Civilinė byla Nr. e2-54-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00014-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Deimantis“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos GAMTUTĖ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Deimantis“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) GAMTUTĖ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: BUAB „Deimantis“ 2024 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą II darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos; patvirtinti nemokumo administratorės 2024 m. birželio 17 d. BUAB „Deimantis“ pasiūlytą turto pardavimo tvarką.
2. Nemokumo administratorė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako pareikšto skundo dėl 2024 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Pažymėjo, kad BUAB „Deimantis“ vykusiame kreditorių susirinkime 2024 m. rugpjūčio 29 d. 14:00 val. buvo priimtas nutarimas atstatydinti MB GAMTUTĖ iš nemokumo administratorės pareigų, pateiktas prašymas teismui dėl atstatydinimo, todėl pateiktas skundas neteko aktualumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarė priimti BUAB „Deimantis“ nemokumo administratorės MB GAMTUTĖ atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukti. Priteisti iš BUAB „Deimantis“ nemokumo administratorės MB GAMTUTĖ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autotodis“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad nemato priežasčių nepriimti nemokumo administratorės atsisakymą nuo skundo. Teismui yra pateikti įrodymai, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas turėjo naudotis teisine pagalba ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Advokatei sumokėta suma yra protinga ir adekvati, todėl nusprendė bylinėjimosi išlaidas priteisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja BUAB „Deimantis“ nemokumo administratorė MB GAMTUTĖ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų ir nurodyti, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš BUAB „Deimantis“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, o ne iš nemokumo administratorės MB GAMTUTĖ asmeninių lėšų. Tokią praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas. Be to, tą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).
6. Kreditorė UAB „Autotodis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Su atskirojo skundo argumentais nesutinka, nes kreditorės UAB „Autotodis“ sukeltos išlaidos neatitinka administravimo išlaidų sąvokos, kadangi MB GAMTUTĖ atstovas bankroto administratorius N. M. veikė ne kreditorių, ne bankrutuojančio juridinio asmens naudai ir interesais, o tikėtina savo asmeniniais arba BUAB „Deimantis“ buvusio vadovo D. D. interesais.
6.2. Pareiškėjos atskirasis skundas turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas. Skundžiama nutartis buvo priimta 2024 m. rugsėjo 3 d., jos apskundimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 11 d. Taigi, pareiškėjos nurodytos atostogos (2024 m. rugsėjo 11 d. – 2024 m. rugsėjo 20 d.) niekaip negalėjo lemti pareiškėjos teisės skųsti nutartį nerealizavimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti (ne)atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš asmeninių nemokumo administratorės lėšų.
Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
10. Kreditorė UAB „Autotodis“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos rašytinius įrodymus – antstolio sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kreditorė nesuformulavo prašymo prijungti šiuos dokumentus prie bylos, todėl jų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
11. Kreditorė UAB „Autotodis“ pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo prie bylos, kuriame prašo priimti prie bylos dokumentus patvirtinančius gautas išieškotas bylinėjimosi išlaidų sumas bei antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Anot kreditorės, pateikti įrodymai patvirtina, kad MB GAMTUTĖ aplaidžiai naudojosi savo teisėmis, todėl jos atskirojo skundo tenkinimas būtų neproporcingas.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kreditorė neturėjo objektyvios galimybės pateikti jos nurodytus dokumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nusprendžia, jog naujai prašomi priimti įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas jau išsprendė klausimą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo (išsamūs argumentai pateikiami sekančiame skyriuje) rezoliucija, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakartotinai spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo. Atitinkamai kreditorės pateikti įrodymai, kuriais ji bando įrodinėti, kad MB GAMTUTĖ aplaidžiai naudojosi savo teisėmis, nėra aktualūs, todėl nėra teisinio pagrindo jų prijunginėti prie bylos.
Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo
15. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjos atskirasis skundas turėtų būti atmestas dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas. Apskųsta nutartis buvo priimta 2024 m. rugsėjo 3 d., jos apskundimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 11 d. Taigi, pareiškėjos nurodytos atostogos (2024 m. rugsėjo 11 d. – 2024 m. rugsėjo 20 d.) niekaip negalėjo lemti pareiškėjos teisės skųsti nutartį nerealizavimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas su kreditorės argumentu nesutinka iš dalies. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad apeliantės skundas teisme gautas praleidus apskundimo terminą, t. y. kaip teisingai nurodė kreditorė pirmosios instancijos teismo apskųsta nutartis priimta 2024 m. rugsėjo 3 d., jos apskundimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 11 d. Apeliantės skundas byloje gautas 2024 m. lapkričio 12 d. Iš jo turinio yra akivaizdu, kad apeliantė nurodė termino praleidimo priežastis. Skundas priimtas teisėjos rezoliucija, kurioje teismas nurodė „Priimti atskirąjį skundą ir ruošti apeliacijai“.
17. Šiuo atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą; kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Kasacinis teismas šioje byloje sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad teisėjos rezoliucija ne visiškai atitinka šiuos reikalavimus, nes aiškiai nenurodyta, kaip išsprendžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, t. y. ar jis tenkinamas. Visgi, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmiau nurodyto pobūdžio procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl teisėjo padaryto neesminio procesinio pažeidimo, ieškovei neturi tekti teismo procesinio veiksmo neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas parašydamas rezoliuciją ir priimdamas skundą, nusprendė tuo pačiu ir atnaujinti terminą procesiniam dokumentui paduoti. Ir nors šiuo atveju galima konstatuoti egzistuojant formalius trūkumus teisėjo rezoliucijoje, tačiau nėra pagrindo bloginti proceso dalyvio padėties, t. y. kaip nurodo kreditorė apeliacinį procesą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti tik konstatavus, kad jis paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nemokumo administratorės asmeninių lėšų
19. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepagrįstai nusprendė priteisti iš nemokumo administratorės MB GAMTUTĖ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.
20. Viena iš pagrindinių nemokumo administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Įmonės bankroto atveju paskirtas nemokumo administratorius perima įmonės valdymą ir veikia kaip jos atstovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-636-881/2023). Tokios pat praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas
2024 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-365-577/2024.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019).
22. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nemokumo administratorė teikė ne bankrutavusios bendrovės, o savo, ar juo labiau buvusio vadovo interesais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė nemokumo administratorės piktnaudžiavimo jos teisėmis ir (arba) akivaizdaus veikimo priešingai atsakovės interesams. Pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje nenurodė nei vieno argumento, kodėl bylinėjimosi išlaidas jis priteisė iš nemokumo administratorės lėšų, o ne iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad šioje byloje nemokumo administratorė teikė prašymus susijusius su jos statusu, pavyzdžiui, dėl jos atstatydinimo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nemokumo administratorės MB GAMTUTĖ atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukęs, nepagrįstai konstatavo, jog šis skundas buvo pateiktas nemokumo administratorės, kaip savarankiško subjekto, todėl nepagrįstai ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš nemokumo administratorės.
24. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Deimantis“ administravimui skirtų lėšų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų šalių nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
27. Patenkinus atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ir priešingai – kreditorė UAB „Autotodis“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Apeliantė MB GAMTUTĖ patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (pateiktas susitarimas su advokatu dėl mokėjimo atidėjimo šešių mėnesių laikotarpiui). Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jų mažinimui nėra teisinio pagrindo ir jos apeliantei priteisiamos iš kreditorės UAB „Autotodis“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Autotodis“ (juridinio asmens kodas 302893375) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Deimantis“ bankroto administravimui skirtų lėšų“.
Priteisti mažajai bendrijai GAMTUTĖ (juridinio asmens kodas 302898027) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas iš uždarosios akcinės bendrovės „Autotodis“ (juridinio asmens kodas 302893375).
Teisėjas Antanas Rudzinskas