Civilinė byla Nr. e2-563-880/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05705-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Bajerūnaitei,
dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,
atsakovams M. B. ir D. V., jų atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovams M. B. ir D. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo MB „Dimstana“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 101 836,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad:
1.1. 2020 m. kovo 25 d. ieškovas ir UAB „Batita“ sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta N. L. naudai. 2020 m. spalio 24 d. statomame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, apdegė sienų perdangos konstrukcijos, apdegė ir vandeniu sulietas namo vidus.
1.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad ugnies darbus pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 2 ir 178 punktų reikalavimus atliko atsakovai. Jiems buvo surašyti 2020 m. gruodžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolai nurodant, kad 2020 m. spalio 23 d. laikotarpyje nuo 08:15 val. iki 12:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, o būtent: ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus, t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl ko šios užsidegė ir taip kilo gaisras.
1.3. Ieškovas gaisrą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, dėl ko draudėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. iš ieškovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovas priteistas sumas išmokėjo N. L..
1.4. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl draudikas įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.
1.5. Draudėjas UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę rangos sutarties, tačiau draudėjas buvo sudaręs rangos sutartį su MB „Dimstana“, kuri savo ruožtu buvo sudariusi subrangos sutartis su atsakovais.
1.6. Rangos sutartyje, sudarytoje tarp draudėjo UAB „Batita“ ir MB „Dimstana“ šalys susitarė, kad „vykdytojas atsako tik už savo darbuotojų saugų darbų vykdymą. Vykdytojas neatsako už subrangovų ar kitų trečių asmenų statybos metu užsakovui padarytą žalą. Subrangovai ir tretieji asmenys už statybos metu padarytą žalą atsako tiesiogiai užsakovui“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš subrangovų. Atsakovai atliko veiksmus, sąlygojusius gaisro kilimą, dėl to jie privalo atlyginti gaisro metu padarytą žalą.
2. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime jie nurodo:
2.1. Ieškovė nepagrindė visų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai turtinei žalai priteisti būtent iš atsakovų, nepagrindė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos.
2.2. Atsakovų ir draudėjos UAB „Batita“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, jie nebuvo sudarę rangos /subrangos sutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad draudėja UAB „Batita“ buvo sudariusi rangos sutartį su MB „Dimstana“ (toliau tekste – Rangovas), todėl remiantis teisės aktų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, nuostatomis ieškovės atgręžtiniai reikalavimai turi būti reiškiami būtent rangovui MB „Dimstana“.
2.3. Ieškovė neįrodo, kad realiai turi reikalavimo teisę į atsakovus bei kad turi teisę tiesiogiai reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams. Reikšdama ieškinį atsakovams, ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia 2020 m. rugsėjo 2 d. Statybos rangos sutarties Nr. DIM/2020/09/02 1, sudarytos tarp UAB „Batita“ (užsakovas) ir MB „Dimstana“ (rangovas) (toliau tekste – Rangos sutartis), nuostatomis. Rangos sutartyje numatyti darbai neapėmė garažo stoginių prilydomo stogo dangos įrengimo darbų, todėl nagrinėjamu atveju kitos Rangos sutarties sąlygos šios bylos kontekste yra neaktualios, o ieškovė neturi teisinio pagrindo tiesiogiai reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams. Ieškovas taip pat neįrodo, kad gaisro kilimo metu atsakovus ir MB „Dimstana“ siejo būtent subrangos, o ne kiti (pvz., darbo) teisiniai santykiai, o kartu neįrodo, kad turi galiojančią teisę tiesiogiai reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams.
2.4. Atsakovai nėra Rangos sutarties šalimi, jokių teisių ir pareigų pagal Rangos sutartį atsakovai neprisėmė, jokios išimtys iš teisės aktų nuostatų taikymo taip pat nenumatytos 2019 m. spalio 5 d. Sutartyse, todėl šiuo atveju turi būti taikomi įstatyme numatyti Rangovo atsakomybės pagrindai, numatyti CK 6.650 str., t.y. kad būtent generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o užsakovas neturi teisės reikšti piniginių reikalavimų subrangovams. Kaip minėta, draudėją rangos teisiniai santykiai siejo su MB „Dimstana“, todėl, remiantis minėtu sutarties uždarumo principu, minėtu norminiu reglamentavimu bei teismų praktika, ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikšti atgręžtinius reikalavimus dėl draudimo išmokos grąžinimo būtent tik rangovui MB „Dimstana“.
2.5. Kartu pažymėtina, kad pagal CK 6.264 str. nuostatas (o kartu ir pagal minėtas Rangos sutarties nuostatas) samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (1 d.). Minimo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Šios nuostatos dar sykį patvirtina, kad visus reikalavimus dėl patirtos žalos / draudimo išmokos grąžinimo ieškovas turi teisę reikšti ne atsakovams, o būtent rangovui MB „Dimstana“, kurį siejo tiesioginiai teisiniai santykiai su draudėju UAB „Batita“.
