Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-23-875/2020

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00191-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.19.18

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato A. K. (toliau - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – 900 eurų bauda. Tuo pačiu nutarimu A. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Iš A. Z. priteistas 1713,90 eurų žalos atlyginimas valstybės naudai, ją sumokant į aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat iš A. Z. konfiskuotas šautuvas IZH94, 223 Remington, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis Busnelly 3x9x50, prožektorius BL-Q8491, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 10 vnt. šovinių 12x76, 14 vnt. šovinių 223, 1 vnt. šovinys 22, automobilis „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stirnos mėsa su kaulais ir kaukolė su ragais.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.                      Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo stirnos patiną, apie įvykį nepranešė medžioklės vadovui, stirninas į medžioklės lapą nebuvo įrašytas. Neteisėtai sumedžiotą stirniną pasiėmė, parsivežė namo automobiliu „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdorojo ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Stirnino kailį, žarnas ir kojas nuvežė tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, prie (duomenys neskelbtini) upelio, ir išmetė pakrūmėje. Šiais savo veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 22, 23, 24.13, 58.2.3, 58.28 ir 74.1 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.                      Apeliantas skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1.       Skunde nurodo, kad A. Z. visuomet pripažino savo kaltę ir sutinka su Nutarimo dalimi dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, t. y., sutinka, kad išdorodamas stirnino patiną ne tam skirtoje vietoje neužtikrino, kad būtų laikomasi veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų; pasisavino medžioklės plotų vienete rastą nugaišusį, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir ADD ir negavus leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. 

2.2.       Šiuo skundu A. Z. ginčija Nutarimą dalyje dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymo pažeidus Taisyklių 22, 23 ir 58.2.3 punktus. A. Z. vertinimu, jis turėjo būti baudžiamas už Taisyklių 58.28 punkto pažeidimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, o ne už Taisyklių 22, 23 ir 58.2.3 punktų pažeidimus pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi byloje nustatytų aplinkybių visetas neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog būtent jis sumedžiojo stirnino patiną.

2.3.       Nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas A. Z. motyvas įvykdyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisės pažeidimą. 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusiai medžioklei vadovavęs ir dėl to „medžioklė vadovu“ laikomas A. V., instruktuodamas medžioklėje dalyvaujančius asmenis informavo, kokie žvėrys bus medžiojami, tame tarpe ir stirnos patinas. Iš ko seka, jog A. Z. turėjo teisę ir faktiškai galėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusios medžioklės metu sumedžioti stirnos patiną, kuris neabejotinai būtų buvęs įrašytas į medžioklės lapą, o šios bylos nebūtų. Todėl byloje kyla sveika logika nepaaiškinamas klausimas, kam A. Z. būtų reikėję slėpti nuo medžioklės vadovo A. V. sumedžiotą stirnos patiną ir rizikuoti savo reputacija, teisės medžioti praradimu, didžiule pinigine bauda, žalos gamtai atlyginimu, ginklo bei automobilio konfiskavimu, kas bendroje sumoje sudaro kelis tūkstančius eurų, jei tam nebuvo jokio objektyvas pagrindo. Mano, kad šis bylos įrodymų vertinimo kontekstas tas yra tiesiog būtinas siekiant tinkamai įvertinti byloje kilusias abejones, kurias pirmosios instancijos teismas deja vertino išimtinai A. Z. nenaudai.

2.4.       Kaip matyti iš medžioklėje dalyvavusių liudytojų A. V., A. M. ir A. Z. paaiškinimų, medžiotojai 2019 m. rugsėjo 6 d. susirinko apie 19.00 val., girininkijoje, (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teismo posėdžio metu A. V. nurodė, jog į tykojimo vietą ant kopėčių atsisėdo apie 20.00 val., kadangi „užsikalbėjo (duomenys neskelbtini)“. Na, o A. Z. nurodė, jog į jam nurodytą tykojimo vietą nuvyko iš karto, niekur nedelsdamas. Todėl turint omenyje faktą, jog A. Z. stirnos patino radimo pusėje šūvį girdėjo apie 20.00 val., visiškai logiška ir įmanoma, jog jis iš savo tykojimo vietos prie (duomenys neskelbtini) miško į lauką, kuriame ryte rado stirnos patiną, nuvažiavo ir grįžo atgal dar iki to momento, kai medžioklės vadovas, užgaišęs (duomenys neskelbtini), atvyko į savo tykojimo vietą ant kopėčių. Šiuo aspektu reikia pažymėti ir tai, jog A. M. sėdėjo toli tiek nuo kelio kuriuo važinėjo A. Z., tiek ir nuo lauko kur buvo rastas stirnos patinas, todėl jis negalėjo matyti nei A. Z. automobilio, nei girdėti šūvio apie 20.00 val. Teismo posėdžio metu apklausiamas A. V. vis dėl to pripažino, jog apie 22.30 val., būdamas savo tykojimo vietoje, matė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. išvažiuojantį A. Z. automobilį. O atsakinėdamas į jo klausimus A. V. netgi patikslino, jog 22.00 val. jo girdėtas „šūvis buvo anksčiau nei išvažiavo A. Z.“. Labai svarbu yra ir tai, jog absoliučiai jokia byloje esanti medžiaga nekelia abejonių dėl to, kad A. Z. nevykdė medžioklės vadovo A. V. nurodymų ir nenuvyko tykoti žvėrių į jam nurodytą tykojimo vietą prie (duomenys neskelbtini) miško. Todėl byloje buvo galima konstatuoti, jog laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 val., kai medžioklės vadovas A. V. atsirado savo tykojimo vietoje ant kopėčių iki 22.30 val., kai medžioklės vadovas A. V. pamatė iš medžioklės išvažiuojantį A. Z. automobilį, A. Z. buvo jam nurodytoje tykojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miško.

