Baudžiamoji
byla Nr. 1-92-383/2009
procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. vasario 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant
Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam A. S., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam M. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją
bylą, kurioje:
A. S., a.k.
(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys
neskelbtini), Kaune, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą,
nedirbantis, nevedęs, iki įvykio gyvenęs (duomenys neskelbtini),
neteistas, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu, ir
n u s t a t ė :
A. S. 2008-01-25
laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. J.
metu, tyčia ne mažiau devynių kartų peiliu dūrė R. J. į
įvairias kūno vietas, tuo padarė jai du kiauryminius durtinius – pjautinius
pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimus su kepenų, kasos ir kairiojo
plaučio pažeidimais, keturias aklas durtines – pjautines kairio juosmens,
nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdas, tris kiaurymines durtines –
pjautines kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdas, dėl ko, tai yra dėl dviejų
kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimų su
kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimu, išsivysčius vidiniam nukraujavimui
į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes, pastaroji mirė, tai yra tyčia nužudė R. J.. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. S.
įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str. 1d.
Įrodymai ir jų
vertinimas
A.
S. parodė, kad jo sesuo gyveno pas sugyventinį B. V..
Jis gyvenamąjį plotą nuomodavosi arba būdavo pas seserį. 2008-01-25 pas seserį
R. atvažiavo draugė D. Kai A. S. grįžo, jie visi gėrė,
turėjo butelį degtinės. D. jam padavė 100 litų ir prašė nueiti į parduotuvę ir
nupirkti butelį degtinės. Parduotuvėje A. S. sutiko
kaimyną E. B.. Nupirko 0,7 l butelį degtinės ir abu su kaimynu grįžo pas juos į namus. Gėrė jie tada daug, nes į parduotuvę A. S. ėjo kelis kartus. Patį įvykį jis atsimena mažai, nes
buvo labai girtas. Žino tik, kad įvyko žodinis konfliktas ir jis atsinešęs
peilį dūrė seseriai. Peilį pasiėmė iš krepšio. Sesers sugyventinis miegojo. A. S. buvo supykęs ant jos. Atėjo kaimynas K., A. S. pažadino B., liepė eiti skambinti policijai. Kęstas jam
pasiūlė išgerti, pasakė, kad policija atvažiuos. Neatsimena, ar gėrė. Gailisi
dėl to, kas įvyko, viskas išėjo per girtumą. Negali paaiškinti, kodėl taip
padarė. Įvykį atsimena miglotai, dūrė kažkur į krūtinės, pilvo sritis. Nežino,
ar ji gynėsi. Pasakė kaimynui K., ką
padarė. Santykiai su seserimi buvo ne kokie. Ji savo kalbomis kaltinamąjį
užvesdavo, todėl ir pykosi.
Nukentėjusysis M. J. parodė, kad motina R. J. jo
neaugino, jis užaugo vaikų namuose. Jo tėvas su motina R. J. neišsituokę, bet kartu negyvena apie 12 metų. Tėvas
jokių santykių su motina nepalaikė.
Jis turi vyresnę seserį I. J.. Motiną jis lankydavo
maždaug vieną - du kartus per mėnesį.
Kartais pati mama ateidavo pas jį į svečius. Jis paremdavo mamą maistu,
daiktais, pinigais. R.
J. paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu B. V..
Jie gyveno skurdžiai, beveik kiekvieną dieną girtaudavo. Kai 2007 metais per Šv. Kalėdas jis lankė mamą, ten jau
gyveno ir motinos brolis A. S.. Jis su A.
S. bendravo tik keletą kartų. Nei dėdė, nei motina apie nesutarimus
ir pykčius jam nėra minėję. Apie motinos mirtį
jam pranešė sesuo. Dėl motinos netekties jis patyrė 400 litų turtinę žalą, susijusią
su laidojimo išlaidomis.
Liudytojas K. M. parodė, kad jis adresu (duomenys
neskelbtini) gyvena apie 20 metų. Prieš 15 metų į (duomenys neskelbtini)
gatvę atsikėlė gyventi vyriškis vardu B. su sugyventine vardu R. Kitų jų
anketinių duomenų jis nežino. B. su R. buvo mėgėjai vartoti alkoholį. Abu
oficialiai niekur nedirbo. Prieš kokį mėnesį iki įvykio su jais name apsigyveno ir R. brolis, šio
vardo ir pavardės jis nežino. 2008-01-24 apie 20.00 val. jis užėjo pas B.