2.6. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. gaisras name kilo būtent dėl atsakovų neteisėto elgesio ar kaltės. Ieškovo teikiami dokumentai ir juose esantys įrašai suponuoja tik prielaidą, kad gaisras neva galėjo kilti dėl atsakovų kaltės. Ieškovo minimame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime tik nurodoma, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl neatsargumo atliekant ugnies darbus. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimuose administracinio nusižengimo byloje aprašytose įvykio aplinkybėse tik nurodoma, jog atsakovai galimai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti. Tačiau jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog gaisras kilo būtent dėl atsakovų neteisėto elgesio ar jų kaltės, byloje nėra pateikta.
2.7. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovams tiesiogiai, ignoruoja pačios MB „Dimstana“, kaip rangovo, pareigų netinkamą vykdymą, Rangos sutarties nuostatų pažeidimą, kas galimai ir turėjo esminės įtakos gaisrui kilti. Rangovas atsakovams neperdavė jokios projektinės ir kitos dokumentacijos, neinstruktavo dėl saugaus darbo su ugnimi objekte, nereikalavo iš atsakovų pateikti leidimo dirbti su ugnimi. Objekte nebuvo įgyvendinti teisės aktų numatyti priešgaisrinės saugos bei technologiniai reikalavimai būtent iš paties darbų užsakovo bei Rangovo pusės, kas ir sąlygojo objekte gaisro kilimą bei ieškovo patirtą žalą, dėl ko byloje pareikštu ieškiniu reikalaujamų sumų ieškovas pirmiausia turi reikalauti būtent iš Rangovo.
2.8. Pastatas faktiškai buvo apšiltintas žymiai mažiau atsparia ugniai medžiaga (ekovata), nes akmens vata paprastai yra aukščiausios A atsparumo ugniai klasės. Šios ženkliai mažiau ugniai atsparios apšiltinimo medžiagos parinkimas taip pat turėjo įtakos tam, kad ugnis per mažiau atsparią apšiltinimo medžiagą išplito didelėje pastato dalyje ir dėl to buvo patirti ženklūs nuostoliai, kas taip pat turi būti įvertinta svarstant dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo bei atsakovų atsakomybės.
3. Ieškovas dublike papildomai nurodo:
3.1. Atsakovams atsiliepime ginčijant aplinkybę, jog ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus pagal Rangos sutartį, ieškovas ir MB „Dimstana“ 2023 m. sausio 25 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. IFPS0002203 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuria MB „Dimstana“ perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro, taip pat perleido ieškovui savo teises, kylančias iš MB „Dimstana“ ir M. B. 2019 m. spalio 5 d. sudarytos Sutarties Nr. 2020/10/5/1, bei Rangovo ir D. V. 2019 m. spalio 5 d. sudarytos Sutarties Nr. 2020/10/5/1.
3.2. Nesutiktina su atsakovų argumentu, neva „<...> Rangos sutartyje numatyti darbai neapėmė garažo stoginių prilydomo stogo dangos įrengimo darbus, todėl nagrinėjamu atveju kitos Rangos sutarties sąlygos šios bylos kontekste yra neaktualios, o ieškovas neturi teisinio pagrindo tiesiogiai reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams <....>“. Šiuos atsakovų teiginius paneigia tiek byloje esantys įrodymai, tiek ir 2020 metais vykęs ieškovo susirašinėjimas su UAB „Batita“ ir MB „Dimstana“.
3.3. Atsakovų nesiejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai ar darbo teisiniai santykiai su UAB „Batita“ (šią aplinkybę atsiliepime pripažįsta ir patys atsakovai). Atsakovai atliko darbus būtent pagal sutartis, pasirašytas su MB „Dimstana“. Dėl šios priežasties atsakovams kyla sutartinė atsakomybė prieš MB „Dimstana“, o jai perleidus reikalavimą ieškovui, prieš ieškovą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovai atsiliepime nepagrįstai painioja subrangos sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą su sutarties galiojimo terminu. Subrangos sutarčių 7.3. punktas numato, kad „<...> sutartis galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo<...>“ Tokiu būdu net ir vėluojant atlikti darbus per sutartyje nustatytą terminą, sutartis lieka galioti. Dėl šios priežasties atsakovų teiginys, jog gaisro metu atsakovų ir MB „Dimstana“ realiai nesiejo subrangos teisiniai santykiai, nes buvo suėjęs darbų atlikimo terminas, yra visiškai nepagrįstas.