2.5.       Kitas šiuo atveju labai aktualus juridinis momentas yra stirnos patino sumedžiojimo ir/ar jo suradimo vieta. Iš esmės byloje ginčo dėl stirnos patino suradimo vietos nekilo. Ją parodymų patikrinimo vietoje aiškiai nurodė A. Z., ji buvo nufilmuota, užfiksuota, aprašyta, nustatytos koordinatės, rastas kraujas ir kitaip tariant, byloje objektyviais įrodymais buvo užfiksuota, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas ir/ar rastas ne prie A. Z. medžiojimo vietos, prie (duomenys neskelbtini) miško, bet 1,5 kilometro nuo A. Z. medžiojimo vietos. Pastaba: būtent tokį atstumą įvardino institucijos pareigūnas T. J.. Kaip bylai reikšmingą faktą reikia pažymėti ir tai, kad institucijos pareigūnai A. Z. medžiojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miško gana kruopščiai ieškojo šūvio į žvėrį pėdsakų, t. y. kraujo žymių atsiradusių tiek šūvio metu kūną perskrodus kulkai, tiek ir einant sužeistam žvėriui, žvėries gulėjimo žymių, žvėries vilkimo žymių, bet jų nerado, nes jų nebuvo. Todėl byloje galima konstatuoti, jog žvėris buvo sumedžiotas ne administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje, t. y., prie (duomenys neskelbtini) miško, kaip kad suformuota kaltinime, bet visiškai kitoje ir ženkliai nutolusioje nuo kaltinimo vietos vietovėje.

2.6.       Turint omenyje šias dvi aplinkybes, t. y. A. Z. medžioklės vietą laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 val. iki jo išvykimo iš medžioklė laiko 22.30 val., ir faktinę stirnos patino sumedžiojimo vietą, esančią už 1,5 kilometro nuo A. Z. medžioklės vietos, kyla neišvengiama būtinybė atsakyti į klausimą, ar tai aplamai buvo įmanoma. Ir atsakymas į šį klausimą yra labai aiškus bei paprastas, neįmanoma. Pasisakydami apie galimybę padaryti tokį tolimą šūvį absoliučiai visi liudytojai nurodė, jog tai nerealu. Tuo tarpu kaltinime nurodytu laiku, t. y. 22.00 val., jau buvo tamsus paros metas. Visų pirma, iš A. Z. paimto prožektoriaus pareigūnai net nebuvo įjungę, jis neįkrautas. Antra, jis geriausiu atveju šviečia 60 metrų, nes skirtas medžioklei tykojant bokštelyje, medžiojant šernus specialiai įrengtoje šėrykloje. Trečia, absoliučiai joks medžioklinis prožektorius nešviečia pusantro kilometro, tai ne laivo švyturys. Na, o jeigu A. Z. ir būtų švietęs tokiu prožektoriumi, tai medžioklės vadovas A. V. net neabejotinai būtų tai matęs, juk jis matė pro šalį važiuojančio A. Z. automobilio žibintų šviesas.

2.7.       Mąstant logiškai lieka tik vienas įmanomas variantas, kaip A. Z. galėjo sumedžioti stirnos patiną 2019 m. rugsėjo 6 d. medžiodamas prie (duomenys neskelbtini) miško apie 22.00 val. Jis galėjo šauti į žvėrį savo medžiojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miško, o šis sužeistas pabėgti ir mirti jo radimo vietoje už 1,5 kilometro. Tačiau tokiu atveju kyla sekantys klausimai: ar A. Z. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. aplamai atliko šūvį, ar teisės pažeidimo objektu tapo tas pats galimai A. Z. šautas stirnos patinas. Ir, iš kokių požymių A. Z. galėjo suprasti, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte lauke rado jo paties galimai šautą stirniną, t. y., kad žvėris neatėjo 1,5 kilometro iš kitos nei jis medžiojo pusės, iš kaimyninių medžioklės plotų. O ir be to, juk A. Z. nurodė medžioklės pradžioje išgirdęs šūvį, todėl jis subjektyviai galėjo manyti radęs vakare nepastebėtą sumedžiotą žvėrį. Žinoma, tokiu atveju kyla klausimas, kodėl A. Z. vakare iškart nepamatė sumedžioto stirnos patino tame lauke, kur jį rado ryte. Niekas negali paneigti galimybės, jog žvėris pašautas ne būtent tame lauke, t. y. jo radimo vietoje, bet netoli to lauko. Arba, kad ir tame lauke, bet žvėris kurį laiką slėpėsi pamiškėje ar žolėse, ir tik vėliau eidamas per lauką nugaišo, kur ir buvo rastas 2019 m. rugsėjo 7 d. Ir tai yra netgi labai įmanomas variantas, kadangi liudytojas P. M. parodė, jog sumedžiojus žvėrį apie 22.00 val., ir neišdorojus iki ryto, jo mėsa jau gali būti šiek tiek pagedusi. Todėl, jeigu 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare šautas stirnos patinas nemirė vietoje, o dar kurį laiką slėpėsi, ir mirė tik vėliau eidamas per lauką kuriame buvo rastas, tai 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte A. Z. galėjo rasti dar nespėjusį pradėti gesti žvėrį. Baigdamas šiuos išvedžiojimus pažymi ir tai, kad liudytojas A. T. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog medžioklės vadovas A. V. turėjo girdėti šūvį jei jis būtų įvykęs stirnos patino radimo vietoje. Kas savo ruožtu reiškia, jog A. Z. laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 iki 23.45 val. negalėjo sumedžioti žvėries pakeliui važiuodamas namo ar tyliai iš savo tykojimo vietos nusėlinęs į stirnos patino radimo vietą. Nors, kita vertus, tai būtų irgi įmanoma, jeigu darytų prielaidą apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. A. Z. medžiojo naudodamas uždaro tipo garso slopintuvą, kuris pagal Ginklų kontrolės įstatymo nuostatas yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų priedėliu. Juk kaip bebūtų, šiuo atveju teismas jau darė absoliučiai analogiškas prielaidas apie tai, kad A. Z. šūvį galėjo atlikti naudodamas prožektorių arba termovizorių.

2.8.       Apelianto vertinimu, objektyvus, visapusiškas ir adekvačiai kritiškas visų byloje surinktų įrodymų vertinimas neleidžia spręsti ne tik apie tai, kad A. Z. atliko šūvį 22.00 val., bet kad aplamai medžioklės vadovas A. V. girdėjo būtent šūvį. Šūvis nėra žmogaus pasakytas žodis „labas“ arba „ačiū“, tai garsas, kurį gali skleisti daug kas. Tai gali būti smūgio į daiktą atgarsis, petardos ar fejerverko sprogimas. Tarp kitko, 2019 m. rugsėjo 6 d. kaip tik buvo penktadienis, t. y. savaitgalis, kai žmonės įprastai švenčia šventes, pvz., ką tik įvykusią 09-01 ąją, gal būt gimimo dieną, gal būt kokio svarbaus įvykio metines ir t.t. Juo labiau, kad ir pats medžioklės vadovas A. V. teismui nurodė, jog šūviui pataikius į žvėrį būna girdimas „atsimušimas“, ko šiuo atveju nebuvo. Kas leidžia spręsti ne tik apie tai, kad tariamai A. Z. paleistas šūvis nebuvo taiklus, bet kad A. V. girdėjo aplamai ne šūvį, o tik garsą panašų į šūvį. Juk gyvenvietė visai šalia, pats A. V. nurodė, jog iki jo namų vis 10 minučių kelio. Taigi, abejonės dėl šūvio fakto 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val., yra gana svarios bei kelia abejones dėl šūvio taiklumo. Reikia paminėti ir tai, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai, liudytojas A. T. vieningai parodė, kad medžiodami šioje vietoje pastoviai girdi tiek savo būrelio kolegų, tiek ir kaimyninių būrelių medžiotojų paleidžiamus šūvius. Dar daugiau. Byloje iš medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) išreikalautoje informacijoje buvo pažymėta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 21.15 val. buvo atliktas šūvis. Taigi, jeigu minimo būrelio vyrai labai tiksliai nefiksavo laiko ir šūvis buvo atliktas šiek teik vėliau, o medžioklės vadovas A. V. irgi nestebėjo savo laikrodžio ir šūvį girdėjo ne 22.00 val., bet anksčiau, tai gal kalba apie tą patį šūvį. Beje, teismo posėdžio metu A. V. nurodė šūvį girdėjęs 21.30 val. Juo labiau, kad net pats medžioklės vadovas A. V. atsisakė kategoriškai patvirtinti faktą, jog šovė būtent A. Z..

2.9.       Papildomai pažymi ir tai, jog byloje taip ir nebuvo tirta, ar iš A. Z. paimto ginklo buvo šauta po jo išvalymo, ar ginklas valytas ką tik, ar prožektorius veikia, ar automobilyje (duomenys neskelbtini) yra šviežias žvėries kraujas.

2.10.       Susipažinus su teismo Nutarimu galima sakyti, jog teismas ne menką A. Z. kaltės įrodymo reikšmę suteikė jo sutuoktinės L. Z. parodymams, ir tai buvo grubi procesinė klaida. Teisinis reglamentavimas nustato pareigą pareigūnams renkant įrodymus laikytis tam tikrų procesinių taisyklių, ir viena iš jų yra sutuoktinio teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį. Šiuo atveju klausinėdami ir provokuodami L. Z. pareigūnai gavo tam tikra prasme jiems naudingus parodymus apie tai, kad vyras sumedžiotą stirną parsivežė vakare, galima suprasti 2019 m. rugsėjo 6 d. Tačiau absoliučiai jokiais L. Z. duotais bei pareigūnų užfiksuotais paaiškinimais vadovautis negalima, nes jie jai neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo sutuoktinį. Na bet jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su tokia pozicija, minimos liudytojos parodymai turi būti vertinami šiek tiek kitaip nei tai darė teismas.

2.11.       Ryte, namų kieme klausinėjama L. Z. iš tiesų pareigūnams pasakė, kad vyras stirną sumedžiojo vakare. Teismo posėdžio metu liudytoja papildomai paaiškino, jog vakare matė vyrą išvykstantį medžioti ir tą patį vakarą nebesutiko. Ryte taip pat nebesutiko, nes šis jau buvo išvykęs, o stirnelę rado 2019 m. rugsėjo 7 d. rytą pati, vakuodama daržoves ūkiniame pastate. Ir iš viso to nusprendė, kad vyras vakare medžioklėje sumedžiojo stirną, bet pats vyras jai nieko nesakė. Ir kas svarbiausia, L. Z. parodymai yra ant tiek nuoširdūs, kad netgi galėtų užtraukti savo vyrui papildomą administracinę nuobaudą. Jeigu tikėti ponia, tai A. Z. 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare parsivežė stirnelę, o tai jau ne administracinio nusižengimo protokole įvardintas stirnos patinas, bet patelė, kurios medžiojamos tik nuo 10-01 iki 12-31. Taigi, vadovaujantis L. Z. teisme duotais parodymais, galimas dar vieno administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Nutarime teismas rašo, jog kaukolės trofėjaus parengimas per tokį trumpą laiką yra neįmanomas, bet kas tai įrodo. Gal būt jie neturi specialios įrangos, cheminių medžiagų, įgūdžių ir pan., bet tai nereiškia, kad jų neturi A. Z.. Ir antra. Teismui pasirodė įtartina ko į stirnos patino radimo vietą anksti ryte važiavo A. Z.. Teismas netikėjo, kad jis ten važiavo pasižiūrėti gyvūnų pėdų, takų, kad kitą kartą galėtų ant jų tykoti. Tačiau teismui neužkliuvo liudytojo A. T. analogiški paaiškinimai apie gyvūnų pėdų paieškas.

2.12.       Apelianto vertinimu, teismas turėjo teisę konfiskuoti tik su administracinio nusižengimo įvykimu susijus objektus, tačiau konfiskavo viską, kas buvo paimta pareigūnų, net ir lygiavamzdžio ginklo šovinius.

3.                      Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į skundą prašoma skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti.

3.1. Nurodo, kad kyla sveika logika nepaaiškinamas klausimas, kam A. Z. būtų reikėję slėpti nuo medžioklės vadovo A. V. sumedžiotą stirnos patiną ir rizikuoti savo reputacija, teisės medžioti praradimu, didžiule pinigine bauda, žalos gamtai atlyginimu, ginklo bei automobilio konfiskavimu, kas bendroje sumoje sudaro kelis tūkstančius eurų, jei tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. A. Z. tik dėl jam vienam žinomų priežasčių 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. sumedžiojęs stirniną, nesilaikydamas Taisyklių 21, 22 ir 23 punktų nuostatų, neinformavo medžioklės vadovo A. V. apie sumedžiotą stirniną, neįrašė jo ir jo ragų duomenų į medžioklės lapą, jį parsivežė namo ir išdorojo.

3.2. Teigia, kad aišku, jog pagal pateiktus pirminius A. Z. žmonos L. Z. paaiškinimus, tiek 2019 m. rugsėjo 7 d. nuvykus Departamento pareigūnams į A. Z. namus, tiek liudytojui G. C. 2019 m. rugsėjo 7 d. skambinant telefonu (kuriame buvo įjungtas garsinis pokalbis) A. Z. žmonai į namus iš stirnos patino radimo vietos, šio telefoninio pokalbio metu A. Z. žmona tris kartus patvirtino, kad A. Z. nušautą „stirnytę“ į namus parsivežė 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare, o ne kaip teigia A. Z.. Kad minėtas stirninas buvo nušautas A. Z. vakare, medžioklės metu, o ne rastas ir paimtas ryte, liudija ir liudytojo P. M. pastaba teismo posėdžio metu, kad „... iš vakaro nušautas žvėris, esant šiltam orui būtų gerokai išsipūtęs“, tačiau matėsi, kad mėsa nebuvo žalia“.

