Civilinė byla Nr. e2A-240-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03639-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei V. B., trečiasis asmuo S. N. B., dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės V. B. (toliau – ir atsakovė) 9 393,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovės darbuotojams atliekant buto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos patikrinimą, buvo nustatyta, kad butui įrengta slapta elektros kabelio atšaka, kuri prijungta prie šalia esančio buto poapskaitinio kabelio. Šalia esančio buto elektros skaitiklio faziniai elektros laidai buvo prijungti 3 ir 4 gnybte, todėl elektros skaitiklis nefiksavo vartojamos elektros energijos. Be to, šalia esančiame bute akto surašymo metu niekas negyveno, elektros energija nuo įrengtos atšakos buvo vartojama be apskaitos. Ieškovės darbuotojai surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1000033, kuris buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai. Komisija 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. L-2022-2019 nusprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ir patvirtino be apskaitos suvartotos elektros energijos kiekį, t. y. 55 939 kWh, ir už jį mokėtiną sumą – 9 393,18 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės V. B. 9 393,18 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 393,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 211 Eur žyminį mokestį ieškovės AB „Elektros skirstymo operatorius“ naudai.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 8), trečiajam asmeniui S. N. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 4). 2022 m. birželio 11 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir atsakovė sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo buitiniam vartotojui sutartį Nr. 630354-6 (toliau – ir sutartis), pagal kurią elektros energijos tiekėjas įsipareigojo aprūpinti vartotoją kokybiška elektros energija, atsakovė, kaip vartotoja, įsipareigojo kas mėnesį deklaruoti suvartotą elektros energijos kiekį bei jį apmokėti. 2022 m. sausio 13 d. buvo surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1000033, kuriuo buvo nustatyta, kad butui Nr. 8 įrengta slapta kabelio atšaka, kuri prijungta prie buto Nr. 4 poapskaitinio kabelio, ir nuo šios atšakos elektros energijos vartojimas neapskaitomas. 2022 m. birželio 30 d. ieškovės komisija patvirtino 2022 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. L-2022-2019, kuriuo nustatytas buto Nr. 8 be apskaitos suvartotos elektros energijos kiekis – 55 939 kWh, ir mokėtina suma – 9 393,18 Eur.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nepaneigta, jog ieškovės darbuotojai, analizuodami elektros energijos suvartojimo ir apmokėjimo neatitikimus, t. y. elektros energijos buvo suvartojama daugiau nei apmokama už suvartotąją, atlikdami kontrolinius matavimus, nustatė, kad atsakovės bute Nr. 8 dalis elektros energijos imtuvų / prietaisų buvo įjungti į slaptą atšaką, neapskaitančią elektros energijos suvartojimą.

6.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju teisinga ir protinga pripažinti, jog nėra įrodyta, kad atsakovė pati įsirengė slaptą atšaką, kuria vartojama elektros energija nebuvo apskaityta, t. y. veikė tyčia, kadangi 2022 m. sausio 13 d. vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 1000033 atsakovė nurodė nežinojusi apie nelegalią atšaką, jungusią jos butą su buto Nr. 4 poapskaitiniu kabeliu, liudytojai V. K. ir T. M. paaiškino, jog specialaus išsilavinimo įrengti slaptą atšaką, t. y. prijungti laidus prie buto Nr. 4 poapskaitinio kabelio, nors ir nereikia, tačiau būtinos daugiau nei minimalios žinios apie elektros energijos tiekimo sistemos įrengimą, be to, ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė galėjo / sugebėjo pati įsirengti slaptą atšaką.