3.4. Atsakovų keliamos versijos, neva ne atsakovai, o kažkokie kiti asmenys galimai sukėlė gaisrą bei kad atsakovai neva nepažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, yra tik niekuo nepagrįsta atsakovų nuomonė, kurią paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent atsakovų ir liudytojų paaiškinimai. Vertinant paaiškinimus, labai tikėtina, kad namo degios konstrukcijos pradėjo degti/smilkti dar atsakovams atliekant garažo stoginių prilydomo stogo dangos įrengimo darbus. Atsakovai tai pastebėjo ir pradėjo gesinti gaisrą. Pagalvoję, kad gaisrą užgesino, atsakovai išvyko iš objekto. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovai tinkamai neužgesino gaisro ir įsiliepsnojusi ugnis apėmė didžiąją dalį namo. Gaisras buvo pastebėtas ir apie jį buvo pranešta priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Yra akivaizdu, jog būtent atsakovų neteisėti veiksmai (ugnies darbų atlikimas nesilaikant darbų saugos reikalavimų) lėmė gaisro kilimą ir žalos atsiradimą.
3.5. Kadangi kaltė CK 6.248 straipsnyje suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma (pvz., CK 6.253 str.). Atsakovai tokių pagrindų neįrodė. Gaisras kilo ne pats savaime, o tuomet, kai ant gyvenamojo namo stoginės stogo atsakovai atliko ugnies darbus t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl ko šios užsidegė ir taip kilo gaisras. Atsakovai, būdami nepakankamai rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina bei pažeisdami darbų saugos reikalavimus, sukėlė gaisrą. Tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip neatsargūs, o pats žalos padarymo faktas suponuoja esant atsakovų kaltę.
4. Atsakovai triplike papildomai nurodė, kad:
4.1. Nagrinėjamu atveju trišalė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Kasacinis teismas kartu yra pažymėjęs, kad ginčo šalių teiginiai, jog CK 6.650 straipsnio taisyklės neturi imperatyvaus pobūdžio, teisingi tik tiek, kad aptariamoje teisės normoje leidžiama sutartimi nustatyti tokius sutartinius santykius. Tačiau šalių susitarimai, pakeičiantys tik vienos iš sutarties šalių teisių ir pareigų turinį, nesuteikia kitai šaliai tikėtis adekvačios aptariamoje teisės normoje įtvirtintos teisių apsaugos, gali būti pripažinta šios normos imperatyvo pažeidimu. Tai atitinka teisės principą, kad sutarties išlyga dėl sutartinės atsakomybės atsisakymo yra negaliojanti. Rangos teisinių santykių kontekste CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio taisyklė, pagal kurią užsakovas ir subrangovas negali reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje.
4.2. Ieškovė minimos 2020 m. rugsėjo 2 d. Rangos sutarties 4.4. punkto pagrindu neįgijo jokių reikalavimo teisių atsakovų atžvilgiu. Tai, kad ieškovas reiškiant ieškinį neturėjo (ir realiai šiuo metu neturi) reikalavimo teisės atsakovams patvirtina ir tas faktas, kad jau po atsiliepimo į ieškinį byloje pateikimo, 2023 m. sausio 25 d. ieškovė ir Rangovas sudarė tariamų Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. IFPS0002203 (toliau tekste – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuri aiškiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintina, kad ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
4.3. Ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams, nes Rangovas perleido tokią reikalavimo teisę, kurios realiai neturėjo ir neturi, siekiant nepagrįstai ir nesąžiningai išvengti savo civilinės (sutartinės) atsakomybės, o Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai yra pakeičiama (apsunkinama) atsakovų teisinė padėtis. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodoma, kad Rangovas neva perleidžia ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo dėl įvykusio draudžiamojo įvykio 2020 m. spalio 24 d. statomame name įvykus gaisrui. Pažymėtina, kad Rangovas neturėjo ir neturi jokios realios ir galiojančios reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl minimo draudiminio įvykio, todėl tokios tariamos teisės negalėjo perleisti ieškovui.
4.4. Minimo draudžiamojo įvykio metu Rangovas jokių realių nuostolių nepatyrė, gaisro metu sudegė Rangovui nepriklausantis turtas, todėl jokia reali žala Rangovui dėl turto praradimo nebuvo padaryta. Taip pat Rangovas šiai dienai nėra atlyginęs jokių nuostolių nei turto savininkui, nei užsakovui, nei draudimo bendrovei, todėl Rangovas neįgijo jokios reikalavimo teisės dėl 2020 m. spalio 24 d. įvykio metu kilusios žalos atlyginimo. Taigi Rangovas neturi (ir neturėjo) jokios reikalavimo teisės į žalos (nuostolių) atlyginimą. Neturėdamas tokios reikalavimo teisės – Rangovas neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo tokios neegzistuojančios reikalavimo teisės perleisti ieškovui, o ieškovas neįgijo jokios realios reikalavimo teisės reikšti ieškinį tiesiogiai atsakovams.
