagal bendrąją reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu neteismingas Lietuvos teismams.

6.       Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus, Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatyta tik viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijai taikytinų sąlygų – vaiko esminis ryšys su Lietuvos Respublika (vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad Lietuvos teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion (ieškinio pateikimo teismui dieną – minėta, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443/2016), aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus (Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktas).

7.       Teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje nepateikta pakankamai duomenų, kad teismas galėtų nuspręsti dėl savo teismingumo nagrinėti reikalavimą nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

8.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) sprendė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ 3 straipsnio a punkto prasme atsakovės įprastinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose ir ieškinio reikalavimai priteisti išlaikymą yra teismingi Nyderlandų teismams.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atskirajame skunde ieškovas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių, nepilnamečio sūnaus M. B. nuolatinė gyvenamoji vieta reglamento „Briuselis II bis“ ir ESTT praktikoje suformuluotų kriterijų prasme yra Nyderlanduose ar kitoje užsienio valstybėje.

9.2.                      Byloje yra tik pačios atsakovės nuotoliniu būdu ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti dviprasmiški paaiškinimai (kurie byloje yra vieninteliai įrodymai), kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose, kurie CPK 177 str. prasme nėra pakankami vaiko realiai gyvenamajai vietai ir socialiniams ryšiams joje nustatyti. Juk ir pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad esminis veiksnys gyvenamosios vietos nustatymui yra vaiko socialinė ir šeiminė aplinka, o gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą ir tikroviškumą, ketinimą įsikurti. Šiuo atveju aplinkybių ir duomenų, jog vaiko socialinė aplinka yra sietina su Nyderlandais, byloje nėra.

9.3.                      Šalių nepilnametis vaikas M. B. yra gimęs ir visą gyvenimą augęs Lietuvoje, kur lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būrelius, kur buvo vaiko visos gydymo įstaigos, draugai, šeimos nariai ir kt. Todėl vien atsakovei pateikus rašytinius paaiškinimus, kad su vaiku gyvena Nyderlanduose, ieškovui neturėtų būti perkeliama įrodinėjimo našta tai paneigti.

9.4.                      Reglamento „Briuselis II bis“ 9 įtvirtinta taisyklė dėl nenutrūkstamos vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad tais, atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Todėl darant prielaidą, kad nepilnametis šalių vaikas buvo išvežtas teisėtai, t. y. tik nuo 2018 m. birželio 4 d., nuo kada deklaruotas išvykimas į Nyderlandus, o ne vėliau, ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 27 d., skundžiama teismo nutartis priimta 2018 m. rugsėjo 3 d., tokiu atveju išlaikoma buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismo - šiuo atveju Lietuvos – jurisdikcija.

9.5.                      Taigi, vien tik vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas.

9.6.                      Net neįsiteisėjus teismo nutarčiai, atsakovė paslėpė vaiką ir nuo 2018 m. kovo mėn. ieškovas vaiko nematė, iki šiol negali įgyvendinti šalių pasirašytos ir teismo nutartimi įtvirtintos bendravimo tvarkos nei geranoriškai, nei priverstinai. Atsakovė, išvežė vaiką, tikėtinai į užsienio valstybę, be ieškovo žinios ir sutikimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

12.       Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Nyderlandais), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis, o dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.

14.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šioje bylos stadijoje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad teismas galėtų nuspręsti dėl savo teismingumo nagrinėti reikalavimą nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nustatė ieškovui terminą, per kurį įpareigojo pateikti teismui įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovės sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus. 

15.       Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir skunde nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių, nepilnamečio sūnaus M. B. nuolatinė gyvenamoji vieta reglamento „Briuselis II bis“ ir ESTT praktikoje suformuluotų kriterijų prasme yra Nyderlanduose ar kitoje užsienio valstybėje, todėl, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl teismingumo šioje byloje dėl tėvų pareigų ir nepagrįstai nustatė neturįs jurisdikcijos spręsti dėl ginčo esmės bei nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus.

16.       Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

17.       Ieškovas ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su juo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo, remdamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą metu gauta atsakovės informacija, jog ji su vaiku šiuo metu gyvena Nyderlandų Karalystėje, vaikas čia lanko pradinę mokyklą, sprendė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Nyderlandų Karalystėje. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovė tikėtinai šiuo metu gyvena Nyderlandų Karalystėje, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje užsienio valstybėje yra susiformavusi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad atsakovė išvyko su vaiku gyventi į užsienį. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė išvyko iš Lietuvos iki teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sutartis, įsiteisėjimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena ne Lietuvoje. Iš ieškovo ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad pats ieškovas nurodė, jog jau nuo 2018 m. kovo mėn. atsakovė su vaiku išvyko į užsienį. Nors atskirajame skunde ieškovas teigia, kad tiksli vaiko išvykimo data nėra žinoma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad atsakovė su vaiku išvyko gyventi į Nyderlandų Karalystę 2018 m. kovo mėn., kadangi šią aplinkybę yra nurodęs ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaiko išvykimo iš Lietuvos data laikytina 2018 m. birželio 4 d. ir todėl turėtų būti taikoma „Briuselis II bis“ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais, atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Šiuo atveju nuo vaiko išvykimo iki ieškinio pateikimo yra praėję daugiau nei trys mėnesiai, todėl minėta „Briuselis II bis“ 9 straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma.

18.       Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvos, t. y. tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Taigi jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas: 1) vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare; 2) aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443/2016).

19.       Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijai taikytinų sąlygų – vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika (vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lietuvos teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus (Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktas), pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

20.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pritrūkęs duomenų, jog pagrįstų savo teismingumą visiems ar daliai ieškiniu pareikštų reikalavimų, teismas priima nutartį dėl trūkumų šalinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), kiek galima aiškiau suformuluodamas, kokius duomenis turi pateikti šalys ar viena iš jų, kad teismas galėtų spręsti dėl teismingumo nagrinėti atitinkamą byloje keliamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016). Plėtodamas šią praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatavo, kad tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo. Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai ištirti visas su atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos nustatymu susijusias aplinkybes, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovą pateikti įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovės sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas nereiškia, kad šiuo atveju yra užkirstas kelias bylos nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teisme, tačiau atsakovas turi pateikti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus įrodymus.

22.       Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Nyderlandų Karalystę, ieškovas šios aplinkybės neginčija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad „Išlaikymo“ reglamento 3 straipsnio a punkto prasme atsakovės įprastinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose ir ieškinio reikalavimai priteisti išlaikymą yra teismingi Nyderlandų teismams.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

25.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                              Vidas Stankevičius