Administracinė byla Nr. eI3-289-362/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01529-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3;55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant atsakovui V. P., jo atstovams advokatams J. B., M. Ž.,

nedalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. P. dėl išmokėtos paramos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :        

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 70 358,54 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. balandžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėja nurodė, kad NMA 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-3 „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas V. P. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą (Sprendime nurodyta skolos suma yra 70 413,07 Eur, tačiau 2020 m. kovo 2 d. buvo atliktas dalinis (54,53 Eur) skolos sudengimas su kitomis išmokomis, todėl galutinė skolos suma yra 70 358,54 Eur). Sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. BRK-813. Atsakovas Sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. 

Nurodė, kad NMA gavo atsakovo 2011 m. birželio 30 d. paraišką Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – Paraiška). 2012 m. sausio 19 d. sudaryta paramos sutartis Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią skirta
97 681,59 Eur paramos suma. Pagal Paramos sutartį ir 2013 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 1 (patikslintos investicijos ir jų kiekiai) atsakovui suteikta parama viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai, stovyklavietėms, poilsiavietėms įrengti ir gerinti (įrengta informacinis stendas (1 vnt.), lauko tualetas (1 vnt.), laužavietė (1 vnt.), mediniai atrakcionai (4 vnt.), pavėsinė (1 vnt.), rekreaciniai pažintiniai takai (2 826 m2), stalai (7 vnt.), suolai (10 vnt.), šiukšlių dėžės (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelė (109 m2) ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti (rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintam projektui, miškotvarkos projektui). Pagal Paramos sutarties 1.1 p. atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paraiška įvertinta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis  bei Administravimo taisyklėmis. NMA, įtarusi Projekto pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 ,,Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. SKP-409), kuriame nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. buvo pateikta UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 33, kurioje pažymėta, kad atsakovo įsigytų įrengimo darbų kaina viršijo rinkos kainą (1 413 m rekreacinių takų, aiškinamojo stendo (1 vnt.), lauko tualeto (1 vnt.), laužavietės (1 vnt.), medinių atrakcionų (4 vnt.), pavėsinės (1 vnt.), suolų (10 vnt.), šiukšlių dėžių (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelės (109 m2) 80 827,41 Eur. NMA, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Sprendimu Nr. SKP-409 taikė sankciją – išmokėtos 72 744,71 Eur paramos sumos susigrąžinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3313-822/2019 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2926-789/2018, kuriuo buvo panaikintas NMA Sprendimas Nr. SKP-409. NMA, vykdydama LVAT nutartį, 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. BRK-1854 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo“ informavo atsakovą apie LVAT nutarties vykdymą. Teisės aktai numato NMA teisę iš naujo administruoti pareiškėjų paraiškas ir priimti sprendimus dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo. Pažymėjo, jog Administravimo taisyklių 5.9 p. nustatyta, kad „Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą“. Pažymėjo, kad panaikintame Sprendime Nr. SKP-409 kaip vienu iš įrodymų buvo remtasi 2015 m. liepos 30 d. pateikta UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 33 (toliau – Ataskaita Nr. 33). Nei VAAT, nei LVAT nepripažino Ataskaitos Nr. 33 kaip netinkamo įrodymo, todėl NMA, priimdama Sprendimą, pagrįstai įvertino ir rėmėsi Ataskaitos Nr. 33 duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad vykdydama LVAT nutartį NMA neprivalo priimti priešingo sprendimo, nei kad buvo priimtas ankščiau. LVAT nutartyje nurodyti panaikintojo NMA Sprendimo Nr. SKP-409 trūkumai – informacijos apie nepriklausomus UAB „Civitta“ ekspertus trūkumas, neatsižvelgta į teritorijos ypatumus, informacijos apie kainų apskaičiavimą / apskaičiavimo pagrindimą trūkumas. Sprendime NMA pateikė tiek išsamią informaciją apie nepriklausomą ekspertą, tiek detalius apskaičiavimus, taip pat nurodo atliktą savarankišką investicijų kainų vertinimą. NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi visa tyrimo metu surinkta informacija, nepriklausomų ekspertų išvadomis, atsakovo iniciatyva pateiktais duomenimis bei dokumentais, LVAT nutartimi, Paramos sutartimi, mokėjimo prašymais bei kartu su jais pateiktais dokumentais. Vykdydama LVAT nutartį NMA 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į UAB ,,Civitta“ ir paprašė pateikti papildomus paaiškinimus. UAB ,,Civitta“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė paaiškinimą dėl ekspertinio konsultavimo Ataskaitos Nr. 33. Pažymėjo, kad teisės aktai neriboja NMA pakartotinio kreipimosi į nepriklausomus ekspertus, o teismų praktikoje suformuota, kad NMA turi teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Pažymėjo, jog NMA gali remtis ir tomis pačiomis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis – LVAT konstatavo, kad, pašalinus iš skundžiamo sprendimo ankstesnio teismo nurodytus NMA padarytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimus, naujai priimtas sprendimas (pašalinus trūkumus) laikomas teisėtu ir pagrįstu (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019). NMA, atsižvelgusi į LVAT nutartyje nurodytus sprendimo Nr. SKP-409 trūkumus, kreipėsi į UAB ,,Civitta“ dėl Ataskaitos Nr. 33, įvertino UAB ,,Civitta“ pateiktą paaiškinimą, su kuriuo pateikti analogiškų ar panašių investicijų komerciniai pasiūlymai rinkos kainai nustatyti, nurodė, koks metodas konkrečioms investicijoms buvo taikomas ir kaip buvo apskaičiuota vidutinė darbų rinkos kaina, paaiškino, kad teritorijos ypatumai Ataskaitos Nr. 33 vertinimo metu buvo įvertinti, įvertino UAB ,,Civitta“ papildomą paaiškinimą dėl rekreacinio tako dalies, savarankiškai įvertino tiek nepriklausomų ekspertų, tiek A. B. išvadas ir laikosi pozicijos, kad atsakovo investicijų (rekreacinių takų, aiškinamojo stendo, lauko tualeto, laužavietės, medinių atrakcionų, pavėsinės, stalų, suolų, šiukšlių dėžių) kaina, deklaruota sutartyse ir mokėjimo prašymuose (107 275,25 Eur), viršija rinkos kainą 78 768,64 Eur. Apžvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją matoma, kad atsakovas pažeidė Administravimo taisyklių 3 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punktą, 23.1 punktą, Paramos sutarties 4.6 punktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytinos Administravimo taisyklių 197.3.14 p. nuostatos, kuriose nurodyta, paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, pareiškėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, bei 197.3.15 p. nuostatos, kuriose teigiama, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, jeigu NMA, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Pažeidimų administravimo taisyklių 17 p. numatyta, kad „sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui“. Šiuo atveju NMA atsakovo kainų padidinimą vertina remdamasi proporcingumo principu ir susigrąžina tik tą paramos dalį, kuri apskaičiuota kaip padidinta kaina. Atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyta, kad kainos padidintos, NMA neturi teisinio ar faktinio pagrindo neskirti dalies paramos susigrąžinimo sankcijos, kadangi priešingas elgesys reikštų NMA teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad NMA turi priimti naują sprendimą sumažinti paramą pagal mokėjimo prašymus ta dalimi, kuri vertinta 2015 m. lapkričio 27 d. NMA sprendime Nr. SKP-409 (t. y. nebuvo nustatytas kainos viršijimas dėl stalų ir už jį nebuvo taikyta sankcija) ir kuri viršija rinkos kainas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.14, 197.1.15 p. bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 p., turi būti susigrąžinama išmokėta 70 413,07 Eur paramos sumos dalis (96 547,77 Eur (išmokėta) – 26 134,70 Eur (tinkama finansuoti, įskaitant visą deklaruotą stalų kainą) = 70 413,03 Eur). NMA, vadovaudamasi ekspertinio vertinimo metu surinktais duomenimis, UAB ,,Civitta“ pateiktu paaiškinimu, papildomu paaiškinimu, nustatė, kad minėtų investicijų rinkos kaina yra 28 506,61 Eur, prie šios sumos pridedama visa atsakovo deklaruota stalų kaina, t. y. pridedama 531,94 Eur už stalus (atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitoje Nr. 33 stalų rinkos kainos viršijimas nepažymėtas, 2015 m. lapkričio 27 d. NMA priimtame Sprendime Nr. SKP-409 sankcija už stalų kainos viršijimą netaikyta), pritaikius 90 proc. paramos intensyvumą – 26 134,70 Eur ((28 506,61 Eur + 531,94) x 90 proc. paramos intensyvumas = 26 134,70 Eur). Su vertintomis investicijomis deklaruota 107 275,30 Eur suma, pritaikius 90 proc. paramos intensyvumą išmokėta – 96 547,77 Eur (107 275,30 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 96 547,77 Eur). 

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 p. nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžta Reglamento Nr. 65/2011 5 str. Atsižvelgdama į tai, NMA priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovui taikoma sankcija – 70 358,54 Eur Eur paramos susigrąžinimas. Apie priimtą Sprendimą atsakovas informuotas lydraščiu, kuriame nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 p. ir 15.1 p., nuo 2020 m. balandžio 26 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo negrąžintos 70 358,54 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 p. nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Atsižvelgdami į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašo teismą iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai. 

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo baustas pagal įstatymą arba išteisintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose non bis in idem principas yra pripažįstamas, o jo taikymo praktika išplėtota. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad už įvairius pažeidimus ūkio subjektams skiriamos ekonominės sankcijos pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pastebėjęs, kad ekonominė sankcija tam tikrai atvejais gali būti prilyginama kriminalinei bausmei, atsižvelgiant į jos griežtumą ir taikomos sankcijos dydį. 2015 m. lapkričio 27 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. SKP-409, kuriuo V. P. asmeniškai buvo pritaikyta 72 744,71 EUR dydžio sankcija. 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. SKP-3, kuriuo V. P. asmeniškai buvo pritaikyta 70 413,07 EUR dydžio sankcija. Abu paminėti sprendimai buvo pagrįsti LR Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 197.3.14 ir 197.1.15 papunkčiais. Administravimo taisyklių trečiasis skirsnis vadinasi Sankcijos. Atitinkamai Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad Pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. V. P. asmeniškai paskirtų sankcijų dydis (daugiau nei 70 000 EUR) gerokai viršija už sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos teismų praktikoje skiriamų baudų vidutinius dydžius. Agentūra nereikalauja jai padarytos žalos atlyginimo, nereikalauja taikyti sutartinės atsakomybės, nesiekia taikyti restitucijos - Administravimo taisyklių 197 punktu skiriamomis sankcijomis pareiškėjai yra baudžiami už vienus ar kitus padarytus pažeidimus, o sankcijų dydis yra siejamas su paramos dydžiu (analogiją galima surasti praktiškai visose srityse, kur asmenims yra skiriamos ekonominės sankcijos/baudos). Sprendimai dėl ekonominės sankcijos paskyrimo taip pat grindžiami Pažeidimų administravimo taisyklių (patvirtintos 2010-02-05 LR Žemės ūkio ministro įsakymu 3D-80) 17 p., kuriame nurodyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Aukščiau išdėstyta aiškiai pagrindžia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros paskirta ekonominė sankcija atitinka administracinės nuobaudos prigimtį, todėl pareiškėjas, kaip nurodo pati Agentūra savo sprendimuose, paskirta ekonomine sankcija yra baudžiamas už padarytą teisės pažeidimą.

Tiek 2015 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu Nr. SKP-409, tiek 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu Nr. SKP-3 (Pakartotinis sprendimas) ta pati ekonominė sankcija V. P. yra taikoma už tą patį tariamą pažeidimą. Šį faktą neabejotinai patvirtinta ne tik tapatus Sprendimo ir Pakartotinio sprendimo turinys, teisinis ir faktinis pagrindai, bet ir tai, kad Agentūra Pakartotiniame sprendime įrodinėja savo teisę priimti pakartotinį sprendimą ir nustatyti ekonominę sankciją tam pačiam asmeniui, už tą patį pažeidimą ir tuo pačiu pagrindu (Pakartotinio sprendimo 2 lapas, 5-7 pastraipa; 3 lapas, 1-2 pastraipa). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. (Nr. A-3313-822/2019) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutine ir neskundžiama nutartimi panaikinus Sprendimą ir juo paskirtą ekonominę sankciją V. P., Agentūra priėmė Pakartotinį sprendimą kuriuo už tą patį tariamą teisės pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją tam pačiam V. P.. Tokiu būdu, Agentūra ne tik pamynė gero viešojo administravimo principus ir sukūrė į jokius teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus netelpantį nesibaigiančio proceso ir nepagarbos teismams precedentą, tačiau ir aiškiai pažeidė non bis in idem principą, kuriuo yra draudžiama pakartotinai bausti asmenį už tą patį pažeidimą. Agentūros priimami sprendimai neturi vykdomosios galios, o jų teisinė reikšmė nėra sureguliuota teisės aktais. Tai lemia, kad tik teismas gali nuspręsti ar Agentūros reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju, Agentūra reikalauja priteisti iš V. P. tariamą skolą, kuri susidarė Pakartotiniu sprendimu paskyrus pakartotinę ekonominę sankciją. Pareiškėjo skundo tenkinimas reikštų non bis in idem principo ir atitinkamai LR Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą ir tai yra pagrindas jį atmesti nepaisant to, kad Pakartotinio sprendimo ginčijimo klausimas atskirai nėra sprendžiamas. Neginčijant Agentūros teisės iš naujo administruoti paraiškas ir priimti vienus ar kitus sprendimus, teisės aktuose nėra nurodytos teisės iš naujo nagrinėti tą patį teisės pažeidimą ir iš naujo skirti sankciją, kai dėl to kilęs ginčas buvo išspręstas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu/nutartimi. Tokia teisė nėra numatyta jokiame teisės akte (juo labiau poįstatyminiame) ir jokiai institucijai. Šiuo atveju, 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi (Nr. A-3313-822/2019) V. P. skundas buvo patenkintas ir Agentūros Sprendimas dėl sankcijos V. P. paskyrimo buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiu būdu, ginčas tarp Agentūros ir V. P. dėl ekonominės sankcijos skyrimo už konkretų tariamą teisės pažeidimą buvo išspręstas. Agentūra nebuvo įpareigota ir juo labiau jai nebuvo suteikta teisė iš naujo vertinti situaciją ir priimti naują sprendimą dėl sankcijos skyrimo V. P. atžvilgiu. Teismų praktikoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) savybės: 1) teismo sprendimo/nutarties privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo/nutarties prejudicinė galia. Kiekviena iš šių savybių sudaro savarankišką pagrindą atmesti Agentūros skundą ir/ar apskritai nutraukti bylą. Tiek Pakartotinis sprendimas, tiek Agentūros reikalavimas teismui šioje byloje prieštarauja įstatymo galią turinčiai įsiteisėjusiai teismo nutarčiai (2019 m. kovo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismu nutarčiai Nr. A-3313-822/2019), todėl yra atmestinas. Sprendimo ir Pakartotinio sprendimo dalykas ir pagrindas yra tapatus. Kadangi priteisti skolą pareiškėjas reikalauja remdamasis Pakartotiniu sprendimu, šioje byloje suformuotas ginčo dalykas ir pagrindas yra tapatus tam, kuris buvo suformuotas nagrinėjant ginčą dėl Sprendimo teisėtumo. Ginčas tarp Agentūros ir V. P. dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra išspręstas
2019 m. kovo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Nr. A-3313-822/2019), todėl teismo žinioje esanti savo esme ir turiniu tapati byla (Nr. eI3-7516-362/2020) tarp tų pačių šalių yra nutrauktina. Atsakovo įsitikinimu, Agentūros piktnaudžiavimo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo atveju, asmuo neprivalo skųsti kiekvieno formalaus neteisėto veiksmo ir atitinkamai tokių veiksmų neapskundimas neatima iš asmens teisės vėliau gintis nuo jų teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe reikalaujant atmesti skundą, kuris paduotas piktnaudžiaujant ir pažeidžiant įstatymo galią šalims turinčią įsiteisėjusią teismo nutartį.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti iš atsakovo V. P. 70 358,54 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. balandžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad V. P. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2011 m. birželio 30 d. pateikė paraišką Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – Paraiška). 2012 m. sausio 19 d. buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią atsakovui skirta 97 681,59 Eur paramos suma. Pagal Paramos sutartį ir 2013 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 1 (patikslintos investicijos ir jų kiekiai) V. P. suteikta parama viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai, stovyklavietėms, poilsiavietėms įrengti ir gerinti (įrengta informacinis stendas (1 vnt.), lauko tualetas (1 vnt.), laužavietė (1 vnt.), mediniai atrakcionai (4 vnt.), pavėsinė (1 vnt.), rekreaciniai pažintiniai takai (2 826 m2), stalai (7 vnt.), suolai (10 vnt.), šiukšlių dėžės (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelė (109 m2) ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti (rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintam projektui, miškotvarkos projektui). Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko paramos panaudojimo tyrimą ir 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 ,,Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. SKP-409), kuriame nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. buvo pateikta UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 33, kurioje pažymėta, kad atsakovo įsigytų įrengimo darbų kaina viršijo rinkos kainą (1 413 m rekreacinių takų, aiškinamojo stendo (1 vnt.), lauko tualeto (1 vnt.), laužavietės (1 vnt.), medinių atrakcionų (4 vnt.), pavėsinės (1 vnt.), suolų (10 vnt.), šiukšlių dėžių (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelės (109 m2) 80 827,41 Eur. V. P., nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jo panaikinimo. Teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu V. P. skundą tenkino, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-3, kuriuo nusprendė, jog iš V. P. turi būti susigrąžinama išmokėta 70 413,07 Eur paramos sumos dalis. Šis sprendimas atsakovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei patalpintas NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Atsakovas šio sprendimo jame nurodyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

V. P. tiek atsiliepime į pareiškėjos prašymą, tik teismo posėdžio metu nurodė, kad nors aukščiau minėtas sprendimas ir nebuvo apskųstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja negalėjo anot atsakovo antrą kartą priimti tokio paties sprendimo, kurį teismas jau buvo panaikinęs, pareiškėjos prašymas turi būti atmestas nepaisant to, kad pareiškėjos pakartotinio sprendimo teisėtumas ir nėra nuginčytas teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5.9 punkte nustatyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.10 punktu, NMA, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

Taisyklių 197 punkte nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. vasario 12 d. sprendime vadovavosi Taisyklių 197.3.14, 197.3.15 papunkčiais, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1 papunkčiu, 110 punktu ir 111.4 papunkčiu nusprendė atsakovui pritaikyti paramos (jos dalies) susigrąžinimą.

Pažymėtina, kad Taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką. Pagal šias Taisykles, projektų administravimą sudaro programos priemonių paramos paraiškų administravimas, paramos lėšų išmokėjimo tvarka, kontrolė ir patikrinimai, projektų įgyvendinimo priežiūra. Visa tai yra atitinkamos administracinės procedūros, kurių metu atliekami tam tikri veiksmai, priimami administraciniai sprendimai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko V. P. suteiktos paramos panaudojimo tyrimą ir, nustačiusi atitinkamus paramos panaudojimo pažeidimus, 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 susigrąžinti dalį paramos. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, šis sprendimas buvo panaikintas dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų (nurodyta, jog pareiškėja turėjo papildomai tikrinti pirkimo procedūras, pagrįsti, kodėl rėmėsi vienais ar kitais dokumentais, kaip tikrino atitinkamų faktų tikslumą ir pagrįstumą). Teismo vertinimu, teismui panaikinus sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, administracinė procedūra (paramos panaudojimo patikrinimas) tampa nebaigta, todėl ji gali būti tęsiama. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad Agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą (182 punktas). Projektų priežiūrai atlikti Agentūra naudojasi pareiškėjo teikiama informacija bei savo atliktų patikrinimų duomenimis: nagrinėjami paramos gavėjų pateikti mokėjimo prašymai, galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos, užbaigto projekto metinės ataskaitos, projektų patikrų vietoje rezultatai ir kita Agentūros gaunama informacija (184 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, priimdama 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SKP-3 Sprendimą, t. y. pabaigdama pradėtą administracinę procedūrą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. 

Atsakovas be kita ko nurodė, kad priimant 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SKP-3 buvo pažeistas non bis in idem (draudžiama persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas.

Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo teiginių dėl non bis in idem principo pažeidimo, pabrėžia, kad pareiškėjui skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapati ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Nagrinėjamu atveju skirta sankcija savo prigimtimi ir paskirtimi taip pat nėra panaši į bausmes (Baudžiamojo kodekso 42 str. 1 d.), nes neturi tikslo nubausti pareiškėją. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausiai siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo, t. y. kad paramos išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį (LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Pažymėtina, kad teismui panaikinus Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, administracinė procedūra – pareiškėjui skirtos paramos panaudojimo patikrinimas – liko nebaigta, t. y. nebuvo galutinio administracinio sprendimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, pratęsusi pareiškėjui skirtos paramos panaudojimo patikrinimą bei priėmusi administracinį sprendimą susigrąžinti dalį paramos, pažeidė dvigubo nubaudimo principą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktais, atliko administracinį patikrinimą bei šį patikrinimą užbaigė 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. SKP-3. Pažymėtina, kad šios administracinės bylos dalykas nėra
2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SKP-3 teisėtumas bei pagrįstumas, atsakovo argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini.

Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys. Kadangi nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktai nenumato Agentūros teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų sumų, pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Taigi būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SKP-3 nėra ginčijamas, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas.

Pažymėtina, kad teismui atmetus atsakovo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo, jokių kitų argumentų dėl pareiškėjos prašymo nepagrįstumo atsakovas iš esmės nepateikia; atsakovo pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis ir nėra apskųstas, o pareiškėja į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas; atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą ir yra pasibaigęs Grąžinimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas; pareiškėjos prašytos priteisti palūkanos numatytos Grąžinimo taisyklių 14 ir 15 punktuose, teismas neturi pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymo dėl ginčo sumų (grąžintinų lėšų ir palūkanų) priteisimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, dėl kurių pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. vasario 25 d. V. P. nustatė 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminą, kuris baigėsi 2020 m. balandžio 25  d., todėl jos reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintų 70 358,54 Eur sumos yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš V. P. 70 358,54 Eur (septyniasdešimt tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt aštuoni Eur 54 ct) susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų (70 358,54 Eur), pradedant nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

Priteistas grąžintinas paramos lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant lydraščio numerį – BRK-813.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                     Arvydas Martinavičius