7.       Vertindamas atsakovės veiksmus per kitą kaltės formą – neatsargumą / neapdairumą, teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 13 d. atliekant buto Nr. 8 vietos apžiūrą ir surašant vietos apžiūros aktą, kartu buvo užpildytas ir Veikiančių imtuvų sąrašas (Priedas prie akto Nr. 1000033). Liudytojas T. M. patvirtino, kad į minėtą sąrašą buvo įtraukti visi elektros energijos imtuvai (prietaisai), kurie buvo prijungti prie prailgiklių, įjungtų į slaptą, elektros energijos vartojimą neapskaitančią atšaką. Tarp minėtame sąraše nurodytų elektros energijos imtuvų yra nurodyti ir šildytuvai. Atsakovė teigė, kad savo gyvenamą būstą šaltu metų laiku apšildo krosnimi ir šildytuvų nenaudoja. Tai, kad pas atsakovę yra krosnis, patvirtino ir trečiasis asmuo S. N. B.. Tačiau liudytojai V. K. ir T. M., ieškovės darbuotojai 2022 m. sausio 13 d. atlikę apžiūrą atsakovės bute, nurodė, kad verandoje šildytuvas buvo įjungtas, o krosnis buvo nekūrenama, apkrauta daiktais, malkų ar kitokio kieto kuro nesimatė. Atsakovė šių liudytojų teiginių nepaneigė.

8.       Iš ieškovės pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 26 d. teismas nustatė, kad atsakovė iki 2022 m. sausio 12 d. suvartodavo per mėnesį vidutiniškai 50-60 kWh elektros energijos, įskaitant ir šildymo sezono metu. Nuo 2022 m. sausio 13 d. atsakovės bute suvartojamos elektros energijos kiekis padidėjo daugiau nei 7 kartus, 2022 m. rugsėjo mėnesį suvartota iki 18 kartų daugiau elektros energijos, nei iki ieškovės darbuotojų atvykimo 2022 m. sausio 13 d. Esant tokiam suvartotos elektros energijos kiekio pokyčiui – padidėjimui, teismas darė išvadą, jog iki 2022 m. sausio 13 d. atsakovė vartojo elektros energijos prietaisus, savo gyvenamąjį būstą apšildė naudodama šildytuvus, kurie buvo prijungti prie slaptos, elektros energijos vartojimą neapskaitančios, atšakos. Kaip rūpestinga ir apdairi elektros energijos vartotoja, atsakovė turėjo suprasti, kad šaltuoju metų laiku butą šildant šildytuvais, elektros energijos suvartojimo kiekiai negali būti artimi kiekiams, kaip ir šiltuoju metų laiku, kada buto šildymas nereikalingas (pvz., 2020 m. rugsėjo mėnesį suvartota 40 kWh, 2020 m. gruodžio mėnesį suvartota 50 kWh; 2018 m. rugpjūčio mėnesį suvartota 52 kWh, 2018 m. gruodžio mėnesį suvartota 53 kWh). Tai, kad atsakovė šaltuoju metų laiku galėjo šildyti savo gyvenamąsias patalpas šildytuvais, patvirtina liudytojų paaiškinimai – ieškovės darbuotojai analizavo elektros energijos suvartojimo ir apmokėjimo už ją neatitikimus, išryškėjančius ypač šaltuoju metų laiku. Teismas tokius atsakovės veiksmus vertino kaip nerūpestingus, aplaidžius, kas leido daryti išvadą, jog atsakovės kaltė dėl ieškovės patirtų nuostolių yra įrodyta.

9.       Teismas nurodė, kad sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo nedelsiant informuoti tiekėją, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimas nepagrįstai sumažėjo ar padidėjo, užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, esamų plombų saugumą ir nekeisti elektros apskaitos prietaisų pajungimo schemos (sutarties 3.4.3, 3.4.5 papunkčiai). Nagrinėjamu atveju atsakovė jau šaltuoju metų laiku, šildydama elektros energijos prietaisais savo gyvenamąsias patalpas ir deklaruodama suvartotos elektros energijos kiekį artimą šiltuoju metų laiku suvartotam, turėjo suvokti, kad deklaruoja suvartotą elektros energijos kiekį per mažą tam laikui, ir pranešti tiekėjui apie nepagrįstai mažą elektros energijos suvartojimą, o to nepadariusi, pažeidė sutarties 3.4.3 papunkčio nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad byloje objektyviai neįmanoma nustatyti, kada butui Nr. 8 buvo įrengta slapta atšaka neapskaitomos elektros energijos vartojimui, todėl nenustatoma, konkrečiai kada atsakovė turėjo informuoti tiekėją apie per mažą suvartotos elektros energijos kiekį.

10.       Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės bei padarytos išvados apsprendžia sutartinės atsakomybės taikymą atsakovei. Kadangi prioritetas taikomas sutartinei atsakomybei, atsakovės veiksmai nevertintini per deliktinę atsakomybę.

11.       Teismas nurodė, kad sutarties 4.3 papunktyje numatyta, kad vartotojui sugadinus elektros apskaitos prietaisą, pažeidus plombas, pakeitus apskaitos prietaisų jungimo schemą, grobstant elektros energiją, elektros energijos suvartojimas perskaičiuojamas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir taisyklės) 41.4 punktu (taisyklės patvirtintos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319; šiuo metu atitiktų galiojančių Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 131.12, 131.13 papunkčiai). Atsakovei laiku nepranešus apie per mažai suvartojamą elektros energijos kiekį ir vartojus neapskaitomą elektros energiją per slaptą atšaką tiksliai nenustatytą laiką, yra pagrindas taikyti aukščiau paminėto sutarties papunkčio nuostatas dėl elektros energijos suvartojimo apskaičiavimą.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nors ir kėlė abejones dėl ieškovės patirtos žalos apskaičiavimo, tačiau nekonkretizavo, kokie žalos apskaičiavimo elementai ar būdas yra neteisingi. Atsakovė taip pat neginčijo Veikiančių imtuvų sąraše (Priedas prie akto Nr. 1000033) nurodytų elektros energijos prietaisų, jų galios, todėl teismas laikė, kad su nurodytais prietaisais ir jų galiomis atsakovė sutiko.

13.       Analizuodamas ieškovės apskaičiuotą galimą kas mėnesį suvartotiną atsakovės bute elektros energijos kiekį, teismas nustatė, kad šiltuoju metų laiku, pvz., gegužę, birželį, rugpjūtį, atsakovė galėjo suvartoti nuo 331 kWh iki 388 kWh elektros energijos. Minėti dydžiai, pridėjus atsakovės deklaruotus elektros energijos suvartojimo kiekius, labai panašūs su faktiniais suvartotais elektros energijos kiekiais nuo 2022 m. sausio 14 d., todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės paskaičiuoti galimai suvartotos elektros energijos kiekiai už nepaskaitinį laikotarpį, yra netikslūs, neteisingi.

14.       Vertindamas ieškovės nurodytus galimai suvartotos elektros energijos kiekius už šaltąjį metų laiką (iš dalies rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį, sausį, vasarį), teismas sprendė, kad objektyviai nustatyti, jog minėti kiekiai (pvz., už 2021 m. gruodžio mėnesį – 2 604 kWh) būtų panašūs į faktinius atsakovės suvartotos elektros energijos kiekius po 2022 m. sausio 13 d., nėra galimybių. Pateiktoje Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 26 d. nurodyta, kad atsakovė per 2022 m. vasario mėnesį suvartojo 461 kWh, kovo mėnesį suvartojo 470 kWh elektros energijos. Tuo tarpu Elektros energijos suvartojimo apskaičiavime per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 1000033 nurodyta, kad 2020 m. vasario mėnesį galėjo būti suvartota 2 430 kWh, kovo mėnesį 2 275 kWh elektros energijos. Teismas vertino, kadangi atsakovei po 2022 m. sausio 13 d. ieškovės darbuotojų apsilankymo ir slaptos atšakos, neapskaitančios suvartotos elektros energijos, nustatymo neabejotinai turėjo būti aišku, kad bet koks bute Nr. 8 elektros energijos vartojimas bus apskaitomas ir kils pareiga už jos suvartojimą apmokėti, todėl neatmestina, jog atsakovė galėjo riboti imlių elektros energijai prietaisų naudojimą, taip sumažinant suvartotos elektros energijos kiekį. Visgi teismas pastebėjo, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovės suvartotos elektros energijos kiekis (990 kWh) iš esmės sutapo su ieškovės apskaičiuotu neapskaitinio laikotarpio to paties mėnesio suvartotinu elektros energijos kiekiu (990 kWh). Esant šioms aplinkybėms, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės apskaičiuoti neapskaitinio laikotarpio šaltojo metų laiku (mėnesiais) suvartotinos elektros energijos kiekiai gali atitikti atsakovės faktiškai suvartotos elektros energijos kiekius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d.

15.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas sprendė, kad ieškovės apskaičiuota žala dėl už neteisėtą elektros energijos vartojimą yra nenuginčyta ir pagrįsta, todėl ieškovės ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas.

16.       Teismas nurodė, kad ieškovė siuntė atsakovei pranešimus dėl 9 393,18 Eur žalos sumokėjimo per nustatytą terminą, dėl kreipimosi į teismą atsakovei nesumokėjus nurodytos sumos, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatyta 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 211 Eur žyminis mokestis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė pažymą apie 490,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikus antrinę teisinę pagalbą atsakovei, kurios ieškinį patenkinus visiškai, nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atsakovė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti naujai teikiamus įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18.       Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad teismas neįsigilino į faktinę situaciją bei neįsitikino, ar pagal ieškovės reikalavimus atsakovė yra pagrįstai ir teisingai pripažinta atsakingu asmeniu, kadangi civilinės atsakomybės pagrindai šiuo atveju, atsakovės nuomone, nustatyti nebuvo.

19.       Pažymi, kad jokios slaptos kabelio atšakos ji nebuvo įrengusi, elektros energija naudojosi pagal sutartį, tvarkingai deklaravo skaitiklio rodmenis ir mokėjo už suvartotą faktinį kiekį. Atsakovė nesupranta, kodėl teismas pripažino, kad ji elektros energiją naudojo be apskaitos. Nurodo, kad neprivalo atsakyti už tai, ko pati nepadarė, o vien todėl, kad yra buto savininkė.

20.       Nesutinka su teismo išvada, kad turėjo ginčyti žalos padarymo faktą, nurodo kad išvada, jog nenaudojo buto šildymui krosnies, yra neteisinga.

21.       Mano, kad neteisinga teismo išvada ir dėl atsakovės nerūpestingumo. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdyje jos duotus paaiškinimus. Mano, kad neteisinga spręsti apie jos aplaidumą remiantis po 2022 m. sausio mėnesio didesniais sunaudotos ir deklaruotos elektros energijos kiekiais. Ji turi teisę rinktis, kokius kiekius, kokiais laikotarpiais vartoti.

22.       Ieškovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės V. B. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismo sprendime išdėstyti skundžiami motyvai yra pagrįsti ir teisėti, teismas išsiaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos pagrįstai motyvavo skundžiamus motyvus.

24.       Trečiasis asmuo S. N. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės V. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

26.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, šalių teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

28.       Apeliantė V. B. prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktas fotonuotraukas, iš kurių matyti krosnis bute ir jo aplinka, elektrinė viryklė su orkaite ir skalbyklė, malkos kieme ir sandėliuke, prietaisų dokumentai, kuriuos rado. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina apeliacinio skundo motyvus ir tuo pačiu paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad buto šildymui nebuvo naudojama krosnis, taip pat išvadą dėl apeliantės nerūpestingumo. Apeliantė nurodo, kad nebuvo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, kadangi būtinumas juos pateikti iškilo tik susipažinus su teismo sprendimo motyvais.

29.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai pateikti duomenys, nors ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vis tik yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų pasisakyti, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą priteisimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.       Byloje ieškovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ pareiškė reikalavimą priteisti 9 393,18 Eur žalos atlyginimą už neteisėtą elektros energijos vartojimą, remdamasi ieškovės darbuotojų 2022 m. sausio 13 d. atlikto apeliantei V. B. nuo 1992 m. liepos 30 d. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos patikrinimo duomenimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad apeliantės butui buvo įrengta slapta elektros kabelio atšaka, kuri buvo prijungta prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui S. N. B., kuriame niekas negyvena, poapskaitinio kabelio ir nuo šios atšakos elektros energijos vartojimas buvo neapskaitomas. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti buvo pateiktas ieškovės darbuotojų surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1000033 ir Objekte veikiančių imtuvų sąrašas, su kurių turinių apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta, patikrinimo metu darytos fotonuotraukos, vaizdo įrašai, nubraižyta Įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schema, elektros energijos apskaičiavimas per neapskaitinį laikotarpį. Apeliantė su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir apie jokią jos bute įrengtą slaptą elektros kabelio atšaką ji nežinojo, elektros energiją vartojo ir mokėjo pagal savo buto elektros skaitiklio parodymus, o patikrinimo metu jos buto elektros prietaisų plombos nebuvo pažeistos.

32.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovę ir apeliantę sieja 2002 m. birželio 11 d. rašytinė Elektros energijos tiekimo – vartojimo buitiniam vartojimui sutartis Nr. 630354-6, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinęs su byloje pateiktų įrodymų visuma, konstatavo, kad yra nustatytos visos apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė, šaltuoju metų laiku šildydama elektros energijos prietaisais savo gyvenamąsias patalpas ir deklaruodama suvartotos elektros energijos kiekį, artimą šiltuoju metų laiku suvartotam, turėjo suvokti, kad deklaruoja suvartotą elektros energijos kiekį per mažą tam laikui, ir pranešti ieškovei apie nepagrįstai mažą elektros energijos suvartojimą, o to nepadariusi, elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, taip pažeisdama minėtos sutarties 3.4.3 papunkčio nuostatas. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame pagrindinis keliamas klausimas yra susijęs su civilinę atsakomybę už neteisėtą elektros vartojimą reglamentuojančių teisės normų tinkamu taikymu.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų

33.       Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad jai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas pripažino, jog elektros energiją ji naudojo be apskaitos, teigia, kad jokios slaptos elektros kabelio atšakos savo butui neįrenginėjo, apie ją nieko nežinojo, todėl neprivalo atsakyti už tai, ko pati nepadarė, remiantis vien tik tuo, kad yra buto savininkė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu konstatuota jos kaltė, aplaidumas ir neatidumas, kadangi tokios išvados, apeliantės teigimu, padarytos neatsižvelgus į pačios apeliantės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus. Apeliantės įsitikinimu, atsakomybę turėtų prisiimti pati ieškovė už tai, kad nesugebėjo elektros ūkį valdyti deramai ir užtikrinti jo apsaugą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigas, susijusias su įrenginių priežiūra, 1 dalyje nustatyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. 2002 m. birželio 11 d. Elektros energijos tiekimo – vartojimo buitiniam vartojimui sutarties pagrindu atsakovė, be kita ko, įsipareigojo nedelsiant informuoti tiekėją, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimas nepagrįstai sumažėjo ar padidėjo, užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, esamų plombų saugumą ir nekeisti elektros apskaitos prietaisų pajungimo schemos (sutarties 3.4.3, 3.4.5 papunkčiai).

35.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tiek energijos tiekėjas, tiek vartotojas turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014).

