Civilinė byla Nr. 2-4271-1102/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36948-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovė N. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu atsakovei J. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas), asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodė, kad 2001 m. gegužės 15 d. ieškovė sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buto pirkėja buvo tik ieškovė, todėl tai įrodo, kad ieškovė siekė butą įsigyti asmenine nuosavybe. Nurodė, jog buto pirkimo sutarties sudarymo metu ieškovė buvo sudariusi santuoką su J. (J.) P., tačiau su sutuoktiniu kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio, tuo metu teisme vyko santuokos nutraukimo procesas. N. P. ir J. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo buto pirkimo sutarties sudarymo, o teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės įsigyto buto. Pažymėjo, kad sutuoktinis prie buto įsigijimo finansiškai neprisidėjo, bute niekada negyveno, į butą neturėjo pretenzijų, taip pat niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo ar priežiūros nei darbu, nei pinigais. Ieškovė už butą sumokėjo 4000 litų (1158 Eur) savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, jog J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Buvę sutuoktiniai turi bendrą dukterį J. S., kuri po tėvo mirties jokių pretenzijų į buto dalį neturėjo ir šiuo metu neturi. Atkreipė dėmesį, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės nėra jokio ginčo, nes atsakovė pilna apimtimi palaiko ieškinį, t. y. sutinka, kad jos mama (ieškovė) butą įsigijo ir visada valdė asmeninės nuosavybės teise, tai buvo konstatuota ir vykusios privalomosios mediacijos metu prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą. VĮ Registrų centro duomenyse buto vienintele savininke yra nurodoma N. P.. Paaiškino, kad šiuo metu butas yra apleistas, negyvenamas, jame nėra elektros, vandens, jį reikia remontuoti. N. P. planuoja butą parduoti, nes jame nesiruošia gyventi (2020 m. gruodžio 29 d. CBP-36853; b. l. 1-3).

Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog visiškai palaiko ieškovės ieškinį ir prašo teismo jį tenkinti visa apimtimi, t. y. pripažinti butą asmenine N. P. nuosavybe (2021 m. sausio 7 d. DOK-4101; b. l. 21).

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės N. P. santuoka su J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)(Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus m. CMS) 2002 m. kovo 15 d. išduotas Ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 9). J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. CMS (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 10). Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 3-19 (1/5 iš 28.69 kv. m), 3-88 (1/5 iš 1.91 kv. m), 3-89 (1/5 iš 1.51 kv. m), 3-90 (1/5 iš 2.93 kv. m), 3-91 (1/5 iš 15.42 kv. m), 3-92 (1/10 iš 36.47 kv. m), t. y. 13,74 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2001 m. gegužės 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-1745 pagrindu, ir nuosavybės teise yra įregistruotas ieškovės vardu (b. l. 8).

Taigi, ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, byloje nustatytinos dvi aplinkybės: pirma, ar butas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, ir antra, ar buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn.

Iš Vilniaus m. CMS Gimimo liudijimo, įrašo Nr. 3810, nustatyta, kad atsakovė J. S. (buv. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. P., (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 11). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į notarų biurą dėl tėvui J. P. priklausančios buto dalies paveldėjimo, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad nėra kitų asmenų, be atsakovės, kurie būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Ieškovė pateikė 2001 m. gegužės 5 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad O. N. parduota N. P. du kambarius, su bendro naudojimo patalpomis, t. y. 13,74 kv. m., turinčius 31 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Aukščiau nurodytas Turtas parduodamas už 4000 Lt, kuriuos Pardavėja gavo iš Pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį (sutarties 3 punktas) (b. l. 6). Ieškovės procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, kad ji viena įsigijo butą, kai jau nebegyveno su sutuoktiniu, nebevedė bendro ūkio, už butą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, pirkdama butą, siekė jį įgyti savo asmeninėn nuosavybėn, ieškovės sutuoktinis niekada negyveno bute, į jį nepretendavo, niekada neprisidėjo prie buto priežiūros ir išlaikymo nei pinigais, nei darbu, patvirtina atsakovės atsiliepimo teiginiai. Atsakovei neteikiant priešingų argumentų, t. y. kad butas būtų buvęs įgytas abiejų atsakovės tėvų vardu, atsakovei prašant ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei patvirtinant, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo, kad butas yra asmenine ieškovės (atsakovės motinos) nuosavybė, vertintina, kad ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai yra pagrįsti.

Sprendžiant dėl ginčo buto nuosavybės pobūdžio (asmeninė ar bendroji), atsižvelgtina ir į tai, kad buto pirkimo sutartis sudaryta 2001 m. gegužės 5 d., tuo tarpu ieškovės N. P. ir jos sutuoktinio J. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik dviem su puse mėnesio. Nors Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie N. P. bei J. P. santuokos nutraukimo bylą ir teismas neturi galimybės nustatyti,  kada buvo inicijuotas teisminis procesas, tačiau  įvertinus tai, jog sutuoktinių apsisprendimas nutraukti santuoką neįvyksta per vieną dieną, spręstina, kad yra tikėtina, kad buto įgijimo procedūros (būsto paieška ir kt.) vyko tuomet, kai sutuoktiniai jau nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Todėl galima konstatuoti, kad butą ieškovė įgijo iš savo asmeninių lėšų, turėdama aiškiai išreikštą valią įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn.

Vertintina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei prieštaravimų nebuvimas paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys dėl santuokos metu įgyto buto pripažinimo asmenine jos nuosavybe tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Baigus bylą nagrinėti iš esmės teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Šiuo atveju sprendimas priimtas ieškovės naudai, tačiau atsižvelgus į atsakovės procesinį elgesį (atsakovė ieškinio patenkinimui neprieštaravo, byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus), įvertinus tai, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 3-19 (1/5 iš 28.69 kv. m), 3-88 (1/5 iš 1.91 kv. m), 3-89 (1/5 iš 1.51 kv. m), 3-90 (1/5 iš 2.93 kv. m), 3-91 (1/5 iš 15.42 kv. m), 3-92 (1/10 iš 36.47 kv. m), t. y. 13,74 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), yra N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėja                                                             Eglė Mauricė