Civilinė byla Nr. e2YT-13605-1203/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01736-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.16.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., J. Š., Č. R., Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjos pareiškimu prašo tikslu priimti palikimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos P. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
1.1. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė P. B., kuri savo sūnumi Z. B. (pareiškėjų tėvu) gyveno (duomenys neskelbtini). P. B. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
1.2. Paaiškino, kad po P. B. mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, o būtent: miško sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,9400 ha, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1500 ha, esantys (duomenys neskelbtini).
1.3. Nurodė, kad po P. B. mirties liko taip pat namų apyvokos reikmenys, baldai, buitinė technika, žemės dirbimo įrankiai, jos asmeniniai daiktai, drabužiai, dokumentai, juvelyriniai gaminiai, santaupos. Po P. B. mirties jos sūnus Z. B. liko gyventi toje pačioje sodyboje Drublionių kaime. Z. B. nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyveno toje pačioje sodyboje iki savo mirties.
1.4. Motyvavo, kad Z. B. naudojosi ir rūpinosi visais sodyboje buvusiais pastatais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika. Jo žinioje liko žemės dirbimo įrankiai, mirusios motinos asmeniniai daiktai, papuošalai, drabužiai, dokumentai, santaupos. Po P. B. mirties Z. B. rūpinosi visais sodyboje esančiais paprastais ir žemės bei miško sklypais: šienavo žolę aplink gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėjo sodą, augino gyvulius, kiekvienais metais pasirūpindavo malkomis namo šildymui.
1.5. Pareiškėja pažymi, kad nors po P. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau faktiškai Z. B. priėmė savo mirusios motinos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, juo naudotis, o tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (b. l. 1–4).
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 34–37).
3. Suinteresuotas asmuo J. Š. el. laiške nurodė, kad neturi pretenzijų, nepretenduoja į turtą (el. b. l. 42).
4. Suinteresuotas asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad Z. B. aktyviais veiksmais ir įstatymo nustatytu terminu priėmė P. B. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (el. b. l. 46–49).
5. Suinteresuotas asmuo E. B. el. laiške nurodė, kad neturi pretenzijų (el. b. l. 58).
6. Suinteresuotas asmuo Č. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
7.1. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Z. B. dukra (el. b. l. 7);
7.2. R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Z. B. dukra (el. b. l. 9);
7.3. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad P. B. nuosavybės priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)Išrašuose pažymėta, kad daiktinės teisės neįregistruotos (el. b. l. 14–18);
7.4. Iš (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad P. B. palikimo niekas nepriėmė (el. b. l. 19);
7.5. Iš (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono 1–ojo notaro biuro notarės A. M. liudijimo matyti, kad po Z. B. mirties palikimą priėmė D. B. ir R. B. (el. b. l. 20);
7.6. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad Z. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirė ištuokoje. Vaikai: D. B. gimė (duomenys neskelbtini), R. B. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12);
7.7. 2025 m. rugsėjo 19 d. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad P. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis J. B. gimė (duomenys neskelbtini). Vaikai: L. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Č. R. gimė (duomenys neskelbtini) J. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Z. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10).
8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
9. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Z. B. yra palikėjos sūnus, kuris paveldi pagal įstatymą kaip palikėjos vaikas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos nurodė, kad po Z. B. motinos P. B. mirties Z. B. perėmė palikėjai priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra, šienavo žolę aplink gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėjo sodą, augino gyvulius, kiekvienais metais pasirūpindavo malkomis namo šildymui. Jokių ginčų dėl palikėjos P. B. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus Z. B., niekas kitas į palikėjos P. B. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, pareiškėjos prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad Z. B. po savo motinos P. B. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti motinos P. B. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
12. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos P. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė Z. B., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Robertas Ročys