4.5. Rangos sutartyje numatyti darbai neapėmė garažo stoginių prilydomo stogo dangos įrengimo darbus. Tai rodo, kad minimi darbai buvo atliekami pažeidžiant Rangos sutarties sąlygas. CK 6.650 str. 2 d. numatyta, kad rangovas, pasitelkęs subrangovus pažeidžiant įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Taigi, net remiantis ieškovo iškelta neįrodyta versija, kad neva tarp Rangovo ir atsakovų buvo susiklostę subrangos teisiniai santykiai, akivaizdu, kad pagal minimą norminį reglamentavimą būtent Rangovas yra atsakingas užsakovui (ir jo teisių perėmėjui – ieškovui) už kilusius nuostolius (žalą) ir tik jam ieškovas gali reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
4.6. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Rangovui perleidus teisę reikalauti žalos atlyginimą, nors tokios teisės Rangovas realiai nėra įgijęs ir jos neturi (bei neturėjo), pripažintina, kad minima sutartimi buvo perleistas tariamas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, kas kartu pažeidžia CK 6.102 str. nuostatas, kur imperatyviai numatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
4.7. Tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp užsakovo (kurio teises dėl žalos atlyginimo, išmokėjus draudimo išmoką, perėmė ieškovas) ir rangovo; kad rangovas yra atsakingas užsakovui (jo teisių perėmėjui) už nuostolių (žalos) kilimą, o užsakovas visas pretenzijas dėl kilusios žalos (nuostolių) turi teisę reikšti būtent rangovui; kad rangovas realiai žalos nėra atlyginęs, todėl nėra patyręs nuostolių, o kartu nėra įgijęs teisės reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo iš atsakovų; neturėdamas tokios teisės – jos negalėjo perleisti ieškovui; tokios teisės Rangovas negalės įgyti ateityje, o kartu ir perleisti būsimos reikalavimo teisės perleidimo sandoriu, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas atsisakė reikalavimo teisės Rangovui dėl draudžiamojo įvykio išmokėtos draudimo išmokos. Akivaizdu, kad būsimos reikalavimo teisės atsiradimas priklauso išimtinai nuo rangovo (o jo atžvilgiu ieškovas atsisakė reikalavimo teisės, todėl tokia teisė tampa neįgyvendinama), todėl ieškovo ir rangovo susitarimas laikytinas negaliojančiu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių atsakovų atžvilgiu, kas taip pat patvirtina aukščiau išsakytą poziciją, jog ieškovas neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovams, todėl jo reiškiamas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
4.8. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra paneigta, kad rangovą ir atsakovus siejo ne subrangos teisiniai santykiai, o kiti (pvz. darbo/pavaldumo) teisiniai santykiai ar kad šioje byloje minimos sutartys rangovo buvo parengtos atbuline data, jam siekiant išvengti civilinės (sutartinės) atsakomybės. Tai, kad rangovas Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje (ar kituose raštuose) deklaratyviai nurodo, kad rangovo ir atsakovų neva nesiejo darbo teisiniai ar kitokie pavaldumo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp rangovo ir atsakovų realiai nebuvo susiklostę kiti (pavaldumo/darbo) teisiniai santykiai.
4.9. Byloje nėra įrodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. gaisras Objekte kilo būtent dėl atsakovų neteisėto elgesio ar kaltės. Ieškovo dėstoma bylos duomenų interpretacija, teikiami dokumentai ir juose esantys įrašai suponuoja tik prielaidą, kad gaisras neva galėjo kilti dėl atsakovų kaltės. Tačiau jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog gaisras kilo būtent dėl atsakovų neteisėto elgesio ar jų kaltės, byloje nėra pateikta. Nėra jokių objektyvų įrodymų, kad ieškovo minimi liudytojai davė parodymus būtent apie atsakovus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos aplinkybės ir ginčo esmė
5. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. ieškovas ir UAB „Batita“ (šiuo metu likviduota dėl bankroto) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta N. L. naudai. 2020 m. spalio 24 d. statomame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, apdegė sienų perdangos konstrukcijos, apdegė ir vandeniu sulietas namo vidus.
6. 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai nurodant, kad 2020 m. spalio 23 d. laikotarpyje nuo 08:15 val. iki 12:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, o būtent: ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus, t.y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl ko šios užsidegė ir taip kilo gaisras.
7. Ieškovas gaisrą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, tačiau draudėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. iš ieškovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
8. 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovas N. L. išmokėjo 101 836,27 Eur draudimo išmoką.
