Civilinė byla Nr. e2A-1077-601/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. firmos „Ragreta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-204-767/2026, pagal ieškovų M. P. ir R. P. ieškinį atsakovui A. V. firmai „Ragreta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė D. V..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.        Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2.       Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais sandoriais 2024 m. birželio 10 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą A. V. firmai „Ragreta“, įmonės kodas – 171365486, vekselio davėjo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), laiduojant R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. V. 2025 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą 2024 m. birželio 10 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, ir priteisti iš atsakovo ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas M. P. nurodė, kad nuo 2010 m. dirbo pas atsakovą, žemės ūkio technikos atsarginių dalių parduotuvėje ((duomenys neskelbtini), Pakruojis) pardavėjo pareigose. Kartu dirbo V. J., ji buvo parduotuvės (padalinio) vadovė ir pardavėja. 2024 m. pradžioje parduotuvėje buvo daroma revizija. Atliekant reviziją iš kompiuterinės programos (prekių apskaitai buvo įdiegta kompiuterinė programa „Rivile“) buvo atspausdinti prekių pagal grupes likučių sąrašai ir juose žymima natūroje esantys prekių likučiai. Praėjus maždaug savaitei po revizijos, ieškovas ir V. J. nuvyko į atsakovo buveinę Radviliškyje, kur atsakovo vadovas A. V. jiems padavė prekių sąrašus ir pareiškė, kad revizijos metu nustatytas apie 30 tūkst. Eur trūkumas. Kaip atsirado toks trūkumas neįsivaizduoja. Nesupranta iš kur tokios didelės sumos atsirado, būdavo trūkumai apie 300 Eur, gal neišrašydavo prekėms kvito, gal kas prekes išsinešdavo. Jis dirbo parduotuvėje vienas. Galėjo būti taip, kad prekių neatveždavo, o jos būdavo užpajamuotos. Paaiškino, kad ne visada tikrindavo atvežtas prekes. A. V. šaukė, kad kvies policiją, ieškovą „pasodins“, liepė rašyti raštą apie trūkumo pripažinimą, kad yra skolingas atsakovui, A. V. aiškino, kad ieškovas turės pasirašyti vekselį, liepė susirasti laiduotoją. Ieškovė, t. y. ieškovo motina, sutiko būti laiduotoja. Praėjus maždaug savaitei po susitikimo atsakovo buveinėje, A. V. paskambino ieškovui ir nurodė atvažiuoti su laiduotoju pas notarą, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis. Notarės D. V. biure ieškovai susitiko su atsakovo atstovu A. V.. Notarė ieškovams liepė greičiau rašytis, nepaaiškino pasirašomų dokumentų esmės ir pasekmių, jokių dokumentų kopijų nedavė. Ieškovė nebuvo pasiėmusi akinių, todėl pasirašomų tekstų neskaitė, tik matė, kad pasirašo vekselį virš 16 tūkst. Eur sumai ir buvo pasakyta, kad skola turi būti sumokėta per du mėnesius. 2025 m. vasario 5 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui Pakruojo kredito unija (toliau – Pakruojo KU) suteikė kreditą ir 16 162,62 Eur pervedė atsakovui pagal 2024 m. birželio 10 d. vekselį. Atsakovui pervedus pinigus pagal vekselį, ieškovas įsivaizdavo, kad atsakovo pretenzijos yra patenkintos ir daugiau jokių reikalų su juo neturės. Tačiau 2025 m. gegužės pradžioje iš antstolės V. Š. gavo patvarkymus, kad 2025 m. balandžio 30 d. priimtas vykdyti Radviliškio rajono 1-ajame notarų biuro notarės D. V. vykdomasis įrašas dėl 32 556,10 Eur skolos išieškojimo iš ieškovų atsakovo naudai. Ieškovai suprato buvę apgauti Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure 2024 m. birželio 10 d. jiems paduodant pasirašyti vekselį ne tik 16 022,67 Eur sumai, bet ir 32 556,10 Eur sumai. Ieškovas niekada nepripažino 16 162,62 Eur trūkumo, skolą atsakovui pripažino ir vekselį sutiko pasirašyti tik atsakovo savininko A. V. spaudimo ir grasinimo paveiktas, tačiau vekselis 32 556,10 Eur sumai ir tokio dydžio skolos reikalavimas ieškovui buvo netikėtas, jis be pagrindo, ieškovui nepakeliamas, realiai neįvykdomas, tokios skolos ieškovas niekada nėra pripažinęs, ieškovė laiduotoja tokiai skolos sumai nesutiko būti, nes ji iš esmės viršija jos turimą turtą. Vekselio pasirašymo momentu ieškovas tokio dydžio prievolės (48 578,77 Eur trūkumas = 32 556,10 Eur + 16 022,67 Eur) atsakovui neturėjo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo, kaip vekselio davėjo, ir ieškovės, kaip laiduotojos, pasirašyti 2024 m. birželio 10 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis 16 022,67 Eur sumai ir 2024 m. birželio 10 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis 32 556,10 Eur sumai turi aiškių valios trūkumų. Ieškovai, nors ir nepripažindami 16 162,62 Eur prekių trūkumo ir ieškovo kaltės dėl jo, atsakovo savininko A. V. psichologinio spaudimo pasėkoje, ieškovė dar ir bijodama netekti sūnaus, pasirašė vekselį šiai sumai ir prievolę pagal jį įvykdė. Tačiau dėl 2024 m. birželio 10 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio 32 556,10 Eur sumai pasirašymo, tokio dydžio skolos atsakovui pripažinimo ir prievolės įvykdymo laidavimo ieškovų valios iš viso nebuvo ir nėra, tokios skolos ieškovai nepripažino ir nepripažįsta, savo valia tokio vekselio ir jo laidavimo nepasirašė, šį vekselį galėjo pasirašyti nematydami sumos ir galvodami, kad tai su 2024 m. birželio 10 d. Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 16 022,67 Eur sumai susijęs dokumentas, pasirašymo metu patirdama atsakovo savininko A. V. psichologinį spaudimą bei notarės D. V. skubinimą juos greičiau pasirašyti dokumentus, nepaaiškinant jų prasmės ir nedavus dokumentų kopijų. Ieškovų atveju apgaulė pasirašant 2024 m. birželio 10 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai buvo dėl esminės aplinkybės – vekselio sumos. Ieškovai įsitikinę, kad atsakovo savininkas A. V., tiesiog privertęs ieškovus pasirašyti vekselį 16 022,67 Eur sumai, bei apgaule padavęs pasirašyti vekselį 32 556,10 Eur sumai, piktnaudžiavo vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu), siekė nepagrįsto praturtėjimo ir taip pažeidė vekselio davėjo M. P. ir laiduotojos R. P. teises, todėl jie turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Nesant ieškovų prievolės atsakovui 32 556,10 Eur sumai, tokios prievolės įvykdymo užtikrinimui pasirašytas ir laiduotas vekselis negalioja. 2024 m. birželio 10 d. Paprastasis vekselis 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo įvykdymo užtikrinimas laidavimu yra negaliojantys nuo jo sudarymo momento, o negaliojančio vekselio pagrindu išduotas 2025 m. balandžio 25 d. vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra negaliojantis nuo jo išdavimo momento.

4.       Ieškovė R. P. palaikė ieškinio reikalavimus visiškai jame nurodytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, kad ji pasirašė dėl laidavimo, nes sūnus pasakė, kad yra skola, o jis neturi iš ko mokėti. Pasirašė laidavimą, kad padėtų sūnui. Notaras padavė paruoštus dokumentus. Matė tik vekselį 16 000 Eur, nepamena, kiek kartų pasirašė.

5.       Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą pagal 2011 m. kovo 10 d. darbo sutartį Nr. 117, Pakruojo filialo atsarginių dalių parduotuvės pardavėjo pareigose iki darbo sutartis 2024 m. gegužės 20 d. buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Su atsakovu 2011 m. kovo 14 d. buvo sudaryta sutartis dėl individualios visiškos materialinės atsakomybės. Įmonės filiale Pakruojo atsarginių dalių parduotuvėje dirbo parduotuvės vadovė V. J. ir pardavėjas M. P.. Anksčiau nustačius trūkumus juos mokėdavo abu darbuotojai lygiomis dalimis. Trūkumai jau buvo nustatyti atliekant inventorizaciją 2023 m., todėl įmonės vadovas 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą „Dėl Pakruojo parduotuvės netvarkingos apskaitos darbo“, su kuriuo abu darbuotojai buvo supažindinti. 2024 m. buvo atliekama inventorizacija, 2024 m. balandžio 12 d. priimtas įmonės savininko įsakymas Nr. 02 „Dėl inventorizacijos atlikimo Pakruojo atsarginių dalių parduotuvėje“. Ieškovas, prieš atliekant 2024 m. inventorizaciją, sau išsirašė prekių už 16 183,72 Eur, 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra PAK10101. Ši PVM sąskaita faktūra apmokėta nebuvo. 2024 m. inventorizacija buvo atliekama Pakruojo atsarginių dalių parduotuvėje, ją atlikti vyko pagal įsakymą paskirti darbuotojai. Iš programos buvo atspausdinti prekių likučiai ir nuvykus skaičiuojama. Skaičiuojant nustatyta labai daug neatitikimų, kurie matosi inventorizacijos apyraše ir sutikrinimo žiniaraščiuose. Su atliktos inventorizacijos nustatytais rezultatais sutiko abu materialiai atsakingi darbuotojai ieškovas ir V. J.. Ieškovas ir V. J. tarpusavyje susitarė, kokią dalį nustatyto trūkumo mokės kiekvienas. V. J. ir ieškovas parašė prašymus, kuriuose nurodė, kad prisiima kaltę ir atsakomybę už rastą prekių trūkumą inventorizacijos metu, taip pat jie nurodė, kokias dalis trūkumo dengs kiekvienas. Suma trūkumo buvo didelė, todėl buvo paaiškinta abiem darbuotojams, kad įmonė kreipsis į policiją arba jie dengia trūkumą, vienas iš variantų – parašo skolos vekselius, o skolos vekseliai turi būti su laiduotoju. Ieškovui tai tiko. Abu ieškovai 2024 m. birželio 10 d. atvyko pas notarę, kuri parengė du vekselius, davė ieškovams susipažinti, taip pat juos pagarsino, paaiškino pasekmes ir klausė, ar viską suprato. Abu ieškovai pasakė, kad suprato, jie pasirašė du vekselius, kuriuos notarė patvirtino. 2024 m. birželio 10 d. pas notarą patvirtintas ieškovo išduotas bei laiduotojos R. P. laiduotas vekselis 16 022,67 Eur sumai buvo dėl ieškovo pirktų prekių pagal 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PAK10101, kurios suma 16 183,72 Eur. Vekselis išrašytas 16 022,67 Eur sumai, nes ieškovas iki vekselio išrašymo sumokėjo 161,05 Eur, todėl likusiai neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros daliai ir išrašytas vekselis. 2024 m. birželio 10 d. pas notarą patvirtintas ieškovo išduotas bei laiduotojos R. P. laiduotas vekselis 32 556,10 Eur sumai buvo dėl inventorizacijos metu nustatyto trūkumo dalies 31 426,70 Eur sumos, kurią ieškovas pripažino. Taip pat ieškovas 2024 m. birželio 6 d. pagal PVM sąskaitą faktūra Nr. RAD26450 pirko prekių už 1 129,40 Eur Radviliškio parduotuvėje, todėl neapmokėta PVM sąskaitos faktūros suma buvo pridėta prie inventorizacijos metu nustatyto trūkumo dalies. Ieškovai ieškinyje melagingai teigia, kad 2024 m. birželio 10 d. pasirašant du vekselius buvo apgauti ir tai supratę, kai 2025 m. gegužės pradžioje iš antstolės V. Š. gavo patvarkymus. Šios ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės pirmiausia paneigiamos šiais faktiniais duomenimis: 1) ieškovo išduotas bei laiduotojos R. P. laiduotas vekselis 16 022,67 Eur sumai buvo apmokėtas 2025 m. vasario 11 d., tai pagal ieškovus skola visa padengta; 2) ieškovas 2025 m. balandžio 25 d. susirašinėjime per „WhatsApp“ programėlę įmonės savininkui A. V. prašo nepriduoti išieškojimui mamos, kol neparduos žemės. Apie spaudimą ieškovas nurodė tik ieškinyje, jai jau būtų darytas spaudimas ar atlikti kokie neteisėti veiksmai, tai ieškovai dėl neteisėtų veiksmų būtų kreipęsi iš karto, o ne po metų laiko apie tai pradėję kalbėti ieškinyje. Abu vekseliai išrašyti ieškovo ir ieškovės pas notarę D. V., kuri prieš pasirašant viską paaiškino, pagarsino tekstą, ieškovams suteikė laiko persiskaityti pasirašomus dokumentus, paaiškino pasekmes ir klausė ar viską suprato ir tik tada dokumentai buvo pasirašyti. Pirmiausia ieškovai pasirašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o po to jau buvo išrašytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis 16 022,67 Eur sumai (notarinio registro Nr. 1521), tai matyti iš notarinio registro numerių eiliškumo, todėl ieškovai sąmoningai klaidina teismą, išgalvodami aplinkybes, apie neva pasirašytą pirmiau vekselį mažesnei sumai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasirašomuose vekseliuose aiškiai nurodytos sumos, tame lape yra abiejų ieškovų parašai, todėl apie tai, kad ieškovai nežinojo, ką pasirašo, nežinojo sumų, tėra bandymas paneigti objektyvius duomenis fiksuotus esančiuose dokumentuose, todėl tai nepatvirtina fakto, kad buvo spaudimas, apgaulė ar kitos aplinkybes, kurių pagrindu galima pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovas ir laiduotoja R. P. išrašė du vekselius juose nurodytoms sumoms pačio ieškovo prašymu, nes suma buvo didelė ir jis aiškino neturįs galimybės jos sumokėti iš karto. Ieškovas aiškino, kad mažesnę sumą sumokės, gavęs pinigų iš Pakruojo kredito unijos, o didesnei vekselio sumos apmokėjimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas, nes galimai pardavinės žemę ar kitą turtą, siekdamas gauti pinigų. Šias aplinkybes ieškovas nurodinėjo ir susirašinėjime, prašydamas neperduoti vykdymui išieškojimo, pagal Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai. 2024 m. birželio 10 d. Paprastasis vekselis 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo įvykdymo užtikrinimas laidavimu yra teisėtas ir pagrįstas, jų pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat neturi būti pripažintas negaliojančiu ir vekselio pagrindu išduotas 2025 m. balandžio 25 d. vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo jo išdavimo momento, nes išduotas teisėtai ir pagrįstai.

6.       Trečias asmuo D. V. paaiškino, kad ji yra Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė. Į ją kreipėsi vekselio gavėjas, t. y. atsakovas, ji parengė projektą. Ieškovai atvyko iš Pakruojo rajono, jiems buvo paduoti paprastųjų vekselių projektai, jie diskutavo prie stalo. Ji vienu metu jiems sakė, kad jei kyla ginčas, notarinis veiksmas nebus atliktas. Moteris priekaištavo sūnui, kad „paliksi mane skolose“. Vyko diskusija, atėjusi ji klausė, ar jiems viskas aišku, ieškovai ją patikino, kad viskas tvarkoje. Atsakovo vadovas sakė, kad yra susidaręs trūkumas ir dėl to kreipėsi, kalbėjo apie patikrinimą, kad buvo patikrinimas ir susidarė skola. Parengtas vekselio projektas nebūtinai turi būti patvirtintas, jei šalys nesutinka, tai netvirtinamas. Buvo atsakovo vadovas, tai vekselio gavėjas, vekselio davėjas, laiduotojas. Ji aiškina kiekvieną notarinį veiksmą. Tai nebuvo išskirtinis atvejis. Įprasta, kad paaiškina žmogui. Ji laiduotojai paaiškino apie pasekmes. Moteris sakė, kad už skolas liks be namų. Jei projektas tinkamas, daromi du egzemplioriai, žmogus pasirašo. Jos kabinetas yra nedidelis, todėl ieškovai ir atsakovo atstovas vekselius pasirašė laukiamajame, pašalinių asmenų nebuvo. Vienas vekselio egzempliorius lieka pas notarą. Vekseliai abu pasirašyti buvo. Klausė ieškovų, ar jie viską suprato. Dokumentai buvo tvirtinami darbo pabaigoje. Tikrai nebuvo skubinama, ji tik pasakė jiems, kad dokumentai nebus pasirašomas, jei tarp jų kyla ginčas. Jokių grasinimų nebuvo, jei jų būtų buvę, ji būtų paprašiusi išeiti iš biuro. Būdama savo kabinete ji būtų girdėjusi pakeltą toną. Jos atliktas notarinis veiksmas jokių abejonių nesukėlė. Įmonės vadovo klausė, ar turės dokumentus, iš ko kilo vekselio tvirtinimas. Du vekseliai pasirašomi. Negali pasakyti, kuris vekselis pirmiau buvo patvirtinamas, reikia žiūrėti pagal registro numerį. Galima sakyti, kad vienu metu vekseliai buvo pasirašyti. Ieškovai vekselius pasirašė gera valia, nieko neverčiami. Vekselio gavėjas terminus įvardijo. Vekselyje suma su centais nurodyta. Notarė taip pat atkreipė dėmesį „Važiuoja iš kito rajono į notaro biurą, ir sako, kad nematė ką pasirašo. Kaip tai gali sakyti?“ Kaip ieškovai gali sakyti, kad nematė ką pasirašė, jei jie skaitė dokumentus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.        Šiaulių apylinkės teismas (Radviliškio rūmai) 2026 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančiais sandoriais 2024 m. birželio 10 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą A. V. firmai „Ragreta“, įmonės kodas – 171365486, vekselio davėjo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), laiduojant R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. V. 2025 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą 2024 m. birželio 10 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu; 2) priteisė iš atsakovo A. V. firmos „Ragreta“, įmonės kodas 171365486, ieškovams M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 477,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į ieškovės R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB; 3) priteisė iš atsakovo A. V. firmos „Ragreta“, įmonės kodas 171365486, į valstybės biudžetą 713,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

8.        Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl sandorių, kilusių iš ieškovo M. P. ir atsakovo A. V. firmos „Ragreta“ darbinių santykių, pripažinimo negaliojančiais. Vekselis (32 556,10 Eur sumai) buvo pasirašytas dėl skolos (žalos), kuri atsirado, kai ieškovą M. P. ir atsakovo A. V. firmą „Ragreta“ siejo darbiniai santykiai. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą reiškianti šalis, todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti visas ieškovo M. P. (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovui ši pareiga negalėjo būti perkelta.

9.       Teismas nurodė, kad darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl atsakovas turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir / ar teismą bei pateikti įrodymus dėl ieškovo (darbuotojo) kaltės, o ne surašyti vekselį dėl 32 556,10 Eur skolos, kurią ieškovas turi atlyginti (CPK 178 straipsnis).

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada, ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) atsirado 32 556,10 Eur nuostoliai A. V. firmoje „Ragreta“. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl 2024 m. birželio 10 d. Paprastajame neprotestuotiname vekselyje įrašytos nuostolių sumos - 32 556,10 Eur, išduotame A. V. firmai „Ragreta“, vekselio davėjo M. P., laiduojant R. P., atsiradimo. Teismo nuomone, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, atsikertant į ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovo atstovų, liudytojų paaiškinimai savaime neįrodo, kad 32 556,10 Eur žala kilo būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės, tuo pačiu ir nepaneigia ieškovo reikalavimo teisėtumo ir vekselio pasirašymo aplinkybių. Į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad prekių trūkumas 32 556,10 Eur sumai, atsirado būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės. Kaip jau minėta atsakovas į teisėsaugos institucijas nesikreipė, siekdamas išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika jo atžvilgiu, t. y. vagystė, turto pasisavinimas, taip pat nesikreipė ir į institucijas, kurios nagrinėjamu atveju kompetentingos nustatyti, ar buvo padaryta žala firmai, padarytos žalos dydį pagal pateiktus įrodymus.

11.       Teismas taip pat vertino tai, jog atsakovas nagrinėjamu atveju yra stipresnioji šalis, kuri pasinaudodama sau palankiomis aplinkybėmis, jog ieškovas labai bijojo kreipimosi į teisėsaugos institucijas, vieną kartą jau atlygino 16 022,67 Eur sumą pagal išduotą atsakovui vekselį, sąmoningai vengė kreiptis į šias institucijas, kad būtų nustatyta galimai padaryta jo atžvilgiu nusikalstama veika - turto vagystė ar pasisavinimas, taip pat neteisingai taikė įstatymo nuostatas dėl visiškos materialinės atsakomybės už darbuotojo padarytą žalą darbdaviui bei neteisėtai įkalbėjo ieškovą išduoti jam vekselį 32 556,10 Eur sumai nuostoliams atlyginti, nepateikdamas įrodymų, kad šie nuostoliai atsirado būtent dėl ieškovo kaltės, neveikimo, aplaidumo bei kaip jau minėta nustatė nuostolių sumą, neatsižvelgdamas į galiojusias teisės normas nuostolių atsiradimo metu, nustatančias darbuotojo padarytos žalos darbdaviui galimo atlyginimo dydį.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisinį šalių santykių ginčo vekselio pasirašymo metu (darbuotojas ir darbdavys, juos siejantys darbiniai santykiai, darbuotojo atsakomybė už padarytą žalą darbdaviui, jos kilimas ir sąlygos) ginčų sprendimo reglamentavimą, ieškovo ieškinį pripažino pagrįstu ir tenkino visiškai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      atsakovo įsitikinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinus ieškinį visiškai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

1.2.                      nesutiktina su pirmos instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovo M. P. išrašytas vekselis 2024 m. birželio 10 d. 32 556,10 Eur sumai A. V. firmai „Ragreta“ susijęs su vien tik darbo santykiais. Atsakovui vekselis M. P. išrašytas, šalims susitarus kaip dengiamas nustatytas prekių trūkumas bei kaip M. P. atsiskaitys už nupirktas prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RAD26450, pirkta prekių už 1 129,40 Eur Radviliškio parduotuvėje. Ieškovas M. P. pats išrašė vekselį, kuris patvirtintas notaro, vekseliu ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu dėl nustatyto prekių trūkumo ir nupirktų prekių;

1.3.                       teismo sprendimas priimtas net nenurodant, kokiu pagrindu sudaryti sandoriai yra naikinami, t. y. sprendime nenurodoma, kodėl vekselis ir vykdomasis įrašas naikinami, kokiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.80 str. - 1.93 str.);

1.4.                      ieškovas nepateikė pirmos instancijos teismui patikimų įrodymų, taip pat ir teismas sprendime jų nenurodė, kurie leistų daryti išvadą, kad nebuvo M. P. jokio pagrindo vekseliui išduoti arba pagrindas negalioja. Su ieškovu M. P. buvo geranoriškas susitarimas dėl nustatyto dalies prekių trukumo dengimo ir skolos sumokėjimo už jo įsigytas prekes (inventorizacijos metu nustatyto trūkumo dalis prisiimta ieškovo M. P. 31 426,70 Eur ir 1 129,40 Eur suma už pirktas prekes pagal sąskaitą faktūrą), todėl nėra jokio ieškovo M. P. valios ydingumo;

1.5.                      atliekant inventorizaciją, skaičiuojant materialines vertybes (prekes) nustatyta labai daug neatitikimų. Vienų prekių daugiau, kitų mažiau, Šie duomenys fiksuoti sutikrinimo žiniaraščiuose. Rasti kiekiai matosi iš inventorizacijos dokumentų: inventorizacijos apyrašo ir sutikrinimo žiniaraščių. Su atliktos inventorizacijos nustatytais rezultatais (prekių trūkumais) sutiko abu filialo darbuotojai ieškovas M. P. ir V. J., jie supažindinti su visais inventorizacijos dokumentais, pasirašytinai. M. P. susipažinus su inventorizacijos rezultatais, jis sakė čia jo kaltė. V. J. ir M. P. parašė prašymus, kuriuose nurodė, kad prisiima kaltę ir atsakomybę už rastą prekių trūkumą inventorizacijos metu, taip pat jie nurodė, kokias dalis trūkumo dengs kiekvienas. Taip pat M. P. ir V. J. supažindinti raštiškai su A. V. firmos „Ragreta“ savininko įsakymu 2024-05-20 Nr. 05, kuriame nurodyta, kaip bus dengiamas nustatytas prekių trūkumas;

1.6.                      atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovai ieškinyje nurodė išgalvotas aplinkybes dėl revizijos atlikimo tvarkos ir aplinkybių, vekselio sumos nežinojimo, dėl vekselio išrašymo aplinkybių, kad vekseliai išrašyti grasinimo pasėkoje, šios ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo paneigtos. Įmonėje buvo atlikta ne reviziją, o inventorizacija, darbuotojai atlikę inventorizaciją apklausti liudytojais teismo posėdyje paneigė ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kaip buvo atliekama inventorizacija, taip pat trečiasis asmuo, notarė apklausta teisme nurodė, kad jokių grasinimų ji negirdėjo, ginčų nebuvo, pasirašė gera valia, nieko neverčiami, ieškovams išaiškino pasirašomų vekselių pasekmes, ieškovai vekselių sumas matė;

1.7.                      byloje nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai bei apgaulės būdu paskatino ieškovą pasirašyti vekselius. Atsakovų nesąžiningus veiksmus sudarant vekselius privalo įrodyti ieškovas, kurio pateikti argumentai turi būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Atsakovas ieškovų atžvilgiu neatliko jokių tyčinių veiksmų, apie apgaulę nurodo tik ieškovai, jokių kitų objektyvių jrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius apie tai, kad vekselis išrašytas apgaule nėra. Vekselis patvirtintas notaro (trečiojo asmens), kuris vykdydamas savo funkcijas ieškovams išaiškino pasirašomų dokumentų reikšmę ir pasekmes, padarinius, todėl atmestini bet kokie teiginiai, kad ieškovai nematė, ką pasirašo.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1.                      nagrinėjamu atveju teisinis santykis, kurio pagrindu pasirašytas ginčijamas vekselis, buvo ieškovo M. P. ir atsakovo darbo santykiai. Atsakovas, kaip stipresnioji darbo santykių pusė – darbdavys, pasinaudojo situacija, ieškovo M. P. pažeidžiamumu, buhalterinių žinių stoka ir tiesiogine prasme privertė jį pasirašyti ginčijamą vekselį. Ieškovas M. P. yra mechanizatorius (baigęs Žeimelio žemės ūkio mokyklą), prekių apskaitos žinios minimalios, tuo ir buvo pasinaudota. Ieškovui M. P. nebuvo suteikta jokia pasirinkimo teisė, jam buvo daromas psichologinis spaudimas pateikiant inventorizacijos rezultatą – trūkumus, kurie buvo nerealūs ir abejotini, M. P. reikalaujant atlyginti 90 % trūkumų, o kitos pardavėjos – tik 10 %, grasinant „pasodinti“ ir pan. Ieškovo M. P. motina ieškovė R. P. ginčijamą vekselį pasirašė kaip laiduotoja, bijodama dėl sūnaus (panašioje situacijoje jo tėvas nusižudė), atsakovo daromo spaudimo įtakoje ieškovai buvo išsigandę, pasimetę, negalėjo realiai vertinti situacijos, nepagalvojo laiku kreiptis teisinės pagalbos;