36.       Už elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

38.       Esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo šiuo aspektu formuojamai praktikai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nustatyti jos neteisėti veiksmai bei kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės neteisėtiems veiksmams konstatuoti visiškai nereikia nustatyti, kad pati apeliantė būtų asmeniškai įrengusi patikrinimo metu rastą slaptą elektros kabelio atšaką, ar būtų žinojusi apie jos egzistavimą, o pakanka nustatyti tik tai, kad dalis elektros energijos apeliantės buvo vartojama per apeliantės bute įrengtą slaptą elektros kabelio atšaką. Byloje esanti įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai) priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo pakankama pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog apeliantė elektros energiją bute vartojo ir be apskaitos.

39.       Iš pateiktos priskaitymų ir mokėjimų ataskaitos pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 26 d. apeliantės vidutinis elektros energijos suvartojimas per mėnesį sudarė apie 50-60 kWh. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam elektros energiją naudojančių prietaisų kiekiui, koks jis buvo nustatytas apeliantės bute 2022 m. sausio 13 d. patikrinimo metu (vien Objekte veikiančių imtuvų sąraše nurodyti 4 elektriniai šildytuvai, elektrinis vonios šildytuvas, elektrinis vandens šildytuvas, šaldiklis televizorius), bute įrengtai elektros instaliacijai, apeliantės 50-60 kWh vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį mažai tikėtinas. Todėl, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už suteiktas elektros energijos paslaugas ir užrašydama elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apeliantė galėjo ir turėjo pastebėti, kad pagal apskaitos prietaisus jos elektros energijos suvartojimas yra neprotingai mažas, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, todėl apie tai turėjo nedelsiant informuoti ieškovę. To nepadariusi, apeliantė pažeidė tiek teisės aktais, tiek šalių sudarytoje sutartyje jai nustatytą pareigą užtikrinti jai priklausančių elektros energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti ieškovę apie pastebėtus elektros energijos suvartojimo neatitikimus. Nurodytos elektros energijos vartotojo pareigos apima ir prievolę užtikrinti tinkamą suvartotos energijos apskaitą, t. y nevartoti elektros energijos neteisėtai, protingomis priemonėmis užtikrinti, kad to nebūtų daroma elektros vartojimo tinkle. Kadangi apeliantė pažeidė nurodytas pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai bei atidžiai, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto ir dėl tokio jos elgesio ieškovei buvo padaryta žala.

40.       Nustatęs apeliantės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, ginčo santykiams teisingai taikė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko kaltės prezumpciją, pagal kurią būtent vartotojui tenka įrodinėjimo pareiga, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės. Apeliantė byloje nepateikė šią prezumpciją paneigiančių patikimų ir neginčijamų įrodymų.

41.       Nors apeliantė tiek teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad po 2022 m. sausio 13 d. patikrinimo jos elektros energijos suvartojimas padidėjo dėl to, kad ji tuo laikotarpiu nebuvo išvykusi ilgesniam laikui pas dukrą į užsienį, iki to laiko buvo deklaravusi mažesnius elektros energijos suvartojimo kiekius, maisto gaminimui naudojo nebe dujinę, o elektrinę viryklę su orkaite, taip pat naudojo skalbyklę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos įrodymais, galinčiais paneigti apeliantės kaltės prezumpciją. Pažymėtina, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius, kad ji periodiškai ilgesniam laikui išvykdavo pas dukrą į užsienį. Negali būti vertinamas apeliantės naudai ir jos nurodomas nesąžiningas elgesys, kai ji sąmoningai deklaruodavo mažesnius suvartotos elektros energijos kiekius, nei jie faktiškai būdavo. O aplinkybė, kad apeliantė savo bute turi ir elektrinę viryklę su orkaite, taip pat skalbyklę, niekaip nepatvirtina apeliantės nurodomų teiginių, kad ji šia buitine technika ėmė naudotis ar intensyviau naudotis tik po 2022 m. sausio 13 d. patikrinimo.

42.       Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakomybę turėtų prisiimti pati ieškovė, motyvuojant tuo, kad ieškovė nesugebėjo elektros ūkį valdyti deramai ir užtikrinti jo apsaugą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tiek pagal teisės aktus, tiek pagal šalių sudarytą sutartį, pati apeliantė yra atsakinga už elektros energijos apskaitos skydo, kuriame įrengta jos elektros energijos apskaita, būklę ir eksploatavimo saugumą (CK 6.383 ir 6.387 straipsnių 1 dalys, sutarties 3.4.5 papunktis).

Dėl nuostolių dydžio

43.       Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantė turėjo pareigą ginčyti žalos padarymo ieškovei faktą, taip pat su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog buto šildymui nebuvo naudojama krosnis.

44.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

45.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

46.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 9 393,18 Eur nuostolių dydį už be apskaitos sunaudotos elektros energijos kiekį, t. y. 55 939 kWh apskaičiavo remdamasi taisyklių, be kita ko, 131.12, 131.13, 132.14 papunkčių nuostatomis, pagal kurias ieškovė turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį už ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį (kaip slapto pobūdžio buitinio vartotojo veiką), pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas), kadangi patikrinimo metu buvo leista surašyti apeliantės bute buvusius elektros prietaisus. Apeliantė, nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo pareigą pateikti nuostolių dydį paneigiančius įrodymus, tačiau jų neteikė.

47.       Iš skundžiamos teismo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus apie apeliantės naudojamų elektros prietaisų veikimo trukmę per parą, faktiškai naudojamą didžiausią elektros galią ir faktinius apeliantės suvartotus elektros energijos kiekius nuo 2022 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl mažesnio ieškovei padarytos žalos dydžio, pagrįstai sprendė, jog ieškovės apskaičiuota žala dėl už neteisėtą elektros energijos vartojimą yra nenuginčyta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais.

48.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantės buto šildymui nebuvo naudojama krosnis. Nors pati apeliantė, teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, nurodė, kad butą šaltuoju metų laiku apšildo krosnimi ir šildytuvų nenaudoja, trečiasis asmuo S. N. B. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad apeliantės bute yra krosnis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent liudytojų V. K. ir T. M., ieškovės darbuotojų, 2022 m. sausio 13 d. atlikusių apžiūrą apeliantės bute, parodymais. Minėti liudytojai nurodė, kad verandoje buvo šilta, joje šildytuvas buvo įjungtas ir nesimatė jokių krosnies kūrenimo požymių, jis buvo apkrautas daiktais, malkų ar kitokio kieto kuro nesimatė. Liudytojas T. M. taip pat patvirtino, kad tokiu, kaip šis atvejis, visada atidžiai patikrina, ar yra kūrenama krosnimi, o į Veikiančių imtuvų sąrašą buvo įtraukti visi elektros energijos imtuvai (prietaisai) (tarp jų ir elektriniai šildytuvai), kurie buvo prijungti prie prailgiklių, įjungtų į slaptą, elektros energijos vartojimą neapskaitančią atšaką. Tuo tarpu trečiasis asmuo S. N. B. teismo posėdžio metu pati nurodė, kad pas apeliantę retai lankosi, duodama paaiškinimus ji nenurodė, kad patikrinimo dieną buvo užėjusi į apeliantės butą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens paaiškinimai dėl ginčo aplinkybių nelaikytini patikimais ir objektyviais. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti krosnis bute ir jo aplinka, malkos kieme ir sandėliuke, taip pat nepakankamos spręsti, kad apeliantės butas iki patikinimo 2022 m. sausio 13 d. buvo apšildomas tik (ar ir) krosnimi.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių, taip pat materialios teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai taikė jos, kaip vartotojos, kaltės prezumpciją, yra teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą apie visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos taikymo sąlygų egzistavimo, atsakovei nepateikus įrodymų šiai išvadai paneigti, ieškovės reikalavimas dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą priteisimo pagrįstai patenkintas pilna apimtimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07682 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 96 straipsniai).

53.       Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas