Administracinė byla Nr. I-4312-473/2008

              Procesinio sprendimo kategorija 12.3, 15.2

 (S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui Š. V., atsakovo atstovei Agnei Norušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų S. R. ir Š. V. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjai S. R. ir Š. V. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centras 67 091,61 Lt žalos atlyginimą, įpareigojant sumokėti kiekvienam iš pareiškėjų po 33 545,81 Lt, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto 2 – ajame apylinkės teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisti 21012,75 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai patikslintame skunde teismui (t. 2, b. l. 116 – 120) nurodė bei per teismo posėdį paaiškino, kad jie 2005-01-18 su AB „Lietuvos telekomas“ sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį ir tapo minėtų patalpų bendraturčiais, kuriems, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausė šio pastato bendrojo naudojimo patalpos. Nurodė, kad 2005-02-08 susitarimu pareiškėjai ir AB „Lietuvos telekomas“ susitarė, kad pareiškėjai naudosis 82/100 visų pastogės patalpų, tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005-02-09 sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame pastate esančią pastogę, o 2005-04-13 sprendimu Nr. (1.4/1060)s-2077 atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl 2005-02-09 sprendimo. Mano, kad teritorinio ir centrinio registratorių sprendimai neteisėti, kadangi buvo pažeistos CK 4.82 straipsnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 1 dalies normos. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas, pasikeitus vienam iš bendraturčių ir esant toms pačioms aplinkybėms, įregistravo pastogės patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, dalis, kuriomis 2005-04-15 susitarimu UAB „Šviesa“ su AB „Lietuvos telekomas“ sutarė naudotis taip: UAB „Šviesa“ - 82/100, o AB „Lietuvos telekomas“ - atitinkamai 18/100 visų pastogės patalpų. Teigė, kad pareiškėjai patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo iš AB „Lietuvos telekomas“ turėdami tikslą jas parduoti. Su būsimu pirkėju UAB „Šviesa“ 2004-11-16 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo parduoti 610 kv. m. ploto palėpėje esančių patalpų, kas sudaro 82/100 visų palėpės patalpų. Tačiau dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2002-02-09 sprendimo pareiškėjai iki 2005-03-01 negalėjo parduoti minėtų patalpų UAB „Šviesa“, todėl turėjo būti keičiama preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Parduodamų patalpų kaina buvo sumažinta iki 300 000 Lt, tačiau vėliau sutarus, kad už 82/100 palėpės patalpų įregistravimą UAB „Šviesa“ vardu pareiškėjams bus sumokėta 246 000 Lt, vertino, kad patyrė 54 000 Lt nuostolių, t. y. negautų pajamų. Be to, papildomas išlaidas sudarė 112 Lt atlyginimas notarei už sutarties pakeitimo patvirtinimą ir spausdinimą, 2 250 Lt atlyginimas advokato padėjėjui už konsultacijas ir preliminariosios sutarties projekto paruošimą. Kitas išlaidas sudarė 8 040,99 Lt šildymo išlaidos kovo mėnesį, 2 188,62 palūkanos Akademinei kredito unijai dėl atidėto pardavimo, taip pat 500 Lt advokato padėjėjui už konsultacijas dėl žalos atlyginimo ir reikalavimo atsakovui dėl žalos atlyginimo parengimą. Vertino, kad iš viso dėl atidėto patalpų pardavimo pareiškėjai patyrė 67 091,61 Lt nuostolių. Taip pat paaiškino, kad prašymo įregistruoti daiktines teises pateikimo momentas neatleidžia teritorinio registratoriaus nuo pareigos priimti teisingą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą. Mano, kad yra visi pagrindai civilinei atsakomybei atsirasti: 1) VĮ Registrų centro Kauno filialo neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str. 1 d.), t. y. 2005 m. vasario 9 d. atsisakymas įregistruoti nuosavybės teises į palėpės patalpas, kuris pažeidžia CK 4.82 str. 5 d. nuostatas; 2) minėtą sprendimą priėmusių darbuotojų kaltė (CK 6.248 str.), o pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo atsako už jų padarytą žalą, einant savo darbines (tarnybines) pareigas; 3) yra aiški žala – turėtos išlaidos ir negautos pajamos (CK 6.249 str.), pagrįstos pridedamais dokumentais; 4) yra priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir žalos (CK 6.247 str.). Be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 t. b. l. 23 – 25, 124 – 129) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjai praleido 20 dienų terminą centrinio registratoriaus sprendimui apskųsti. Teigė, kad 2005-01-18 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai įsigijo tik konkrečius objektus name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, o pastogės patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, formavimo procedūra buvo pradėta tik 2005-01-24 AB „Lietuvos telekomas“ pateikus prašymus VĮ Registrų centro Kauno filialui. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip atskiras turtinis vienetas (nekilnojamasis daiktas), Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2005-05-02 pagal teritoriniam registratoriui pateiktą 2004-12-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išduotą AB „Lietuvos telekomas“ vardu. Pažymėjo, jog tik po pastogės patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, UAB „Šviesa“ o ne pareiškėjų, vardu buvo įregistruotos pastogės patalpos dalys pagal susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Šviesa“. Mano, kad VĮ Registrų centras sprendimu Nr. (1.4/1060)s-2077 pagrįstai paliko pareiškėjų skundą nenagrinėtą, nes minėtame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pareiškėjams priklausančios pagrindinės patalpos pagal 2005-03-16 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2005-03-25 priėmimo-perdavimo aktą buvo perleistos UAB „Šviesa“. Teigė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą yra nepagįstas, kadangi: 1) nėra įrodytos būtinosios visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, kurių nesant žalos atlyginimas iš šio atsakovo negalimas; 2) žalos atsiradimą sąlygojo pačių pareiškėjų veiksmai; 3) praleistas įstatymo nustatytas senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo reikšti. Pareiškėjai žalos atsiradimą kildina iš administracinių aktų, priimtų nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, neteisėtumo, t. y., atsisakymo įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į aukščiau nurodytu adresu esančias palėpės patalpas. Toks atsisakymas buvo priimtas Kauno filialo 2005-02-09 sprendimu. Teigė, kad pareiškėjai Kauno filialui 2005-02-08 pateikė prašymą per vieną darbo dieną įregistruoti jų nuosavybės teises į minėtas palėpės patalpas. Kauno filialas laiku išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir 2005-02-09 priėmė sprendimą atsisakyti jį tenkinti bei nurodė tokio sprendimo motyvus. Be to, prieš pareiškėjų 2005-02-08 teiktą Kauno filialui prašymą, dėl minėtos palėpės patalpos kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo, 2005-01-24 prašymą Kauno filialui buvo pateikusi AB „Lietuvos telekomas“, tačiau filialas 2005-02-02 sprendimu atidėjo sprendimo dėl palėpės patalpos kadastrinių matavimų bylos patikros ir suderinimo priėmimą, kadangi bendrovė nepateikė viešojo administravimo subjekto išduoto leidimo dėl palėpės patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto įrengimo. Šio sprendimo AB „Lietuvos telekomas“ neskundė, todėl tai reiškia, kad su juo sutiko. Palėpės patalpos kadastrinių matavimų byla buvo suderinta tik 2005-04-26, palėpė įregistruota 2005-02-02, tuo metu, kai pareiškėjai jau buvo perleidę savo turimas pagrindines patalpas UAB „Šviesa“, o į nekilnojamojo turto tvarkytoją kreipėsi AB „Telekomas“, pateikęs 2004-12-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ir UAB „Šviesa“ (atstovaujama S. R.) su AB „Lietuvos telekomas“ 2005-04-15 sudarę susitarimą dėl palėpės patalpų dalių nustatymo tarp pastarosios bendrovės ir UAB „Šviesa“. Remiantis šiomis aplinkybėmis, mano, kad pareiškėjai, nors tuo metu veikė kaip UAB „Šviesa“ atstovai, sutiko su Kauno filialo 2005-02-09 sprendimu, kadangi įvykdė jame nurodytus reikalavimus tuo pačiu metu kartu su AB „Lietuvos telekomas“ pateikdami prašymą dėl nuosavybės teisių į palėpės patalpą įregistravimo kartu su dokumentais, patvirtinančiais palėpės patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto suformavimą. Mano, kad tiek VĮ Registrų centras, tiek Registrų centro Kauno filialas priimtais administraciniais aktais neatliko neteisėtų veiksmų, veikė savo kompetencijos ribose, dėl to savo veiksmais nesudarė jokio pagrindo pareiškėjų įvardinamai žala atsirasti. Be to, pareiškėjai su UAB „Šviesa“ preliminarią sutartį dėl palėpės patalpų perleidimo UAB „Šviesa“ sudarė dar 2004-11-16, t. y. neturėdami nuosavybės teisių į šiuos preliminaria sutartimi įsipareigotus perleisti daiktus, taipogi į palėpės patalpas. Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2005-03-01, tuo tarpu pagrindines patalpas pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjai įgijo tik 2005-01-18, o prašymą dėl jų nuosavybės teisių į palėpės patalpas, kurias buvo numatę parduoti iki 2005-03-01, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė tik 2005-02-08, likus apie 20 dienų iki pagrindinės sutarties sudarymo. Todėl toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip jų pačių prisiimta rizika, o tų pajamų negavimas ir dėl to nuostolių atsiradimas - tokios rizikos padarinys. Tai, jog pareiškėjų įvardinamos žalos atsiradimą sąlygojo jų pačių veiksmai, liudija ir pareiškėjų neveikimas. Skundą dėl 2005-02-09 sprendimo, kurį pareiškėjai laiko neteisėtu ir su kuriuo sieja žalos atsiradimą, centriniam registratoriui jie pateikė tik 2005-03-04, taigi, nors būdami įsipareigoję atitinkamu laiku sudaryti pagrindinę sutartį, visiškai nesirūpino greitu skundo padavimu centriniam registratoriui siekiant panaikinti Kauno filialo 2005-02-09 sprendimą. Kadangi žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais, šiuo atveju taikytinas Nekilnojamojo turto įstatymo 34 str. 1 d., numatantis maksimalų vieno mėnesio terminą kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjai žalos atsiradimą sieja su tuo, jog buvo atsisakyta įregistruoti jų nuosavybės teises į palėpės patalpas, kurių neįregistravę, jie negalėjo jų perleisti UAB „Šviesa“ ir dėl to negavo pajamų, tuo tarpu UAB „Šviesa“ pateikus prašymą, Kauno filialas jiems nuosavybės teises į palėpės patalpas įregistravo. Taigi mano, jog pareiškėjai objektyviai turėjo suvokti apie žalos atsiradimą, tada, kai UAB „Šviesa“ buvo įregistruotos nuosavybės teisės į palėpės patalpas, t. y. 2005-05-02, o šios bendrovės prašymo, 2005-04-21 pateikto Kauno filialui dėl nuosavybės teisių įregistravimo, įvykdymo termino paskutinė diena - 2005-05-05. Todėl sužinojimo momentu apie pareiškėjams galimai atsiradusią žalą laikytinas laikotarpis nuo 2005-05-02 iki 2005-05-05, kadangi pareiškėjai turėjo žinoti ir žinojo, kada viešame registre buvo įregistruotos UAB „Šviesa“ nuosavybės teisės. Tuo tarpu pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškėjai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė 2005-06-29, t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo sužinojimo momento.           

            Skundas atmestinas

Pareiškėjai jiems padarytą žalą kildina iš atsakovo veiksmų neteisėtumo, kuriuos jis padarė spręsdamas jo prašymus ir skundą, t. y. dėl trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-02-09 sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei atsakovo VĮ Registrų centro 2005-04-13 sprendimo Nr. (1.4/1060)s-2077.

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovo VĮ Registrų centras veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune 82/100 dalis pastogės patalpų, yra neteisėti, nes tik pripažinus juos neteisėtais, pareiškėjai įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Spendžiant klausimą ar tokie veiksmai laikytini teisėtais, ar ne, būtina atsižvelgti į CK 6.246 str. 1 d. pateikiamą neteisėtų veiksmų sampratą, o kadangi atsakovas ir jo filialas yra viešojo administravimo subjektai, jų veiksmų teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatas.

Atsakomybės neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalos atlyginimo pagrindai ir sąlygos numatytos LR civiliniame kodekse (toliau tekste LR CK). LR CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, kai padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginam atsakingo asmens. Norint pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal LR CK 6.271 str., kuriame nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai, dar nebūdami byloje minimo nekilnojamo turto savininkais, kaip „Teisės įsigyti turtą turėtojai“ 2004-11-16 sudarė su UAB „Šviesa“ preliminarią sutartį (t.1, b. l. 23-27), pagal kurios 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 punktus įsipareigojo parduoti UAB „Šviesa“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune administracines patalpas apie 2357 m² ploto,  šio pastato palėpėje  esančias patalpas apie 610 m² ploto, bei pastato palėpėje esantį 140 m² ploto butą. Preliminarioje sutartyje 2.1 punktas nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2005 m. kovo 1 d. Šios sutarties kituose punktuose numatytos apmokėjimo už minimą turtą sąlygos, bei apmokėjimo sąlygos jei turtas bus parduodamas ne visas sutartyje paminėtas turtas (2.2 iki 2.3 p).  3.2 p. numatyta, kad pareiškėjai iki 2005-02-25 turi pateikti notarui visus būtinus turtui parduoti dokumentus. Sutarties 6.3 p. numatyta, kad jei pareiškėjas neįvykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl valstybinių institucijų neteisėtų  veiksmų ar nepagrįsto vilkinimo, tai įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęsiamas iki valstybinių institucijų tinkamų veiksmų atlikimo dienos. Vėliau, minėtos šalys 2005-02-25 susitarimu „dėl preliminarios sutarties“ pratęsė patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą iki 2005-03-16, o iš parduodamų patalpų sąrašo išbraukė palėpės patalpas. (2 t., b. l. 146 – 155, t.1, b. l. 28 – 30).

Byloje esantis nekilnojamo turto registro banko išrašai patvirtina, kad Pareiškėjai 2004-12-08 bei 2005-01-18 sutartimis iš turto savininko UAB „Lietuvos telekomas“ įsigijo butą/patalpą – gyvenamąsias 27,74 ir 59,19 m² ploto, patalpą – negyvenamąją patalpą 27,41 m² ploto  bei 2348,71 m² ploto administracinės paskirties patalpų- įstaigos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tapo su UAB „Lietuvos telekomas“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 82/100 dalių bendraturčiais. Administracinės patalpos buvo suformuotos padalijus daiktą ir įregistruotos 2004-12-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindu (t.1, b. l. 10-18, t.2, l. 26-27).

Taip pat, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (t.2 b. l. 32 – 34), kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 18/100 dalių bendraturtis AB „Lietuvos telekomas“ pateikė 2005-01-24 VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymus Nr. 1137537-19, Nr. 1137538-19 ir Nr. 1137539-19 dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų paketo parengimo ir negyvenamosios patalpos (kurios bendras plotas 500 – 6000 m²) kadastrinių matavimų bylos sudarymo, kadastrinių matavimų bylos patikros ir suderinimo, t. y. dėl palėpės inventorizavimo. Išnagrinėjęs šiuos prašymus, VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005-02-02 priėmė sprendimą „Dėl kadastrinių matavimų bylos patikros ir suderinimo“, kuriuo nusprendė: 1) patikrinti prašymą ir suderinti kadastrinių matavimų bylą atidėti 1 mėnesiui, kadangi vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami; 2) paprašė pateikti Statybos įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto kito savivaldybės administracijos tarnautojo išduotą leidimą pastogės patalpų įrengimui (t. 2, l. 32 – 34).

Vėliau, Pareiškėjas 2005-02-08 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu (2 t. b. l. 141) įregistruoti per vieną dieną nuosavybės (patikėjimo) teises į statinį (nenurodoma) ir pateikė 2005-02-08 pareiškėjo ir AB „Lietuvos telekomas“ susitarimą dėl kiekvienam bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpos dalių nustatymo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai naudosis  bendro pastato 2B3p 3049,39 m² ploto pastogės patalpomis, proporcingai jiems nuosavybės teisėmis priklausančiam plotui, t.y. pareiškėjai 2500,95 m² ploto - 82/100 pastogės patalpų, o AB „Lietuvos telekomas“ – 548,44 m²  ploto - 18/100 patalpų (t. 2 b. l. 142)

Išnagrinėjęs  2005-02-08 pareiškėjo prašymą, VĮ Registrų centras Kauno filialas 2005-02-09 priėmė sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti nuosavybės teises į pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, esančią pastogę, kadangi minėta pastogė negali būti butų ir kitų patalpų savininkams priklausantis pastato bendrojo naudojimo objektas, nes 1995-04-28 registracijos duomenimis, visas pastatas (2B3p) buvo registruotas AB „Lietuvos telekomas“ vardu. Be to nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos pastogės patalpos, suformuotos LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir nuostatų nustatyta tvarka, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas (t.2 b. l. 36).

