Byla Nr. TS-84-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35433-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 13 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 93-156 netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis K. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 93-156 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam yra visos galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, po galimo lygtinio paleidimo jis bus įdarbintas. Mano, kad jo atveju visi bausmės tikslai jau yra pasiekti, tolesnis jo laikymas pataisos įstaigoje yra beprasmis, nes Komisija jam nustato tokias socialinės reabilitacijos priemones, kurių jis negali įvykdyti. Darbo pataisos įstaigoje susirasti neįmanoma, kadangi dėl karantino pusė buvusios gamybos sustabdyta, be to, jis negali dengti finansinių įsipareigojimų, nes negalėdamas įsidarbinti, negaus atlygio už darbą. Jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, o kokia gali būti neatlikta bausmės dalis – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nenurodoma, todėl neanalizuotina ir juo labiau negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų.
Skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) birželio 29 d. nutarimu Nr. 93-156 nutarta netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 52 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t .y. pozityvaus užimtumo priemonės dalyvauja tik epizodiškai, plano vykdymo laikotarpiu neįsidarbino, darbo pobūdžiui išrankus. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 7 kartus, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi ieškinių; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas bendrininkų grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėn. 13 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d.).
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimu netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 25 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo K. V. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam K. V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytą bausmės dalį.
Nuteistasis K. V. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, K. V. nustatoma vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, K. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris buvo padarytas praėjus vos dešimčiai mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, nuteistasis taip pat atliko ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia K. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, K. V. yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plano, kuriame nuteistajam buvo numatyta ieškoti galimybės dirbti pataisos įstaigoje, ieškoti galimybės dengti civilinį ieškinį, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. plano vykdymo laikotarpiu nuteistasis neįsidarbino, kadangi darbo pobūdžiui yra išrankus, civilinio ieškinio nedengia, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse tik epizodiškai. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami K. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėta kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi ieškinių; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas bendrininkų grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus K. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; yra linkęs veikti greitai, neapgalvotai, neapsvarstant veiksmų pasekmių; nemato skirtumo tarp problemų, kurios yra paviršutiniškos ir lengvai išsprendžiamos ir tarp rimtų problemų, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai; vis kartoja tas pačias klaidas, negeba rasti alternatyvių būdų problemų sprendimui; pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas; suvokia, jos siekdamas prisitaikyti visuomenės privalo laikyti nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekė koreguoti savo elgesio atsižvelgdamas į juos, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo keturiais balais, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (27 svertiniai balai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama K. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo K. V. skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 93-156 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 93-156 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Arūnas Purvainis