9. Šioje byloje, ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką už apgadintą apdraustą turtą, subrogacijos teisės pagrindu reikalauja išmokėtą draudiminę išmoką ir palūkanas nuo šios sumos priteisti iš atsakingų už žalą asmenų, kuriuos jis nurodo, kaip atsakovus.
10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
11. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, kokie santykiai siejo nukentėjusįjį asmenį - UAB „Batita“ ir atsakovus.
Dėl UAB „Batita“ ir atsakovų teisinių santykių pobūdžio
12. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę jokios sutarties. Atsakovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esančiame name prilydomos dangos rangos darbus atliko kaip MB „Dimstana“ darbuotojai, o UAB „Dimstana“ teigia, kad ji nevykdo prilydomos dangos klojimo darbų, todėl UAB „Batita“ prašymu pasamdė atsakovus šiems darbams atlikti ir nesitarė, kad atsakovai bus priimami dirbti į MB „Dimstana“ kaip darbuotojai.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. tarp UAB „Batita“ (užsakovas) ir MB „Dimstana“ (rangovas) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. DIM/2020/09/02 1, pagal kurią MB „Dimstana“ vykdė statybos darbus UAB „Batita“ naudai. Iš šios sutarties matyti, kad prilydomos dangos paklojimo darbų Statybos rangos sutartis Nr. DIM/2020/09/02 1 nenumatė (el.b. T. I, b.l. 114-116).
14. Teismo posėdžio metu MB „Dimstana“ vadovas V. G. nurodė, kad su atsakovais jų darbų atlikimo metu nebuvo sudaręs jokios sutarties, o atsakovus pasamdė dangos prilydymo darbams jo darbuotojas K. Š.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats K. Š., kuris nurodė, kad jau seniai pažįsta M. B., kuris anksčiau dirbo su jo tėvu statybose ir lydė dangas, todėl jam pasiūlė atlikti dangos prilydymo darbus. Iš byloje esančių M. B. ir K. Š. SMS žinučių matyti, kad K. Š. pasiūlė M. B. atlikti prilydomos dangos klojimo darbus ir M. B. sutiko (el.b. T. V, b.l. 37-42). Iš susirašinėjimo matyti, kad jokios kalbos apie M. B. ir D. V. įdarbinimą į MB „Dimstana“ nebuvo, o buvo žodžiu susitarta dėl rangos darbų atlikimo. Pažymėtina, kad darbo santykių nebuvimą patvirtina ir tai, kad M. B. ir D. V. dirbo savarankiškai, patys planavo savo darbo laiką, tarp jų ir MB „Dimstana“ nebuvo jokių pavaldumo santykių, jie naudojo savo įrankius, išskyrus aplinkybę, kad stogo dangą ant stogo užkėlė MB „Dimstana“ krautuvas.
15. Teisinių santykių kvalifikacijos nekeičia ir byloje esančios MB „Dimstata“ ir atsakovų 2019 m. spalio 5 d. sutartys (el.b. T. I, b.l. 117-120). Tiek MB „Dimstana“ vadovas, tiek atsakovai nurodė, kad jas pasirašė po gaisro, prašant MB „Dimstana“, galimai siekiant išvengti nemalonumų dėl be sutarties dirbusių asmenų. Sutartys buvo sudarytos skubos tvarka, neatitinka jų datos bei dalis teksto (pavyzdžiui, nurodoma, kad atsakovai įsipareigoja suteikti užsakovui profesijų klasifikatoriaus sąrašo sukūrimo paslaugas, sutarčių 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas jų nevertina kaip rašytinių rangos sutarčių ir sprendžia, kad M. B. ir D. V. dirbo pagal žodinę rangos sutartį, sudarytą su MB „Dimstana“.
16. Taigi, draudėjas UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę rangos sutarties, tačiau draudėjas buvo sudaręs rangos sutartį su MB „Dimstana“, kuri savo ruožtu buvo sudariusi subrangos sutartis su atsakovais. Taigi, UAB „Batita“ ir atsakovų santykiai yra kaip užsakovo ir subrangovų.
Dėl ieškovo teisės tiesiogiai iš atsakovų reikalauti atlyginti žalą
17. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, žalos atlyginimo teisiniame santykyje veikia subrogacijos pagrindu už pastato statytoją užsakovą UAB „Batita“, vadinasi, ieškovas perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo UAB „Batita“, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato UAB „Batita“ ir atsakingo už žalą asmens santykius, todėl svarbu nustatyti, ar užsakovas UAB „Batita“ turi teisę reikšti reikalavimą atsakovams, kaip subrangovams, dėl žalos, padarytos galimai netinkamai atlikus dangos prilydymo darbus.
19. Rangos teisiniuose santykiuose galioja sutarties uždarumo principas, t. y. rangos sutarties šalių santykį tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, apibrėžia CK 6.650 straipsnis, kuris numato, kad sudarydamas subrangos sutartį, generalinis rangovas tampa užsakovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo prievolių neįvykdymą, netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.
20. Taigi įstatymas nenumato galimybės užsakovui reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, jei šis sutartį yra sudaręs tik su generaliniu rangovu. Tokią reikalavimo teisę užsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs arba šalys iš anksto būtų numačiusios reikalavimo teisės išlygą subrangos sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, remdamasis ir ankstesne savo praktika, sprendė, kad jei užsakovas nėra įgijęs reikalavimo teisės į subrangovą, o generalinis rangovas nėra pasibaigęs juridinis asmuo – užsakovas neturi reikalavimo teisės subrangovui dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš subrangos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
21. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. Statybos rangos sutartyje Nr. DIM/2020/09/02 1, sudarytoje tarp UAB „Batita“ (užsakovas) ir MB „Dimstana“ (vykdytojas - generalinis rangovas), šalys susitarė, kad „<...> Vykdytojas atsako tik už savo darbuotojų (dirbančių MB „Dimstana“) saugų darbų vykdymą. Vykdytojas neatsako už subrangovų ar kitų trečių asmenų statybos metu užsakovui padarytą žalą. Subrangovai ir tretieji asmenys už statybos metu padarytą žalą atsako tiesiogiai užsakovui. Šiuo Rangos sutarties punktu MB „Dimstana“ perleido savo reikalavimo teisę į subrangovus draudėjui UAB „Batita“ (kuri po draudimo išmokos sumokėjimo perėjo draudikui (ieškovui)). Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš subrangovų (šiuo atveju M. B. ir D. V.).
22. Teismas sutarties galią tretiesiems asmenims gali pripažinti tik tuomet, kai tokią teisę numato įstatymas ir esama faktinė situacija atitinka įstatyme apibūdintą sutarties uždarumo principo išimtį. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui reikalavimus taikyti civilinę atsakomybę turėjo reikšti generalinei rangovei MB „Dimstana“, bet ne subrangovams M. B. ir D. V., nes jie nebuvo Rangos sutarties tarp užsakovo ir generalinio rangovo šalimis ir šios sutarties sudaryme niekaip nedalyvavo. Be to, 2020 m. rugsėjo 2 d. Statybos rangos sutartis Nr. DIM/2020/09/02 neapėmė prilydomų stogo dangų statybos darbų, nes pagal ją rangovas įsipareigojo atlikti medinio karkaso fasado sumontavimą, skalūno dangos demontavimą ir skalūno dangos sumontavimą (Rangos sutarties 2.1. p.), todėl nagrinėjamu atveju ji negali būti taikoma.
23. Tačiau teismo nuomone, ieškovo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti žalą suteikia ieškovo ir MB „Dimstana“ 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. IFPS0002203, pagal kurią MB „Dimstana“ perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro (el.b. T. II, b.l. 159). Ši sutartis yra galiojanti, atsakovai reikalavimo dėl jos nuginčijimo nereiškė.
24. Atsakovai nurodo, kad 23 punkte nurodyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams, nes rangovas perleido tokią reikalavimo teisę, kurios realiai neturėjo ir neturi, siekiant nepagrįstai ir nesąžiningai išvengti savo civilinės (sutartinės) atsakomybės, o reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai yra pakeičiama (apsunkinama) atsakovų teisinė padėtis. Minimo draudžiamojo įvykio metu rangovas jokių realių nuostolių nepatyrė, gaisro metu sudegė rangovui nepriklausantis turtas, todėl jokia reali žala rangovui dėl turto praradimo nebuvo padaryta.
25. Tačiau teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atlyginęs žalą pagal draudiminį įvykį įgijo analogiško dydžio reikalavimo teisę į generalinį rangovą MB „Dimstana”. Ieškovas kreipęsis į MB „Dimstana” dėl žalos atlyginimo, 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. IFPS0002203 susitarė, kad generalinis rangovas MB „Dimstana” perleidžia ieškovui (draudikui) teisę reikalauti iš atsakovų (subrangovų) žalos atlyginimo dėl 2020 m. spalio 24 d. įvykusio draudiminio įvykio, pagal kurį ieškovas išmokėjo 101836,27 Eur sumą.
26. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023).
29. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad MB „Dimstana” turėjo teisę perleisti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovui. Nors atsakovai nurodo, kad MB „Dimstana“ sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį neturėjo jokio reikalavimo į atsakovus, teismas su tuo nesutinka. Iš pačios Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad šios sutarties šalys susitarė, kad ieškovas, kuris turi reikalavimo teisę į MB „Dimstana“ atsisako reikalavimo dėl žalos atlyginimo jos atžvilgiu, o MB „Dimstana“ perleidžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo į atsakovus. Taigi, ieškovas turėjo reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo (ją įgijo sumokėjęs draudimo išmoką ir stojęs į užsakovo vietą) į MB „Dimstana“ (kaip generalinį rangovą) ir ieškovui pasikreipus į MB „Dimstana“, MB „Dimstana“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovus (kaip subrangovus) bei turėjo teisę ją perleisti. Šiuo atveju ieškovui ir MB „Dimstana“ sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį buvo išvengta dar vieno teisminio proceso, o tai atitinka CPK 2 straipsnyje numatytus civilinio proceso tikslus - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Atsižvelgiant į darytina išvada, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams.
30. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai yra pakeičiama (apsunkinama) atsakovų teisinė padėtis. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).
31. Taigi, reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje ieškovui, siekiančiam žalos atlyginimo, nepakanka tik pateikti į bylą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jis, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą.
Dėl atsakingo už žalą asmens
32. Žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atsakovai jos dydžio neginčija. Ieškovui kilusį gaisrą pripažinus nedraudžiamuoju įvykiu, draudėjas UAB „Batita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 draudėjo UAB „Batita“ ieškinį tenkino, pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), draudžiamuoju ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. iš ieškovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas sprendime nurodė, kad apskaičiuojant draudimo išmoką, atimamos statybinės išlaidos, kurių atkuriant (atstatant) Pastatą neprireiks (sklypo ir kelio formavimo, buitinių nuotekų tinklų įrengimo), netiesiogines išlaidas, kurių neatlygina Draudikas, ir 10 procentų išskaita (frančizė) bei gaunama suma – 100 257,27 Eur. (124 814,01 - 13 417,04 = 111 396,97) – 10 proc. Taigi, bendrą (statybos kaštai + įvykio vietos sutvarkymas) ieškiniu reikalaujamą priteisti draudimo išmoką sudaro 101 836,27 Eur (100 257,27 + 1 579). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą.
33. Atsakovai M. B. ir D. V. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės. Vis tik teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka.
34. Pirmiausia, iš atsakovų apklausų matyti, kad jie nurodė, jog 2020 m. spalio 23 d. nuo 8 val. ryto atvyko atlikti MB „Dimstana“ užsakytų darbų – patiesti hidroizoliacinę dangą. Nusišlavę šiukšles nuo stoginės, jie pradėjo tiesti hidroizoliacinę dangą, tam naudojo degiklius ir dujų balionus. Kitų darbininkų objekte nebuvo. Darbą jie baigė apie 12 val. dienos. Iš objekto išvyko apie 13:30 val. Taigi atsakovai buvo vieninteliai darbininkai dirbę objekte iki gaisro kilimo. Be to, darbui jie naudojo degiklius ir dujų balionus hidroizoliacinės dangos tiesimui.
35. Taip pat faktą, kad gaisrą sukėlė atsakovai nustatė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius (toliau – VPGV). Atlikus neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą (2020 m. gruodžio 9 d. Tarnybinis pranešimas), buvo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kilo gaisras statomame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini) Gaisro židinio zona yra (žiūrint į namą iš priekio/šiaurinio įėjimo pusės) priestato stogo sandūros su namu dešinėje pusėje, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargumo atliekant ugnies darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 2 ir 178 punktų reikalavimus, atliko M. B. ir D. V., kuriems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei 2020 m,. gruodžio 9 d. priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje, kuriais atsakovams paskirtos 30 Eur baudos pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį. Nurodyta padarytų pažeidimų esmė: 2020 m. spalio 23 d. laikotarpyje nuo 08:15 val. iki 12:00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, o būtent: ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl ko šios užsidegė ir taip kilo gaisras. Pažymėtina, kad atsakovai jiems surašytų administracinio nusižengimo nutarimų neskundė ir jie yra įsiteisėję.
36. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbios yra ir A. K. bei S. N. apklausos, atliktos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų iš karto po įvykio. A. K., kuris 2020 m. spalio 23 d. dirbo kitame greta esančiame objekte, nurodė, kad matė, kaip darbininkai klojo ruberoidą ant automobilio stoginės. Apie 14.00 val. pamatė, kad darbininkai laksto su vandens kibirais ir pila jį ant (duomenys neskelbtini) namo stoginės, ten pat, kur klojo ruberoidą. Jis pagalvojo, kad darbininkai tikrina atlikto darbo kokybę. Paskui valandos bėgyje jie išvažiavo. Kitą dieną, atėjęs į darbą, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) namas sudegęs. S. N., kuris taip pat 2020 m. spalio 23 d. dirbo kitame greta esančiame objekte, nurodė, jog apie 14.00 val. priėjo darbininkai, kurie klojo ruberoidą (duomenys neskelbtini), ir iš jo statinės kibirais sėmė vandenį. Jie išsėmė apie 100 litrų vandens. Jis pasakė, kad imtų vandenį iš gręžinio, o ne iš jo statinės. Paskui jis matė, kaip darbininkai nešė vandenį iš gręžinio ir pylė ant (duomenys neskelbtini) namo automobilio stoginės. Maždaug po valandos jie išvažiavo. Kitą dieną pamatė, kad (duomenys neskelbtini) namas sudegęs.
37. Liudytojas A. J. parodė, kad apie 14-15 val. ėjo pro tą namą ir matė, kad stogo dirbo du statybininkai. Vienas jų stovėjo ir žiūrėjo į jį, o kitas prie lango krapštė skalūno plytas, kažką ten darė. Kiek pamena, nuo stoginės varvėjo vanduo, buvo šlapia.
38. Taigi įvertinus tai, kad 2020 m. spalio 23 d. atsakovai buvo vieninteliai darbininkai, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, kad būtent jie dirbo su ugnimi, labiausiai tikėtina, kad jiems atliekant darbus ant gyvenamojo namo stoginės stogo kilo gaisras. Atsakovams tai pastebėjus, jie ėmė gaisrą gesinti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų A. K. bei S. N. parodymai, kurie matė darbininkus dirbančius ant stoginės ir vėliau ant jos pilančius vandenį. Taip pat atsižvelgiant į visas šias paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai išvyko iš objekto apie 15 val. iki galo neįsitikinę, kad gaisras tikrai likviduotas, todėl būtent jie atsakingi už gaisro kilimą.
39. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti. Kiekvienu atveju turi būti įrodytos asmens civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Šių sąlygų visumą objektyviais ir patikimais įrodymais turi įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo. Šiuo atveju ieškovas aukščiau aptartais objektyviais įrodymais pagrindė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl pripažintina, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl 101 836,27 Eur žalos priteisimo yra pagrįsti.
40. Nesudaro pagrindo ieškinį atmesti atsakovų argumentai, kad MB „Distana“ atsakovams neperdavė jokios projektinės ir kitos dokumentacijos, neinstruktavo dėl saugaus darbo su ugnimi objekte, nereikalavo iš atsakovų pateikti leidimo dirbti su ugnimi. Byloje nustatyta, kad atsakovai nuolat atlieka prilydomos stogo dangos darbus, todėl jie yra šios srities profesionalai ir kaip savarankiškai dirbantys subrangovai privalėjo išmanyti saugaus darbo reikalavimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų prašę, jog MB „Dimstana“ pateiktų projektinę ar kitokią namo dokumentaciją, kas leidžia daryti išvadą, kad informacijos darbų atlikimui atsakovams pakako arba medžiaga jiems buvo duota.
41. Atsakovai taip pat neįrodė, kad gaisras kilo dėl to, kad pastate buvo parinktos faktiškai labiau degios medžiagos nei numato projektas, t. y. pastato išorinės atitvaros ir perdanga turėjo būti šiltinamos akmens vata, tačiau pastatas buvo apšiltintas ekovata (biria, celiuliozės pluošto medžiaga), o akmens vata paprastai yra aukščiausios A atsparumo ugniai klasės. Pirmiausia, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog name panaudotos ekovatos degimo klasė yra mažesnė nei turėjo būti pagal projektą. Antra, teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Batita“ buvęs direktorius nurodė, kad name buvo panaudota netgi aukštesnės degimo klasės ekovata nei numatyta projekte. Taigi, atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad gaisras kilo ne dėl netinkamų atsakovų veiksmų, o dėl kitų priežasčių.
42. Pažymėtina, kad nors atsakovai nurodo, kad MB „Dimstana“ kaip rangovas privalėjo užtikrinti namo priešgaisrinę apsaugą, būtent atsakovai šiuo atveju ir vykdė darbus pagal žodinę rangos sutartį su MB „Dimstana“. Remiantis CK rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 str.). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas (CK 6.692 str.). Būtent atsakovai, kaip rangovai nesilaikė aukščiau nurodytų reikalavimų ir sukėlė žalą, todėl ją privalo atlyginti.
43. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Ieškovo ieškinį tenkinus, jam iš atsakovų priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog už pateiktą ieškinį jis sumokėjo 1739 Eur žyminį mokestį (b.t. 2, b.l. 116) bei patyrė 1560 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.t. 2 , b.l. 155-158).
47. Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo esmę, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovų priteisia visą prašomų atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 560 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėtą 1 739 Eur žyminis mokestį, iš viso 3 299 Eur. Atitinkamai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 1 649,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškinį patenkinus, atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 10100168, solidariai iš atsakovų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 101 836,27 Eur (vieną šimtą vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 27 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 10100168, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 649,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 10100168, iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 649,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius