Baudžiamoji byla Nr. 1S-61-354/2019
Teisminio proceso numeris nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.17; 2.5.19
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V. gynėjos advokatės V. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties,
n u s t a t ė:
M. V. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d., 2005 m. lapkričio 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsniu, M. V. lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų neatlikus 2 metų 6 mėnesių 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas M. V. įpareigojo: keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančio organo leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. Taip pat teismas uždraudė M. V. lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, jeigu tai nesusiję su darbu.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcijos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas ir M. V. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą 2 metų 5 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. V. sulaikymo dienos. Nutartis neįvykdyta, 2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį M. V. atžvilgiu. Pasikeitus Europos arešto orderių išdavimo taisyklėms, 2016 m. gruodžio 22 d. Europos arešto orderį M. V. atžvilgiu išdavė Šiaulių apygardos teismas.
2019 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės V. K. prašymas pakeisti laisvės atėmimo bausmę M. V. į piniginę baudą, motyvuojant tuo, kad veikos nusikalstamumą švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią.
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2019 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. V. gynėjos advokatės prašymą, motyvuojant tuo, kad BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatos nuo 2006 metų nešvelnėjo, be to, įstatyme nėra numatyta galimybės laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą.
Nuteistojo M. V. gynėja advokatė V. K. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į piniginę baudą.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo motyvai neišsamūs, teismas netaiko ir neaiškina bendrųjų teisės principų teisingumo, protingumo, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo pritaikymo galimybių, neaptaria iš esmės pasikeitusių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, darbu, mokslu, šeima ir elgesiu, o tai turėjo lemiamą reikšmę užsienyje atsisakant perduoti nuteistąjį Lietuvai. Teigiama, kad priimant skundžiamą teismo nutartį yra aiškiai pažeista teisė į teisingą teismą. Gynėjos nuomone, teisingumo principas turi būti įgyvendintas priimant naują nutartį bylą išnagrinėjus dar kartą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes teisę į teisingą teismą užtikrina net tik BK, bet ir pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautiniai aktai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurie turėjo būti taikomi, bet nepritaikyti šioje byloje.
Pažymima, kad teismo argumentas apie tai, jog laisvės atėmimo bausmė negali būti pakeista kita bausme, visiškai nepagrįstas, prieštarauja ne tik Lietuvos bet ir tarptautinei praktikai, nes teismų praktikoje Lietuvoje ir ES šalyse pasitaiko atvejų, kai atsižvelgus į visas aplinkybes konkrečioje byloje laisvės atėmimo bausmė pakeista bauda (pavyzdžiui, 2017 m., Ispanija, laisvės atėmimo bausmė pakeista bauda L. M.). Teigiama, kad skundžiama nutartis užkerta kelią M. V. lankytis Lietuvoje net po to, kai jo atžvilgiu atsisakyta vykdyti Europos arešto orderį. Taip pat skunde nurodoma, kad M. V. ne tik nevengė bausmės vykdymo, bet jautėsi visiškai laisvai ir niekam neįsipareigojęs, kadangi oficialiai dirbo, gyvenamąjį būstą nuomojo oficialiai, viešai registravo gimusį vaiką, tuokėsi ir kt., tai matyti iš teismui pateiktų oficialių institucijų išduotų rašytinių įrodymų, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, bausmės rūšis M. V. turi būti pakeista į tokią, kurią jis galėtų atlikti, o Lietuvos Respublika dėl to patirtų ekonominį efektą, pagal teisingumo ir protingumo kriterijus.
Skundas atmetamas.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuo 2006 m. BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija nesikeitė (nei švelnėjo, nei griežtėjo), todėl pagrindo taikyti BPK 3621 straipsnio nuostatas, susijusias su įstatymu, lengvinančiu nuteistojo teisinę padėtį, nėra. Pastebėtina ir tai, jog BK nebuvo ir nėra numatyta galimybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda. Be to, priešingai nei teigiama skunde, skundžiama teismo nutartis niekaip užkerta M. V. galimybės lankytis Lietuvoje, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės dėmesys, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria patenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcijos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas, nuteistajam M. V. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą 2 metų 5 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, įsiteisėjo dar 2011 m. spalio 7 d., todėl minėta nutartis yra vykdytina. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės žemesnės instancijos teismui revizuoti, keisti ar naikinti paties priimto ir jau įsiteisėjusio sprendimo tuo pačiu klausimu.
Nuteistojo M. V. gynėja savo pateiktu skundu iš esmės prašo ir apygardos teismo peržiūrėti jau įsiteisėjusią 2011 m. spalio 7 d. nutartį bei įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu M. V. paskirtą bausmę. Apygardos teismas pažymi, kad BPK nėra numatyta galimybės ir apygardos teismui peržiūrėti, keisti, naikinti jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį, nutartį tuo pačiu klausimu, todėl skunde teikiamas prašymas sušvelninti M. V. paskirtą bausmę vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo) yra visiškai nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės prašymą, pažeidė BK, BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ar teisingumo principą, nėra.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo M. V. gynėjos advokatės V. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė