Civilinė byla Nr. e2A-840-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06867-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei R. V. dėl sumokėtos sumos už nekokybišką prekę grąžinimo, įpareigojimo pasiimti prekę bei nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Autofix“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Š. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės R. V. priteisti 1 700,00 Eur sumą sumokėtą už nekokybišką daiktą; įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., ir automobilio nuosavybės teises įregistruoti VĮ „Regitra“ atsakovės R. V. vardu; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 537,34 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir 50,75 Eur žyminio mokesčio.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsigijo automobilį VW BORA, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Ieškovui apie parduodamą automobilį tapo žinoma iš portale www.autoplius.lt įdėto skelbimo, kurio kaina buvo 1 700,00 Eur. Ieškovas automobilį pirko tikslu juo vykti į užsienį ir šią aplinkybę aiškiai ir nedviprasmiškai buvo atskleidęs pirkimo-pardavimo metu atsakovės atstovui, kuris ir dalyvavo sudarant sutartį ir perduodant automobilį ieškovui. Ieškovas 1 700,00 Eur automobilio kainą sumokėjo grynaisiais pinigais sutarties sudarymo metu. Sutartyje jokie automobilio defektai nebuvo pažymėti ir/ar aprašyti. Automobilio būklė ieškovo vertinimu buvo gera, trūkumų nebuvo pastebėta vizualiai jį apžiūrint. Automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę priežiūrą. Automobiliu nuvažiavus apie 50 km, jis pradėjo dūminti, variklis pradėjo skleisti nepageidaujamus garsus, todėl ieškovui jau tada kilo įtarimas, kad galimai automobilis turi defektų. Automobilis 2022 m. birželio 28 d. buvo pristatytas į MB „Autofix LT“ autoservisą. Ieškovas ginčo automobiliu 2022 m. liepos 11 d. turėjo išvykti į užsienį darbo reikalais, tačiau to padaryti nepavyko dėl po sutarties sudarymo išaiškėjusių jo paslėptų trūkumų, t. y. automobilis tiesiog neveikė – nesikūrė ir nevažiavo. Automobilis negalėjo būti naudojamas nei tam tikslui, kuriam jis buvo įsigytas – vykimui į užsienį, nei pagal įprastą jo paskirtį. Todėl automobilis buvo paliktas MB „Autofix“ autoservise. Vėliau, MB „Autofix LT“ darbuotojui nurodžius, jog jie neatlieka automobilio ekspertizės (ieškovas paprašė surašyti automobilio defektinį aktą ir apskaičiuoti defektų taisymo išlaidas) ir rekomendavus kreiptis į specialistus, automobilis 2022 m. spalio 13 d. autovežio pagalba buvo transportuotas į autorizuotą VW centrą – UAB „Autojuta“ detaliai jo diagnostikai. Už autovežio paslaugas ieškovas transportavimo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „RedGo Lithuania“ sumokėjo 84,70 Eur sumą. UAB „Autojuta“ atliko automobilio patikrą ir reikiamus pirminius remonto darbus dėl jo neužsivedimo priežasties bei nustatė, kad prasukta 4-to cilindro pakaitinimo žvakė, nekokybiškai atliktas laidyno remontas, didelės rūdžių sankaupos ant cilindrų bloko alkūninio veleno jutiklio vietoje. UAB „Autojuta“ atlikus pirminį remontą ir užvedus automobilį, pastebėjo kitus rimtus automobilio trūkumus: šaltas variklis blogai dirba, stipriai padidėjęs dūmingumas bei nurodė, kad tikėtina, jog tai vyksta dėl blogos kompresijos ypač 3-iame, 4-ame cilindruose, stringa turbinos slėgio valdymas turbinoje, fiksuojama klaida stabdžių jungiklyje (užsidega pakaitinimo žvakių simbolis). Ieškovas už Automobilio apžiūrą ir pirminį remontą UAB „Autojuta“ sumokėjo 710,02 Eur sumą. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovas pasiėmė automobilį iš UAB „Autojuta“, tačiau automobilis nebuvo galimas naudoti ne tik, kad tam tikslui, kuriam ieškovas jį įsigijo (vykti į užsienį darbo reikalais), bet ir pagal jo įprastą paskirtį, kad ir trumpoms kelionėms Lietuvoje. Paties variklio remontas ir reikiamų dalių antrinėje rinkoje įsigijimas ieškovui papildomai kainuotų apie 1 500,00 Eur. Atsižvelgiant į automobilio kainą, į šiai dienai jau patirtas išlaidas ir į tai, kad ieškovas privalėjo įsigyti kitą automobilį, kuriuo galėtų išvykti į užsienį, ieškovui to daryti neapsimoka.
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo transporto priemone – lengvuoju automobiliu VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos (21 m. senumo) (pirmoji registracijos data Lietuvoje – 2019 m. gegužės 2 d.) iki 2020 m. kovo mėn. naudojosi atsakovės motina, R. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, automobilį lygiomis dalimis paveldėjo atsakovė su savo broliu, N. V.. N. V. 2022 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu, padovanojo automobilį atsakovei, dovanojimo sutartyje nurodant, jog automobilio vertė – 1 000,00 Eur. Automobilis nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio 20 d. nebuvo dažnai eksploatuojamas, kartais buvo pravažiuojama, kad neužsistovėtų. Apie šias aplinkybes ieškovas buvo informuotas sutarties sudarymo metu. Iki sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovė nepastebėjo jokių esminių automobilio defektų dėl kurių nebūtų įmanoma eksploatuoti automobilio. Priešingai, automobilis buvo pilnai paruoštas eksploatacijai – praeita technikinė apžiūra, nupirktos naujos padangos, pakeisti tepalai, filtrai ir atlikti kiti einamieji remonto darbai. Ieškovas itin atidžiai apžiūrėjęs automobilį nurodė, jog jo manymu variklio EGR vožtuvas yra natūraliai susidėvėjęs ir jį reikėtų keisti. Susitikimo metu ieškovas taip pat skambino telefonu, konsultavosi dėl šio automobilio variklio, jo tvarkymo kainos ir bendros automobilio būklės. Ieškovas automobilį užkūrė lengvai, automobilis nedūmino, variklis dirbo tvarkingai, nebuvo girdimi jokie pašaliniai nepageidaujami garsai, automobilio skydelyje nebuvo matomos jokios geltonos/raudonos lemputės signalizuojančios variklio ar kitokius gedimus. Pravažiavęs su automobiliu, ieškovas neturėjo jokių pretenzijų ar pastebėjimų dėl automobilio variklio darbo. Tą kartą ieškovas pravažiavo apie 3 km automobiliu ir pranešė, jog automobilis jam tinka, norėtų įsigyti. Atsakovei atvykus ieškovo gyvenamosios vietos adresu, šalys 11.50 val., sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartimi atsakovė perdavė minėtą automobilį ieškovui, o ieškovas už jį sumokėjo 1 000,00 Eur kainą grynaisiais pinigais (kainą ieškovas nuderėjo nuo 1 700,00 Eur iki 1 000,00 Eur). Sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 310 325 km, privalomoji techninė apžiūra galiojo. Sutarties sudarymą, pinigų perdavimo faktą matė atsakovės brolis M. V..
4. Trečiajam asmeniui mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autofix LT“ ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį negauta. Teismo posėdžio metu mažosios bendrijos „Autofix LT“ darbuotojas J. L. nurodė, jog atvežto automobilio variklis dirbo normaliai, nedūmino, o atlikus pirminę automobilio apžiūrą buvo nustatyta, jog automobiliui reikia pakeisi „stabdžių varlytę“, taip pat, jog yra jaučiamas variklio traukos trūkumas. J. L. pravažiavus su automobiliu, jis kelyje užgeso ir nebeužsivedė. Automobilis buvo partemptas lanksčiąja vilktimi į autoservisą, kadangi automobilio savininkas buvo išvykęs, automobilis servise buvo paliktas apie 3,5 mėn. Ieškovui papasakojus, kad kreipsis dėl automobilio į teisininkus, mokesčio už suteiktas paslaugas neėmė, sąskaitų, jokių kitų dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priėmė ieškovo G. Š. atsisakymą nuo pareikštų reikalavimų dalyje dėl 257,38 Eur atsakovės R. V. atžvilgiu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad pardavėja garantijos daiktui nesuteikė, be to, kad pirkėjas turėjo įsitikinti daikto kokybe, to nepadaręs – veikė savo rizika, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Pirkėjui įstatymai suteikia teisę, bet ne pareigą įsitikinti perkamo daikto kokybe, ypač kai kalbama apie paslėptus trūkumus, o pirkėjas neturi specialių žinių, leidžiančių juos pastebėti. Ieškovas yra nurodęs, jog Automobilio būklė, ieškovo vertinimu, buvo gera, trūkumų nebuvo pastebėta vizualiai jį apžiūrint. Automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę priežiūrą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė neturi defektų. Prieš perkant automobilį ieškovas turėjo patikrinti automobilio ridą. Ieškovas negali paaiškinti dėl 463 km. ridos neatitikimo, nurodo, kad pirkdamas automobilį pats ridos netikrino, galimai sutartyje įrašyta neteisinga automobilio rida. Ieškovas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad pirkimo-pardavimo sutartimi prekei garantija nebuvo taikoma. Ieškovas galėjo pasirinkti patikrinti automobilio techninę būklę bet kuriame specializuotame autoservise.
8. Teismas, spręsdamas ginčą dėl parduoto naudoto automobilio kokybės, akcentavo, jog ieškovas įsigijo naudotą automobilį, todėl ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kokybės, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovas, nesiėmęs papildomų veiksmų automobilio kokybei įvertinti, pats prisiėmė riziką už įgyto daikto trūkumus.
9. Teismas iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatė, kad ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą šį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, tačiau byloje nepateikti duomenys dėl automobilio eksploatacijos. Pirkimo pardavimo sutartyje ir esami ridos duomenys nesutampa, ieškovas negali nurodyti kur automobiliu buvo važiuota, jis pats buvo užsienyje, automobilis buvo paliktas servise, nurodo, kad ridos duomenys nurodyti netikslūs pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkimo metu jis nepatikrino ridos duomenų. Automobilis ilgą laiką buvo paliktas MB „Autofix“. Teismas vertino svarbia aplinkybe, kad ieškovas turi patirties perkant naudotus automobilius, nes yra sudaręs 13 automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių. Turi aukštąjį išsilavinimą, dirba tarptautinių santykių srityje. Po sutarties su atsakove sudarymo pirko kitą automobilį ir su juo išvyko į užsienį. Automobilius pirkdavo tam, kad nuvyktų į užsienį.
10. Teismas sprendė, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas, nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį. Todėl ieškovo ieškinys kaip neįrodytas, nepagrįstas, neteisėtas atmestinas (CPK 177,178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Apeliantas įsigijo Automobilį su aiškiu tikslu – vykti juo į užsienį. Šis tikslas buvo tinkamai atskleistas tiek atsakovės atstovui (broliui M. V.), tiek pačiai atsakovei Sutarties sudarymo metu. Todėl Automobilio kokybė turėjo atitikti tą tikslą, kuriam jis buvo įsigytas. Tačiau faktiškai Automobilis ne tik, kad nebuvo tinkamas ilgesnėms kelionėms į užsienį, bet taip pat ir trumpoms kelionėms Lietuvos teritorijoje.
11.2. Sutartyje jokie Automobilio defektai nebuvo pažymėti ir/ar aprašyti. Sutartyje taip pat jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavęs Automobilis, jo trūkumus, nebuvo nurodyta. Automobilio trūkumų nebuvo pastebėta ir vizualiai jį apžiūrint. Tačiau po pirkimo Automobiliu nuvažiavus apie 50 km, jis pradėjo dūminti, o pats variklis pradėjo skleisti nepageidaujamus garsus, neįprastai važiuoti, todėl apeliantui jau tada kilo įtarimas, kad galimai Automobilis turi defektų. Todėl siekdamas išvengti žalos Automobiliui atsiradimo, apeliantas nusprendė kreiptis į autoservisą dėl Automobilio apžiūros. Nuo Sutarties sudarymo praėjusius tik 8 dienos, t. y. 2022-06-28 Automobilis buvo pristatytas į MB „Autofix LT“ autoservisą.
