Civilinė byla Nr. e2S-2423-603/2021

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16377-2021-8

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.;

                                                                          3.5.1.   

                                                                              (S)                                                                    

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) A. C. (A. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – A. C., uždaroji akcinė bendrovė „Gotas“, uždaroji akcinė bendrovė „Liūto švara“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis pateikė pareiškimą, prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liūto švara“ vadovui A. C. po 50,00 Eur dydžio už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-628-852/2021, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudos įmonės vadovui paskyrimo, palikta nepakeista, įsiteisėjimo dienos.

2. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas 896,05 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimas iš A. C. išieškotojo naudai. Nustačius, kad skolininkas dirba UAB „Liūto švara“, 2019 m. spalio 21 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-8-29917 dėl skolos išieškojimo iš skolininko pajamų. Patvarkymas įteiktas 2019 m. spalio 25 d. pasirašytinai vadybininkui S. L.. 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Liūto švara“ pervedė iš A. C. atlygio išskaitytą sumą 10,51 Eur, tačiau daugiau iškaitų nebuvo gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, skirdamas 300,00 Eur baudą UAB „Liūto švara“ vadovui A. C. už antstolio 2019 m. spalio 21 d. patvarkymo Nr. S-19-8-29917 dėl skolos išieškojimo nevykdymą, ją išieškant iš asmeninių A. C. lėšų.

4. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog antstolio priimtas 2019 m. spalio 21 d. patvarkymas Nr. S-19-8-29917 dėl skolos išieškojimo iš skolininko pajamų, kuriame nurodė iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, išsiųstas ir įteiktas skolininko darbovietei UAB „Liūto švara“ 2019 m. spalio 25 d. (pasirašė vadybininkas S. L.). Taip pat nustatė, jog skolininko darbovietė 2020 m. lapkričio 19 d. pervedė iš A. C. atlygio išskaitytą sumą 10,51 Eur ir daugiau išskaitų neatliko.

5. Teismas nenustatė, jog šiuo metu būtų įvykdytas ar vykdomas 2019 m. spalio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad patvarkymo nevykdymo priežastys nenurodytos, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad antstolio patvarkymas būtų apskųstas teismui CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

6. Remdamasis juridinių asmenų registro duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Liūto švara“ vadovas yra pats skolininkas A. C.. Konstatavo jam tenkančią pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai vykdytų antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir būtų daromi atskaitymai iš gaunamo darbo užmokesčio. 

7. Įvertinęs rašytinius įrodymus konstatavo, kad A. C. nereaguoja į antstolio patvarkymą ir piktybiškai nevykdo juose nustatytų įpareigojimų, todėl vertino, kad yra pagrindas UAB „Liūto švara“ vadovui A. C. skirti baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą.

8. Spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio teismas pažymėjo, jog skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. Atsižvelgdamas į tai, jog antstolio teisėti įpareigojimai nėra sudėtingi, neapsunkinantys skolininko veiklos, nereikalauja didesnių fizinių ar finansinių sąnaudų, kad A. C. buvo taikyta atsakomybė už panašaus pobūdžio antstolio reikalavimo nevykdymą, skyrė vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą už patvarkymo nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalis). Kartu išaiškino, jog baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolio reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (suinteresuotas asmuo)

9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka remiantis tik antstolio Irmanto Gaidelio prašymu, neįvertinus suinteresuoto asmens argumentų. Toks proceso organizavimas prieštarauja vienam iš pagrindinių – teisės būti išklausytam principų;

9.2. antstolis, išsiuntęs 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą, kuris įteiktas 2019 m. spalio 25 d. pasirašytinai vadybininkui S. L., neatliko jokių informavimo veiksmų. Antstolis neparašė nei karto el. laiško, nepaskambino tikslu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nėra vykdomas patvarkymas;

9.3. kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo antstolis ne tik kad nepaskatino suinteresuoto asmens grąžinti skolą ar priminti apie skolos sumokėjimą, tačiau dar labiau pablogino skolininko ir išieškotojų padėtį, nukeldamas skolos grąžinimą keleriems metams į priekį;

9.4. gavus skundžiamą nutartį įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, jog antstolio Irmanto Gaidelio pateikti patvarkymai dėl nežinomų priežasčių buvo sulipę su kitais turimais antstolių patvarkymais. Taigi antstolio patvarkymai neįvykdyti dėl žmogiškos klaidos. Tuo atveju, jeigu antstolis būtų bent kartą priminęs pareigą daryti išskaitas, antstolio patvarkymas būtų įvykdytas.

10. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

10.1. antstolio reikalavimai įvykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą. Suinteresuoto asmens UAB „Liūto švara“ vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklą, darbo organizavimą, teisių ir pareigų įgyvendinimą, nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų ilgą laiką, jam buvo ir anksčiau skirtos baudos;

10.2. antstoliui nenumatyta pareiga kiekvieną kartą skambinti ar prašyti vykdyti teismo sprendimą. Atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą numatyta įstatyme, priimtas patvarkymas yra galiojantis, todėl apeliantui, kaip atsakingam asmeniui, turi būti skiriama bauda už antstolio nevykdymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12.       Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimas skirti įmonės vadovui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo 2013 m. gruodžio 4 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-34687-936/2013 dėl 896,05 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojai UAB „Gotas“. Antstolis 2019 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-29917 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkymas išsiųstas skolininko darbovietės UAB „Liūto švara“ buveinės adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir el. paštu (duomenys neskelbtini),  patvarkymas 2019 m. spalio 25 d. įteiktas skolininko darbovietės UAB „Liūto švara“ vadybininkui S. L.. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15729-466/2020, skyrė UAB „Liuto švara“ vadovui A. C. (skolininkui) 100 Eur baudą už aukščiau minėto patvarkymo nevykdymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-36938-608/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-628-852/2021, skyrė 200 Eur baudą už antstolio priimto patvarkymo nevykdymą. Byloje ginčo nėra, jog skolininko darbovietė 2020 m. lapkričio 19 d. pervedė iš A. C. atlygio išskaitytą sumą 10,51 Eur.

15.       Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė reiškia, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

16.       Kaip jau buvo nustatyta ankstesnėse teismų nutartyse, skolininko darbovietė, kurios vadovu yra skolininkas, turi pareigą vykdyti antstolio 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-29917. Byloje ginčo nėra, jog vienintelis išskaitymas iš skolininko A. C. darbo užmokesčio atliktas 2020 m. lapkričio 19 d., pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą 10,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, jog po priimtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-628-852/2021, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudos įmonės vadovui paskyrimo, palikta nepakeista, būtų vykdomas antstolio 2019 m. spalio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-29917 ir atliekamos išskaitos iš skolininko A. C. darbo užmokesčio. Tokių įrodymų nepateikė ir pats skolininkas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog skolininkas pripažino antstolio patvarkymo nevykdymą, nurodydamas nevykdymo priežastis.

17.       Konstatuotina, jog apelianto nurodytos antstolio patvarkymo nevykdymo priežastys nesudaro pagrindo laikyti jų svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą netaikyti UAB „Liūto švara“ vadovui A. C. atsakomybės už teisėtą antstolio reikalavimo nevykdymą. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog antstolio patvarkymas buvo sulipęs su kitais patvarkymais, todėl ir nevykdomas, nelaikytina pateisinama priežastimi nevykdyti antstolio patvarkymo, juolab kad apeliantui buvo žinoma apie priimtą patvarkymą dar 2019 m. spalio mėnesį, apeliantas jau buvo baustas pora kartų už patvarkymo nevykdymą, todėl tokie apelianto veiksmai vertintini kaip aplaidus ir nerūpestingas elgesys. Nepateisina apelianto veiksmų, ignoruojančių antstolio nurodymo vykdymą, ir nurodoma aplinkybė, jog antstolis nei karto nepaskambino ir nepriminė apie neatliekamas išskaitas iš darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta antstoliui pareiga skambinti ir priminti skolininkui apie nevykdomą patvarkymą, juolab kad išieškojimo procesas vyksta beveik du metus, skolininkui apie jį žinoma, o juridinio asmens vadovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai.

18.       Taigi vertintina, jog suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nepagrindė aplinkybės, jog  išskaitymų nebuvo galima padaryti. Pažymėtina, kad 2019 m. spalio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-29917 nevykdomas nuo 2019 m. pabaigos, bauda už šio patvarkymo nevykdymą skolininkui skirta jau trečią kartą. Vertintina, kad vienkartinės 300 Eur baudos skyrimas šiuo atveju atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19.       Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde be kita įrodinėja teisė būti išklausytam principo pažeidimą, kadangi skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka remiantis antstolio argumentais, apeliantui nepranešus apie tokį pareiškimą.

20.       CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, pateiktą CPK 585 straipsnio pagrindu, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neišaiškintos reikšmingos bylos aplinkybės ir buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam. Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį, turėjo galimybę savo argumentus dėl antstolio pareiškimo išdėstyti atskirajame skunde, o juos apeliacinės instancijos teismas įvertino.  

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su antstolio patvarkymo, įpareigojančio atlikti išskaitas, vykdymu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

        netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.

  Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

 Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.