Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-232-581/2015

                                                                 Proceso Nr. 4-08-3-01889-2014-8

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m.  gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d.  nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimu V. N. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; už  ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą  - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų)  bauda ir už ATPK 1241 straipsnio 8 dalies pažeidimą - įspėjimu.  Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus V. N. paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

V. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2014-06-30 apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje,  išvažiuodama iš stovėjimo vietos automobiliu „Mazda 3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia stovėjusį automobilį „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė KET 16, 106, 234 punktų, reikalavimus.

V. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimą – pripažinti, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje, dėl likusių administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas jos kaltę padarius ATPK

130 straipsnio 1 dalyje  ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus iš esmės grindė nenustatyto ir teismo posėdžio metu neapklausto asmens nukentėjusiajai pateiktais duomenimis, neva patvirtinančiais, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino būtent ji. Pažymi, kad autotechninės ekspertizės išvados taip pat nepatvirtino jos kaltės, nes ekspertai pagal esamus automobilių apgadinimus negalėjo atsakyti ar jie tarpusavyje kontaktavo. Atkreipia dėmesį, kad neatitinka ir automobilių apgadinimo aukštis, apimtis bei lokalizacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, pagal nukentėjusiosios automobilio apgadinimus, jos automobiliui išvažiuojant atbulomis iš stovėjimo vietos turėjo būti apgadintas kairysis šonas. Tačiau policijos pareigūnai dešiniajame jos automobilyje esančius pažeidimus, kurie buvo padaryti kito eismo įvykio metu, užfiksavo kaip naujai padarytus jai protokole nurodyto įvykio metu. Nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad ji turėjo pagrindą vengti atsakomybės, nes automobilis nebuvo draustas, tačiau pažymi, kad jos draudimo polise nurodyta, kad jis įsigaliojo 2014-06-30 14 val. 40, tai yra iki minėto įvykio. Mano, kad jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę padarius eismo įvykį ir iš jo pasišalinus nėra surinkta.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti V. N. skundo ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą ir plačiau dėl jo nepasisako.

Apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Nagrinėjamu atveju V. N. yra nubausta už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta E. V. priklausanti transporto priemonė, ir iš jo pasišalino. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir konstatuodamas V. N. kaltę, vadovavosi nukentėjusiosios E. V., policijos pareigūnų R. G., M. B. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji E. V. 2014-06-30 apie 15 val. 53 min. pranešė apie eismo įvykį, paaiškinime nurodė, kad 2014-06-30 savo automobilį  Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 8 val. paliko stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. 24 min. pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Priėjęs vyriškis nurodė, kad automobilį apgadino mergina, vairavusi automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iš įvykio vietos pasišalino.

Į įvykio vietą 15 val. 43 min. atvykę policijos pareigūnai M. B. ir R. G. nurodė, kad apžiūrėjo įvykio vietą ir apgadintą automobilį bei nustatė, kad Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. N., kurią iškvietus į komisariatą, paaiškėjo, kad jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, o automobilis civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas  aptariamo įvykio dieną. V. N. savo kaltės dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo nepripažino. Apžiūrėjus jos automobilį pareigūnų nuomone, esantys apgadinimai ant nukentėjusiosios  automobilio sutapo su pažeidėjos automobilio apgadinimais.

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. N. nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykyje nedalyvavo ir iš jo nepasišalino, pareigūnų užfiksuoti jos automobilio apgadinimai buvo padaryti kito eismo įvykio metu, tačiau pripažino įvykio metu buvusi toje pačioje aikštelėje kaip ir nukentėjusioji.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nors liudytojų tiesiogiai mačiusių eismo įvykį nėra nustatyta, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai bei jų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė būtent V. N.. Nukentėjusioji patvirtino, kad prie jos automobilio priėjęs vyriškis, prisistatęs Mindaugu nurodė, kad matė, kaip mergina, vairavusi automobilį „Mazda“, Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino jos automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vyriškis perdavė ant lapelio užrašytus apgadinusio nukentėjusios automobilį transporto priemonės duomenis. V. N., nors ir nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau pripažino protokole nurodytu laiku buvusi įvykio vietoje, t.y. toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau, kad apgadintų kokią nors transporto priemonę ji nepastebėjusi. Policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo tiek nukentėjusiosios, tiek pažeidėjos automobilius, patvirtino, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai juos gretinant sutampa, ant V. N. automobilio galinių dešinės pusės durelių matyti juodos spalvos braukimo žymė, kas atitinka E. V. automobilio spalvą ir apgadinimus. 

Kaip minėta, V. N. savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino argumentuodama tuo, kad ankstesnio eismo įvykio metu – 2014-05-22 padaryti jos automobilio dešinės pusės sparno ir durelių apgadinimai pareigūnų nepagrįstai pripažinti kaip 2014-06-30 eismo įvykio pasekmė, be to jos nuomone, negalima asmens kaltės grįsti nenustatyto liudytojo pateikta informacija. Su tokiais argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, išmatuoti automobilių kontakto aukščiai, bei eismo įvykio vietos schema, po automobilių apžiūros užpildyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose aprašyti padaryti apgadinimai, paneigia tokią apeliantės versiją.

Iš paminėtų duomenų akivaizdžiai matyti, jog būtent V. N. automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios „Renault Clio“, t. y. ant V. N. automobilio esantis įbrėžimas, kurį pareigūnai nurodė kaip neseniai padarytą, nes patrynus jis nusitrynė, ne tik sutapo su nukentėjusiosios automobilio spalva, bet pagal atliktus matavimus visiškai atitiko apgadinimus užfiksuotus ant nukentėjusios automobilio. Apeliantės dėstoma nuomonė dėl liudytojo, nurodžiusio, kad būtent jos vairuojamas automobilis apgadino E. V. automobilį  pateiktų duomenų nepatikimumo nepaneigia anksčiau paminėtų rašytinių įrodymų. Taip pat paminėti duomenys paneigia apeliantės argumentus, kad neatsižvelgta į tai, kad ant jos automobilio buvo ir apgadinimų, padarytų ankstesnio eismo įvykio metu. Jei ant apeliantės automobilio ir buvo ankstesnių įbrėžimų, tai mažai tikėtina, jog jie buvo būtent toje vietoje, kur užfiksuotas aukščius atitinkantis sąlytis su nukentėjusiosios automobiliu, ypač įvertinus aplinkybę, kad šiuo atveju nustatytų apgadinimų vietoje pareigūnai pastebėjo tamsios spalvos dažų, kurie jiems liečiami nusitrynė, kas rodo pažeidimų naujumą, o byloje esančiais duomenimis, pareiškėjos automobilis kontaktą 2014-05-22 turėjo su sidabrinės spalvos automobiliu (b.l. 28).

Nors V. N. tvirtino, kad minėjote aikštelėje automobilį buvo pastačiusi  tokiu būdų, kad iš stovėjimo vietos ji galėjo išvažiuoti tik atbulomis, dėl ko eismo įvykio metu turėjo būti apgadintas jos automobilio kairysis šonas, o ne dešinysis, kaip yra užfiksavę pareigūnai, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad automobilį galima pasistatyti tiek priekine dalimi, tiek į stovėjimo vietą įvažiuojant atbulomis. Pasistačius pastaruoju būdu, iš stovėjimo vietos automobilis išvažiuoja priekine dalimi ir su šalia stovinčiu automobiliu nepasirinkus tinkamos posūkio trajektorijos bus kontaktuojama būtent dešiniąja automobilio puse, kaip šiuo atveju ir buvo nustatyta. Aplinkybė, kad ekspertams nepakako teismo pateiktų duomenų transporto trasologinio tyrimo atlikimui, nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų pakankamumo V. N. kaltei dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrįsti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad V. N. 2014-06-30 apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje,  išvažiuodama iš stovėjimo vietos automobiliu „Mazda 3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia stovėjusį automobilį „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Pažeidėja administracinėn atsakomybėn patraukta ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Ši norma, be kita ko, numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad V. N. dėl šio administracinio teisės pažeidimo nubausta nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. N. viso proceso metu neigė jautusi kokį nors susidūrimą ir tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės  ji išvažiavo nepajutusi, kad būtų apgadinusi kitą automobilį, smūgio nepajuto, naujų automobilio apgadinimų nepastebėjo. Teismas nenustatė, kad ji vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, kaip nukentėjusiajai nurodė asmuo stebėjęs įvykį mergina vairavusi „Mazda“ automobilį išvažiuodama iš stovėjimo vietos nubraukė nukentėjusiosios automobilio šoną ir nuvažiavo (b. l. 52). Iš V. N. automobilio apgadinimų lokalizacijos ir pobūdžio matyti, kad jos automobilis su nukentėjusiosios automobilio galine dešiniąja puse kontaktavo savo automobilio galinėmis dešinės pusės durelėmis, kas atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą aikštelėje rodo, kad kontaktas tarp automobilių įvyko vairuotojai bebaiginėjant išsukimo iš stovėjimo vietos manevrą. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog V. N. matė ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju, akivaizdu, jog kyla ne viena abejonė. Be to, šiuo atveju nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai vertintini kaip nežymūs, be to, atsižvelgiama ir į tai, kad V. N. kviečiama į policijos įstaigą, nuvyko aiškintis aplinkybių, geranoriškai leido atlikti automobilio apžiūrą, o teikdama paaiškinimą neneigė minėtu laiku ir vietoje vairavusi transporto priemonę, tačiau nurodė, kad nukentėjusiosios automobilio nematė, nestovėjo šalia jo ir jokio smūgio ar susidūrimo nejutusi. Įvertinus minėtas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad V. N. suvokė kliudžiusi kitą automobilį bei sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. N. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirtina nauja subendrinta nuobauda už nustatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, teismas

n u t a r i a :

V. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo dalį dėl V. N. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Pakeisti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, už ATPK Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus V. N. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną

Teisėja                                                                       Jolanta Raščiuvienė