Civilinė byla Nr. e2S-709-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31465-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Dental Investments“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams šalinti civilinėje byloje pagal ieškovės „Dental Investments“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto pakeitimo ir kompensacijos dydžio nustatymo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti administraciniu aktu nustatyto servituto pobūdį iš neatlygintino į atlygintiną ir nustatyti kompensacijos už naudojimąsi daiktu dydį. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad tretieji asmenys vykdyti statybos darbus žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) turi teisę tik gavę rašytinį sklypo savininko sutikimą. 

2.       Atsakovai nesutiko su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė ieškovės pašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

4.       Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Įvertinęs grėsmę, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – tiek dėl statybos darbų uždraudimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą, uždraudimo, – proporcingumą siekiamiems tikslams, teismas sprendė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas.

5.       Teismas nurodė, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė objektyvių aplinkybių ir motyvų, juos patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimos žalos atsiradimo visiškai nepagrįstos.

6.       Teismas vertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikšto ieškinio reikalavimais, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovės nebus pajėgios įvykdyti sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

7.       Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti, kad tretieji asmenys vykdyti statybos darbus žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi teisę tik gavę rašytinį sklypo savininko sutikimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas, vertindamas ieškinio prima facie pagrįstumą, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes. Ginčo žemės sklypui apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu nustatytas neatlygintinis servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu.

7.2.                      Kol neišspręstas servituto atlyginimo klausimo, toliau vykdant rangos darbus be žemės sklypo savininko sutikimo, daroma žala ieškovui bei sudaro pagrindą ateityje kilti naujiems teisminiams ginčams dėl jau atliktų rangos darbų be savininko sutikimo.

7.3.                      Į ieškovę, kaip žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkę, niekas nesikreipė dėl sutikimo atlikti darbus. Ieškovė nėra davusi sutikimo dėl darbų atlikimo. Dėl to darytina išvada, jog statybos leidimai LNS-01-170602-01051 bei AK-223 8/42/2017 išduoti neteisėtai.

7.4.                      Ginčo sklype intensyviai vykdomi žemės kasimo ir kiti vykdomi darbai, kuriems atlikti ieškovė nedavė leidimo, kaip tai numatyta Statybos įstatyme. Žemės sklypui nustatytas neatlygintinis servitutas suteikia teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Šalia ginčo sklypo pristatyta daugiabučių, kuriuose gyvena jaunos šeimos su vaikais. Gyventojai sklypu naudojasi kaip keliu.

7.5.                      Nurodytos aplinkybės bei ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai prima facie patvirtina ir yra pakankami spręsti, jog ieškinys gali būti tenkinamas.

7.6.                      Ieškovė mano, kad šiuo atveju servitutas turi būti atlygintinis.

7.7.                      Ieškovė nesiekia stabdyti darbus, nors darbai vykdomi be jos sutikimo, o siekia teisėtais būdais išvengti ne nuo jos veiksmų galinčios atsirasti civilinės atsakomybės, nustatyti civilinės atsakomybės ribas tarp ieškovės, kaip žemės savininkės ir atsakovės bei rangos darbus vykdančių trečiųjų asmenų, kuriems atsakovė išdavė statybos leidimą neturint Statybos įstatyme nustatytos privalomos teisės būti statytoju, t. y. neturint žemės savininko sutikimo.

8.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Neegzistuoja nė viena iš šių dviejų proceso įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys nėra nei preliminariai pagrįstas, nei yra grėsmė teismo sprendimo galimam neįvykdymui ieškovui palankaus sprendimo atveju – dėl to prašymas taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju buvo pagrįstai atmestas.

8.2.                      Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai nesusiję su pareikšto ieškinio reikalavimais ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

8.3.                      Ginčas šioje civilinėje byloje vyksta ne dėl statybos leidimų išdavimo galimo teisėtumo ar neteisėtumo ir atitinkamos žalos galimo kilimo, o dėl apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nuo 2007 m. kovo 13 d. nustatyto neatlygintinio servituto pakeitimo. Tretieji asmenys, siekdami vykdyti žemės sklype inžinerinių tinklų įrengimo bei kelių tiesimo statybos darbus, neprivalėjo kreiptis į ieškovę dėl sutikimo tokiems darbams, kadangi šiuos darbus atlikti suteikianti teisė yra numatyta administraciniu aktu nustatytame servitute, būtent dėl kurio atlygintinumo, o ne dėl statybos leidimų šioje byloje yra sprendžiamas klausimas.

8.4.                      Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl administraciniu aktu nustatyto servituto atlygintinumo – ieškovė prašo pripažinti tokį servitutą esant atlygintiniu.

8.5.                      Teisę į žalos atlyginimą, jeigu tokia ieškovei atsirastų dėl trečiųjų asmenų veiksmų ieškovo žemės sklype dėl to, jog šiam sklypui yra nustatytas servitutas, ieškovė gali ginti bendra tvarka, reikšdama ieškinį. Šia teise ieškovė pasinaudojo kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-380-807/2019. Ieškovė pareiškė prašymą nepagrįstai, ignoruodama proporcingumo principą ir nenurodydama, kad tariamos žalos atlyginimo klausimas jau yra sprendžiamas kitoje byloje.

8.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų.

12.       Vienas iš absoliutaus  sprendimo negaliojimo pagrindų yra bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies).

13.       Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

14.       Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos
rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui
(CPK 36 straipsnio 7 dalis).

15.       Ieškovė pareiškė ieškinį dėl servituto pobūdžio pakeitimo iš neatlygintinio į atlygintinį bei nuostolių už naudojimąsi jai priklausančiam žemės sklypui nustatytu servitutu priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. kovo 20 d. nutartimi sprendė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui ir ieškovės „Dental Investments“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto pakeitimo ir nuostolių atlyginimo perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

16.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius, kad ieškinys priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, ginčo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti iš naujo.