Šį 2005-02-09 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą pareiškėjai apskundė 2005-03-03 skundu centriniam registratoriui. VĮ Registrų centras 2005-04-13 priėmė sprendimą Nr.(1.4/1060)s-2077, kuriame nurodė, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas negali būti registruojamos, nes tuo metu, t. y. paduodami skundą VĮ Registrų centrui, jie jau buvo perleidę jiems priklausančias patalpas pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjui UAB „Šviesa“ 2005-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3633 (t. 1, b. l. 21, 22).

AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Šviesa“ 2005-04-15 sudarė susitarimą dėl kiekvienam bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo, pagal kurį pastogės patalpų dalys išliko tokios pačios kaip pareiškėjų ir AB „Lietuvos telekomas“ sudarytame 2005-02-09 susitarime, t.y. UAB „Šviesa“ naudojasi 82/100 visų pastogės patalpų, o AB „Lietuvos telekomas“ - 18/100 (t. 2, b. l. 144).

UAB „Šviesa“ 2005-04-21 VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą Nr. 01-6-507 „Dėl patalpų registravimo“. AB „Lietuvos telekomas“ 2005-04-21, taip pat pateikė prašymą Nr. 01-1-04-4-16/152, kuriuo prašė įregistruoti palėpės patalpą, turinčią 758,87 m² bendrojo ploto, esančią pastate 2B3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 2, b. l. 143, 145).

2005-05-02 negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip atskiras turtinis vienetas nekilnojamojo turto registre įregistruota pagal tuo metu teritoriniam registratoriui pateiktą 2004-12-02 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išduotą AB „Lietuvos telekomas“ vardu. Iš 2005-05-02 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad patalpa – neįrengta pastogė nuosavybės teise priklauso 82/100 priklauso UAB „Šviesa“ ir 18/100 priklauso AB „Lietuvos telekomas“ (2 t. b. l. 26, 27, t. 1, b. l. 60, 61).

Pareiškėjai 2005-06-27 pateikė reikalavimą VĮ Registrų centrui dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė atlyginti dėl nepagrįsto VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-02-09 sprendimo padarytą 68 091,61 Lt žalą. VĮ Registrų centras 2005-08-01 raštu Nr. (1.4/1060)s-4150 „Dėl žalos atlyginimo (68 091, 61 Lt), nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas (t.1, b. l. 62 – 67).

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žin., 1996, Nr. 100-2261).

LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261) 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos), jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti patalpa, kuri yra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o pagal šio straipsnio 2 d. 1 p., atskiru kadastro objektu negali būti bendrojo naudojimo patalpa, jei jos negalima suformuoti atskiru nekilnojamuoju daiktu.

LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti būdai, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. 3 dalis numato, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.82 straipsnyje, numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šios straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti, ar ji pertvarkius galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Be to, pagal šios straipsnio 5 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Pagal LR CK 6.165 straipsnio 1 dalį, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. O pagal 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Kaip minėta, pareiškėjai 2005-02-08 pateikė prašymą dėl jų nuosavybės teisių į palėpės patalpas įregistravimo, šį prašymą Kauno filialas išnagrinėjo įstatymų nustatytais terminais. Savo atsisakymą grindė tuo, kad 1995-04-28 registracijos duomenimis visas pastatas (2B3p) priklausė AB „Lietuvos telekomas“, o palėpės patalpos Nekilnojamojo turto registre registruojamos jas suformavus įstatymo nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d.).

Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti patalpa, kuri yra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, tuo tarpu atskiru kadastro objektu, kaip numato šio minėto straipsnio 2 d. 1 p., negali būti bendrojo naudojimo patalpa, jei jos negalima suformuoti atskiru nekilnojamuoju daiktu.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad prieš pareiškėjų 2005-02-08 teiktą Kauno filialui prašymą, dėl minėtos palėpės patalpos kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo, 2005-01-24 prašymą Kauno filialui buvo pateikusi AB „Lietuvos telekomas“, tačiau filialas 2005-02-02 sprendimu atidėjo sprendimo dėl palėpės patalpos kadastrinių matavimų bylos patikros ir suderinimo priėmimą, kadangi bendrovė nepateikė viešojo administravimo subjekto išduoto leidimo dėl palėpės patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto įrengimo. Šio sprendimo AB „Lietuvos telekomas“ neskundė. Palėpės patalpos kadastrinių matavimų byla buvo suderinta 2005-04-26, palėpė įregistruota 2005-05-02, tuo metu, kai pareiškėjai jau buvo perleidę savo turimas pagrindines patalpas UAB „Šviesa“, o į nekilnojamojo turto tvarkytoją kreipėsi AB „Telekomas“, pateikęs 2004-12-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ir UAB „Šviesa“ (atstovaujama S. R.) su AB „Lietuvos telekomas“ 2005-04-15 sudarę susitarimą dėl palėpės patalpų dalių nustatymo tarp pastarosios bendrovės ir UAB „Šviesa“. Kauno filialo 2005-02-09 sprendime nurodyti reikalavimai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į palėpės patalpą įregistravimo kartu su dokumentais, patvirtinančiais palėpės patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto suformavimą bendraturčių buvo įvykdyti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas.

Sprendžiant dėl centrinio registratoriaus veiksmų teisėtumo atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjai 2005-03-03 paduodami skundą VĮ Registrų centrui, jau buvo perleidę jiems priklausančias patalpas pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjui UAB „Šviesa“ 2005-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl darytina išvada, centrinis registratorius pagrįstai priėmė 2005-04-13 sprendimą Nr. (1.4/1060)s-2077 palikti pareiškėjų skundą nenagrinėtu, nes pareiškėjai, pateikę skundą centriniam registratoriui dėl atsisakymo įregistruoti jų nuosavybės teises į palėpės patalpas, 2005-03-16 sudarė sandorį, kuriuo perleido UAB „Šviesa“ turėtas pagrindines patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune. Perleidę pagrindinius daiktus, pareiškėjai nebeteko teisės ir į bendrojo naudojimo palėpės patalpas, todėl atitinkamai neteko ir subjektinės teisės prašyti įregistruoti jų nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. Todėl VĮ Registrų centro veiksmai, priimant 2005-04-13 sprendimą Nr. (1.4/1060)s-2077, laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Be to, remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, kad pareiškėjai patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijo iš AB Lietuvos telekomas“ turėdami tikslą jas parduoti po to, kai bus sutvarkyta pastogės patalpų teisinė registracija. Tai rodo 2004-11-16 tarp pareiškėjų ir UAB „Šviesa“ sudaryta preliminari sutartis, kuria pareiškėjai įsipareigojo perleisti UAB „Šviesa“ palėpės patalpas, dar neturėdami nuosavybės teisių į šiuos preliminaria sutartimi įsipareigotus perleisti daiktus, taipogi į palėpės patalpas. Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2005-03-01, tuo tarpu pagrindines patalpas pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjai įgijo tik 2005-01-18, o prašymą dėl jų nuosavybės teisių į palėpės patalpas, kurias buvo numatę parduoti iki 2005-03-01, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė tik 2005-02-08, t. y. likus apie 20 dienų iki pagrindinės sutarties sudarymo. Teismas mano, kad pareiškėjai neįvertino tų aplinkybių, jog nuosavybės teisės yra registruojamos pagal įstatymuose nustatytą tvarką ir numatytus terminus, jų įregistravimui būtina sąlyga – nekilnojamojo daikto suformavimas ir įregistravimas, be to bendrojo naudojimo patalpos susiję ir su kitų bendraturčių teisėmis. Todėl pareiškėjai negalėjo būti užtikrinti, jog 2004-11-16 sudarant preliminarią sutartį dar nebūdami įsipareigotų perleisti daiktų savininku, jiems nebus jokių kliūčių patalpas parduoti iki 2005-03-01. Pareiškėjai, sudarydami preliminarią sutartį, rėmėsi prielaida, kad jie nustatytu terminu spės įregistruoti palėpės patalpas ir jas parduos UAB „Šviesa“. Toks pareiškėjų elgesys siekiant gauti pajamų už palėpės patalpas, kurių savininkais sudarant preliminarią sutartį patys pareiškėjai dar nebuvo, vertintinas kaip jų pačių prisiimta rizika, o tų pajamų negavimas ir dėl to, pareiškėjų teigimu, nuostolių atsiradimas - tokios rizikos padarinys. Teismas daro išvadą, pareiškėjų įvardinamai galimai žalai atsirasti įtakos turėjo būtent pačių pareiškėjų veiksmai dėl jų prisiimtos rizikos (CK 6.253 str. 1 d.).

Remiantis CK nuostatomis, palėpė yra daikto priklausinys, kadangi šia patalpa bendraturčiai gali naudotis bendrai arba bendraturčiai gali ją pasidalinti pagal susitarimą, jiems priklausančios patalpos dalį apskaičiuojant pagal LR CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Pagal CK nuostatas, bendrojo naudojimo patalpoms yra priskiriamos ir palėpės patalpos. Pagal CK 4. 82 straipsnį, palėpė yra neatsiejama pastato dalis.

Tik suformavus pagal įstatymą palėpės patalpą kaip atskirą turtinį vienetą, ją buvo galima parduoti kaip atskirą daiktą. Todėl, jei pareiškėjai norėjo palėpę parduoti kaip atskirai suformuotą ir įregistruotą turtinį vienetą, jie turėjo atlikti tam privalomus veiksmus, t.y. įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti pagal LR nekilnojamojo turto registro ir LR nekilnojamojo kadastro registro įstatymuose nustatytą tvarką ir tik tada parduoti UAB „Šviesa“. O jei pareiškėjai norėjo parduoti savo turtą, t. y. jiems priklausančią dalį pastato – jį galėjo parduoti kartu su neginčijama teise naudotis pagal turto plotą jiems priklausančia palėpės dalimi ir bendraturčių sudarytą palėpės patalpų naudojimosi susitarimą.  Be to, pareiškėjai kreipdamiesi  į VĮ Registrų centro Kauno filialą, 2005-02-08 prašė įregistruoti nuosavybės teises į konkretų palėpės plotą, o ne teisę naudotis pagal bendraturčių sudarytą palėpės patalpų naudojimosi susitarimą šio ploto palėpe. Taigi, teismas daro išvadą VĮ Registrų centro Kauno filialas  neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teisių į turtą, kuris nėra tinkamai suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas.

Kaip minėta, preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šiuo susitarimu šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šis terminas yra svarbus dėl to, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (LR CK 6.165 str. 1, 3, 5). Todėl priešingai nei pirkimo – pardavimo sutartis, preliminarioji sutartis yra tik susitarimas ateityje sudaryti sutartį, todėl šalys yra laisvos atsisakyti sudaryti sutartį, t. y. neprisiimti preliminarioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Tokiu būdu, pareiškėjai sudarydami su UAB „Šviesa“ preliminarią sutartį, negalėjo būti įsitikinę, kad patalpų pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta jų nustatytu terminu ir ją sudarė remdamiesi prielaida, kad iki nustatyto termino jiems nuosavybės teisės į palėpės patalpas bus įregistruotos. Preliminarios sutarties 3.2 p. numatyta, kad pareiškėjai iki 2005-02-25 turi pateikti notarui visus būtinus turtui parduoti dokumentus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šia sutartimi pats prisiėmė įsipareigojimus, numatydamas neapgalvotai per trumpus terminus (taip pat neatsižvelgta į LR CK 4.79 str.), tačiau dėl prisiimtų terminų nesilaikymo apsidraudė Sutarties 6.3 p, kuriama numatyta, kad jei pareiškėjas neįvykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl valstybinių institucijų neteisėtų  veiksmų ar nepagrįsto vilkinimo, tai įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęsiamas iki valstybinių institucijų tinkamų veiksmų atlikimo dienos. Tokiu būdu, net esant institucijų neveikimui, pareiškėjas apsidraudė nuo žalos atsiradimo, nevykdant sutartinių įsipareigojimų.

Tokiu būdu, teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad  VĮ Registrų centras Kauno filialo 2005-02-09 priimtas sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ ir VĮ Registrų centro 2005-04-13 sprendimas Nr.(1.4/1060)s-2077 atitiko anksčiau minėtų įstatymų reikalavimus, todėl atsakovo veiksmai nepadarė pareiškėjams žalos. Nenustačius VĮ Registrų centro ar Registrų centro Kauno filialo neteisėtų veiksmų ir dėl jų veiksmų pareiškėjams padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjai kreipdamiesi į teismą sumokėjo kiekvienas 1006,40 lt. žyminio mokesčio. Šis žyminis mokestis pareiškėjams sugrąžinamas, nes skundai dėl žalos atlyginimo sutinkamai su LR ABTĮ 40 str. 1d., 11 p. žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjų S. R. ir Š. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sugrąžinti S. R. ir Š. V. po 1006,40 lt. kiekvienam žyminio mokesčio, sumokėto 2005.09.22 (mokėjimo nurodymai Nr. 0000000352 ir Nr. 0000000354). Žyminį mokestį pavesti sugrąžinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus m skyriui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjai                                                                                                Violeta Balčytienė

 

            Henrikas Sadauskas

                                                                                                                                                                                                                                                                   Ernestas Spruogis