11.3. Po Automobilio pristatymo į MB „Autofix LT“, apeliantas buvo informuotas, kad Automobilis turi rimtų problemų su varikliu, todėl nesikuria. 2024-09-18 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas J. L. patvirtino, kad pristačius Automobilį į MB „Autofix“ LT, jis pastebėjo, jog Automobilis neturi traukos, todėl siekdamas tiksliau įvertinti variklio būklę ir identifikuoti problemą, juo faktiškai pravažiavo apie 500 m (atliko bandomąjį važiavimą). Tačiau Automobilis užgeso ir nebesikūrė, todėl buvo atgabentas atgal į serviso teritoriją lanksčiąja vilktimi. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Automobilio variklio defektai buvo egzistuojantys jau Sutarties sudarymo metu, nes jie pasireiškė vos po trumpo Automobilio naudojimo, dar prieš MB „Autofix LT“ atlikus jo diagnostiką.
11.4. UAB „Autojuta“ pažymoje nustatyti tiek pirminiai Automobilio neužsivedimo priežastį lėmę defektai, tiek paskesni, po pirminių remonto darbų, nustatyti defektai nėra ir negalėjo būti akivaizdžiai matomi Sutarties sudarymo metu apeliantui vizualiai apžiūrint Automobilį.
11.5. Atsakovė į bylą nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kurie šalintų jos kaip pardavėjos atsakomybę. Apelianto teisė patikrinti Automobilį prieš jį įsigyjant nepagrįstai teismo sutapatinama su apelianto pareiga, todėl tai prieštarauja tiek CK normoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
11.6. Teismas sprendime, be kita ko, nurodo, kad Sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant Automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Apelianto vertinimu, tokiais savo argumentais teismas susiaurina Automobilio kokybės vertinimo kriterijus iki trijų techninių parametrų. Rida, valstybinis ar identifikacinis numeris negali būti laikomi absoliučiais daikto kokybės įvertinimo kriterijais, nes jie neatspindi realios Automobilio techninės būklės (pvz., variklio, važiuoklės ar kitų esminių komponentų būklės). Rida, identifikacinis numeris ir valstybinis numeris yra tik techniniai parametrai arba identifikaciniai duomenys, kurie nėra tiesiogiai susiję su daikto kokybės įvertinimu ar jo tinkamumu naudoti pagal paskirtį. Automobilis, net ir pravažiavęs, pvz. 500 000 km, gali ilgą laiką tinkamai tarnauti pagal paskirtį. Todėl negalima teigti, kad ginčo Automobilio rida (310 325 km) ir amžius (21 metai, kai išryškėjo jo defektai) savaime buvo pakankamas pagrindas apeliantui spręsti apie Sutarties sudarymo metu galimus egzistuoti, vėliau UAB „Autojuta“ pažymoje nustatytus, Automobilio defektus, ypač jei iki pardavimo buvo laikomasi gamintojo nustatytų techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, ką atsakovė ir deklaravo Sutarties sudarymo metu nurodydama, kad Automobilis yra puikios būklės.
11.7. Apeliantas pirko naudotą Automobilį, kurio būklė jam Sutarties sudarymo metu buvo nurodyta kaip puiki, todėl jis sąžiningai tikėjosi, kad naudotą Automobilį galės naudoti pagal paskirtį be ženklių papildomų investicijų į jį bent jau kurį tai laiką po jo įsigijimo. Tačiau Automobilio paslėpti defektai pradėjo aiškėti netrukus po Sutarties sudarymo, o po 8 dienų jis buvo pristatytas į MB „Autofix LT“ jo diagnostikai.
11.8. Iš sprendimo taip pat nėra aišku, kokius atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartus jam taiko teismas, nes viena vertus, jis nurodo, kad apeliantas Automobilį apžiūrėjo kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, kitu atveju, jau konstatuoja, kad apeliantas turi patirties perkant Automobilius, nes yra sudaręs 13 Automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau bet kokiu atveju pabrėžtina, kad vien tai, kad apeliantas per 10 metų laikotarpį įsigijo ir naudojo keletą transporto priemonių niekaip nepagrindžia, kad jis automatiškai įgijo specializuotų techninių žinių apie jų defektus ir remontą. Tai parodo, tik tai, kad apeliantas turi patirties kaip vairuotojas, bet ne kaip mechanikas ar automobilių specialistas. Nors apeliantas ir turi aukštąjį išsilavinimą (politika ir tarptautiniai santykiai), tačiau jis šioje srityje nedirba. Šias aplinkybės apeliantas yra nurodęs 2024-09-17 rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl nepagrįstai teismas vertina, kad apeliantas dirba tarptautinių teisinių santykių srityje.
11.9. UAB „Autojuta“ atlikus pirminį remontą ir užvedus automobilį, nustatė kitus rimtus automobilio trūkumus: (1) šaltas variklis blogai dirba, (2) stipriai padidėjęs dūmingumas bei nurodė, kad tikėtina, jog tai vyksta dėl blogos kompresijos ypač 3-iame, 4-ame cilindruose, (3) stringa turbinos slėgio valdymas turbinoje, (4) fiksuojama klaida stabdžių jungiklyje (užsidega pakaitinimo žvakių simbolis). Šių Automobilio defektų apeliantas nepastebėjo ir objektyviai niekaip negalėjo pastebėti Sutarties sudarymo metu.
11.10. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad Automobilį sugadino MB „Autofix LT“, tačiau į bylą nepateikė jokių tokius jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš bylos faktinių aplinkybių ir duomenų aiškiai matyti, kad MB „Autofix“ darbuotojas/ai paprasčiausiai nesugebėjo identifikuoti Automobilio gedimo (problemos), todėl, nesant tiksliai identifikuotos gedimo priežasties, nėra įmanomas ir Automobilio taisymas. Negana to, ir liudytojas S. V., kuris dar iki teismo komunikavo su MB „Autofix“ dėl Automobilio defektų, 2024-09-18 vykusio teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokius vis tik remonto darbus jam MB „Autofix LT“ darbuotojai buvo nurodę atlikti.
11.11. Apeliantas pateikė į bylą pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad jam buvo parduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis Automobilis, kad defektai arba aplinkybės jiems atsirasti egzistavo Sutarties sudarymo metu. Atsakovės argumentai, jog Automobilį sugadino MB „Autofix LT“ yra deklaratyvaus pobūdžio siekiu išvengti jai kaip pardavėjai kylančios atsakomybės. Jokių objektyvių įrodymų apie MB „Autofix LT“ neva netinkamai atliktus Automobilio remonto darbus atsakovė į bylą nepateikia. Atsakovės į bylą pateiktas garso įrašas taip pat ne tik, kad nepagrindžia, jog Automobilį neva tai sugadino MB „Autofix LT“, tačiau nepagrindžia ir MB „Autofix LT“ atliktų Automobilio remonto darbų.
11.12. Atsakovė neįrodė, kad Automobilio defektai atsirado po Sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Atsakovė taip pat neįrodė, kokias Automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles pažeidė apeliantas. Atsakovė net neįrodinėjo, kad apeliantui Sutarties sudarymo metu buvo ar turėjo būti akivaizdūs UAB „Autojuta“ Pažymoje konstatuoti paskesni defektai, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad apelianto ieškinys nepagrįstas.
11.13. Savo teiginiams apie 1000,00 Eur kainą pagrįsti atsakovė į bylą pateikė ir dovanojimo sutartį. Tačiau pati dovanojimo sutartis tik pagrindžia faktą, kad atsakovės brolis paveldėto Automobilio dalį (atsakovės teigimu, Automobilis buvo paveldėtas lygiomis dalimis su broliu) perleido atsakovei. Tačiau dovanojamo sutartyje nurodyta Automobilio vertė negali būti laikoma objektyviu įrodymu byloje, pagrindžiančiu Automobilio tikrąją kainą. Ieškovas pažymi, kad atsakovės brolis dovanojo ½ Automobilio, todėl dovanojamo sutartyje ir atsispindi tos ½ dalies turto vertė. Todėl Automobilio pilna vertė, kartu su atsakovės paveldėta ½ Automobilio dalimis sudaro 2000,00 Eur.
11.14. Apie parduodamą Automobilį ieškovas sužinojo iš skelbimo interneto svetainėje www.autoplius.lt. Jame buvo rašoma, kad automobilis „tvarkingas automobilis, pridedamos naujos žieminės padangos, prieš 2000 km pakeistas generatoriaus dirželis ir įtempėjas, oro kondicionierius veikia, skydelis klaidų nerodo, išskyrus smulkūs kėbulo defektai.“ Skelbime ties skiltimi defektai buvo nurodyta, kad Automobilis be defektų. Šias aplinkybes pagrindžia www.autoplius.lt skelbimas, kurio turinys, ieškovo prašymu, buvo atkurtas svetainės valdytojo UAB „DIGINET LTU“. Būtent tai, kad skelbime buvo nurodoma, kad Automobilis buvo be defektų, kad prieš 2000 km buvo pakeistas generatoriaus dirželis ir įtempėjas, suponavo aiškią išvadą, kad jis nereikalaus papildomų investicijų, ir lėmė, kad ieškovas susidomėjo parduodamu Automobiliu.
11.15. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad tikroji Automobilio kaina yra Sutartyje nurodyta kaina. Tokia atsakovės deklaruojama situacija neatitinka tikrųjų tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kadangi objektyviai nebuvo jokių rimtų priežasčių Automobilio, kuris, atsakovės teigimu, neturėjo jokių defektų, pardavimo kainos mažinimui nuo 1700,00 Eur iki 1000,00 Eur. Tarp 1700 Eur ir 1000 Eur susidaro 700 Eur sumos skirtumas, kas iš esmės sudaro apie 42 procentų kainos sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo patirti tam tikrų išlaidų dėl Automobilio remonto darbų, taip pat į tai, kad ji 2024-06-18 vykusio teismo posėdžio metu paliudijo, kad buvo pridėtos naujos žieminės padangos, kurių vienos kaina 160 Eur (160x4=640 Eur), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Automobilio pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą ir faktiškai patyrus tam tikrų remonto išlaidų bei pridėjus pirktas naujas žiemines padangas yra nelogiškas. Atsakovė nurodė, kad Automobilis buvo parduodamas be defektų, dėl ko Automobilio kaina sudarė 1700 Eur, o tokią kainą faktiškai ieškovas ir sumokėjo.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto G. Š. apeliacinio skundo netenkinti; palikti Kauno apylinkės teismo 2024-12-10 sprendimą nepakeistą; priteisti atsakovei R. V. iš apelianto 847 eurus už advokatės I. K. teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nemotyvuotas išvadas, kad įsigydamas naudotą, automobilį, apeliantas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas, pirkdamas naudotą automobilį, apeliantas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio naudojimo momentu. Tačiau teismas nors ir nenurodo tokių išvadų motyvų, tačiau manytina, jog tokios išvados buvo padarytos atsižvelgiant išimtinai į byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus, teismo vidinį įsitikinimą. Šiuo atveju yra itin svarbios faktinės aplinkybės: 1) apeliantas 2022 m. įsigijo naudotą, 21-erių metų senumo automobilį, pravažiavusį 310 325 km.; 2) Apžiūrėdamas automobilį apeliantas pats įžvelgė galimą variklio EGR vožtuvo detalės susidėvėjimą (šią aplinkybę nustatė pats ieškovas apžiūrėjęs automobilį, atsakovei nėra ir nebuvo žinomos aplinkybės jog iki sandorio sudarymo būtų susidėvėjusi variklio EGR vožtuvo detalė ar dėl to pasireiškę kokie nors gedimo požymiai), kas jam galėjo suponuoti, jog tokio amžiaus ir ridos automobilis dėl natūralaus nusidėvėjimo, kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, taip pat ir apie perkamo daikto neatitikimą nuo duomenų nurodytų sutartyje. Dėl to jis ir skambinosi trečiajam asmeniui siekiu sužinoti kokia galėtų būti tvarkymo kaina, paaiškėjus esant detalės susidėvėjimui; 3) Apeliantas buvo informuotas, jog ginčo automobilis buvo paveldėtas po atsakovės motinos mirties ir jis buvo mažai eksploatuojamas, kadangi atsakovė ir kiti šeimos nariai turi ir naudoja asmeninius automobilius, taip pat jog ginčo automobilis buvo laikomas tiek lauke, tiek garaže, kas galėjo suponuoti, jog automobilis ne visada buvo laikomas šiltoje ir sausoje aplinkoje (šias aplinkybes patvirtino atsakovė, liudytojai M. V. ir S. V., J. L.); 4) Kaip paaiškėjo vėliau, apeliantas ketino su šiuo automobiliu vykti į tolimą kelionę. Ieškovas praktikavo senos gamybos, pigių automobilių įsigijimą su tikslu jais vykti į tolimas keliones, tai įrodo jo paties liudijimas teisme taip pat surinkti rašytiniai įrodymai – duomenys apie ieškovo 13 atliktų sandorių įgyjant ar parduodant automobilius. Po sutarties su atsakove sudarymo pirko kitą automobilį ir su juo išvyko į užsienį; 5) ieškovas iki įsigyjant ginčo automobilį jau turėjo praktikos tiek automobilių įsigijime, tiek ir pardavime, galimai ir pats neblogai nusimanė apie automobilių techninę būklę, variklio darbą, detalių susidėvėjimą ir būtinybę jas keisti bei kt.; 6) ieškovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba tarptautinių santykių srityje.
12.2. Dar daugiau, apeliantas skunde nurodo, jog būtent tai, kad parduodamo ginčo automobilio skelbime buvo nurodyta, jog automobilis jo pardavimo momentu buvo be defektų, kad prieš 2000 km buvo pakeistas generatoriaus dirželis ir įtempėjas, apeliantui ir suponavo aiškią išvadą, kad jis nereikalaus papildomų investicijų, ir lėmė, kad ieškovas susidomėjo parduodamu automobiliu. Pirma, tokie teiginiai rodo, jog apeliantas vis tik nėra vidutinis pirkėjas ir jis nusimano apie automobilių techninę sandarą, detales, mechanizmus ir veikimą, galimus gedimus. Antra, iš 2022-10-31 UAB „Autojuta“ pažymos Nr. 2022-10-31-02-01, kuria iš esmės ir remiasi apeliantas formuodamas savo reikalavimus, nėra matoma, jog automobiliui būtų nustatyti generatoriaus dirželio ar įtempėjo gedimai. Trečia, šie apelianto argumentai atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu apeliantas šių aplinkybių nurodęs nebuvo.
12.3. Jeigu UAB „Autojuta“ nustatyti defektai būtų egzistavę sutarties sudarymo metu, su automobiliu sava eiga nebūtų buvę įmanoma nuvykti į MB „Autofix“ eilinei apžiūrai. Šios aplinkybės patvirtina žemiau išdėstytą, jog visi UAB „Autojuta“ nustatyti defektai galėjo atsirasti po to, kai automobilis buvo tvarkomas MB „Autofix“ (1. Liudytojas J. L. 2024-09-18 teismo posėdžio metu pats tai patvirtino, jog būtent jis prasuko 4-to cilindro pakaitinimo žvakę, taip pat patvirtino, jog ieškovas atvyko į MB „Autofix“ eilinei Automobilio apžiūrai; 2. posėdžio metu J. L. patvirtino, jog ieškojo gedimų laidyne, kažką tvarkė; 3. rūdžių sankaupos galėjo atsirasti nes automobilis nuo birželio pabaigos iki spalio vidurio stovėjo lauke MB „Autofix“ patalpose. Apeliantas neįrodė, jog atsakovė jam pardavė automobilį su šiais trimis defektais. Kalbant apie kitus keturis UAB „Autojuta“ įvardintus rastus pastebėjimus, apeliantas neįrodė, jog šie pastebėjimai yra esminiai automobilio defektai dėl kurių automobilis negali būti eksploatuojamas, o taip pat apeliantas neįrodė, jog šie defektai buvo, kaip jis teigia, užslėpti ir apie kuriuos atsakovė jo neinformavo. Šie defektai galėjo atsirasti, nes automobilis stovėjo beveik 4 mėnesius lauke, buvo nenaudojamas, o tai reiškia, kad automobilio būklė bus tik blogesnė, nes kaip pvz.: jeigu automobiliai yra paruošiami stovėti ilgą laiką, jiems yra atliekamos atitinkamos koncervacijos procedūros).
12.4. Ieškovas neįrodė, kad trūkumai, kuriuos jis laiko esminiais, atsirado iki sandorio sudarymo, ir juo labiau, kad atsakovė juos nuslėpė nuo ieškovo. Manoma, jog trūkumai atsirado MB „Autofix“ darbuotojams ieškant automobilio gedimų, nulaužiant žvakę, tikrinant įvairias automobilio, tame tarpe ir variklio, detales, išsukant daviklius bei galimai atliekant kitus darbus apie kuriuos nė pačiam ieškovui nėra žinoma, nes J. L. „gedimų paiešką“ įvardijo plačiąja prasme ir konkrečiai nenurodė atliktų darbų eigos. Be to, 2024-09-18 teismo posėdžio metu J. L. paminėjo, jog atvežtas automobilis nedūmino, kai tuo tarpu UAB Autojuta nustatė „stipriai padidėjusį dūmingumą“. Pastebėtina, jog Automobilio dūmingumas galėjo padidėti jam neeksploatuojamam prabuvus 3,5-4 mėn. MB „Autofix“ teritorijoje. Taigi dėl atsiradusių Automobilio defektų dėl nekokybiškai atlikto remonto ir iš to atsiradusių Automobilio trūkumų turėtų atsakyti būtent MB „Autofix“, o ne atsakovė, pardavusi paveldėtą, 22 m. senumo Automobilį, už 1.000,00 Eur.
12.5. Svarbu yra tai, jog J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už suteiktas paslaugas ieškovui ar automobilio saugojimą 3,5 mėn. nebuvo išrašyta jokia sąskaita faktūra bei nebuvo gautas apmokėjimas. Liudytojas paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į konfliktišką ieškovo asmenybę ieškovui nurodžius, jog jis „bet kuriuo atveju kažką apkaltins ir pasitąsys teisme“ po to, kai liudytojas jam pranešė apie tai, kad automobilis nebeužsiveda. Dėl ieškovo pasisakymų liudytojas netgi kreipėsi į teisininkus. Taigi, liudytojas puikiai žinojo, kad automobilio defektai atsirado dėl jo kaltės ir bijojo, kad ieškovas dėl to kreipsis į teismą bei reikš pretenzijas MB „Autofix“. Iš J. L. liudijimo matyti, jog jo pasirinkta pozicija nėra kompensuoti padarytą žalą ir netgi priešingai – išvengti žalos atlyginimo surandant įvairius pasiteisinimus, t. y. posėdžio metu nurodė, jog kadangi automobilis yra senas, jis atsisakytų kompensuoti automobiliui sukeltą padarytą žalą dėl nulaužtos pakaitinimo žvakės.
12.6. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo priteisti 537,34 Eur nuostolių, patirtų remontuojant transporto priemonę, atlyginimą, ir išanalizavus UAB „Autojuta“ sąskaitą, pagal kurią buvo atliktas mokėjimas, matyti, jog be pakaitinimo žvakės išėmimo, pakeitimo darbų, papildomai buvo atlikti sekantys darbai: laidyno remontas/tikrinimas, kompresijos matavimas cilindruose, paskirstymo diržo padėties patikra, pakeistas vėlėnėlio varžas, pakeistas dar vienas, neaišku koks varžtas, purkštuko remonto komplektas įgytas, kurų purkštukų tikrinimas ir įdėjimas. Šių darbų, įskaitant nurodytas detales bendra suma sudarė 537,34 EUR (444,08 EUR sumą +21 proc. PVM). Nagrinėjamu atveju manytina, jog laidyno remontas, kainavęs 124,15 EUR šiuo atveju nebuvo reikalingas, kadangi nėra duomenų patvirtinančių kokie su laidynu susiję esminiai trūkumai buvo nustatyti. Tai kad 22 m. senumo automobilio laidynas nebėra toks pats kaip kad naujo automobilio, nes per visą jo eksploatavimo laikotarpį galėjo būti tvarkomas ne vieno meistro, neturėtų būti laikomas esminiu trūkumu dėl kurio automobiliu nebūtų galima eksploatuoti ir dėl to atsakovei kiltų atsakomybė atlyginti susijusius nuostolius. Kompresijos matavimas cilindruose, kurio kaina buvo 12,41 Eur manytina yra susijęs su nulaužta 4-ojo cilindro pakaitinimo žvake. Kaip nurodė J. L., pakaitinimo žvakė buvo nulaužta būtent matuojant kompresiją cilindruose, tačiau kompresijos gedimų nustatyta nebuvo. Paskirstymo diržo padėties patikra, kainavusi ieškovui 62,07 Eur taip pat manytina, jog buvo susijusi su nulaužta pakaitinimo žvake ir jos keitimu. Vėlėnėlio varžto keitimo darbai, kainavę 52,61 Eur yra susiję su purkštukų remonto darbais, kainavusiais su detalėmis bendrai 273,17 Eur. Ieškovas nepateikia duomenų, jog prieš keičiant purkštukus naujais, jie būtų buvę restauruojami dėl ko būtų buvusios ženkliai mažesnės išlaidos. Ieškovas pasirinko juos keisti naujais. Be to, iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, jog purkštukai yra keičiami apytiksliai kas 300.000,00 km, taigi įsigijus 2002 m. gamybos automobilį, pravažiavusį šiek tiek virš 300 000 km. ieškovas negalėjo tikėtis, jog jo detalės ar veikimas bus tok pats kaip naujo automobilio be papildomų investicijų ir einamųjų remonto darbų atlikimo. Taigi šie nuostoliai neturėtų būti priteisiami iš atsakovės.
12.7. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovas pasirinko atlikti papildomus remonto darbus UAB „Autojuta“, jis nesudarė galimybės atsakovei susipažinti su automobilio defektais iki kol ji nebuvo informuota SMS žinute 2022-11-11. Ieškovas tik didino išlaidas, kurių atsakovė nebūtų patyrusi. Apskritai analizuojant įvykių eigą matyti, jog ieškovas, iš pradžių, t. y. 2022-09-30 sudarė teisinių paslaugų sutartį, tuomet autovežio pagalba nuvežė automobilį į UAB „Autojuta“ servisą, kuriame automobilis buvo tvarkomas (tvarkomi defektai kuriuos įtakojo MB „Autofix“ nekokybiškai atliktas remontas) ir vėliau su automobiliu sava eiga grįžo iš UAB „Autojuta“. Būtent po atsiradusių papildomų išlaidų ir ieškovo investicijų, jis nusprendė, jog nebenori šio automobilio ir nori atgauti sumokėtus pinigus bei paties apsisprendimu patirtas išlaidas dėl atliktų remonto darbų UAB „Autojuta“ ir teisinių išlaidų. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ieškovas tvarkė automobilį, patyrė papildomas išlaidas praktiškai lygias automobilio vertei, jeigu jo teigimu gedimai egzistavo dar sutarties sudarymo metu ir jis ketino automobilį grąžinti. Manytina, jog dėl tokio ieškovo apsisprendimo atsakovei neturėtų būti perkeliama prievolė kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, kurių būtų buvę galima išvengti, jeigu ieškovas nebūtų remontavęs automobilio UAB „Autojuta“.
12.8. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju apeliantas neįrodė, jog ieškovo įsigyta transporto priemonė sandorio sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų ir kad pardavėjo su pirkėju neaptarti jo trūkumai, apie kuriuos atsakovei nebuvo žinoma, buvo esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika, o šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdama specialistus automobilio apžiūrai, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Ieškovas apžiūrėjo automobilį prieš pirkdamas, nebuvo pastebėta išorinių ar vidinių trūkumų, automobilis veikė tvarkingai, sklandžiai, automobilis ieškovui patiko. Ieškovas puikiai žinojo, jog perka 2002 m. senumo automobilį, už itin žemą kainą iš neprofesionalaus pardavėjo, o automobilis buvo paveldėtas ir ilgą laiką mažai eksploatuojamas. Jeigu kokių nors automobilių trūkumų dėl jo nusidėvėjimo ir buvo iki sandorio sudarymo atsakovė apie juos nežinojo ir nuo ieškovo nenuslėpė. Išdėstytos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys patvirtina, jog dėl trečiojo asmens MB „Autofix“ kaltės automobiliui buvo padaryta žala dėl ko galėjo atsirasti visi UAB „Autojuta“ pažymoje nurodyti automobilio trūkumai ar pastebėjimai.
12.9. Pasisakant dėl automobilio kainos (sutartyje nurodyta – 1 000,00 Eur, o apeliantas teigia, jog sumokėjo 1 700,00 Eur) nurodoma, jog nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos dėl 1 700,00 Eur tikrosios automobilio kainos, tačiau tiek ieškovo, tiek kitų liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, jog automobilis buvo parduotas už 1 000,00 Eur sumą kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu bei savo procesiniuose dokumentuose nurodė ne tik pati atsakovė, tačiau paliudijo ir atsakovės brolis, M. V., kuris dalyvavo sandorio sudarymo metu, atsakovės tėvas, S. V., kuriam šias aplinkybes po sandorio sudarymo paliudijo pati atsakovė, taip pat ir liudytojas, MB „Autofix“ akcininkas ir meistras, J. L., kuris 2024-09-18 teismo posėdžio metu parodė, jog po to kai ieškovas 2022-06-20 įsigijo automobilį, jis atvyko su automobiliu į automobilių servisą ir nurodė, jog reikalinga automobilio, kurį ką tik įsigijo už 1 000,00 Eur apžiūra.
12.10. Atsakovė neginčija fakto, jog pirkimo-pardavimo skelbime nurodyta kaina išties buvo 1 700,00 Eur, tačiau kaip nurodė atsakovė ir liudytojas M. V., kaina buvo ženkliai sumažinta (ieškovas nusiderėjo kainą), kadangi šis automobilis atsakovei nebuvo reikalingas, jis buvo paveldėtas po motinos mirties, o atsakovė naudojosi nuosavu automobiliu. Pastarąsias aplinkybes taip pat 2024-09-18 teismo posėdžio metu paliudijo S. V. ir M. V.. Taigi kaina buvo sumažinta gera valia, siekiant kuo greičiau parduoti nereikalingą daiktą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
16. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė R. V. pardavė ieškovui G. Š. transporto priemonę Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos. Sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą (sutarties sudarymo momentu ji buvo 310 325 km), valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje, nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra (techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. balandžio mėn.). Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ atliktas įrašas „nėra“. Transporto priemonės trūkumai nepažymėti. Sutartyje nurodyta transporto priemonės pardavimo kaina – 1 000 Eur grynaisiais pinigais.
18. Ieškovo atstovas 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl daikto nekokybės, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kurioje nurodė, kad Automobilis turi esminį variklio defektą, kuriam reikalingas kapitalinis remontas, o tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų Pirkėjas jau išleido 710,04 Eur, tačiau visiškam defektų pašalinimui reikės dar papildomai apie 2000,00 Eur, t. y. Automobilio remontas Pirkėjui yra nuostolingas. Pretenzija reikalavo Pardavėją (i) atsiimti Automobilį ir grąžinti Pirkėjui už jį sumokėtą kainą, (ii) atlyginti
Pirkėjo patirtus nuostolius, viso 972,94 (t. y. 84,70 Eur Automobilio transportavimo išlaidas, 710,02 EUR Automobilio apžiūros ir pirminio remonto išlaidas, 178,22 Eur Automobilio, kuris šiai dienai negali būti eksploatuojamas, registracijos mokesčio išlaidas ir (iii) 350,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, suėjus pranešimo apie Sutarties nutraukimą terminui. Atsakovė su pretenzija nesutiko.
19. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
20. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
21. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
22. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
23. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
24. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (pirkėjas), nutraukęs sutartį, pareiškė teisme reikalavimą priteisti jam iš atsakovės (pardavėjos) už automobilį sumokėtus pinigus atsakovei grąžinant automobilį. Šis ieškovo reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Dėl transporto priemonės defektų
26. Apelianto teigimu, jam buvo parduotas automobilis su „paslėptais defektais“, dėl kurių automobiliu negalima ar nesaugu naudotis pagal jo paskirtį.
27. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui apie parduodamą Automobilį tapo žinoma iš portale www.autoplius.lt įdėto skelbimo, kurio kaina buvo 1700,00 EUR. Transporto pirkimo-pardavimo dieną Automobilio būklė, ieškovo vertinimu, buvo gera, trūkumų nebuvo pastebėta vizualiai jį apžiūrint. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tik po pirkimo Automobiliu nuvažiavus apie 50 km, jis pradėjo dūminti, o pats variklis pradėjo skleisti nepageidaujamus garsus, todėl ieškovui jau tada kilo įtarimas, kad galimai Automobilis turi defektų. Ieškovas nusprendė Automobilį pristatyti į autoservisą apžiūrai, tačiau dėl tuo metu buvusio autoservisų užimtumo ir remonto darbų atlikimo terminų ilgumo, Automobilis 2022-06-28 buvo pristatytas į MB „Autofix LT“ autoservisą. Byloje nėra pateikta duomenų apie šio autoserviso atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu darbuotojas J. L. nurodė, jog atvežto automobilio variklis dirbo normaliai, nedūmino, o atlikus pirminę automobilio apžiūrą buvo nustatyta, jog automobiliui reikia pakeisi „stabdžių varlytę“, taip pat, jog yra jaučiamas variklio traukos trūkumas. J. L. pravažiavus su automobiliu, jis kelyje užgeso ir nebeužsivedė. Automobilis buvo partemptas lanksčiąja vilktimi į autoservisą, kadangi automobilio savininkas buvo išvykęs, automobilis servise buvo paliktas apie 3,5 mėn. Liudytojas taip pat patvirtino, jog traukos nebuvimas nebuvo kritinis automobilio trūkumas, dėl ko automobiliu nebuvo galima naudotis, ar dėl ko automobilis neužsivestų.
29. Apeliantas pateikė duomenis, kad Automobilis 2022-10-13 autovežio pagalba buvo transportuotas į autorizuotą VW centrą – UAB „Autojuta“ detaliai jo diagnostikai. UAB „Autojuta“ atliko automobilio patikrą ir reikiamus pirminius remonto darbus dėl jo neužsivedimo priežasties bei nustatė, kad (1) prasukta 4-to cilindro pakaitinimo žvakė, (2) nekokybiškai atliktas laidymo remontas, (3) didelės rudžių sankaupos ant cilindrų bloko alkūninio veleno jutiklio (G28) vietoje. UAB „Autojuta“ atlikus pirminį remontą ir užvedus automobilį, pastebėjo kitus rimtus automobilio trūkumus: (1) šaltas variklis blogai dirba, (2) stipriai padidėjęs dūmingumas, tikėtina, jog tai vyksta dėl blogos kompresijos ypač 3-iame, 4-ame cilindruose, (3) stringa turbinos slėgio valdymas turbinoje, (4) fiksuojama klaida stabdžių jungiklyje (užsidega pakaitinimo žvakių simbolis). Ieškovas už Automobilio apžiūrą ir pirminį remontą UAB „Autojuta“ sumokėjo 710,02 EUR sumą. Ieškovas 2022-11-04 Automobiliu grįžo namo ir daugiau juo nesinaudojo.
30. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad autoserviso specialistai nustatė, jog defektai yra atsiradę iki automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį ir/ar toks automobilis negali būti eksploatuojamas. Priešingai, po UAB „Autojuta“ atliktų darbų apeliantas galėjo Automobiliu naudotis, juo išvažiuoti iš autoserviso.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, pirkdamas seną automobilį, turėjo įvertinti, kad trūkumai gali atsirasti dėl natūraliai atsiradusių jo dalių nusidėvėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad trūkumai buvo paslėpti, o atsakovė kaip pardavėja turėjo žinoti automobilio dalių veikimo trukmę. Kaip pagrįstai atsakovė nurodo, automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio naudojimo momentu.
32. Kaip minėta, UAB „Autojuta“ nenustatinėjo trūkumų, kurie buvo transporto priemonės sutarties pasirašymo metu. Šios įmonės diagnostikai Automobilis buvo pristatytas po beveik 4 mėnesių, prieš tai jį tvarkius kitame autoservise ir atlikus jame tam tikrus veiksmus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į liudytojo J. L. (MB „Autofix darbuotojo) 2024-09-18 teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad būtent jis prasuko 4-to cilindro pakaitinimo žvakę (pasukus sulūžo), ieškojo gedimų laidyne, kažką tvarkė. UAB „Autojuta“ defektiniame akte, be kitų defektų, nurodyta, kad buvo prasukta 4-to cilindro pakaitinimo žvakė ir nekokybiškai atliktas laidymo remontas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad transporto priemonės rida yra padidėjusi 460 km nuo Automobilio įsigijimo. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jis su įsigytu Automobiliu nuvažiavo tik 50 km. Taigi, bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo tiksliai nurodyti, dėl kokių priežasčių Automobilio rida padidėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad 2024-10-15 ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, t. y. 257,38 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Tokį savo procesinį veiksmą motyvavo J. L. (MB „Autofix“ darbuotojo) nurodytomis aplinkybėmis dėl sulaužytos pakaitinimo žvakės, taip pat nurodė, jog atsakovė nėra tiesiogiai atsakinga už tai, kad MB „Autofix“ darbuotojas nesugebėjo identifikuoti automobilio neužsikūrimo problemos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantui pačiam nėra žinoma, kokie gedimai egzistavo būtent Automobilio įsigijimo metu, jei jie buvo.
33. Aplinkybė, jog seną automobilį apeliantas turėjo remontuoti autoservise, neįrodo, jog automobilis turi paslėptų defektų ir/ar tai, jog jis yra nenaudotinas. Sandorio sudarymo metu apeliantas automobilį išbandė, su juo nuvažiavo apie 3 km, jokių trūkumų, susijusių tiek su trauka, tiek su variklio darbu nusiskundimų neturėjo. Kiekvienam vidutiniškai protingam ir apdairiam automobilio vairuotojui žinoma, kad 21 metų amžiaus (310 325 km ridos) automobilį reikia periodiškai remontuoti. Atsižvelgiant į tai, toks automobilio poreikis (būti remontuojamam) kiekvienam vidutiniam vairuotojui negali būti laikomas nei siurpriziniu, nei neįprastu, nei laikomas paslėptu automobilio defektu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas laikytinas daugiau nei vidutinis vairuotojas. Kaip byloje nustatyta, ieškovas turi patirties perkant naudotus automobilius, nes per pastaruosius 10 metų yra sudaręs 13 automobilių pirkimo-pardavimo sandorių. Iš liudytojo M. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Automobilį pirkėjas apžiūrėjo, buvo atsidaręs kapotą, įvertino, kad automobilio vožtuvas netinkamas ir tuo pagrindu nusiderėjo kainą. Tai patvirtina, kad ieškovas turėjo tam tikrų žinių apie automobilio techninę dalį ir galėjo įvertinti, kad perkamas senas automobilis, kurio trūkumai bet kada gali pasireikšti.
34. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad automobilis pirkimo sandorio sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus duomenis ir, jog parduota naudota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų ir už juos atsakinga atsakovė (pardavėja) (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties, visi apelianto argumentai, susiję su negalėjimu naudotis automobiliu ir paslėptais trūkumais atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantui neįrodžius, kad transporto priemonė buvo parduota su paslėptais defektais, nėra pagrindo spręsti dėl pinigų už įsigytą daiktą grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo kainos
35. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis automobilį iš atsakovės įsigijo už 1 700 Eur kainą, o ne 1 000 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Į bylą pateikta šalių parašais pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaina nurodyta 1 000 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad jis sumokėjo 1 700 Eur kainą, kuri buvo nurodyta skelbime, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Apelianto pasvarstymai, kad atsakovė investavusi į automobilio pagerinimą (pirko padangas, kurių vienos kaina 160 Eur (160x4=640 Eur)), todėl negalėjo Automobilio parduoti už mažesnę nei rinkos kainą, neįrodo tikrosios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio kainos. Atsakovė paaiškino, kad ji turėjo savo automobilį, todėl palikimu bei dovanojimo sutartimi įgytas automobilis jai tapo nereikalingas. Aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas už 1 000 Eur, patvirtino byloje apklaustas liudytoju atsakovės brolis M. V., kuris betarpiškai dalyvavo pirkimo-pardavimo sandoryje kartu su atsakove. Taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas atsakovės tėvas S. V.. Liudytojas J. L. taip pat nurodė, kad apeliantas atvykęs į jo autoservisą automobilio apžiūrai yra nurodęs, kad automobilį pirko už 1 000 Eur ir prašė nustatyti, ar turi automobilis trūkumų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo parduotas už 1 000 Eur, t. y. kainą, kuri buvo nurodyta sutartyje. Kita vertus, kainos nustatymas šioje byloje tampa nebeaktualus netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo sugrąžinti pinigus už įsigytą transporto priemonę bei atsakovę įpareigoti atsiimti automobilį iš apelianto nurodytos vietos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
39. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
40. Atsakovė pateikė sąskaitą ir apmokėjimo dokumentus už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomas priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Pikelienė