Civilinė byla Nr. 2A-1528-601/2016

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00652-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.8.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal  ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims A. B., UAB “Creditreform Lietuva“, “Swedbank” AB, institucija, teikianti išvadą byloje, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo:

• santuoką tarp ieškovės atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės;
• po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – S., atsakovui –S.;
• pripažinti 44/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
• Padalinti santuokoje įgytą turtą:

ieškovei A. S. po santuokos nutraukimo priteisti: 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, 12 615,85 Eur vidutinės rinkos vertės; transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vidutinės rinkos vertės. 

atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo priteisti: 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, 12 615,85 Eur vidutinės rinkos vertės; minkštą svetainės dalį - 600 Eur vidutinės rinkos vertės; televizorių – 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės; virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu - 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės; lauko pavėsinės ąžuolinius baldus - 300 Eur vidutinės rinkos vertės.

• Nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
• Pakeisti 2007-11-21 Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. priteisti turtu, o būtent atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu turtu – 1/2 dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 638/1276 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais (duomenys neskelbtini), Druskininkuose;
• Kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal 2012-05-07 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. prievole;

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Druskininkų  miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai           (t. 2, b. l. 124-132):

• santuoką, sudarytą 2005-10-13 tarp V. S. ir A. S. nutraukė dėl atsakovo V. S. kaltės.
• po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę S., atsakovui S..
• Padalino santuokoje įgytą turtą:

    ieškovei A. S., asmeninės nuosavybės teise priteisė - transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

    atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė: minkštą svetainės dalį; televizorių; virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu; lauko pavėsinės ąžuolinius baldus;

• priteisė ieškovei A. S. iš atsakovo V. S. 4 026 Eur turto pagerinimo išlaidų.
• nustatė nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą su motina ieškove A. S..
• pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. S. sūnaus S. išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-07-08) iki S. S. pilnametystės. Paskyrė ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja.
• Kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal 2012 m. gegužės 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
• Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
• Priteisė iš ieškovės 200 Eur žyminio mokesčio, 7 Eur pašto išlaidų, tokiu būdu viso 207 Eur valstybei, sumokant į VMI prie FM sąskaitą.
• Priteisė iš atsakovo V. S. 255 Eur žyminio mokesčio, 15,83 Eur pašto išlaidų, tokiu būdu viso 270,83 Eur valstybei, sumokant į VMI prie FM sąskaitą.
• Priteisė iš atsakovo V. S. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S. naudai.

2. Teismas nurodė, kad  atsakovas nesirūpina šeima, elgėsi priešingai šeimos interesams, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad 638/1276 žemės sklypas, 44/100 gyvenamasis namas, dalis kiemo statinių 2003-12-24 buvo įsigyti iki santuokos sudarymo atsakovo mainų sutarties pagrindu. Vertindamas turto pagerinimą teismas pažymėjo, kad namo dalyje atlikti gyvenamojo namo remonto darbai negali būti pripažįstami pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad ji sumokėjo dalies namo remontui 130 000 Lt. Teismas darė išvadą, kad 32 proc. arba 8 051,43 Eur pagerinus turtą negalima pripažinti, jog esminiai pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu ieškovės lėšomis ar darbu. Teismas laikė, kad šis turtas nepripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Laikydamas, kad darbai atlikti šalims gyvenant kartu abiejų lėšomis, sprendė, kad iš atsakovo priteistina 4 026 Eur suma (1/2 pagerinimo sumos). Teismas padalino santuokoje įgytą turtą. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Ieškovė prašė pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą 57,92 Eur dydžio išlaikymą ir kaip išlaikymą sūnui priteisti atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu ½ dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo. Teismas laikė, kad ieškovės nurodoma 600 Eur suma vaiko būtinoms reikmėms neatitinka pačios ieškovės teikiamų dokumentų. Ieškovė teikia teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie sūnui teikiamo išlaikymo dydį. Teismas sprendė, kad vaiko įprastinių poreikių patenkinimui ir būtinų išlaidų tiems poreikiams patenkinti reikia 350 Eur. Sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-11-12 įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir padidinti iki 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi  ieškovė nėra kreipusis dėl 2007-11-21 teismo įsakymu priteisti išlaikymo priverstinio vykdymo (nesikreipė į antstolį). Atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu. Prievolių ,,Swedbank“, AB vykdymą teismas laikė solidaria šalių prievole.

3. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei santuokoje įgyto turto ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 135-138).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo buvo prašoma ne padidinti priteisto išlaikymo dydį, o priteisti vaikui išlaikymą turtu. Teismas, padidindamas išlaikymo dydį ir parinkdamas išlaikymo formą periodinėmis išmokomis, neatsižvelgė, kad ji taikoma tik tada, kai šalis turi pastovias pajamas. Teismas turėjo pakeisti išlaikymo formą ir išlaikymą priteisti turtu, kadangi vaikui išlaikymas nebuvo mokamas ir nuo 2007-11-21 susidarė 5 560 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas turi tam tikro nekilnojamojo turto. Išlaikymo turtu formai pritarė ir Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Druskininkai, vaikas gimė ir jame gyvena, ieškovė kito būsto ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra dingęs, nerasta jo gyvenamoji vieta užsienyje, nurodytu nekilnojamuoju turtu nesirūpina ir visiškai nebendrauja su vaiku. Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, todėl vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, teismas galėjo nustatyti uzufruktą – teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenama patalpa iki sūnaus pilnametystės.
2. Nepagrįstai teismas 44/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai nepripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl investuotų į gyvenamojo namo remontą piniginių lėšų bei atliktų darbų masto. Turtas buvo pagerintas tiek ieškovės asmeninėmis lėšomis (gavus pinigų pardavus ieškovės asmeninį turtą, paveldėtus žemės sklypus), tiek santuokoje įgytomis bendromis lėšomis. Atsakovo įgytas labai prastos būklės turtas santuokoje iš esmės pagerintas. Į gyvenamojo namo remontą buvo investuota apie 37 560 Eur. Žemės sklypas taip pat buvo pastoviai dirbamas ir prižiūrimas, pasodinti vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir kt.  Faktą, kad buvo atlikti namo dalies pagerinimai, patvirtina fotonuotraukos, architekto A. P. 2016-02-03 pažyma ir kt., darbų mastas iš esmės pakeitė gyvenamojo namo prekinę išvaizdą bei vertę.  Nepagrįstai teismas vertina, kad namo vertė padidėjo tik 32 proc. Teismas buvo neaktyvus ir priimdamas sprendimą rėmėsi tik 2014-05-14 VĮ Registrų centro pažyma. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neneigė atliktų darbų masto. Tai, kad statybos darbams nebuvo gautas statybos leidimas ar Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti pakeitimai, nepaneigia  pačių remonto darbų atlikimo fakto bei apimties.
1. Atsakovas ir kiti proceso dalyviai atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė (t. 2, b. l. 148-149, 163-165).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

3. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės reikalavimo 44/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šalims šį turtą po ½ dalį. Apeliantė prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir patenkinti jos reikalavimą, nes teismas netinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį rėžimą reglamentuojančias teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4. Nustatyta, kad atsakovas V. S. 44/100 dalis gyvenamojo namo (toliau – turtas),  ir 638/1276 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, įgijo 2003 m. gruodžio 24 d. mainų sutarties pagrindu. Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini).

5. Apeliantė nurodo, kad atsakovo įgytas turtas buvo itin prastos būklės, todėl po santuokos sudarymo iki 2011 m. turtas buvo iš esmės pagerintas (rekonstruotas ir remontuotas). Pagerinimo darbai atlikti tiek ieškovės asmeninėmis lėšomis (2004 m. balandžio 26 d. parduoti pajai, 2008 m. kovo 8 d. parduoti paveldėti žemės sklypai), tiek santuokoje įgytomis piniginėmis lėšomis su atsakovu (darbo užmokestis ir pan.), tiek darbu prisidedant apeliantės giminaičiams (V. J., R. K.). Statybos metu buvo išleista apie 37 560 Eur, t. y. įrengta gyvenamojo namo šildymo sistema, židinys, įrengtas oro cirkuliacinis siurblys, įmontuota šildymo kapsulė, išvedžioti namo šildymo latakai, įvesta elektros instaliacija, kanalizacija, pakeisti visi santechnikos įrenginiai ir vamzdynai, įdėti namo langai, įstatytos durys, įrengtos lubos, atliktas pilnas lubų, sienų glaistymas, tinkavimas, dažymas, išklotos grindys (parketas, plytelės), apšiltintas namas, atlikta namo fasado apdaila, panaikinta dalis langų, pakabinti lauko stogeliai, sutvarkytas sklypas (sklypas sukeltas, pasodinta žolė, gėlės vaismedžiai, sudėtos trinkelės), pastatyta pavėsinė, įrengtas šiltnamis ir malkinė, pastatyta tvora, įrengtas šulinys, baseinas. Atlikus gyvenamojo namo pagerinimo darbus, gyvenamojo namo vertė ženkliai padidėjo.

6. CP 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

7. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).

8. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad turtas nebuvo pagerintas iš esmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės nurodomų statybos darbų kiekiu (mastu), nes tą patvirtina: 1) apklausti byloje liudytojai V. J., R. K., T. R., 2) pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kaip atrodė turtas ir žemės sklypas iki atliktų pagerinimų ir po jų, t. y. iš esmės skiriasi (t. 1, b. l. 127-137), 3) architekto A. P. atlikti architektūriniai tyrinėjimai, iš kurių matyti, kad pertvarkymų metu virtuvė, buvusi patalpoje 1-4, perkelta į patalpą 1-5, kuri apjungta su svetaine, demontuojant esamas pertvaras, likviduotos patalpos 1-2, 1-3 (WC ir vonios patalpa), jų plotas prijungtas prie patalpos 1-4, suformuotame plote įrengtas kambarys, 1-1 patalpos koridoriaus dalyje, užmūrijant duris į priestatą bei sumontavus pertvarą ir būtinus sanitarinius prietaisus, įrengtas sanitarinis mazgas, priestatas veranda prijungtas prie gyvenamojo namo, nes dabar ši patalpa tarnauja kaip pagrindinis įėjimas, dalis angų (2 langų ir 5 durų) yra užmūrytos, įrengtos dvi naujos angos durims, buvusios krosnies vietoje prie esamo dūmtraukio sumontuotas židinys, visose patalpose atliktas paprastas remontas, langai pakeisti į PVCH konstrukcijos langus. Nors apeliantė nepateikė į bylą įrodymų apie medžiagų įsigijimą, apmokėjimą už darbus, turto vertės pasikeitimą po pagerinimo (turto vertinimo ataskaita ir pan.), darytina išdava, jog esantys byloje įrodymai yra pakankami pripažinti, kad turto pertvarkymas (remontas) iš esmės pakeitė ir pagerino turto būklę, tuo žymiai padidindamas šio turto vertę. Pažymėtina, kad vien jau žemės sklypo sutvarkymas (iš esamos į dabartinę būklę), neabejotinai padidina turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis apie masinį vertinimą sprendė, jog turto vertė po remonto padidėjo 8 051,43 Eur, nes atliekant masinį vertinimą nėra individualizuojamas (vertinamas) konkretus objektas, t. y. iš esmės nėra įvertinamas turto pertvarkymas, remontas (jo kokybė ir pan.).

9. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), pripažįstant, kad 44/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalinant šį turtą šalims (A. S. ir V. S.) po ½ dalį. Teismo sprendimo dalis dėl 4 026 Eur turto pagerinimo išlaidų apeliantei priteisimo panaikintina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

10. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-07-08 ) iki S. S. pilnametystės.
11. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo priteisti sūnui S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą turtu, t. y. 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo ir 638/1276 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nes atsakovas yra išvykęs, nėra jokių duomenų apie jo darbovietę, gaunamas pajamas, susidaręs didelis (2016 m. kovo 1 d. – 7 345,85 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
12. Nustatyta, kad atsakovas (vaiko tėvas) 2014 m. liepos 1 d. yra deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, nustatyti jo gyvenamosios vietos nepavyko, duomenų apie jo galimą buvimo vietą, darbą nėra. Lietuvoje atsakovas turi turto: 1) 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo ir 638/1276 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkai, 2) 63/270 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 3) 13/58 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 4)10/44 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. Apeliantė dirba Lietuvoje, darbo užmokestis apie 715 Eur, jai priteista transporto priemonė Audi A4 Avant bei 1/2 dalis 44/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas (padidindamas) išlaikymą dukrai po 175 Eur kas mėnesį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010). Be to pažymėtina, kad dėl priteisto išlaikymo dydžio, apeliantė skunde nenurodė jokių motyvų, t. y. iš esmės sutiko su nustatyto išlaikymo dydžiu (175 Eur), nesutiko su nustatyta išlaikymo forma.

15. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu, atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, išlaikymo priteisimas turtu nėra geriausiai atitinkantis vaiko interesus, nes priteisus vaikui prašomą turtą, iš kurio nebus galima gauti pajamų, realiai vaikas ir toliau negaus, reikalingo tenkinti jo kasdienius poreikius, išlaikymo. Priteisus vaikui išlaikymą turtu, atsiras vaikui papildomos išlaidos, t. y. turto išlaikymo išlaidos, kurias apeliantė, esant atsakovui turto savininkui, gali prisiteisti iš atsakovo. Be to, priteisus vaikui išlaikymą prašomu turtu, atsakovas netektų vienintelio gyvenamojo ploto, kas pažeistų atsakovo interesus. Pažymėtina ir tai, kad prašomo priteisti turto vertė šiai dienai (pagal VĮ Registrų centro duomenis - 1/2 dalies 44/100 dalių gyvenamojo namo – 15 752 Eur, o 638/1276 dalių žemės sklypo – 29 400 Eur) yra žymiai didesnė, negu visa (24 495,85 Eur) vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis išmokomis (po 175 Eur per mėnesį) mokėtina suma (17 150 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimas (7 345,85 Eur), todėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas taip, kaip to prašo apeliantė, be kita ko, būtų neproporcingas bei pažeistų principą, pagal kurį tėvams tenka prievolė teikti išlaikymą lygiomis dalimis. Suprantama, jog šiuo metu atsakovas neteikia išlaikymo ir nėra galimybės jį gauti periodinėmis išmokomis kas mėnesį dėl nežinojimo apie atsakovo buvimo vietą, jo darbą, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto (3 žemės sklypai, be jau aptarto), į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas (kaip nustatyta šios teisės apeliantė nesiekė įgyvendinti) ir tokiu būdu gali būti gautos lėšos vaiko išlaikymui.
17. Pasikeitus byloje aplinkybėms (padidėjus įsiskolinimui; nesant galimybės parduoti atsakovo turto, ar jo esant nepakankamai; nustačius, jog atsakovas nesiruošia grįžti į Lietuvą gyventi ir pan.) apeliantė turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo tiek formos, tiek dydžio pakeitimo.
18. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 3.192 str., 3.201 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliantės skundą turtinio reikalavimo dalyje (už kurį mokėtinas žyminis mokestis), už jį ir už reikalavimą nutraukti santuoką (kuris taip pat patenkintas) pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas mokėtinas 551,48 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Kadangi apeliantė yra sumokėjusi 100,64 Eur šio žyminio mokesčio, jai iš atsakovo priteistina 100,64 Eur. Likusioje dalyje (450,84 Eur) apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 1, b. l. 141-142), todėl ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo sumokėti 378,48 Eur žyminį mokestį (nuo 12 615,85 Eur ginčijamos turto vertės), tačiau yra sumokėjusi tik 100 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies atleista (t. 2, b. l. 145), todėl iš atsakovo apeliantei priteistina 100 Eur, o valstybei – 278,48 Eur. Subendrinus šias priteistinas bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovo apeliantei priteistina 200,64 Eur, o valstybei – 729,32 Eur.
20. Įvertinus ieškiniu pareikštų reikalavimų kiekį ir mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys patenkintas 80 proc. (iš dalies patenkintas išlaikymo priteisimo dalyje), todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos abiejų instancijų teismuose. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (33,49 Eur) priteistinos valstybei: iš apeliantės – 6,67 Eur, iš atsakovo – 26,82 Eur. Apeliantės patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme už advokato teisines paslaugas (1 529 Eur) priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo apeliantei priteistina 1 223,20 Eur.
21. Subendrinus visas priteistinas bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovo apeliantei priteistina 1 423,84 Eur, iš atsakovo valstybei – 756,14 Eur, iš apeliantės valstybei – 6,67 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo iš dalies pakeisti:

• pripažinti 44/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
• pripažinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į ½ dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose;
• panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteista 4 026 Eur turto pagerinimo išlaidų.

Pakeisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti taip:

• priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 423,84 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų;
• priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 756,14 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų;
• priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,67 Eur (šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

                                                        Nijolia Indreikienė

                                                                      Virginija Lozoraitytė