į namus, atsinešė degtinės ir su visais minėtais asmenimis vartojo alkoholinius
gėrimus. Atėjęs toje kompanijoje dar rado jam
nepažįstamą moterį, vardu D. Ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu žiūrėjo krepšinio varžybas.
Po varžybų transliacijos jis išėjo namo. 2008-01-25 apie 18.00 ar 19.00
val. jis vėl nuėjo pas B. į namus, nes norėjo su jais išgerti, sus savimi atsinešė degtinės ir alaus. Įėjęs į namą,
kambaryje pamatė R., gulinčią ant
grindų, jos galva ir pečiai buvo ant fotelio. B. sėdėjo ant gretimo fotelio, o R. brolis sėdėjo ant sofos. Abu buvo neblaivūs. Kai
jis įėjo į kambarį ir atsisėdo į kitą fotelį,
tada pastebėjo, kad prie dešinio R. šono ant grindų
prilašėję kraujo. Tada jis suprato, kad
R. negyva, B. ir R. broliui pasakė, kad jie prisidirbo. R. brolis pasakė, kad tris kartus dūrė R..
Tada jis jiems pasakė, kad eina į policiją pranešti
apie įvykį.
Liudytojas E. B. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena su motina O.
B.. Jiems priklauso pusė privataus namo, o kita pusė namo priklauso B. V.. B. gyveno kartu su sugyventine R.
J.. Paskutiniu metu jie dažnai girtaudavo, niekur nedirbo. Išgertuvių metu
tarp jų dažnai kildavo konfliktai. B.
dažniausiai keikdavosi, o R. smurtaudavo. Prieš du ar tris metus R. buvo peiliu sužalojusi B. Apie du mėnesius iki įvykio
pas B. apsigyveno R. J. brolis A., šis dirbdavo pas žmones, turėdavo pinigų, iš
kurių jie visi trys ir gyveno.
2008-01-24 apie 13.00 val. jis su A. susitiko parduotuvėje. A.
pirko alkoholį ir pasiūlė nueiti išgerti pas B. Iš parduotuvės jie
abu nuėjo pas B. Ten jau buvo R., B. ir D. D.,
kiek jam žinoma, yra R. draugė, jis ir anksčiau ją matė lankantis pas R.. Jie visi gėrė alkoholį. Apie
15.00 val. jis išėjo namo, kol jis buvo B. namuose, joks konfliktas
nebuvo kilęs. Būdamas savo namuose, taip pat negirdėjo jokio triukšmo,
sklindančio iš B. namo pusės. Apie įvykį sužinojo tik 2008-01-26 iš kaimynės.
B. V. parodė, kad jis adresu (duomenys
neskelbtini), gyveno su savo sugyventine R. J.. Jos
brolis A. S. gyveno atskirai. Bet 2007 m. spalio mėnesį A. atsikėlė gyventi pas juos su R. Gyvenamasis plotas,
t.y. pusė namo, adresu: (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. Jis
leido A. gyventi pas juos. Jie visi trys
girtaudavo, gerdavome „pilstuką", kurį pirkdavo Šančiuose. Pastarąjį
laiką, t.y. iki įvykio, jie girtavo apie mėnesį. Dažniausiai girtaudavo jis, R.
ir A. Kelis kartus buvo atėjęs ir su jais gėrė K.,
kurio pavardės nežino. Šį trečiadienį, t.y. sausio 23 d., jis su A. susipyko ir šis jam nagais apdraskė kaktą.
Konfliktas kilo dėl to, kad jis nesutiko atnešti „pilstuko".