3.3. Nesutinka su A. Z. skunde pateiktu teiginiu „Byloje mano prašymu iš medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) išreikalautoje informacijoje buvo pažymėta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 21.15 val. buvo atliktas šūvis. Taigi, jeigu minimo būrelio vyrai labai tiksliai nefiksavo laiko ir šūvis buvo atliktas šiek tiek vėliau, o medžioklės vadovas A. V. irgi nestebėjo savo laikrodžio ir šūvį girdėjo ne 22.00 val., bet anksčiau, tai gal mes kalbame apie tą patį šūvį“. Pagal A. Z. skunde pateikiamą (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio informaciją šūvis buvo iššautas 21.15 val. Šio šūvio medžiotojai A. V., A. M. ir A. Z. tokiu laiku negirdėjo. Pilnai palaiko teismo konstatavimą, kad „Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti A. V. parodymais apie 22.00 val. girdėtą šūvį“ ir su teismo konstatavimu „Be to, apie šūvio laiką paliudijo ir A. T., kuris medžioklėje tą kartą nedalyvavo, tačiau A. V., jam dar tą patį vakarą skambino papasakoti apie medžioklę ir nurodė kada girdėjęs šūvį. Tuo laiku, kai A. V. girdėjo šūvį, A. Z. nurodė šūvio negirdėjęs, nors pagal byloje nurodytas aplinkybes, turėjo girdėti. Todėl teismas mano, kad A. Z. nurodė girdėjęs šūvį apie 20.10 val., tiesiog siekdamas nukreipti dėmesį, kad minėtą stirniną nušovė kitų būrelių medžiotojai“. Faktas yra tas, kad, stirnos patinas buvo nušautas šūviu, kurio garsą apie 22 val. girdėjo A. V..

3.4. Dėl skundo argumento, kad byloje nebuvo tirta, ar iš jo paimto ginklo buvo šauta po jo išvalymo, ar ginklas valytas ką tik, ar prožektorius veikia, ar automobilyje (duomenys neskelbtini) yra šviežias žvėries kraujas, pažymi, kad A. Z. paduodamas šautuvą IZH94, 223 R. D. pareigūnams pats patikino, kad jis šį šautuvą turėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. organizuojamos medžioklės metu ir su juo tuo metu medžiojo. A. Z. galėjo Departamento pareigūnams paduoti ir ne medžioklėje turėtą šautuvą, nes administracinių nusižengimų registro duomenimis A. Z. be šiuo metu sulaikyto šautuvo dar turi keturis šautuvus - vieną lygiavamzdį šautuvą ir tris graižtvinius šautuvus. Tad sukeisti ir paduoti Departamento pareigūnams kitą šautuvą, kuris net nebūtų buvęs naudojamas minėtos medžioklės metu, A. Z. nesudarytų jokių sunkumų. Taip pat pastebėtina, kad į medžioklę profesionalus medžiotojas nepasiima prožektoriaus, kuris neveikia arba yra išsikrovęs. Tad prožektoriaus klausimu plačiau nepasisako. Kas dėl kraujo dėmių rastų automobilyje N. P., tai liudytojas G. C. teismo posėdžio metu paliudijo, kad kraujo mėginių iš mašinos bagažinės neėmė, nes akivaizdžiai matėsi, kad šviežias kraujas. Jei kraujas būtų dviejų parų, jis jau būtų sudžiūvęs. Žvėris nebuvo sužeistas, jis buvo nušautas vietoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

        Apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       Kaip matyti Apeliantas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje neginčija, tačiau nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo ir prašo šioje dalyje panaikinti administracinio nusižengimo teiseną. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6.       Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7.       Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. Z. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

8.       Šioje administracinio nusižengimo byloje A. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį patrauktas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), tykojant prie (duomenys neskelbtini) miško, sumedžiojo stirnos patiną, apie įvykį nepranešė medžioklės vadovui, stirninas į medžioklės lapą nebuvo įrašytas. Šiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 22, 23, 24.13, 58.2.3, 58.28 ir 74.1 punktų nuostatas.

9.       ANK

10.       Apeliantas, ginčydamas veikos kvalifikavimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, teigia, kad jo namuose rastas stirninas buvo ne jo nušautas, o rastas ir pargabentas namo. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka.