2.2.                      atsakovo spaudimas ir apgaulė ieškovo M. P. atžvilgiu buvo ne tik pasirašant vekselius, bet ir PVM sąskaitas faktūras apie tariamai ieškovo M. P. ir atsakovo perkamas prekes – ieškovas M. P. prekių nepirko nei pagal 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PAK10101 už 16 183,72 Eur, nei pagal 2024 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RAD26450 už 1 129,40 Eur, pirmoji sąskaita ieškovui M. P. buvo išrašyta tariamai nustačius prekių trūkumą dar prieš inventorizaciją, o antroji – po inventorizacijos (atsakovo vadovas A. V. nurodė prekių į sandėlį nevežti, nes jos nepaklausios, ieškovui M. P. pasakė „parsiduosi“, ieškovas tų prekių neėmė, jos liko atsakovo parduotuvei nuomotose patalpose); 

2.3.                      atsakovo pateikti duomenys apie nustatytą trūkumą nerealūs. Ieškovas daro prielaidą, kad atsakovui turint kelias prekybos ir sandėliavimo vietas, prekės į Pakruojo parduotuvę net nebuvo pristatytos, arba nebuvo tinkamai nurašytos jas pardavus. Įtarimą sustiprina ir atliktų patikrinimų aplinkybės – iš pradžių patikrinimą atliko atsakovo vadovo A. V. sutuoktinė I. V., po to atlikta inventorizacija, kurios metu parduotuvėje buvo pakeistos spynos, o prekės išvežamos iš parduotuvės, taip užkertant kelią patikrinti inventorizacijos rezultatus. Atsakovo pateikti dokumentai trūkumo patvirtinimui yra neaiškūs ir prieštaringi – pagal pateiktą 2024 m. gegužės 20 d. Inventorizacinį apyrašą Nr. 01 buhalterinės apskaitos duomenys ir faktiškai rasti kiekiai sutampa, trūkumas/perteklius nenurodytas. Todėl kokiais duomenimis remiantis kituose dokumentuose – Suvestinėje ir Sutikrinimo žiniaraščiuose atsiranda duomenys ir apie prekių trūkumą, ir apie perteklių, nėra aišku.;

2.4.                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nesilaikė DK 151 str. – 154 str. nuostatų, reglamentuojančių darbuotojo padarytos žalos atlyginimą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl 2024 m. birželio 10 d. vekselyje įrašytos nuostolių sumos (32 556,10 Eur) atsiradimo, todėl vekselį ir jo pagrindu išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagrįstai pripažino negaliojančiais.

       Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

17.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

18.       Nustatyta, kad ieškovas M. P. dirbo A. V. firmoje „Ragreta“ pagal 2011 m. kovo 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 117, Pakruojo filialo atsarginių dalių parduotuvės pardavėjo pareigose iki darbo sutarties nutraukimo (darbo sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą). 2011 m. kovo 14 d. su ieškovu M. P. taip pat buvo sudaryta sutartis dėl individualios visiškos materialinės atsakomybės.

19.       A. V. firmos „Ragreta“ Pakruojo filialo atsarginių dalių parduotuvėje dirbo du darbuotojai – parduotuvės vedėja V. J. ir pardavėjas M. P..

20.       2024 m. birželio 10 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. patvirtino paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas M. P. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. A. V. firmai „Ragreta“ 16 022,67 Eur (notarinio registro Nr. 1521). Ieškovas M. P. vekselį 16 022,67 Eur sumai, pagal 2024 m. rugsėjo 5 d. notaro išduota vykdomąjį įrašą Nr. 16162, apmokėjo 2025 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimu. Ginčo dėl šio vekselio byloje nėra.

21.       Atlikus 2024 m. gegužės 20 d. A. V. firmos „Ragreta“, Pakruojo atsarginių dalių parduotuvėje, inventorizaciją (inventorizacinis apyrašas Nr. 01, sutikrinimo žiniaraščiai; sutikrinimo žiniaraščių suvestinė) nustatytas prekių trūkumas už 24 048,59 Eur (savikaina). Su nustatytais trūkumais supažindinti teik V. J., tiek M. P. (yra pasirašę) (2 t., b. l. 30-232).

22.       2024 m. gegužės 20 d. A. V. firmos „Ragreta“ įsakymu Nr. 5 „Dėl Pakruojo parduotuvės darbo netvarkingos apskaitos“, nutarta – „Už inventorizacijos metu rastą prekių trūkumą savikaina, paskaičiuoti 20 proc. prekių antkainį ir PVM ir iškelti į prekių trūkumus balanse. Remiantis prašymais, padalinio vadovei V. J. paskaičiuoti 10 proc., o pardavėjui M. P. 90 proc. prekių trūkumo skolos. Viso priskaičiuota su antkainiu ir PVM 34 918,55 Eur. V. J. priklauso mokėti į įmonės sąskaitą 3 491,85 Eur. M. P. priklauso mokėti į įmonės sąskaitą 31 426,70 Eur“. Su šiuo įsakymu supažindinti teik V. J., tiek M. P. (yra pasirašę) (2 t., b. l. 22).

23.       2024 m. gegužės 20 d. ieškovas M. P. pateikė prašymą A. V. firmai „Ragreta“, kuriame nurodė, kad prisiima kaltę ir atsakomybę už inventorizacijos metu Pakruojo atsarginių dalių parduotuvėje 2024 m. gegužės 20 d. rastą trūkumą, prašo įmonės savininką priskaičiuoti prekių trūkumą 90 proc. jam asmeniškai (2 t., b. l. 21).

24.       2024 m. birželio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RAD26450 patvirtina, jog M. P. iš A. V. firmos „Ragreta“ nusipirko prekių už 1 129,40 Eur su PVM (2 t., b. l. 23).

25.       Pažymoje (išrašytoje vyr. finansininkės D. K.) apie M. P. vekselio sumą nurodyta, kad inventorizacijos suvestinėse 2024 m. gegužės 20 dienai jo skola yra 31 426,70 Eur. 2024 m. birželio 6 d. iš Radviliškio parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirko ir yra išrašyta PVM sąsk. faktūra RAD 26450 už 1 129,40 Eur. Vekselis 31 426,70 + 1 129,40 = 32 556,10 Eur (2 t., b. l. 24).

26.       2024 m. birželio 10 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. patvirtino paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas M. P. (laiduotoja R. P.) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. sausio 20 d. A. V. firmai „Ragreta“ 32 556,10 Eur (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 25).

27.       2025 m. balandžio 15 d. ieškovas M. P. SMS žinute prašė A. V. neperduoti išieškojimui pagal vekselį iš mamos (R. P.), kol galės žemę parduoti, ji irgi galės pervedinėti kas mėnesį nuo algos (2 t., b. l. 25).

28.       Ieškovui laiku nesumokėjus vekseliu prisiimtos 32 556,10 Eur skolos, 2025 m. balandžio 25 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. išdavė vykdomąjį išrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškoti solidariai iš vekselio davėjo M. P. ir laiduotojos R. P. 32 556,10 Eur (su kitomis išlaidomis, susijusiomis su vykdomojo įrašo darymu siuntimu ir kt. – 32 835,04 Eur su PVM). 2025 m. balandžio 30 d. antstolė V. Š. patvarkymu priėmė vykdyti nurodytą 2025 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą.

29.       Liudytoja V. J. (parduotuvės vedėja) paaiškino, kad su ieškovu nuo 2010 metų iki 2023 m. buvo pardavėjai konsultantai. Kas metai kovo mėnesį atliekamos inventorizacijos. Buvo nustatomi trūkumai po 100, 200 Eur, kuriuos dengdavo savo pinigais. Prekes pavogdavo, suduždavo, sugesdavo. Kaip atsirado ši suma negali pasakyti, nes nedirbo, dirbo ieškovas. Ji padengė dalį trūkumų. Gal ir jos dalis kaltės buvo, gal ko neužrašė, padengė virš 3 000 Eur. Ieškovas pats prisipažino, kad kita dalis jo trūkumų. Jai buvo šokas, kai grįžo iš po ligos ir pradėjo tikrinti, kiek ko trūksta. Ieškovas sakė, kad pas kitą klientą, sau nusirašys. Duodavo žmogui, pasitikėdavo, gal ir pasinaudojo ieškovo gerumu. Atsakovo firmos sąskaitos buvo išrašomos didelės, nes imdavo didelės įmonės. Rašydavo ant paprasto popieriuko, pažymėdavo. Ieškovas pats prisiėmė sumas, jo kaltė. Ieškovas sakė „mano kaltė, aš prisidirbau“. Ieškovas prisiėmė 90 procentų, ji 10 procentų. Ji sutiko, gal ir galėjo ką pamiršti. Ji dalyvavo atliekant reviziją, dalyvavo daugiau žmonių, visas kolektyvas. Ji su ieškovu buvo materialiai atsakingi, todėl ji ir dengė dalį nustatytų trūkumų.

30.       Liudytoja I. V. paaiškino, kad ji dirba Radviliškio parduotuvėje (ne Pakruojo), atsakovo atstovas yra jos sutuoktinis. Ji dalyvavo inventorizacijos komisijoje. Jis pastebėjo trūkumą – trūko padangų didelės vertės, jas ieškovas buvo pasiėmęs sau. Dokumentuose buvo daug žibintų, o nuvažiavus pamatė, kad jų nėra. Tik dokumentuose yra, o realiai prekių nėra. Ieškovas vienas dirbo, taip ir atsitiko. Ieškovas pripažino, kad jo kaltė.

31.       Liudytoja D. K. paaiškino, kad dirba pas atsakovą buhaltere. Ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2011 m., ji dirba 24 metus. Viskas buvo labai gerai, trūkumų nebūdavo, susikalbėdavo normaliau. Viskas prasidėjo, kai V. J. susirgo ir sirgo beveik pusę metų. Ieškovas sąskaitas taisydavo, o jo apie tai paklausus sakydavo, kad nieko nedarė, nieko netaisė. Kai ji pradėdavo ieškoti, ieškovas pasisakydavo, kad jis taip padarė. Ieškovas neužsipajamuodavo prekių. Inventorizaciją pradėjo 2024 m. balandžio 16 d. Davė laiko ieškovui susitvarkyti, tuo metu jau dirbo abu pardavėjai. Balandžio 19 d. darė inventorizaciją, darė po du žmones. Gerai prisimena, kad trūko daug elektros prekių. Ieškovas sakė, kad tų prekių nėra. Jau 2023 m. rado trūkumą. Ieškovas žadėjo daugiau nedaryti.

Dėl ginčo esmės

32.       Ieškovai pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) 2024 m. birželio 10 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 32 556,10 Eur sumai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą A. V. firmai „Ragreta“. Ieškovai savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad šis vekselis buvo jiems „pakištas“ pasirašyti su kitu vekseliu (16 022,67 Eur sumai), jį pasirašė nematydami jame nurodytos sumos, manydami, kad tai su pasirašomu vekseliu (16 022,67 Eur sumai) susiję dokumentai, vekselio pasirašymo momentu ieškovas tokio dydžio prievolės (48 578,77 Eur trūkumas =  32 556,10 Eur + 16 022,67 Eur) atsakovui neturėjo.

33.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, motyvavo tuo, kad ginčas dėl sandorio yra kilęs iš darbo teisinių santykių, kad atsakovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis, t. y. teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi darbo teisės normomis.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas ginčą išsprendė nesivadovaudamas faktiniu ieškinio pagrindu (aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei netinkamai taikydamas (jų netaikydamas) materialinės teisės normas (CK 1.91 straipsnis; vekselį reglamentuojančias normas).

35.       Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, teismas visiškai nevertino vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmės.

36.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar  netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba  įsako  tai  padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 19 punktas).

37.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 16 punktas).

38.       Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 21 punktas).

39.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselį išdavė pavartojus prieš jį smurtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 23 punktas).

40.       Taigi, nors ieškovas vekselį ginčijo dėl apgaulės, o atsakovas tuo pagrindu teikė atsikirtimus (nurodė aplinkybes, teikė įrodymus), pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir su tuo susijusių įrodymų nevertino, kas reiškia, jog teismas iš esmės neišsprendė ginčo.

41.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė ne pagal ieškovų išdėstytas aplinkybes ir nurodytą vekselio negaliojimo pagrindą (tiek faktinį, tiek teisinį), bet remdamasis savais motyvais, t. y. remdamasis darbo teisės nuostatomis.

42.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas – nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, 37 punktas).

44.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, 38 punktas).

45.       Pažymėtina, kad ieškovo procesinis dokumentas, kuriuo siekiama apginti galimai pažeistas teises, yra ieškinys (CPK 110 straipsnis). Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovas turi nurodyti tiek aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), tiek reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio priėmimą teismas išsprendžia rezoliucija ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

46.       Teisėjų kolegija šioje byloje negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad „darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl atsakovas turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir / ar teismą bei pateikti įrodymus dėl ieškovo (darbuotojo) kaltės, o ne surašyti vekselį dėl 32 556,10 Eur skolos, kurią ieškovas turi atlyginti (CPK 178 straipsnis)“. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, turi teisę laisvai sudarinėti sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl vekselio gavimas dėl padarytos žalos yra galimas ir teisėtas sandoris bei galiojantis, kol nėra nuginčytas.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą sprendė, remdamasis darbo teisės normomis bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovui teko pareiga įrodyti visas ieškovo M. P. (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodyti visas žalos sąlygas. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas ne dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo, o dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, kur būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti apgaulės buvimą.

48.       Be to, sutiktina su apelianto argumentu, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiu gi pagrindu vekselis pripažintas negaliojančiu. Galima daryti prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas vekselį pripažino negaliojančiu, nes neva nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas padarė žalą atsakovui. Tačiau, kaip jau minėta šios bylos nagrinėjimo dalykas yra vekselio pripažinimas negaliojančiu dėl apgaulės, o ne žalos priteisimas (kada ir turi būti nustatinėjamos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos). Be to, byloje yra pateikta įrodymų (inventorizacijos dokumentai, paties ieškovo pripažinimas, liudytojų parodymai ir kt.), kurie galimai patvirtina ieškovo kaltę dėl atsiradusio trūkumo parduotuvėje.

49.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

50.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės teisės normas (CK 1.91 straipsnis; vekselį reglamentuojančias normas; darbo teisės normas), tiek procesinės teisės normas (ginčą išsprendė ne pagal ieškovų išdėstytas aplinkybes ir nurodytą vekselio negaliojimo pagrindą; nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių, pateiktų įrodymų dėl vekselio sudarymo), dėl ko iš esmės liko neišspręstas ginčas (nevertintos reikšmingos bylai aplinkybės ir jų pagrindu nepriimtas sprendimas). Tokiu būdu byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes, sprendžiant ginčą, turėtų būti ištirtos ir įvertintos visai kitos aplinkybės, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, kas reiškia, kad byla turi būti nagrinėjama visu mastu naujais aspektais (remiantis ne darbo teisės normomis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.        Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisakoma ir nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                           Evaldas Burzdikas

                                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas

                                                                                                                                  Lina Žemaitienė