A. ne tik apdraskė jam veidą, bet ir sulaužė namuose stovėjusį fotelį. Tuo
metu R. miegojo. Jis pats
A. nemušė, nes neturėjo jėgų, nuėjo miegoti, tuo konfliktas tarp jo ir A. baigėsi. Kitą dieną jis, R. ir A. vėl
gėrė, iš ryto buvo užėjusi pažįstama D. B., kiek ji pasakojo, tai ji dirba korespondente
kažkokiame Prienų laikraštyje. D. užėjo
pas juos išgerti, atsinešė degtinės, maisto, dar davė pinigų, todėl jis nėjo į
parduotuvę nupirkti alkoholio. Po to
jie keturiese girtavo. Kada išėjo D., jis neprisimena, bet kai nuėjo miegoti apie
20-21 val., D. jau nebebuvo. Jis miegojo tame pačiame kambaryje, kur ir
girtavo. Jis labai greitai užmigo, o R. su
A. toliau girtavo prie stalo. Anksti ryte jis pabudo ir pajuto, kad
šalia gulinčios R. kūnas labai šaltas. Atsikėlęs pakėlė R. raudonos spalvos marškinius
ir pamatė, kad R. pilvo srityje ir kairės krūtinės pusėje
yra dvi durtinės pjautinės žaizdos,
ant jos kūno buvo kraujo, ar buvo kraujo ant marškinių, pasakyti negali, nes
marškinių neapžiūrėjo. Tada jis suprato, kad R. negyva ir paklausė
A., kas atsitiko. A. gulėdamas lovoje jam
atsakė: „aš ją padėjau į vietą, užnervavo, jai dūriau tris kartus". Tada A. atsikėlė, jis
taip pat jau buvau atsikėlęs. A. paėmęs R.
kūną už kojų, ištempė iš lovos,
paskui paėmęs kūną už pažastų nutempė iki krosnies ir ten paliko ant grindų. A. jam pasakė, kad reikės R. kūną
ištempti į lauką, į gatvę, kad pagalvotų, jog R. nudūrė gatvėje. Tuo metu pas
juos atėjo pažįstamas K. M.. Jis K. pasakė,
kad nužudyta R. A.
K. prisipažino, kad tai jis nužudė R.
Kęstas jiems paliko butelį degtinės ir alaus,
o pats pasakė, kad praneš apie nužudymą policijai ir išėjo. Jis su A. liko
namuose ir gėrė paliktą degtinę ir alų. Jis paklausė A.,
kodėl jis nudūrė R., šis atsakė, kad R. jį varė
lauk, tai jį sunervino, todėl jis ją ir nužudė. A. pasakė,
kad jis prisipažins, ką padarė. Jis pats nepranešė policijai apie
nusikaltimą, nes buvau labai girtas, labai blogai jautėsi, be to atėjęs K. pasakė,
kad iškvies policiją. Daugiau jokių R. nužudymo aplinkybių
nežino, pats nusikaltimo nematė. Jis pats R. nenužudė, girtas miegojo ir pabudo, kai R. buvo jau negyva ( t. 1, b. l. 132-133).
2008-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)
namo kambaryje rastas
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
lavonas su durtinėmis žaizdomis. Kambaryje ant staliuko rastas peilis. Nuo
peilio rankenos paimtas kvapo pėdsakas, peilis taip pat paimtas. Kambaryje yra
krosnis, prie krosnies yra fotelis. Prie fotelio ant grindų lavonas. Lavonas
sėdimojoje padėtyje, nugara atremta į fotelį. Prie lavono dešinio šono ant
grindų yra dėmė panaši į kraują. Paimtas
dėmės pavyzdys. Šalia yra lova, ant lovos patalynė, ant patalynės yra dėmė
panaši į kraują. Paimta medžiagos
iškarpa su dėme. Iš ant stalo buvusios lėkštės paimta 10 cigarečių nuorūkų. Nuo kambaryje ant stalo stovėjusio
plastikinio butelio su užrašu „Tauras" ant dviejų daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų
pėdsakai. Nuo ant stalo buvusio tuščio cigarečių pakelio „Partner" ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas rankos
pėdsakas. Nuo tuščio „Sobieski" butelio nukopijuotas vienas rankos
pėdsakas (t. 1, b. l. 9-24).
Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos
instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje
Nr. M 160/08 (02) nurodyta, kad R. J., (duomenys neskelbtini), mirė nuo dviejų kiauryminių durtinių - pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos
sužalojimų su kepenų, kasos ir kairio plaučio pažeidimais. Tai
komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes.
R. J. mirti galėjo 12-18
valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje.
R. J. lavono kraujyje
rasta 3,74 7oo etilo alkoholio kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.
R. J. lavono
vidaus organuose nerasta: amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino,
fenotiazinų, opijatų, pirazolono grupės junginių.
R.
J. kūne rasti šie sužalojimai:
Du
kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimai
su kepenų, kasos ir kairio plaučio
pažeidimais padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti
peilis, dviejų smūgių pasėkoje galimai keliolikos minučių bėgyje iki mirties. Gyvam
asmeniui tokie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo jos mirties priežastis.
Keturios
aklos durtinės-pjautinės kairio juosmens, nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdos, trys kiaurinės durtinės-pjautinės
kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdos padarytos
duriančiu-pjaunančiu įrankiu septynių smūgių pasėkoje galimai ir artimu mirtiniems sužalojimams laiku. Sužalojimai gyvam
asmeniui būtų vertinami kaip nesunkus
sveikatos sutrikdymas.
Poodinės
kraujosruvos veide, dešiniame petyje, abiejose rankose, kairiame kelyje padaryta
kietais bukais daiktais nemažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje galimai dviejų parų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui
tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus
sveikatos sutrikdymas.
R. J. kūne pomirtinių sužalojimų nėra.
Sužalojimai
padarant juos sau pačiam nebūdingi. Durtinės - pjautinės žaizdos rankose galėjo
gautis ir ginantis nuo smūgių.
Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų trumpą laiko tarpą R. J. galėjo atlikti valingus veiksmus. Po patirtų
sužalojimų R. J. mirtis įvyko keliolikos minučių bėgyje. Sužalojimų padarymo
metu R. J. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek
horizontalioje padėtyse. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės
(t. 1, b. l. 34-40).
Mykolo
Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 115/08
(01) nurodyta, kad R.
J. lavono kraujas yra AB(IV)
grupės. Ant peilio yra R. J. kraujas su 99,999999999%
tikimybe. Ant A. S. striukės, džinsinių kelnių, B. V. megztinio, kelnių
dėmių ir sutepimų tinkančių tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 66-73).
Mykolo Riomerio Universiteto
Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 111/08 (01) nurodyta, kad tirti pateiktos R.
J. krūtinės odos žaizdos ilgis
matuojant nukentėjusiosios kūne (SI Nr. M 160/08 (02)) yra 3,5 cm, matuojant
laboratorijoje išpjautoje iš kūno odos išpjovoje ir atstačius jos pradinę formą
-2,75 cm (išpjovoje žaizda visada trumpesnė dėl elastinių skaidulų
susitraukimo). Tiriamoje odos žaizdoje užsifiksavę metalizacijos geležimi
pėdsakai. Tirta R. J. krūtinės odos žaizda yra durtinė-pj
autinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu,
turinčiu neaštrų smaigalį ar smaigalio
zonos ašmenis, išreikštas penties briaunas. Didžiausias peilio geležtės panirusios
dalies plotis, atsižvelgiant į žaizdos lokalizaciją ir išsidėstymą Langerio
linijų atžvilgiu nukentėjusiosios kūne,
būtų 35,09±2,7 mm (32,39-37,79 mm).
Tirta R. J. odos
žaizda nepadaryta tirti pateiktu virtuviniu peiliu tokioje būklėje, kokioje jis yra dabar, tai yra užlenktu geležtės
smaigaliu. Neatmetama, kad tirta odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktu peiliu prieš
užlinkstant geležtės smaigaliui. Kategoriška išvada šiuo atveju
negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l.
85-90).
Pristatyto asmens testo alkoholiui
protokole Nr. 340 nurodyta, kad A. S. 2008-01-26 03:16
val. nustatytas 2,12 promilių girtumas (t. 2, b. l. 40).
Teismas, vertindamas aukščiau
aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. A. S. 2008-01-25
laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. J.
metu, tyčia ne mažiau devynių kartų peiliu dūrė R. J. į
įvairias kūno vietas, tuo padarė jai du kiauryminius durtinius – pjautinius
pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimus su kepenų, kasos ir kairiojo
plaučio pažeidimais, keturias aklas durtines – pjautines kairio juosmens,
nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdas, tris kiaurymines durtines –
pjautines kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdas, dėl ko, tai yra dėl dviejų
kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimų su
kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimu, išsivysčius vidiniam nukraujavimui
į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes, pastaroji mirė, tai yra tyčia nužudė R. J. Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų ir
teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas A. S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos
veikos padarymo. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, kurio pagrįstumas
nekelia jokių abejonių. Kaltinamojo išdėstytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų
K. M., E. B., B. V. parodymai,
nukentėjusiojo M. J. parodymai, ekspertų išvados, iš kurių
matyti, jog R. J. odos žaizda padaryta virtuviniu
peiliu. Tirta odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktu peiliu prieš užlinkstant
geležtės smaigaliui. Be to, ant pateikto peilio buvo rasta R.
J. kraujas. Darytina išvada, kad peilio geležtė užlinko nuo suduotų smūgių.
Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal
Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine
tyčia. Tai patvirtina panaudotas įrankis – peilis, bei suduoti smūgiai į
gyvybei pavojingas vietas: krūtinės ląstą ir pilvą.
Bausmės skyrimas
Teismas,
skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais
bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko
asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas,
skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į jį
charakterizuojančią medžiagą: A. S. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 44), psichiatrijos
ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (t. 2, b.
l. 51), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 53).
A. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino
pilnai, gailisi, tai teismas vertina A. S. atsakomybę
lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe
laikytina tai, jog A. S. nusikaltimą padarė būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK
60 str. 1 d. 9 p.). Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė žemiau bausmės
vidurkio.
Civiliniai
ieškiniai
Baudžiamojoje
byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. J. civilinis
ieškinys 1500 litų sumai - dėl turtinės (500 Lt) ir neturtinės (1000 Lt) žalos
atlyginimo (t. 1, b. l. 97 -99). Nukentėjusiosios I. J. civilinis
ieškinys dėl turtinės žalos – 500 litų (laidojimo išlaidos) pagrįstas ir
tenkintinas pilnai. Todėl priteistina 500 litų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji I. J. prašo priteisti 1000 litų neturtinei
žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas
atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į
nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius. Taip pat atsižvelgiama į
teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pažymėtina,
kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar
maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250
straipsnio 2 dalis). Todėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys
tenkinamas pilnai. Taip pat pareikštas nukentėjusiojo M. J. civilinis
ieškinys 400 litų sumai (laidojimo išlaidos) dėl turtinės žalos atlyginimo
tenkintinas pilnai.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str.,
n
u s p r e n d ž i a :
A. S. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką,
numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti
laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos
namuose.
Bausmės
pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. vasario 27 dienos.
Į atliktos
bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio
vykdymo dienos.
Priteisti iš A. S. penkis šimtus litų turtinei ir vieną tūkstantį litų
neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. J..
Priteisti iš A. S. keturis šimtus litų turtinei žalai atlyginti
nukentėjusiajam M. J..
Daiktiniai
įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui:
Nužudytosios R. J. kraujo pavyzdys, plaukai, rankų nagų
nuokarpos (t. 1, b. l. 46);
R. J. drabužiai: juodos spalvos palaidinė, juodos
spalvos golfas, juodos
spalvos liemenėlė, juodos spalvos
kojinės, baltos spalvos kojinės, mėlynos spalvos
pėdkelnės, juodos spalvos kelnės,
mėlynos spalvos kelnaitės (t. 1, b. l. 47-53);
Įvykio
vietos apžiūros metu paimti: virtuvinis peilis, nuo virtuvinio peilio rankenos
paimtas kvapo pėdsakas, patalpos
foninis kvapas, dėmės, buvusios prie lavono ant
grindų, pavyzdys, iškarpa su dėme
iš lovos patalynės, 10 cigarečių nuorūkų,
nukopijuoti ant daktiloskopinių
plokštelių du rankų pėdsakai nuo plastikinio butelio,
vienas rankos pėdsakas nuo cigarečių pakelio, vienas rankos pėdsakas nuo
„Sobieski"
butelio (t. 1, b. l. 9-24);
Įtariamojo A. S. kraujo
pavyzdys, drabužiai - juodos spalvos striukė, juodos
spalvos džinsinės kelnės (t. 1, b. l. 54, 57);
Pluoštai nurinkti nuo peilio (t. 1, b.
l. 94) – sunaikintini kaip beverčiai.
Apeliaciniai
skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio
paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo
dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisiamojo
posėdžio pirmininkas Valdas Vitunskas