12.       Nors A. Z. byloje kaltės nepripažino, be kita ko, teigdamas, jog ne jis yra neteisėtai sumedžioto ginčo stirnino autorius, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys ir jų visuma neabejotinai patvirtina tyčinę jo kaltę – jis sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti neturėjo teisės ir šį gyvūną dorojo.

13.       Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo išnagrinėti visi bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnysis teismas, o šio apeliacinio skundo motyvai, iš kurių dauguma tik keliamos abejonės ir pateikiamos savitos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų, t. y., ANK 209 straipsnio 8 dalis nusižengimo padarymo momento.

14.       Vyr. specialisto T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 12 val. su (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku G. C. ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu P. M. nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko pranešėjas A. T., kuris parodė vietą, prie upelio (duomenys neskelbtini), kur rado laukinio gyvūno atliekas (žarnos, kailis, kojos, ausys), kailyje matėsi šautinė skylė. Šalia išmestų laukinio gyvūno atliekų matėsi šviežios automobilio žymės, pasak A. T., kad tai gali būti specifinės automobilio N. P. vėžios, o automobilis priklauso medžiotojui A. Z., kuris vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., dalyvavo medžioklėje. A. T. nurodė, kad 2019 rugsėjo 7 d. ryte medžioklės vadovas A. V. paskambino ir nurodė, kad vakar medžioklės metu girdėjo šūvį iš tos pusės, kur buvo V. Z., tačiau baigus medžioklę medžiotų žvėrių nebuvo, todėl jokių įrašų lape nėra ir yra įtarimų, kad medžioklės metu galėjo būti nelegaliai sumedžiotas žvėris ir jis paprašė apvažiuoti teritoriją, kur girdėjo šūvį. Apvažiavus teritoriją nušauto žvėries nerado tik išmestas žvėries atliekas. Nuvykus į A. Z. gyvenamąją vietą, A. Z. nebuvo, buvo tik jo žmona L. Z., kurios paprašė paskambinti vyrui, kad šis grįžtų. Belaukiant A. Z., jo žmona išėjo iš namo ir pradėjo eiti link ūkinio pastato, jos buvo paprašyta neiti į ūkinį kol vyras nėra grįžęs. Tada L. Z. vėl paklausė, ar vakar vyras buvo medžioklėje ir tada L. Z. pasakė, kad vakar (2019 m. rugsėjo 6 d.) medžioklėje vyras sumedžiojo stirną, kuri yra ūkiniame pastate. Sulaukus A. Z., jis paaiškino, kad medžioklę pradėjo 20 val., baigė po 22 val., bet nieko nesumedžiojo, tik apie 20.10 val. girdėjo šūvį, nuvažiavo į šūvio vietą link (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nerado, todėl ryte apie 6 val. važiavo pasižiūrėti vietos (duomenys neskelbtini), laukuose, kur girdėjo šūvį. Radęs laukuose stirniną parsivežė namo ir ūkiniame pastate išdorojo. Išklausę A. Z. versijos, nusprendė apžiūrėti vietą, kur neva A. Z. rado tą stirniną. Neteisėtai sumedžiota stirnino vieta pagal A. Z. parodymus ir kraujo žymes buvo rasta vietoje, kurios koordinatės ((duomenys neskelbtini) m). Toje vietoje, laukuose matėsi ir automobilio vėžės. A. Z. patvirtino, kad tai jo automobilio N. P. vežios. Nuvažiavus prie išmestų laukinio žvėries atliekų A. Z. taip pat patvirtino, kad šias atliekas atvežė jis, namuose išdorojęs neteisėtai sumedžiotą stirniną. Nei prie išmestų gyvūno atliekų nei ūkiniame pastate išdoroto stirnino nebuvo sumedžioto gyvūno galvos. A. Z. nurodė, kad galva yra jo garaže, kur A. Z. pateikė stirnino galvą, kuri pasak jo buvo nuo rasto stirnino. Apžiūrėjus A. Z. transporto priemonę Patrol bagažinėje matėsi šviežios kraujo žymės (b. l. 15-16). Specialisto P. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad medžiotojas A. T. parodė įvykio vietą, kur rado išmestas laukinio gyvūno atliekas. Nustatė, kad laukinio gyvūno dorojimo atliekos yra stirnos, gali būti stirnino, nes nulupta galvos oda. Kailyje matėsi šautinė žaizda. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 23 val. A. T., nes jis yra medžiotojų grupės vadovas, paskambino medžiotojas A. V. ir pasakė, kad apie 22 val. girdėjo šūvį toje pusėje, kur tykojimą vykdė medžiotojas A. Z.. Medžioklės vadovui apie girdėtą šūvį niekas iš medžioklėje dalyvavusių nepranešė. Medžioklė tykojant pasibaigė apie 22.30 val. Paaiškinimą parašė medžiotojas A. V., kuriame nurodė, kad apie 22 val., girdėjo šūvį, kad medžioklę baigė apie 22.30 val. ir kad medžiotojas A. Z. išvažiavo apie 22.20 val. Paaiškinimą parašė ir kartu medžiojęs medžiotojas A. M., kuris teigė, kad šūvio negirdėjo. Nuvykę pas A. Z. į namus rado A. Z. žmoną, kuri pasakė, kad vyro nėra namie, po to ji paskambino vyrui ir pasakė kad A. Z. grįš po 30 min. Belaukiant automobilyje, iš namo išėjo L. Z., kuri ėjo link ūkinio pastato, tai matydami T. J. ir G. C. nuėjo link jos ir paprašė, kad į ūkinį pastatą neitų kol negrįš vyras. Belaukiant grįžtančio savininko G. C. paklausė L. Z. ar vyras buvo medžioklėje ir ar ką nors sumedžiojo. L. Z. atsakė: „buvo medžioklėje ir ne paslaptis sumedžiojo stirną“, paklausus kur yra stirna, ji atsakė: „ūkiniame pastate, stirna nesutvarkyta iki galo“. Grįžus į namus A. Z., paklausė ar jis sumedžiojo stirną. Jis paaiškino, kad apie 20.10 upės link išgirdo šūvį, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pažiūrėti kas šaudo, tačiau nieko nematė. Grįžo į savo tykojimo bokštelį ir sėdėjo iki 22.10 val. Ryte vėl nuvažiavo į tą vietą, kur girdėjo šūvį ir rado stirniną vidurį lauko paupyje. Stirniną pasiėmė įsidėjo į automobilį N. P. ir parsivežė namo. Ūkiniame pastate stirniną išdorojo, o stirnino kailį, žarnas ir kojas išmetė į paupį, kur ir buvo rasti. Stirnino galvą, belupdamas kailį nuviręs ir nusivežęs į garažą, nuplovė su kercheriu ir padėjo džiūti. Kai po patikrinimo grįžo T. J. ir G. C. kartu su A. Z., šis parašė paaiškinimą, buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 120 ir pagal surinktą medžiagą buvo priimtas sprendimas iš A. Z. paimti jam priklausantį automobilį N. P., ginklą su kuriuo buvo medžioklėje ir medžiotojo bilietą, leidimą ginklui, stirnino kaukolę su ragais ir apatiniais žandikauliais bei stirnino skerdieną ir subproduktus (plaučius, širdį, kepenis) (b. l. 17-18). Viršininko G. C. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir specialistų tarnybiniuose pranešimuose, tik papildomai pažymėtina, kad L. Z. paklausus kada vyras grįžo iš medžioklės su sumedžiota stirna atsakė: „tos pačios dienos vakarą (2019 m. rugsėjo 6 d.), tiksliai valandos nepamenanti“ (b. l. 19-20). Visi šie pareigūnai apklausti pirmosios instancijos teisme patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Paminėtini liudytojo A. T. parodymai, kad po tarnybos važiavo pasižiūrėti žvėrių judėjimą. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, pamatė įtartinas vėžes link upelio. Kadangi žino tuos plotus, tokioje vietoje nėra ko važiuoti, nes krūmai. Matė, kad šviežios vėžės. Sustojęs paėjo tomis vėžėmis ir nuo kelio, gal 200 metrų, krūmuose pamatė kailį, žarnas. Pradėjo tyrinėti vėžes ir nustatė, kad specifinės džipo vėžės, galimai A. Z. automobilio. A. V. jam buvo nurodęs, kad šūvis buvo ta kryptimi kur planavo sėdėti A. Z.. Pažymėjo ir tai, kad A. Z. buvo nepatenkintas, kad reikia pranešti medžioklės vadovui viską, todėl ir kyla abejonės. Išsisukinėdavo po šūvių. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo G. C. parodymus, kad A. Z. automobilyje užfiksuotos šviežios kraujo dėmės, tokių kraujo dėmių rado ir pas jį namuose, lupykloje. A. Z. žmona pasakė, kad vyras vakare buvo medžioklėje ir ten sumedžiojo stirną ir nurodė, kad minėta stirna yra ūkiniame pastate. Kai A. Z. parodė, kur rado stirną, jis paskambino jo žmonai telefonu su įjungtu garsiakalbiu ir paklausė, kada vyras parsivežė stirną. Ji pasakė, kad vakar. Nekilo abejonių, kad nušautas gyvūnas buvo parvežtas „N. P.“. Kraujo mėginių iš mašinos bagažinės neėmė, nes akivaizdžiai matėsi, kad šviežias kraujas. Jei kraujas būtų dviejų parų jis jau būtų sudžiūvęs. Žvėris nebuvo sužeistas, jis buvo nušautas vietoje. Pažymėtina ir tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, A. Z. nurodė, kad žvėrį namo parsivežė automobiliu „(duomenys neskelbtini) tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad žvėrį A. Z. namo parsivežė automobiliu „N. P.“ (patvirtina specialistų tarnybiniai pranešimai ir apžiūros protokolai), kas leidžia abejoti A. Z. parodymų patikimumu ir jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Be to, liudytojo S. Š. parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte A. Z. važiavo automobiliu „BMW“ ir jo žmonos parodymai, kad jau teisme nebegalėjo patvirtinti tyrimo metu duotų parodymų, vertintini itin atsargiai, kadangi fakto paliudyti, kad A. Z. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ prašė pats A. Z., kurio atsakomybės klausimas ir sprendžiamas. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, apelianto išvedžiojimai prieštaringi byloje turimiems duomenims, kad galimai girdėtas šūvis buvo paleistas gretimo būrelio medžiotojų, kurie ir galėję pašauti stirniną, o ne A. Z., kadangi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. lapkričio 20 d. pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. medžioklė vyko dvejuose grupėse: vienoje šūvių nebuvo, kitoje – vienu šūviu nušautas šernas, daugiau šūvių nebuvo, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pripažino A. Z. įvykdžius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15.       Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog A. Z. sutuoktinė L. Z. nebuvo informuota pareigūnų apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį ir taip buvo pažeistos jos procesinės teisės. Aukštesnės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog administracinių nusižengimų bylose ikiteisminio tyrimo stadija neegzistuoja, todėl pareigūnams, tiriantiems administracinius nusižengimus, jokių pareigų susijusių su ikiteisminiu tyrimu ir jo metu privalomais atlikti proceso veiksmais, nekyla. Nagrinėjamu atveju, aplinkosaugos specialistai-pareigūnai, siekdami išsiaiškinti galimai įvykdytą administracinį nusižengimą, ėmėsi visų būtinų veiksmų. Jie A. Z. sutuoktinei L. Z. uždavė kelis esminius klausimus, susijusius su stirnino medžiokle, t. y., apie jos vyro medžioklės laiką ir stirnino atsiradimą jų namuose ir jos parodymus užfiksavo savo tarnybiniuose panešimuose, kaip įvykio tyrimo aplinkybes ir vėliau L. Z. nebuvo apklausinėja, o apklausinėjant ją, kaip liudytoją pirmosios instancijos teisme, L. Z. buvo išaiškinta ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, tačiau ji šia teise nepasinaudojo ir davė parodymus, todėl jokių procesinių pažeidimų, vertinant liudytojos L. Z. parodymus, nepadaryta.

16.       Dėl skundo argumento, kad teismas turėjo teisę konfiskuoti tik su administracinio nusižengimo įvykimu susijus objektus, tačiau konfiskavo viską, kas buvo paimta pareigūnų, net ir lygiavamzdžio ginklo šovinius, pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 10 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Kaip matyti iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas yra A. Z., adresu (duomenys neskelbtini) (pažeidėjo namuose). Paimta: transporto priemonė N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); stirna, stirnos mėsa su kaulais ir kaukolė su ragais; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini); kombinuotas šautuvas, IZH 94, .223 Remington, 12X76, Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo priedėlis, optinis taikiklis Busnelly 3x9X50; prožektorius BL-Q8491; šovinys 12x76, 10 vnt.,; šoviniai 223, 14 vnt., šovinys 22. Visi šie daiktai buvo paimti vienu metu. Fotonuotraukose užfiksuota, kad šautuvas paimtas kartu šalia buvusiais šoviniais.        Vyr. specialisto P. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 120 ir pagal surinktą medžiagą buvo priimtas sprendimas iš A. Z. paimti jam priklausantį automobilį, ginklą su kuriuo buvo medžioklėje ir medžiotojo bilietą, leidimą ginklui, stirnino kaukolę su ragais ir apatiniais žandikauliais bei stirnino skerdieną ir subproduktus (plaučius, širdį, kepenis). Surašytas automobilio paėmimo protokolas Nr52, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr53, daiktų paėmimo protokolas Nr. 54, išduotas laikinas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino poveikio priemonių institutą, dėl ko nepagrįstai buvo konfiskuoti lygiavamzdžio ginklo šoviniai, tačiau apeliacinis teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti šovinius ir visus kitus daiktus, nes nutarime nurodytas konfiskuotinas turtas buvo administracinio nusižengimo įrankis (ginklas, šoviniai ir kt.) (ANK 29 straipsnis), nes priešingu atveju A. Z. nebūtų kilusi atsakomybė, pagal inkriminuotą ANK straipsnį. Dar daugiau, kartu su konfiskavimu jam paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metams, dėl ko, šovinių konfiskavimas (žinant, kad be šio konfiskuoto šautuvo, jis turi dar ir kitų šautuvų) yra neatsiejamas nuo A. Z. padaryto nusižengimo. A. Z. padarytas nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymius, o sutinkamai su ANK 290 straipsnio 10 dalimi, už šio straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės nekonfiskuoti turto, kuris buvo nusižengimo padarymo įrankis.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                Nerijus Masiulis