Pranešėjas S. Katauskas Baudž. byla Nr. 1A-811-360/2011
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 32-1-00355-09
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.2.; 2.4.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Albinos Pupeikienės,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,
nuteistajam A. T.,
gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 str. 1 d. – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras veikas paskirtas bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu iš A. T., Z. K. naudai priteista 1357 Lt žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, be to neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Jis, 2009 m. gegužės 17 d., 24.00 val. - 2009 m. gegužės 18 d., 00.25 val., Klaipėdos m., adresu (duomenys neskelbtini), per neužrakintas buto duris patekęs ir tokiu būdu įsibrovęs į nukentėjusiajai Z. K. priklausantį butą, iš jo pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą – 690 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson Z770“, 207 Lt vertės magnetofoną „Sony“, du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 300 Lt (vieno vertė - 150 Lt), 170 Lt vertės auksinį žiedą, 154 Lt vertės auksinį žiedą, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 483 Lt, du šarvuotų durų raktus, kurių bendra vertė 240 Lt, tris 10 Lt vertės durų raktus, kurių bendra vertė 30 Lt. Tokiu būdu, A. T. pagrobė nukentėjusiajai Z. K. priklausantį turtą, kurio vertė 2274 Lt.
Be to, A. T. 2009 m. gegužės 17 d., 24.00 val. - 2009 m. gegužės 18 d., 00.25 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris patekęs ir tokiu būdu įsibrovęs į nukentėjusiajai Z. K. priklausantį butą, pagrobė R. N. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB “Hansabankas“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, A. T. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog nesutinka, jog jo veiksmai buvo kvalifikuojami kaip įsibrovimas į butą. Teigia, jog nusikaltimo įvykdymo vakarą buvo pas Z. K. namuose ir su ja vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo jis su nukentėjusiąja ir mažamečiai vaikai. Alkoholinius gėrimus vartojo iki 00.00 val., po to nukentėjusioji Z. K. nuėjo miegoti ir tik tuomet jam kilo mintis apvogti ją. Apelianto manymu, nukentėjusioji Z. K. davė melagingus parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu ji neminėjo, jog jos bute buvo kažkokia pažįstama moteris ir po to ji ją išėjo palydėti. Apeliantas A. T. nesutinka su nukentėjusiosios teigimu, jog kai ji išėjo parsivesti savo šuns, tuo metu jis įsibrovė į jos butą ir ją apvogė. Nurodo, jog negalėjo žinoti kelintą valandą nukentėjusioji išeis iš namų ir paliks savo buto duris atrakintas, be to su ja kartu gyvena ir jos duktė. Neneigia savo kaltės, jog įvykdė vagystę, tačiau nurodo, jog pati nukentėjusioji jį įsileido į butą ir tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įsibrovimas.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. T. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad pavogė nukentėjusiosios daiktus iš buto, tačiau apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 2 d. Tvirtina jo veiksmuose nesant buto įsibrovimo požymių, kas, nuteistojo manymu, leidžia jo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d., tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Iš dalies paties nuteistojo A. T. parodymais, kur jis patvirtino pagrobęs nukentėjusiosios daiktus, nukentėjusiosios parodymais, apžiūros protokolu (b.1.5.), daiktų pateikimo protokolu (b. 1. 11, 17, 18, 21, 24, 27), lombardo kvitu (b. 1. 16).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai visų minėtų įrodymų pagrindu konstatavo A. T. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir jo veiką perkvalifikuoti nėra jokio teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji parodė, jog ji nusikaltimo įvykdymo dieną apie 24.00 val. išėjo į lauką palydėti draugės ir tuo pačiu parsivesti šuns, o buto duris paliko neužrakintas. Ryte prabudusi pastebėjo, jog nebėra mobilaus ryšio telefono, auksinių papuošalų – keturių žiedų, grandinėlės, magnetofono, raktų, banko kortelės. Nukentėjusioji nuo pat pradžių parodė, jog dėl įvykdytos vagystės įtarusi A. T., kadangi kažkas jai minėjo, jog tą vakarą matė A. T. netoli jos namų, o ji su nuteistuoju ne tik yra anksčiau bendravusi, bet kurį laiką jis ir gyveno jos namuose.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nakties metu (apie nuo 24.00 val. iki 24.25 val.) atidaręs neužrakintas duris, neteisėtai (be kliūčių) pateko į svetimą butą, t. y. įsibrovė į patalpą ir užvaldė svetimą turtą, kurio vertė 2274 Lt. Nors nuteistasis A. T. neigė įsibrovęs į butą, ir ginčija veikos kvalifikaciją, tačiau jo veiksmai atitinka būtent BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog buto gyventoja išėjusi iš namų, įėjo į svetimą butą ir neteisėtai pasisavino jame buvusį turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajai. Dėl to nuteistojo A. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą - butą.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų dėl daiktų pagrobimo aplinkybių tikrumu, kadangi nukentėjusiosios Z. K. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir išsamūs. Nenustatyta, jog nukentėjusioji turėtų pagrindą duoti A. T. kaltinančius parodymus ir iš anksto prieš duodama parodymus, būtų apgalvojusi kaip pasunkinti nuteistojo padėtį.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, jog nuteistasis į butą įsibrovė su tikslu įvykdyti vagystę, o tai neigia galimai siekdamas atsakomybės sušvelninimo, kad vagystė nebūtų kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., kaip įvykdyta įsibrovus į patalpą.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. T. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į butą, ir teisingai už šią veiką paskyrė jam bausmę, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Teisėjai Aurelija Sadauskaitė
Albina Pupeikienė