Administracinė byla Nr. eAS-47-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01735-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja J. J. 2018 m. rugpjūčio 11 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m.; 2) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-68-43-394/2018 nutraukė, nes skundas priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja sirgo nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d. Ji 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui L. K. (b. l. 24), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą, informavo, kad nors nuo jos nedarbingumo pabaigos praėjo jau daugiau nei trys mėnesiai, iki šiol jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 metus vertinimo komisijoje taip ir neįvyko.

Pati pareiškėja priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, pasibaigimo dieną siejo su nedarbingumo laikotarpio pasibaigimu 2018 m. kovo 2 d. Atsakovo nuomone, priežastys, dėl kurių pareiškėja negalėjo dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, išnyko pasibaigus pareiškėjos laikinam nedarbingumui – 2018 m. kovo 2 d. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) galėjo kreiptis į teismą per du mėnesius nuo dienos, kai baigėsi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (šiuo atveju pasibaigus pareiškėjos nedarbingumui 2018 m. kovo 2 d.). Paskutine kreipimosi į teismą su skundu diena teismas laikė 2018 m. gegužės 2 d. Pareiškėja skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė 2018 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjai nesikreipus į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus per 2 mėnesių apskundimo terminą, buvo pasirinktas toks savo teisių gynimo būdas, dėl kurio atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimas teisme iš esmės nebuvo galimas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė.

III.

Pareiškėja J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir skundo nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos teigimu, Taisyklės nenustato konkretaus laikotarpio ar termino, per kurį, išnykus priežastims, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, turi būti atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje, tačiau ši procedūra neturi būti sąmoningai vilkinama, o turi būti atliekama per protingą terminą.

Kadangi Taisyklės ir joks kitas teisės aktas konkrečiai nenumato, per kiek laiko turi būti atliktas vertinimas išnykus priežastims, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, yra nepagrįstas ir neįmanomas teiginys, kadangi vertinimo neatlikimo laikas / delsimas atlikti tam tikrus veiksmus šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai išnyko priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negalėjo dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, t. y. nagrinėjamu atveju nuo sekančios dienos, kai išnyko nedarbingumas.

Pareiškėja pažymi, kad vykdant teismo sprendimą (administracinė byla Nr. eI-273-257/2018) 2018 m. balandžio 10 d. vyko pakartotinis pareiškėjos veiklos vertinimas už 2016 m. Taigi, nuosekliai vykdant vertinimą, pirmiausia turėjo būti atliktas veiklos vertinimas už 2016 m., o tik po to turėjo būti atliktas vertinimas už 2017 m.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi dviejų mėnesių skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl administracinė bylą teisėtai ir pagrįstai buvo nuraukta.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad teisės aktais neapibrėžti konkretūs terminai, per kiek laiko turi būti atliktas valstybės tarnautojo vertinimas. Valstybės tarnautojo vertinimo atlikimo terminas yra nustatytas specialiuoju teisės aktu – Taisyklėmis, kurių 17 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Taisyklių 20 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą išvadą, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, šių Taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.

Veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jau pateiktą išvadą, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.

Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atsakovo vertinimo komisijoje yra neįmanomas, nes pareiškėjos ir atsakovo nesieja valstybės tarnybos teisiniai santykiai nuo 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. pradėjo dirbti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 str. 2 d.). ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taigi, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija turėjo atlikti pareiškėjos veiklos vertinimą už 2017 m. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Taisyklės ar kitas teisės aktas nenumato per kiek laiko turi būti atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių tokio vertinimo nepavyksta atlikti iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Darytina išvada, kad savivaldybės administracija pareigą atlikti pareiškėjos veiklos vertinimą už 2017 metus, turi iš esmės neterminuotai, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti termino, per kurį pareiškėja turėjo kreiptis į teismą, pradžios. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terminą skundui paduoti skaičiavo nuo tos dienos, kai baigėsi pareiškėjos nedarbingumas (2018 m. kovo 2 d.), todėl neteisingai pritaikė ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 2 mėnesių skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. J. skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė