Civilinė byla Nr. e2-1628-937/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20565-2022-3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Translogistics24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
atsakovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Translogistics24“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 442,96 Eur žalos atlyginimą, 26,40 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
` Nurodė, jog turimais duomenimis, 2022-06-24 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir apgadino stovinčią ieškovės puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado žala. Teigia, jog nurodytas aplinkybes patvirtina 2022-06-24 eismo įvykio deklaracija, kuri užpildyta, pasirašyta abiejų vairuotojų, ieškovės puspriekabės sugadinimų fotonuotraukos, sugadinimų vertinimo ataskaita, kurios pagrindu padaryta žala vertinama 1 242,96 Eur. Nurodo, jog vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 200 Eur, todėl bendra nuostolių suma 1 442,96 Eur.
Eismo įvykio deklaracijos duomenimis, atsakovė eismo įvykio metu buvo apdraudus vilkiką (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu. Teigia, jog ieškovė atsakovei pateikė visus su eismo įvykiu susijusius dokumentus, tam, jog būtų atlyginta žala, tačiau atsakovė žalos neatlygino, nors pripažino ir patvirtino vilkiko (duomenys neskelbtini) atsakomybę dėl eismo įvykio bei žalą 320,80 Eur sumai. Likusios žalos dalies atsakovė nepripažino, nurodydama, jog išlaidos, kurios patirtos užsakant ekspertizę, nelaikomos būtinomis, o puspriekabei padarytos žalos dydis pagal UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ įkainius bei UAB „Krone Scanbalt“ pateiktas detalių kainas.
Ieškovė 2022-08-30 pakartotinai atsakovei pateikė pretenziją, prašydama išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovė žalos neatlygino, nurodydama nesutikimo priežastis bei prašydama nurodyti ieškovės sąskaitos numerį. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisako atlyginti žalą.
Ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 14 str. 3 d., 16 str. 3 d., 19 str. 1 d., teismų formuojama praktika, nurodo, jog nors atsakovei visi duomenys apie eismo pateikti, tačiau žala dar nėra atlyginta. Teigia, jog už žalą atsakingų asmenų civilinė atsakomybė nustatoma pagal eismo įvykio vietos valstybę, šiuo atveju pagal Prancūzijos teisę. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pateiktą informaciją, tais atvejais, kuomet Prancūzijoje padarytos žalos dydis yra didesnis nei 1 000 Eur, turi būti pateikta nepriklausomų vertintojų ataskaita dėl nuostolių dydžio, o vertinimo išlaidos yra kompensuojamos. Siekiant nedidinti nuostolių ir išlaidų, apgadintą puspriekabę nuspręsta remontuoti Prancūzijoje, užsakyta nepriklausomo vertintojo išvada dėl nuostolių dydžio, nustatytas žalos dydis yra 1 242,96 Eur bei 200 Eur išlaidų už išvadą.
Nurodo, jog atsakovė poziciją neatlyginti žalą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodomos teismų praktikos faktinės aplinkybės nesutampa, nėra panašios, todėl nurodyta nutartimi negalima remtis.
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei išreikalauti iš ieškovės turimus dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant remonto sąmatą, sąskaitą apmokėjimui ir mokėjimą už suteiktas paslaugas), susijusius su puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontu po 2022-06-24 įvykio metu padarytų sugadinimų.
Nurodo, jog atsakovė ir Evaldo Čirbos individuali įmonė sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA numeris 785433629, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog 2022-06-24 eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pasak atsakovės ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio.
Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į eismo įvykio vietos (Prancūzijos) teisinį reglamentavimą. Remdamasi teismų formuojama praktika nurodo, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykis Prancūzijoje, kuri, kaip ir Lietuva, Europos Sąjungos valstybė, todėl šioje situacijoje taikytinos Roma I reglamento nuostatos. Reglamento 7 str. 2 d. nurodoma, jog tiek, kiek šalys nepasirinko taikytinos teisės, draudimo sutarčiai taikoma draudiko įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Žalą administruojančio Draudiko įprasta gyvenamoji vieta laikoma jo, kaip juridinio asmens, buveinės registracijos vieta. Draudiko buveinės registracijos vieta yra Lietuvoje, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Roma I reglamento nuostatomis, CK 1.37 str. 6 d. teigia, jog taikytina Lietuvos teisė.
Pažymi, jog įvykio vietos teisė taikoma tuomet, kuomet tai susiję su deliktiniais santykiais. Nurodo, jog teismų praktikoje nurodoma, jog įvykio vietos teisė netaikoma, nes reikalavimas reiškiamas ne žalą padariusiam asmeniui, o draudikui. Nurodo, jog šios išvados nepaneigia Hagos konvencijos 9 str. reguliavimas. Teigia, jog tokią atsakovės poziciją pagrindžia šiuos santykius analizuojančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022.
Nurodo, jog ieškovė reikalauja atlyginti 1 442,96 Eur dydžio nuostolius, tačiau atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Atsakovė remdamasi TPVCAPDĮ 15 str. 3 d. nurodo, jog įstatyme numatytą pareigą įvykdė tinkamai, t. y. surinko visus žalos administravimui reikalingus dokumentus, juos įvertinusi apskaičiavo 320,80 Eur dydžio nuostolius, taikant UAB „Transtira“ sunkvežimių serviso valandinius įkainius ir UAB „Krone Scanbalt“ pateiktas detalių kainas. Nurodo, jog ieškovės teikta išvada buvo atlikta per nuotolį, iš nuotraukų, taip pat, kaip vertino ir atsakovė, todėl ieškovei nebuvo kilusi būtinybė kreiptis į nepriklausomus vertintojus.
Teigia, jog atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog automobilis būtų remontuojamas Prancūzijoje. Pasak atsakovės, nėra suprantama, jog nepriklausomos turto vertinimo išlaidos yra reikalingos Prancūzijoje reguliuojant žalas, tačiau kreipiasi į Lietuvos Respublikoje veikiantį draudiką, kuriam toks dokumentas apskritai nėra reikalingas. Nurodo, jog Transporto priemonių draudikų biuro pateikta informacija ieškovei aktuali tik tuo atveju, kuomet automobilis nėra draustas arba yra draustas Prancūzijos draudiko, taip pat laiške nenurodoma, kas turi kompensuoti išlaidas, susijusias su nepriklausomais vertintojais. Nurodo, jog ginčas dėl taikytinos teisės žalos dydžiui apskaičiuoti aktualus 200 Eur dalyje, atsakovė neteigia, jog surašyta išvada, pagrindžianti žalos dydį, privaloma Lietuvos draudikui. Atsakovė laikosi pozicijos, jog žalos administravimas įvykdytas tinkamai, nuostolių dydis įvertintas teisingai.
Atsakovė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 str. 2 d., Draudimo įstatymo 98 str. 6 d., nurodo, jog su ieškovės reikalavimu dėl delspinigių nesutinka, nurodo, jog atsakovė laikėsi Draudimo įstatymo 98 str. 9 d. numatytos pareigos kas 30 d. raštu informuoti ieškovę apie žalos administravimo eigą, dėl to ginčo nėra. Atsakovės manymu, ieškovė turėtų pagrįsti, kokiais pagrindais turi reikalavimo teisę į išmoką, nes pagal turimą registracijos liudijimą, nukentėjusi puspriekabė priklauso UAB „OP Finance“, o kaip valdytoja nurodoma ieškovė. Nurodo, jog į bylą pateiktas UAB „Eurotransrent“ sutikimas draudimo išmoką išmokėti į ieškovės sąskaitą, atsakovės vertinimu, tai suponuoja prielaidą, jog reikalavimo teisė priklauso UAB „Eurotransrent, nors tokių duomenų byloje nėra. Pasak ieškovės, šių aplinkybių nepatikslinus, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į išmoką.
2022-11-22 teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir prašymas prijungti įrodymus. Prideda patvirtinimą dėl lizingo objekto nuosavybės teisės ir VĮ „Regitra“ pranešimą, el. laiškus tarp ieškovės ir atsakovės atstovų dėl taikos sutarties bei negautų pajamų sumų dydžius dėl negalėjimo naudoti sugadintos/sunaikintos transporto priemonės pagal Prancūzijos teisę ir vertimą į lietuvių kalbą.
Atsakovė 2023-01-12 teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti prie bylos el. laiškų, kuriais gavo iš autoservisų pasiūlymus, kopijas.
Ieškovės atstovė advokatė Gintarė Raišutienė teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 377,09 Eur, nes atsakovė patenkino dalį ieškovės reikalavimo. Nurodė, jog įmoka gauta po ieškinio priėmimo. Patvirtino, jog ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, šioje dalyje prašo bylą nutraukti. Atstovė teismo prašo likusį ieškinio reikalavimą tenkinti, jį palaiko.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesi pilna apimtimi.
Bylos dalis nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė 2023-01-18 teismo posėdžio metu pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 377,09 Eur priteisimo, kadangi po ieškinio priėmimo minėta suma buvo sumokėta, patvirtino žinanti ieškinio dalies atsisakymo pasekmes, t. y. kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Toks ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškimas tenkinamas, civilinė byla dalyje dėl 377,09 Eur skolos priteisimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Byloje nėra ginčo, kad 2022-06-24 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir apgadino stovinčią ieškovės puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pateikta eismo įvykio deklaracija.
Byloje esantys draudimo sutartis patvirtina, kad minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu 2022-04-25 apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
Ieškovė nurodo, kad puspriekabei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), padarytą žalą patvirtina fotonuotraukos, Prancūzijos įmonės Eagle Expertise puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų vertinimo ataskaita, pagal kurią žala vertinama 1 242,96 Eur, o vertinimo išvados parengimo išlaidos – 200 Eur, kurią patvirtina įmonės Eagle Expertise sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Atsakovė pateikė 2022-08-23 ginčo transporto priemonės žalos sąmatą 320,80 Eur sumai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, siekiant nedidinti nuostolių ir išlaidų, apgadintą puspriekabę nuspręsta remontuoti Prancūzijoje. 2022-11-21 ieškovė nurodė, kad ji neturi faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes puspriekabė nėra faktiškai suremontuota, ji vis dar veža krovinius/faktiškai yra kelyje. Taigi, nors ieškovė į bylą ir pateikė Prancūzijos įmonės sugadinimų vertinimo ataskaitą, tačiau nuostolio dydis nustatytas ne pagal realius atstatymo kaštus.
Atsakovė 2022-12-19 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, ieškovei informavus, kad turtas nėra remontuojamas, ji pasitelkė 3 sunkvežimių remontus atliekančių įmonių (servisų) skaičiavimus. UAB „Martonas“ sutiktų remonto darbus padaryti už 563,20 Eur (be PVM), UAB „Edvardo servisas“ už 348,23 Eur (be PVM), UAB „Baltijos autoremontas“ už 219,85 Eur (be PVM). Šių pasiūlymų aritmetinis vidurkis – 377,09 Eur. Atsakovė vertina, kad toks apskaičiavimas atitinka įstatymo nuostatą, jog turi būti atlyginamos išlaidos pagal vidutinius įkainius
Į bylą pateiktas 2022-12-19 atsakovės pranešimas apie žalos atlyginimą, kuriame nurodoma, kad atsakovė išmokės ieškovei 377,09 Eur draudimo išmoką už ginčo įvykį.
Ieškovė byloje pateikė dalies ieškinio (377,09 Eur sumai) atsisakymą. Tad byloje spręstinas klausimas dėl 865,87 Eur žalos ir 200 Eur už vertinimo išvados parengimą priteisimo.
Byloje kilo klausimas dėl byloje taikytinos teisės ir draudimo išmokos dydžio.
Ieškovė laiko, kad už žalą atsakingų asmenų civilinė atsakomybė (visos jos sąlygos) nustatoma pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, t. y. Prancūzijos teisę. TPVCAPĮ 16 str. 3 dalis numato, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, reguliuojant/administruojant tokius įvykius, yra atsižvelgiama ir vadovaujamasi Prancūzijoje taikoma žalų reguliavimo praktika, teisės aktais, kiek tai susiję su nuostolio dydžio nustatymu.
Atsakovė nurodo, kad TPVCAPD sutarčiai nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė, nes ginčo transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, taigi pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nustato Lietuvos Respublikos teisė.
Draudimo įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nustato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti Lietuvos Respublikoje naudojamas transporto priemones ir transporto priemones, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 punktą, įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą turi transporto priemonė
Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad byloje taikytina Prancūzijos teisė. Įvykio vietos teisė taikoma tik tiek, kiek tai susiję su deliktiniais santykiais, t. y. atsakomybės dėl eismo įvykio nustatymo. Byloje nėra ginčo dėl kaltininko, reikalavimo nereiškia tretieji nukentėję asmenys.
Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, tačiau transporto priemonė buvo registruota, sutartis sudaryta Lietuvoje, abi šalys taip pat yra Lietuvoje, tad byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
Kaip jau nustatyta, ginčo transporto priemonė nebuvo suremontuota, atsakovė priėmė sprendimą dėl 377,09 Eur draudimo išmokos sumokėjimo. Nors ieškovė pateikė Eagle Expertise puspriekabės sugadinimų vertinimo ataskaitą, tačiau akivaizdu, kad žala paskaičiuota pagal Prancūzijoje galiojusius įkainius. Kadangi transporto priemonė, registruota Lietuvoje, nebuvo remontuota Prancūzijoje, o ieškovė tokio ketinimo per daugiau 7 mėnesius nuo įvykio dienos taip ir neįgyvendino, teismas neturi pagrindo remtis Eagle Expertise vertinimo ataskaitoje pateiktais žalos paskaičiavimo dydžiais.
Atsakovė į bylą pateikė 2022-08-23 ginčo transporto priemonės žalos sąmatą 320,80 Eur sumai bei tris sunkvežimių remontus atliekančių įmonių (servisų) skaičiavimus, pagal kuriuos nustatė draudimo išmokos dydį (trijų pasiūlymų vidurkis). Ieškovė šiuo atveju neįrodinėjo minėtų skaičiavimų neteisingumo, nenurodė, kad, lyginant su Eagle Expertise puspriekabės sugadinimų vertinimo ataskaita, nebuvo įvertinti taip tikri sugadinimai, tam tikros eilutės nepagrįstai sumažintos ar yra neadekvačios.
Teismas pažymi, kad Eagle Expertise puspriekabės sugadinimų vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad remonto suma yra 1242,96 Eur: 1 035,80 Eur be PVM ir 207,16 Eur PVM dydis. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašė remonto sumos kartu su PVM suma. Ieškovė patvirtino, kad transporto priemonė remontuojama nebuvo.
Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
Pagal Taisyklių15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2019).
Kadangi automobilis nebuvo remontuojamas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ir PVM sumą (pagal Eagle Expertise ataskaitą PVM suma sudaro 207,16 Eur) jau vien šiuo aspektu negalėtų būti tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 200 Eur išlaidų už vertintojo išvadą, nurodydama, kad jog pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pateiktą informaciją, tais atvejais, kuomet Prancūzijoje padarytos žalos dydis yra didesnis nei 1 000 Eur, turi būti pateikta nepriklausomų vertintojų ataskaita dėl nuostolių dydžio, o vertinimo išlaidos yra kompensuojamos. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad žalos dydis yra didesnis nei 1000 Eur, automobilis nebuvo remontuotinas kitoje šalyje, be to, žalos dydį nustatinėjo pati atsakovė, byloje yra 4 remonto sąmatos. Įvykis įvyko 2022-06-24, minėta Eagle Expertise sąmata nuotoliu parengta 2022-07-06, tačiau ieškovė nenurodė, kad tokią ataskaitą ją įpareigojo pateikti atsakovė. Pažymėtina, kad atsakovė nustato draudimo išmokos dydį, kurį ieškovė galėtų ginčyti ar nuneigti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodymus dėl žalos dydžio pradėjo rinkti savo iniciatyva, nors tokios būtinybės nebuvo. Kaip jau minėta, vertinimas atliktas nuotoliniu būdu jau praėjus kuriam laikui nuo įvykio. Teismas sprendžia, kad tokios remonto sąmatos būtinumas yra perteklinis, dėl ko patirtos išlaidos už jos parengimą negali būti priteisiamos iš atsakovės.
Byloje kilo klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti draudimo išmokos. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė yra transporto priemonės valdytoja, o savininkė sutiko, kad draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovei. Be to, atsakovė priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei, tad pripažino ieškovės teisę reikalauti draudimo išmoką.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 26,40 Eur sumą 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo 2022-08-31 iki 2022-10-13 (1 469,36 Eur x 0,04 / 100 yra lygu 0,60 Eur x 44 dienos).
Atsakovė 2022-08-23 el. laiške nurodė, kad paskaičiuotas žalos dydis yra 320,80 Eur ir prašė nurodyti įmonės sąskaitos numerį. Pažymėtina, kad ieškovės 2022-08-30 pretenzijoje buvo nurodyta jos banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti draudimo išmoką. Atsakyme į pretenziją draudikas pažymėjo, kad kai bus pateikta nukentėjusiojo asmens banko sąskaita (arba prašymas pervesti išmoką į kitą sąskaitą), draudikas nedelsiant išmokės neginčijamą draudimo išmoką, apskaičiuotą 320,80 Eur sumą. Taigi, nors atsakovė ir sutiko sumokėti tam tikrą išmoką, tačiau nepagrįstai delsė ją sumokėti. Byloje nenustatyta, kad atsakovei nebuvo žinoma sąskaita, į kurią turėtų būti pervesta suma. Teismas, nesant kitų atsakovės argumentų dėl delspinigių, sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti tam tikros delspinigių sumos už nepagrįstą delsimą, kuri skaičiuotina nuo atsakovės neginčijamos draudimo sumos, t.y. 320,80 Eur, ir kuri sudaro 6,64 Eur (320,80*0,04*44 d.) (TPVCAPDĮ 19 str. 4 d.).
Tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 33 Eur žyminį mokestį, 484 Eur pagal 2022-10-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija AGR Nr. 0335 už situacijos ir dokumentų analizę, ieškinio rengimą, 363 Eur pagal 2022-12-19 PVM sąskaitą faktūrą Serija AGR Nr. 0362 už rašytinių paaiškinimų rengimą, pasirengimą 2022-12-20 parengiamajam posėdžiui, kliento interesų atstovavimą 2022-12-20 parengiamajame posėdyje.
Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, jai grąžintina 6,46 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 87 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė dalies ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovė nagrinėjant bylą sumokėjo dalį draudimo išmokos, likusioje dalyje ieškinys buvo tenkintas iš dalies (6,64 Eur delspinigių). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei iš atsakovės priteistina 230 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus.
Teismas sprendžia, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės ieškinio atsakovei dėl 377,09 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylos dalį dėl 377,09 Eur skolos priteisimo nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tetenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Translogistics24“, j. a. k. 304304352, iš atsakovės
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834 , 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Translogistics24“, j. a. k. 304304352, 6,46 Eur (šešių eurų 46 ct) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZL10778), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja