Civilinė byla Nr. e2-184-856/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00093-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.1.3.10; 2.6.11.1; 2.6.11.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, Justinai Samuilei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ atstovams (duomenys neskelbtini) V. V. ir advokatui R. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“ atstovams (duomenys neskelbtini) A. T. ir advokatei L. P.,

trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, Latvijos įmonės Krag holding (duomenys neskelbtini) A. B.,

(duomenys neskelbtini) J. Z. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Layher Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Industrial group“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 175 275,82 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog ji yra tarptautinės įmonių grupės „Layher“, kuri gamina ir prekiauja statybiniais pastoliais visame pasaulyje, atstovė Lietuvoje, prekiauja statybiniais pastoliais ir jų dalimis bei teikia pastolių techninio aptarnavimo paslaugas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o atsakovė užsiima pastolių nuoma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Atsakovė iš ieškovės per kelių metų bendradarbiavimo istoriją yra įsigijusi nemažą kiekį pastolių detalių, per tą laiką atsakovė įgijo ieškovės pasitikėjimą, dėl šios priežasties yra buvę atvejų, kai ieškovė išdėstydavo atsakovės už įsigyjamas pastolių detales mokėtiną sumą per tam tikrą laiko tarpą. Paskutinis toks susitarimas, kurio metu ieškovė su atsakove susitarė dėl susidariusios skolos už įsigytus pastolius išsimokėjimo, buvo sudarytas 2019 m. sausio 25 d. (tuomet atsakovės pavadinimas buvo UAB „Vaistena“). 2019-01-25 susitarimo sudarymo metu atsakovės skola ieškovei siekė 580 169,66 Eur. Minėta skola susidarė iš sąskaitų faktūrų už parduotas pastolių detales, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šalys tuo metu susitarė dėl skolos išmokėjimo grafiko. Po 2019-01-25 susitarimo sudarymo atsakovė iš ieškovės įsigijo papildomų pastolių detalių ir tokiu būdu bendras atsakovės įsiskolinimas iki 2019 m. spalio mėnesio padidėjo iki 1 111 245,26 Eur. Beveik visas pastolių detales, kurias pirko iš ieškovės, atsakovė laikė objektuose Latvijos Respublikos teritorijoje.

3.       Kadangi atsakovė tinkamai nesilaikė 2019-01-25 susitarime numatyto grafiko, šalys susitarė, kad dalį skolos (t. y. 981 985,53 Eur) atsakovė grąžins parduodama atgal ieškovei pastolių detales, t.y. skolą padengs turtu, kurį atsakovei anksčiau buvo pardavusi ieškovė, todėl 2019 m. spalio 1 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 981 985,53 Eur sumai, kurioje nurodė, kokias detales parduoda ieškovei. Kadangi atsakovė iš ieškovės įsigytas pastolių detales laikė Latvijos teritorijoje, tai po 2019-10-01 sąskaitos išrašymo atsakovė pastolių detalių ieškovei iš karto neperdavė, jos liko objektuose Latvijoje, kuriuose pastoliai buvo naudojami statybos darbuose. Ieškovė tuo metu neturėjo galimybės tiksliai suskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovės 2019-10-01 sąskaitoje nurodytos pastolių detalės iš tiesų visos yra minėtuose objektuose, nes suskaičiuoti detales galima tik pilnai išardžius pastolių sistemas ir suskaičiavus detales. Kadangi pastoliai buvo apstatyti aplink įvairius objektus, to fiziškai padaryti buvo neįmanoma, todėl šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė, kai pastoliai nebebus reikalingi statybos darbuose, vėliau po truputį susigrąžins pastolius pas save į sandėlį.

4.       Atsakovei išrašius 2019-10-01 sąskaitą, turėjo sumažėti atsakovės bendra skola ieškovei, todėl ieškovė po 2019-10-01 sąskaitos pardavė papildomai pastolių detalių atsakovei. Tokiu būdu bendra atsakovės skola (jeigu būtų susigrąžintos visos pastolių detalės) ieškovei turėjo likti 129844,07 Eur, tokią skolą šalys fiksavo 2019 m. lapkričio 29 d. skolų suderinimo akte. Minėtą likusią skolą (129 844,07 Eur) atsakovė privalėjo grąžinti kaip galima greičiau, tačiau šalių santykiams buvus pakankamai geriems, ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, nes atsakovė po truputį mokėdavo, tačiau visos skolos taip ir nepadengė. Nurodė, jog šio ieškinio kreipimosi dieną atsakovė nebuvo apmokėjusi sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 66 899,13 Eur, t. y. nėra apmokėjusi sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),        (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo iš vėlesnio susirašinėjimo, atsakovė šią sumą pripažino.

5.       Pažymi, jog 2020 m. sausio mėnesį ieškovė iš savo partnerių Latvijoje gavo žodinę informaciją, kad iš dalies objektų, kuriuose stovėjo atsakovės ieškovei pagal 2019-10-01 sąskaitą parduoti pastoliai, galimai atsakovės samdyti žmonės pastolius išrenka ir išveža. Dėl šios priežasties ieškovė nusprendė nedelsiant susigrąžinti visus pastolius ir atlikti jų inventorizavimą. Atlikus pastolių inventorizaciją ir skaičiavimą paaiškėjo, kad 2019-10-01 sąskaitoje nurodytų pastolių kiekis buvo neteisingas, nes: 1) dalį Latvijoje buvusių pastolių ieškovė perleido Latvijos įmonei KRAG holding, kuri pagal priėmimo-perdavimo aktą perėmė pastolių už 222 801,31 Eur; 2) likusius pastolius ieškovė parsigabeno į Lietuvoje esantį sandėlį. Visi gabenimo dokumentai buvo siunčiami ir atsakovei, kad nekiltų ginčų, jog atsakovė nebuvo informuota apie parvežamas detales. Ieškovė susigrąžino pastolių už 622 957,52 Eur, taip pat 30 843,82 Eur vertės detalių, kurių net nebuvo 2019-10-01 sąskaitoje. Tokiu būdu ieškovei buvo grąžinta prekių už 876 602,65 Eur (222 801,31 + 622 957,52 + 30 843,82), vietoj planuotų 981 985,53 Eur, kaip buvo numatyta 2019-01-01 sąskaitoje. Įskaičius kas buvo grąžinta, atsakovės skola dalyje dėl negrąžintų detalių lieka 105 382,88 Eur (981 985,53 - 876 602,65). Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informavo apie esantį įsiskolinimą ir prekių trūkumą, bei pasiūlė susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai - atsakovei buvo pasiūlytas skolos mokėjimo grafikas. Atsakovė atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad skolos neginčija, gali atiduoti prekėmis ar mokėti į mėnesį po 10 000 Eur. Pažymi, kad nors pati pasiūlė mokėti po 10 000 Eur, tačiau po minėto laiško išsiuntimo neatliko nei vieno mokėjimo ieškovei. Be to, atsakovė savo elektroniniame laiške apeliavo į 2019-01-25 susitarimą, kuris jau buvo pasibaigęs (jame numatyta skola buvo padengta pagal 2019-10-01 sąskaitą atlikus skolos sudengimą), todėl ten numatytas grafikas jau nebegaliojo.

6.       Ieškovė, reaguodama į atsakovės elektroninį laišką, 2020 m. gegužės 30 d. išsiuntė pakartotinę pretenziją, kurioje pasiūlė du klausimus išskirti atskirai ir juos spręsti atskirais susitarimais, t. y. neginčijimą skolos sumą sumokėti laikantis grafiko (ne mažiau kaip 15 000 Eur sumą per mėnesį), o dėl prekių trūkumo pasiūlė spręsti atskirai ir tikėjosi, kad ieškovė pateiks adekvatų situacijos sprendimo pasiūlymą. Atsakovė į minėtą pretenziją sureagavo 2020 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad su pretenzijomis nesutinka, grąžinti skolos nesutinka ir dėl prekių trūkumo taip pat nesutinka.

7.       Pažymi, jog iš aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šalis sieja prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai yra seniai suėję (viena nedidelė sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. kovo 25 d., o visos kitos sąskaitos - vėliausiai 2019 m. lapkričio 30 d. ir anksčiau). Taigi, atsakovė, neatsiskaitydama už įsigytas prekes, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, CK 6.200 straipsnyje, CK 6.305 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.314 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas atsiskaitymą už įsigytas prekes ir prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl iš atsakovės priteistina skola pagal neapmokėtas sąskaitas sudaro 66 899,13 Eur.

8.       Pažymi, jog iš atsakovės priteistina skola, kiek jos nedengia sugrąžintos detalės pagal 2019-10-01 sąskaitą

9.       Pažymi, jog CK 6.329 straipsnis numato, kad daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo-pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. Nagrinėjamu atveju ieškovė priėmė prekių už 876 602,65 Eur sumą. CK 6.330 straipsnio 1 dalis numato, kad kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, - reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovė dalyje dėl negautų prekių atsisako sumokėti 105 382,88 Eur sumą, todėl šia suma didėja atsakovės skola ieškovei, kurią atsakovė siekė padengti prekių grąžinimu. Todėl 105 382,88 Eur suma, kaip skola, priteistina iš atsakovės.

10.       Kadangi abi ginčo šalys yra verslo subjektai, o skola kyla iš komercinio sandorio (pastolių pardavimo), tai šalių santykiams yra taikytinas ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Vėlavimo prevencijos įstatymas). Pagal Vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra perdavusi prekes pagal Neapmokėtas sąskaitas atsakovei, o atsakovė nėra už jas atsiskaičiusi, tai atsakovė turi sumokėti ieškovei 2 993,81 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas iki šio ieškinio pateikimo dienos 2020 m. balandžio 30 d.). Taip pat ieškovė, vadovaudamasi Vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtintu palūkanų dydžiu, prašo taikyti procesines 8 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos už priteistą sumą iki sprendimo įvykdymo.

11.       Ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, jog po ieškinio pateikimo teismui paaiškėjo, kad atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. sumokėjo dalį skolos, t. y. 17 873,89 Eur, todėl ieškovė mažina ieškinio reikalavimą iki 157 401,93 Eur.

12.       Atsakovė UAB „Industrial group“ atsiliepimu prašo ieškovės ieškinio netenkinti, CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirą nutartį dėl galimai ieškovės padarytų teisės pažeidimų, susijusių su PVM grobstymu bei sukčiavimu, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsiliepime nurodė, jog ieškinyje nurodyta ir prašoma priteisti suma, įvardinama kaip skola pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kurios suma ieškinyje nurodyta 66 899,13 Eur, o pareiškime dėl ieškinio tikslinimo – 49 025,24 Eur, atsakovės buvo visiškai grąžinta ir anksčiau šalių sulygto termino.

14.       Akcentuoja, kad ieškovė yra ne bet koks verslo subjektas, o išskirtinai pastolių pardavimo ir nuomos rinkoje jau 13 metų veikianti bendrovė. Be to, ieškovė yra Vokietijos Federacijoje įsteigtos bendrovės W. L. G. & Co dukterinė įmonė, veikianti ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet visose Baltijos šalyse. Faktą, kad ieškovė ūkinę veiklą vykdo ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Latvijos bei Estijos teritorijoje, patvirtina aplinkybė, kad minėtose valstybėse, kaip ir Lietuvoje, ieškovė yra įsiregistravusi PVM mokesčio mokėtoju.

15.       Pažymi, jog atsakovė iš ieškovės pastolius pradėjo pirkti nuo 2015-09-01, paskutinį pirkimą atliko 2020-02-24, ir visą laiką nuo šalių bendradarbiavimo pradžios iki pabaigos ieškovė atsakovei parduodavo pastolius pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo išvardinama parduodamų pastolių specifikacijos, prekės apskaitos kodas, kiekis ir kaina. Nei viena ieškovės išrašyta pastolių pardavimo sąskaita šalių nebūdavo pasirašoma. Pagal minėtas sąskaitas ieškovės parduodami pastoliai papildomai nebūdavo perduodami jokiais kitais dokumentais. Pastolių priėmimo - perdavimo aktą šalys bendru sprendimu sutapatino su atitinkamais pardavimo dokumentais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, kurias šalys priimdavo ir įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Papildomai akcentuoja, kad ieškovė atsakovės įsigytus pastolius (pirkimas buvo atliekamas pagal ieškovės išduodamas PVM sąskaitas faktūras) iš ieškovei priklausančių sandėlių, išsiųsdavo pasitelkusi vežėjus. Vežimo paslaugos būdavo įtraukiamos į pastolių pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) ir jas padengdavo atsakovė. Kaip teisingai nurodyta ieškinyje, didžiąją atsakovės įsigytų pastolių dalį ieškovė per vežėjus išsiųsdavo į Latvijos Respublikos teritoriją, tačiau tokie minėtų pastolių siuntimai prasidėjo tik 2018 metais, kai atsakovė savo pastangomis Jelgavoje atrado paklausą pastolių nuomai.

16.       Atsakovės nuomininkams Latvijoje pasiteiravus patikimų montuotojų, atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama pagelbėti. Atsakydamas ieškovės (duomenys neskelbtini) V. V. davė atsakovės (duomenys neskelbtini) A. T. Latvijoje veikiančios bendrovės „K. H. Con.“ (duomenys neskelbtini) A. B. kontaktus ir minėtus asmenis supažindino. Latvijoje veikianti bendrovė „K. H. Con.“, veikdama per (duomenys neskelbtini) A. B., taip pat iš ieškovės pirkdavo pastolius, o juos įsigijusi nuomodavo, t. y. veikė taip pat kaip atsakovė. Būtent dėl to ieškovė pažinojo minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) (žinojo, kad jis turi pastolių saugojimo aikštelę - bazę, turi surinkęs darbuotojų kolektyvą, kurie montuoja ir perveža pastolius Latvijoje). Susipažinus ir pavykus sėkmingai nuomoti ir montuoti pastolius, prasidėjo šalių ir bendrovės „K. H. Con.“ bendradarbiavimas Latvijos teritorijoje. Bendradarbiavimas vyko pagal tokį modelį: ieškovė atsakovei pagal išduotas PVM sąskaitas faktūras parduoda pastolius Lietuvoje, atsakovė išduotus pirkimo dokumentus įtraukia į savo buhalterinę apskaitą ir pagal suderintą grafiką už pastolius atsiskaito su ieškove. Ieškovė iš karto, tik išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą, pastolius iš sandėlio Lietuvoje išsiųsdavo į Latviją, į bendrovei „K. H. Con.“ priklausančią bazę – aikštelę, krovinį priimdavo minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) A. B. arba jo darbuotojai. Minėtas asmuo ir bendrovė faktiškai valdydavo priimtus pastolius: siuntas iškraudavo, sandėliuodavo, esant atsakovės pateiktam užsakymui pastolius perveždavo, sumontuodavo, išmontuodavo ir grąžindavo atgal pas save į bazę. Taigi, susiformavo tokia praktika, kad nors pastoliai nuosavybės teise priklausė atsakovei, tačiau nuo jų įsigijimo iš ieškovės momento, atsakovė minėtų pastolių nevaldė, jų valdymas buvo patikėtas bendrovei „K. H. Con.“. Minėtos bendrovės bazėje - aikštelėje buvo laikomi ne tik atsakovės pastoliai, bet ir kitiems asmenims priklausantys pastoliai, t. y. ir bendrovės „K. H. Con.“ iš ieškovės įsigyti pastoliai. Taigi, ieškovė pastolius pardavinėjo tiek bendrovei „K. H. Con.“, tiek atsakovei, parduotus pastolius ieškovė siųsdavo į tą pačią bazę - aikštelę.

17.       Kaip teisingai nurodyta ieškinyje, 2019-01-25 atsakovė buvo skolinga ieškovei 580 169,66 Eur už pastarosios parduotus ir į Latviją išvežtus pastolius. Skola buvo susidariusi neapmokėjus per laikotarpį nuo 2018-08-28 iki 2018-12-31 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl, reikalaujant ieškovei, 2019-01-25 buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį išdėstytas skolos mokėjimas ir nustatyta galimybė skolą grąžinti dalimis; taip pat nustatyta, kad skola gali būti grąžinama ir atliekant užskaitymą nusipirktais pastoliais. Už mokėjimo terminų atidėjimą atsakovė turėjo mokėti 4 procentų dydžio metines palūkanas. Pasirašius minėtą susitarimą, ieškovė toliau atsakovei pardavinėjo pastolius ir net skatino juos pirkti į skolą, teigdama, jog atsiskaitys ateityje, nes pagal pasirašytą sutartį skolos apmokėjimo terminai tik 2022-11-25. Kardinaliai situacija pasikeitė 2019 metų spalį, tuo metu atsakovės įsiskolinimas ieškovei siekė 1 111 245,26 Eur. Ieškovė, susisiekusi su atsakove, pareiškė, kad ši nedelsiant turi jai grąžinti didžiąją dalį pastolių arba iš karto privalo sumokėti visą įsiskolinimą, nes esamas ieškovės, atsakovės ir bendrovės „K. H. Con.“ bendradarbiavimas ieškovės nebetenkina. Atsakovė, būdama smulki verslininkė, nenorėdama konfliktuoti, išsigando ieškovės spaudimo ir sutiko su jos sąlygomis, todėl sutarė dėl pastolių pardavimo. Sandorį įformino 2019-10-01 ginčo PVM sąskaita faktūra VRV Nr. (duomenys neskelbtini), suderino likusią pastolių pardavimo sandoriu nepadengtą skolą, patvirtinant, kad atsakovės skola ieškovei lieka 129 844,07 Eur. Atsakovei buvo nurodyta, kad minėtą skolą turi gražinti iki 2019-01-25 susitarime nurodyto termino - 2022-11-25. Ieškovė jokių pretenzijų nekėlė, atsakovė vykdė savo sulygtus įsipareigojimus. Iš ieškovės atsakovė paskutinį pastolių pirkimą atliko 2020-02-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirkti pastoliai buvo pristatyti į atsakovės bazę Šiauliuose. Pretenzijas dėl neva laiku negrąžinamos skolos bei dėl tariamo pagal 2019-10-01 ginčo PVM sąskaitą faktūrą parduoto pastolių kiekio trūkumo ieškovė pradėjo reikšti tik 2020-03-25, pateikiant ieškovės atstovo advokato pretenziją.

18.       Atsakovei atsisakius vykdyti nepagrįstas ieškovės pretenzijas, ieškovės veiksmai atsakovės atžvilgiu pasidarė dar radikalesni. Ieškovė piktybiškai vengė vykdyti prievolę, susijusią su pastolių deklaravimu pagal 2019-10-01 ginčo PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi pagal minėtą sąskaitą atsakovė ieškovei pardavė Latvijos teritorijoje esančius pastolius (pati ieškovė pastolius nuo jų pardavimo dokumentų išrašymo momento išsiuntė į Latviją - tą patvirtina su šiuo atsiliepimu teikiami CMR), sąskaita, vadovaujantis PVM įstatymo 3 straipsniu, PVM neapmokestinama. Atsakovė atitinkamas deklaracijas - PVM deklaracijos formos 20 eilutę - užpildė, o ieškovė delsė tą padaryti, nors jos buhalteris atsakovės buhalteriui telefonu patikino, kad tai padarys, tačiau nuo 2020 m. vasario mėnesio pabaigos teikti deklaracijas kategoriškai atsisakė. Dėl to, kad ieškovė laiku nepateikė atitinkamų deklaracijų, atsakovės atžvilgiu VMI nusprendė pradėti operatyvinį patikrinimą dėl minėtos ginčo sąskaitos. Taigi, atsakovei gavus ieškinį bei VMI pradėjus inicijuoti atsakovės operatyvinį patikrinimą dėl 2019-10-01 ginčo PVM sąskaitos faktūros, atsakovei akivaizdžiai paaiškėjo galbūt nusikalstama ieškovės ir bendrovės „K. H. Con.“ veiklos schema, kuri pasireiškia keliais aspektais: 1) ieškovės vykdomas veiklos modelis kelia daug pragrįstų abejonių dėl jo teisėtumo - ieškovė bendrovėms parduoda pastolius, atideda jų apmokėjimo terminus, leidžia ir skatina didinti skolą, pastebėjus, kad daugiau poreikio bendrovei (potencialiam pirkėjui, kuris eigoje tampa skolininku) įsigyti naujų pastolių nėra, reikalauja iš karto grąžinti atidėtą skolą arba su ženklia nuolaida parduoti („atperkant grąžinti“) ieškovės anksčiau bendrovei parduotus pastolius. Toks ieškovės veiklos modelis iš esmės kelia prielaidų mąstyti, ar taip nėra vykdoma BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas); 2) įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir ieškovės delsimą tinkamai VMI sistemoje deklaruoti 2019-10-01 ginčo PVM sąskaitą faktūrą, taip pat susipažinus su ieškovės į bylą pateiktais dokumentais bei nurodytais duomenimis, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė nedalyvauja PVM grobstyme. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. kovą ieškovė pardavė iš atsakovės pagal ginčo sąskaitą įsigytų pastolių dalį. Pastoliai parduoti bendrovei „K. H. Con.“ Pardavimo suma – 222 801,31 Eur, tačiau su ieškiniu pardavimo sąskaita nepateikta. Pateiktas tik paskutinis patvirtinimas apie prekių priėmimą. Patvirtinimo data - 2020-03-31, tačiau patvirtinimas atliekamas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtinimą pasirašo bendrovės „K. H. Con.“ (duomenys neskelbtini) A. B. kaip Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens atstovas ir ieškovės, kaip Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens, atstovas. Patvirtinime akcentuojama, kad visos prekės jų pardavimo metu buvo Latvijoje. Tikėtina, kad ieškovė minėtai bendrovei pastolius pardavė jų neapmokestinant PVM. Būtent tai paaiškina aplinkybę, kodėl ieškovė iki šiol tinkamai nedeklaravo ginčo pastolių įsigijimo pagal 2019-10-01 ginčo PVM sąskaitą faktūrą, nes pagal ją, taikant PVM įstatymo 3 straipsnį, taip pat nebuvo taikomas PVM. Todėl tikėtina, kad ieškovė, prekių pardavimą su Latvijoje veikiančia bendrove įformindama kaip Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, siekia išvengti PVM mokėjimo su bendrovės „K. H. Con.“ sudaryto sandorio pagrindu.

19.       Atsakovė niekada neginčijo fakto, kad yra skolinga ieškovei pagal jos nurodytas 10 PVM sąskaitų faktūrų, neginčijo ir skolos dydžio, tačiau nesutiko dėl minėtų skolų apmokėjimo terminų, t. y. šalių sulygto termino atsakovei atsiskaityti pagal minėtas sąskaitas. Šalys nuo 2019-01-25 buvo sudariusios susitarimą, pagal kurį skolų apmokėjimo terminas - 2022-11-25. Šalys taip pat buvo susitarusios, kad visas atsakovės esamas skolas po įvykdyto pastolių atpirkimo sandorio (2019 m. spalis), atsakovė turi apmokėti būtent iki tos datos. Tą patvirtina šie veiksmai: 1) ieškovė iki 2020-03-30 pretenzijos pateikimo jokia forma nereikalavo, kad būtų grąžinta skola; 2) pati ieškovė pripažįsta, kad pastolių atpirkimas, įformintas 2019-10-01 ginčo PVM sąskaita faktūra, įvyko vadovaujantis 2019-01-25 susitarimu, tačiau atpirkimo sandoris buvo padarytas ne tik neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, tiesiogiai nurodytų 2019-01-25 susitarimo priede, pagrindu, bet ir kitų susitarimo priede nenurodytų, t. y. vėlesnių, sąskaitų pagrindu, nes kaip teigia ieškovė, 2019-01-25 susitarimo sudarymo metu fiksuota atsakovės skola siekė 580 169,66 Eur, tačiau atpirkimo sandorio metu 2019-10-01 skola jau sudarė 1 111 245,26 Eur, pati atpirkimo sandorio vertė – 981985,53 Eur, t. y. akivaizdžiai didesnė nei nustatyta 2019-01-25. Todėl jei šalių tikrieji ketinimai būtų minėtą susitarimą taikyti tik jo priede išvardintoms sąskaitoms, atpirkimo sandoris nebūtų atliktas ir į susitarimą neįtrauktų sąskaitų pagrindu; 3) atsakovė visą laiką, net gavus pretenzijas grąžinti skolą (2020-03-30), laikėsi nuoseklios, vieningos ir neprieštaringos pozicijos, kad šalių sulygti terminai skolos grąžinimui dar nėra suėję. Taigi, ieškovė bylos iškėlimo metu neturėjo teisės anksčiau laiko reikalauti grąžinti skolą, tačiau atsakovė, siekdama kuo greičiau išspręsti su ieškove kilusius nesutarimus, nusprendė minėtas skolas grąžinti anksčiau termino. Taigi, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų metines palūkanas už laiku negrąžintą skolą, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pažymi, jog šalių santykius dėl skolų grąžinimo reglamentuoja 2019-01-25 susitarimas ir jame sulygtos sąlygos. Pagal susitarimą, atsakovei pažeidus sulygtus skolos grąžinimo terminus, ji turi mokėti delspinigius - 0,04 procento už uždelstą dieną. Esant šalių susitarimui dėl netesybų taikymo, nėra pagrindo taikyti Vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

20.       Ieškovė klaidingai nurodo 2019-10-01 PVM sąskaitos faktūros pasirašymo, išrašymo aplinkybes, nes iš atsakovės teikiamo tarp šalių vykdyto susirašinėjimo matyti ginčo sąskaitos išrašymo, suderinimo ir pasirašymo eiga: 1) iki 2019-10-28 ieškovės, atsakovės ir Latvijoje įregistruotos ir veikiančios bendrovės „K. H. Con.“ Atstovai susitarė, kad atsakovė pagal konkrečias pirkimo iš ieškovės sąskaitas įsigytus pastolius, išrašant pardavimo sąskaitą (ginčo sąskaita), parduos ieškovei atgal. Tokiu būdu pagal 2019-01-25 susitarimą atsakovė grąžins dalį skolos. Faktą, kad šalys suderino ginčo sąskaitą, jos apimtį, patvirtina 2019-10-26 atsakovės ieškovės atstovams išsiųsto elektroninio laiško pavadinimas „sąskaita suderinta su V. ir latviais“; 2) kartu su 2019-10-28 elektroniniu laišku atsakovė išsiunčia 2019-10-01 pardavimo sutarties projektą ir sąskaitų sąrašą, pagal kurias buvo sutarta daryti grąžinimą, t. y. pastolių įsigijimo iš ieškovės dokumentų sąrašas. Taigi, akivaizdu, jog šalys susitarė, kad ieškovė „atsiims“ tuos pastolius, kuriuos pardavė atsakovei pagal konkrečias 2019 m. sąskaitas. Šiuo atveju ypač svarbu, kad pagal minėtas sąskaitas atsakovės įsigyti pastoliai ieškovės iš karto buvo išsiųsti į Latvijos Respubliką, į bendrovei „K. H. Con.“ priklausančią bazę – aikštelę. Taigi, atsakovės įsigytus pastolius ieškovė iš karto perduodavo minėtai Latvijos Respublikoje registruotai ir veikiančiai bendrovei; 3) ieškovės darbuotojai atsakovės pateiktą sąskaitą ir jos pagrindą persiunčia ir derina su ieškovės direktoriumi, kuris atsakymą - laišką darbuotojams persiunčia tik 2019-10-28, o šie atitinkamai persiunčia atsakovei; 4) atsakovės 2019-10-26 persiųstas ginčo sąskaitos projektas (sąskaita išrašyta 1 033 668,98 Eur sumai), po jos persiuntimo ieškovės (duomenys neskelbtini), yra derinamas. Galutinai šalių suderintą sąskaitą atsakovė ieškovei išsiunčia 2019-11-06. Tą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad 2019-10-28 atsakovės išsiųsta ir ieškovės į bylą pateikta ginčo sąskaita yra su 5 procentų nuolaida ir sudaro 981 985,53 Eur; 5) ieškovė pasirašytą sąskaitą atsakovei atsiunčia 2019-11-06. Visos šios ginčo sąskaitos pasirašymo aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad ieškovė ginčo sąskaitoje nurodytus duomenis tikrino. Pagal sąskaitą parduodamų pastolių charakteristika ir kiekis buvo aiškiai ir detaliai fiksuoti sąskaitoje. Sąskaitos išrašymas šalių buvo derinamas mažiausiai 12 dienų (nuo 2019-10-26 iki 2019-11-08). Ieškovė ne tik kad turėjo galimybes suskaičiuoti „atperkamų“ pastolių kiekį bei kokybę, bet šias galimybes ir realizavo. Tą patvirtina į bylą pateikta ginčo sąskaitą, kurioje šalys nustatė 5 procentų nuolaida. Nuolaida buvo sulygta įvertinus atsakovės parduodamų pastolių kokybę.

21.       Akcentuoja, kad ieškovė, parduodama pastolius atsakovei, jų pardavimą įformindavo tik išrašydama PVM sąskaitas faktūras, kurias šalys įtraukdavo į savo buhalterinę apskaita. Pastebi, kad ieškovės išrašomos sąskaitos net nebūdavo suderinamos šalių parašais. Taigi, šalys suformavo praktika, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir priėmimas yra laikytinas pastolių perdavimo - priėmimo aktu. Atitinkamai todėl ginčo sąskaitos išrašymas ir įtraukimas į šalių buhalterinę apskaitą taip pat yra laikytinas tinkamu pastolių, nurodytų sąskaitoje, priėmimo - perdavimo aktu. Ieškovės teiginiai, kad pagal ginčo sąskaitą įsigytus pastolius ji pradėjo valdyti, t. y. perėmė, tik 2020 m. vasarį - kovą, yra prieštaringi. Ieškovė savo procesiniame dokumente nurodo, kad pagal ginčo sąskaitą įsigyti pastoliai 2020 m. kovą buvo parduoti Latvijos Respublikoje įregistruotai ir veikiančiai bendrovei „K. H. Con“, tačiau negalima parduoti turto, t. y. perleisti nuosavybės teisių, jei dar nėra perimtas to turto valdymas. Be to, iš su ieškiniu pateikto patvirtinimo (2020-03-31) matyti, kad realiai pastolius ieškovė Latvijos įmonei pardavė pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, t. y. tikėtina 2019-­10-01, iš karto po to, kai minėtą turtą (pastolius) įsigijo iš atsakovės. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad pastolių valdymas ieškovei yra perduotas ir jos priimtas pagal ginčo sąskaitą. Atsakovės įsigytus pastolius ieškovė siųsdavo Latvijos Respublikoje įregistruotai ir veikiančiai bendrovei „K. H. Con.“ (tas pats juridinis asmuo, kuris vėliau iš ieškovės nupirko pastolių už 222 801,31 Eur). Minėta bendrovė iš ieškovės taip pat pirko pastolius, ieškovė juos išsiųsdavo ir laikydavo toje pačioje aikštelėje, minėta bendrovė ne tik priimdavo pastolius, bet ir juos faktiškai valdė: surinkdavo, perveždavo, pakraudavo. Minėta bendrovė paruošė išsiuntimui ir ieškovei išsiuntė jos atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją 2020 m. vasarį - kovą parvežtų pastolių dalį. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė turėjo visas galimybes arba pati, nurodžiusi savo darbuotojams nuvykti į minėta aikštelę ir per 12 dienų suskaičiuoti (patikrinti) sąskaitoje nurodytą parduodamų pastolių kiekį, arba paprašyti kiekį patikrinti savo partnerio - bendrovės „K. H. Con.“. Ieškovei to nepadarius, bet priėmus sąskaitą ir ją įtraukus į buhalterinę apskaitą, ji prisiėmė visą ateityje galimai kilsiančią riziką.

22.       Pastoliai ieškovei buvo perduoti ginčo sąskaita. Sąskaitos pasirašymo data - 2019-11-08, todėl laikytina, kad nuo šios datos pastoliai ir sąskaitoje nurodytas jų skaičius yra ieškovės priimti (jokių išlygų sąskaitoje nėra pažymėta). Pastolių tariamą inventorizaciją ieškovė atlieka 2020-04-17, t.y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo pastolių perėmimo. Inventorizacijos metu nėra fiksuota duomenų apie Latvijos Respublikoje pakrautus pastolius išvežimui; nėra duomenų, kas vežė pastolius, kas juos iškrovė, kas išmontavo, jei jais, kaip teigia ieškovė, įsigijimo metu buvo apstatyti statiniai. Į ieškovės inicijuotas pastolių ardymo, pakrovimo ir skaičiavimo procedūras atsakovė pakviesta ir apie jas informuota nebuvo. Elektroniniais laiškais 2020 m. vasarį - kovą atsakovė tik informuojama, kad pastoliai gauti iš Latvijos Respublikos jau yra iškrauti ieškovės sandėlyje Vilniuje, todėl net nevertinant ieškovės atliktos inventorizacijos teisinės reikšmės, nustatytas pastolių skaičiaus tariamas trūkumas, jo nustatyme nedalyvaujant ieškovei, vertintinas kritiškai. Ieškovė nėra nuosekli nurodydama tariamai neperduotų pastolių piniginę vertę. Ieškovės 2020-03-25 pretenzijoje nurodoma suma – 127 829,77 Eur (įskaičius kažkokias kitas pastolių dalis, kurias ieškovė parsivežė, tačiau jų nebuvo įtraukta į ginčo sąskaitą – 93 101,60 Eur), ieškovės vyriausio buhalterio K. K. išduotoje pažymoje 2020-04-17 – 136 226,70 Eur suma, ieškinyje – 105382,88 Eur suma. Visa tai patvirtina faktą, kad ieškovė pati neturi tikslių duomenų apie tariamą trukumą.

23.       Ieškovės teiginiai, kad atsakovė po ginčo sąskaitos pasirašymo išsivežė parduotus pastolius, taip pat yra nepagrįsti. Atsakovė iki ginčo sąskaitos pasirašymo Latvijos teritorijoje valdė kur kas daugiau pastolių, nei nurodyta ginčo sąskaitoje. Į Latvijos teritoriją pastolius atsakovė veždavo ir savarankiškai be ieškovės. Be to, po ginčo sutarties pasirašymo atsakovė nebebuvo įleidžiama į pastolių laikymo bazę.

24.       Dublike ieškovė UAB „Layher Baltic“ prašo priimti reikalavimų patikslinimą ir pagal patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovės 108 608,40 Eur, iš jų 105 382,88 Eur pagrindinę skolą, 3 225,52 Eur palūkanas, taipogi 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepdama į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ieškovė papildomai nurodo, jog jos ieškinio reikalavimas susideda iš dviejų dalių, t. y. skolos pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras ir palūkanų už vėlavimą apmokėti neapmokėtas sąskaitas priteisimo, bei skolos dėl ieškovei neperduotų pastolių detalių pagal atsakovės 2019 m. spalio 1 d. ieškovei išrašytą sąskaitą faktūrą 981 985,53 Eur sumai priteisimo.

25.       Pažymi, jog nei viena iš su ieškiniu pateiktų neapmokėtų sąskaitų nėra nurodyta prie 2019-01-25 susitarimo priede Nr. (duomenys neskelbtini) išvardintų sąskaitų faktūrų, todėl atsakovės argumentai, kad neva neapmokėtas sąskaitas ji manė galinti apmokėti iki 2022 m. lapkričio mėnesio, yra visiškai nepagrįsti. Nėra jokių tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų susitarimų, kuriais ieškovė būtų nustačiusi kitokius (ilgesnius) neapmokėtų sąskaitų mokėjimo terminus nei yra nurodyta pačiose neapmokėtose sąskaitose. Be to, 2019-01-25 susitarimas šiai dienai yra nebegaliojantis, nes jame numatytos sąskaitos faktūros buvo sudengtos pagal atsakovės 2019-10-01 sąskaitą. Pažymi ir tai, kad paskutinė ieškovės išrašyta sąskaita už palūkanas pagal 2019-01-25 susitarimą yra už 2019 metų rugsėjo mėnesį. Akcentuoja, jog ieškovė niekada ir jokia forma nenumatė, kad atsakovė neapmokėtas sąskaitas gali apmokėti kažkada vėliau, t. y. neatidėjo jų apmokėjimo termino. Taigi, neapmokėtas sąskaitas atsakovė padengė jau po ieškinio pateikimo arba sužinojusi, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą, ieškovė gavo tokius mokėjimus: 2020 m. balandžio 24 d. - 17 873,89 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. - 6 923,59 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. – 12 316,90 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. – 14 609,16 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 15 175,59 Eur.

26.       Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pačiose neapmokėtose sąskaitose nėra nurodyta joms taikoma palūkanų suma, ieškovė turi teisę vadovautis Vėlavimo prevencijos įstatyme numatytomis palūkanomis. Abi ginčo šalys yra verslo subjektai, o skola kyla iš komercinio sandorio, todėl šalių santykiams yra taikytinas Vėlavimo prevencijos įstatymas.

27.       Atskirai pasisako dėl atsakovės įvardintų dviejų sąskaitų faktūrų, t. y. 2019-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-09-30 Nr.(duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos buvo išrašytos kaip palūkanų sąskaitos pagal 2019-01-­25 susitarimą. 2019-01-25 susitarimo 5.1 p. numatė, kad už vėlavimą apmokėti palūkanas taikomi 0,04 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi minėti delspinigiai yra net didesni nei Vėlavimo prevencijos įstatyme numatytos palūkanos, tai ieškovė tikslina pagal šias dvi sąskaitas priteistinų delspinigių dydį. Reikalavimo priteisti delspinigius atveju ieškinio senatis skaičiuojasi nuo ieškinio pateikimo atgal, nes kiekvieną dieną, kol neapmokėta skola, delspinigių senatis prasideda iš naujo, todėl už minėtas dvi sąskaitas ieškovė skaičiuoja ne 8 procentų metines palūkanas, o 14,6 procentų metinius delspinigius (0,04 procento už dieną) už ne daugiau kaip 180 dienų laikotarpį, ir galutinė ieškovės reikalaujama palūkanų ir delspinigių suma dėl laiku neapmokėtų sąskaitų yra 3 225,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį ieškovės reikalavimų įvykdė jau po ieškinio pateikimo, tai ieškovė šioje dalyje turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28.       Atsakovė savo atsiliepime klaidingai nurodo 2019-10-01 sąskaitos derinimo ir išrašymo aplinkybes. Visų pirma, būtent atsakovė 2019-10-01 sąskaitoje nurodė konkrečias pastolių detales, kurias ji sutinka grąžinti ieškovei skolos dengimui. Būtent atsakovei buvo žinomas konkretus pastolių detalių kiekis, kurį ji turėjo parduoti ieškovei. Atsakovės elektroniniame laiške minimą prierašą „sąskaita suderinta su V. ir latviais“ įrašė pats atsakovės (duomenys neskelbtini), nes būtent jis ir siunčia patį pirmą laišką su minėtu prierašu. Pažymi, kad šalys derino konkrečią sumą, kuri turi būti užskaityta už pastolių detales. Kadangi pastoliai jau buvo naudoti, tai ieškovė jų negalėjo priimti už tą pačią kainą, už kurią pastoliai buvo parduoti atsakovei. Būtent todėl pirminė atsakovės pateikta sąskaita faktūra buvo didesnė nei ta, kurią galiausiai suderino šalys. Atperkamoms detalėms dėl jų nusidėvėjimo buvo pritaikyta papildoma 5 procentų dydžio nuolaida. Antra, atsakovė nuolat ieškovei kartojo, kad visi pastoliai, kurie parduodami pagal 2019-10-01 sąskaitą, yra įmonės K. H. SIA aikštelėje arba apstatyti aplink statybinius objektus ir vėliau bus sugrąžinti į įmonės K. H. SIA aikštelę, iš kurios juos galės parsigabenti ieškovė. Ieškovė tikėjosi, kad pagal 2019-10-01 sąskaitą parduodami pastoliai bus įmonės K. H. SIA aikštelėje ir iš jos ji visus pastolius susigrąžins, tačiau taip nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė į 2019-10-01 sąskaitą įrašė pastolių detales, kurių faktiškai nebuvo arba kurios yra visiškai kitose vietose nei deklaravo atsakovė. Ieškovė visiškai neturėjo galimybės tiksliai suskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovės 2019­10-01 sąskaitoje nurodytos pastolių detalės iš tiesų visos egzistuoja. Suskaičiuoti detales galima tik pilnai išardžius pastolių sistemas ir suskaičiavus detales. Trečia, pati atsakovė savo atsiliepime pripažino, kad pastolius iš ieškovės pirko ir anksčiau, dalį pastolių gabeno pati, dalį laikė ne tik K. H. SIA aikštelėje, bet galimai ir kitose vietose ar kituose objektuose, todėl 2019-10-01 sąskaitos sudarymo metu galimai į 2019-10-01 sąskaitą buvo įrašytos ir tos pastolių detalės, kurių atsakovė niekada nelaikė įmonės K. H. SIA teritorijoje. Ketvirta, atsakovė byloje apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad jos žinioje 2019-10-01 dieną buvo būtent toks pastolių kiekis, koks buvo nurodytas minėtoje sąskaitoje. Ieškovui kyla pagrįstų įtarimų, kad dėl neatidaus, neteisingo (galimai aplaidaus) apskaitos tvarkymo, dar iki 2019-10-01 sąskaitos išrašymo atsakovė galėjo jau būti perleidusi minėtus pastolius kitiems asmenims arba tie pastoliai buvo apstatyti kitose vietose, nei buvo nurodyta ieškovei. Šiuos įtarimus papildomai kelia ir tai, kad Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020­-05-21 operatyvaus patikrinimo pažymoje yra konstatuota, jog atsakovė pastolius buvo perdavusi ne tik įmonei K. H. SIA, bet ir Latvijos įmonėms SIA „PRO DEV“, OOO „Newcom construction“ ir pan. K. H. SIA ieškovei nurodė, kad perdavė visus jai žinomus pastolius, kuriuos šios įmonės teritorijoje laikė atsakovė.

29.       Mano, jog atsakovė niekaip neįrodė, kad ji, kaip pastolių detalių pardavėja, tinkamai perdavė pastolius ieškov

30.       Pažymi, nors toks dokumentas, kuris vadintųsi „pastolių perdavimo aktu“ nebuvo sudaromas, tačiau ieškovė pastolius perduodavo atsakovei su pristatymu, t. y. pastoliai iš ieškovės sandėlio būdavo transportuojami ir kiekvienu atveju buvo pasirašomi transportavimo dokumentai (CMR ir ieškovės transporto važtaraštis), ant kurių buvo pardavėjo (ieškovės) parašai ir aiškūs transportuojamų pastolių detalių kiekiai. Šias aplinkybes patvirtina pačios atsakovės pateikti pastolių gabenimo važtaraščiai. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė pastolius perduodavo aiškiai identifikuotus, suskaičiuotus ir su ieškovės atsakingų darbuotojų parašais. Atsakovė niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl perduotų pastolių kiekių.

31.       Atsakovės teiginiai apie tariamus „PVM grobstymus“, „sukčiavimus“ ir pan., yra absoliučiai nepagrįsti ir žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją

32.       Triplike atsiliepdama į ieškovės dubliką atsakovė nurodė, jog nesutinka su dubliko argumentais, papildomai pažymėjo, jog kritiškai vertintinas ieškovės atliktas pagal 2019-08-30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-09-30        Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų delspinigių tikslinimas - perskaičiavimas. Reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pagal minėtas sąskaitas ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus - ieškinio pateikimo dieną buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo ieškovės nustatyto termino minėtoms sąskaitoms apmokėti, todėl reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra taikytina ieškinio senatis. Be to, ieškovė, tikslindama reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nepateikė teismui primokėto žyminio mokesčio dalies, todėl toks ieškovės reikalavimas turi akivaizdžius procesinius trūkumus ir negali būti nagrinėjamas.

33.       Ieškovė klaidingai interpretuoja ginčo 2019-10-01 PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybes. Visų pirma, ieškovė detalių sąskaitos išrašymo aplinkybių ieškinyje nenurodė, dėl jų konkrečiai nepasisakė, visų faktinių aplinkybių, kaip buvo organizuojamas ir derinamas sąskaitos pasirašymas, nenurodė, todėl dublike „naujai pateikiamos“ ginčo sąskaitos išrašymo aplinkybės vertintinos kaip ieškovės gynybinė pozicija, suformuota jai susipažinus su atsakovės atsikirtimais. Ieškovės sprendimą perimti Latvijos Respublikoje esančius pastolius sąlygojo jau įvardintas jos siekis tolesnį bendradarbiavimą dėl pastolių nuomos Latvijos Respublikos teritorijoje vystyti kartu su Latvijoje veikiančia bendrove „K. H. Con.“. Būtent tokie ieškovės ketinimai pagrindžia jos siekį pagal ginčo sąskaitą įsigyti ne Lietuvos Respublikoje laikomus atsakovės pastolius. Kritiškai vertintini ir ieškovės teiginiai, kad fiziškai ji negalėjo suskaičiuoti parduodamų pastolių kiekio, nes jais neva tai buvo apstatyti įvairūs objektai. Galimai buvus tokioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms, pastaroji kaip bet kokio vidutinio atidumo ir apdairumo asmuo galėjo pareikalauti iš pastolius fiziškai valdančio asmens - Latvijoje veikiančios bendrovės „K. H. Con.“, duomenų apie faktiškai išnuomotus - perduotus pastolius, sudarytas nuomos sutartis. Tokių duomenų galėjo reikalauti ir iš atsakovės. Taigi, ieškovė turėjo visas sąlygos išsiaiškinti, ar visi ieškovės pagal ginčo sąskaitą faktūrą ketinami pirkti pastoliai yra Latvijoje veikiančios bendrovės „K. H. Con.“ žinioje. Be to, ieškovė, nebūdama tikra dėl perkamų pastolių kiekio, galėjo ginčo sutarties nesudaryti, galėjo reikalauti, kad pastoliai būtų pristatyti į Lietuvos Respublikos teritoriją, galėjo pastabas bei abejones dėl pastolių kiekio fiksuoti ginčo sąskaitoje, tačiau tokių veiksmų neatliko.

34.       Ieškovė, priešingai nei teigia teismui, jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ir nepagrindė parduotų pastolių tariamo trūkumo. Ieškovės pateiktos pažymos apie tariamą pastolių trūkumą nėra ir negali būti laikomos patikimu įrodymu. Pažymos yra paruoštos ir pasirašytos tik ieškovės atstovo, jose nėra atsakovės parašų, byloje nėra jokių duomenų, kiek pastolių buvo pakrauta ir ieškovės reikalavimu 2020 m. vasarį - kovą išsiųsta ieškovei į jai priklausančius sandėlius Vilniuje. Be to, apskritai nėra jokių patikimų įrodymų, kad ieškovė iš viso iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atsigabeno pastolius 2020 m. vasarį - kovą. Svarbu, kad į ieškovės inicijuotas pastolių ardymo, pakrovimo ir skaičiavimo procedūras, vykdytas Latvijos Respublikoje, atsakovė pakviesta nebuvo. Apie minėtas procedūras atsakovė net nebuvo informuota. Dėl tokių ieškovės veiksmų nėra aišku, kiek, iš kur ir kokie pastoliai buvo pakrauti 2020 m. vasarį ir išsiųsti ieškovei į sandėlius Vilniuje.

35.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Layher Baltic“ atstovas advokatas R. M. ir (duomenys neskelbtini) V. V. prašė ieškinį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

36.       Atsakovės UAB „Industrial group“ atstovai (duomenys neskelbtini) A. T. ir advokatė L. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, jog grąžino ieškovei pastolių detales pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog pastolių detalės yra ieškovės nuosavybė iki galutinio kliento PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, o šiuo atveju jos nebuvo apmokėtos, todėl tarp šalių susiklostė ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (atsakovė ne pardavė prekes ieškovei), o atsakovė grąžino prekes, už kurias nebuvo sumokėjusi pinigų, ieškovei.  

37.       Trečiojo asmens Latvijos įmonės Krag holding (duomenys neskelbtini) A. B. nuomonės dėl ginčo nepateikė, paaiškino, jog nuo 2015-2016 metų perka iš ieškovės pastolius, ir šiuo metu yra ieškovės klientas, tačiau perka tik modulinius pastolius, o atsakovė pirko fasadinius pastolius. Fasadinių pastolių turėjo tuomet, kai bendradarbiavo su atsakove pagal jų pasirašytą sutartį. Taipogi iš ieškovės nuomojasi modulinius pastolius ir laikinus stogus. 2019 metais įvyko jo, V. V. ir A. T. susitikimas, kurio metu buvo nutarta nutraukti santykius. Kadangi atsakovė pastolius laikė jo įmonės aikštelėje, susitikimo metu žodžiu sutarė, jog Krag holding atsakovės pastolius, kuriuos ji turėjo grąžinti ieškovei, grąžins ieškovei į Lietuvą. Pastolių nuėmimo nuo objektų, surinkimo ir siuntimo ieškovei darbus atliko Krag holding, jokių priėmimo-perdavimo aktų nerašė, dalį pastolių demontavo pati ieškovė. Jokios rašytinės sutarties, nei trišalės, nei jokio kitokios, dėl šių darbų su ieškove įmonė Krag holding nebuvo sudariusi. T. K. holding ir atsakovei į Lietuvą siuntė jos aikštelėje likusius atsakovės pastolius.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

38.       UAB „Layher Baltic“ (kreditorius) ir UAB „Industrial group“ (buvusi UAB „Vaistena“) (skolininkas) 2019-01-25 susitarimu dėl įsiskolinimo apmokėjimo susitarė, jog skolininkas 2019 m. sausio 25 d. yra neapmokėjęs 580 169,66 Eur sumos pagal susitarimo dienai neapmokėtas sąskaitas faktūras, kurios išrašytos laikotarpiu nuo 2018-08-28 iki 2018-12-31 (susitarimo priedas Nr. (duomenys neskelbtini), 18 vienetų sąskaitų faktūrų). Minėtos skolos grąžinimui šalys sudarė grafiką (susitarimo priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį skola turėjo būti grąžinta iki 2022-11-25 (susitarimo 3.1 punktas).

39.       Po 2019-01-25 susitarimo pasirašymo ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2019-08-26 iki 2020-02-24 pardavė prekių iš išrašė paskolos palūkanų pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2019-08-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 29 735,53 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-09-25) (prekės išsiųstos į LV); 2) 2019-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 1 651,87 Eur (apmokėjimas iki 2019-09-29, nurodyta, jog apmokamos paskolos palūkanos už 2019.08 mėn.); 3) 2019-09-11 Nr. (duomenys neskelbtini) 79,74 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-11) (pristatymas į Šiaulius); 4) 2019-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 5 248,97 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-17) (pristatymas į Kauną (Prorentus)); 5) 2019-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 14 609,16 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-17) (pristatymas į Kauną (Prorentus)); 6) 2019-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini) 15 175,59 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-19) (pristatymas į Latviją, Rygą); 7) 2019-09-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 79,74 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-20) (pristatymas į Šiaulius); 8) 2019-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 1 611,58 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-10-30, nurodyta, jog apmokamos paskolos palūkanos už 2019 m. 9 mėn.); 9) 2019-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) 584,34 Eur sumai (apmokėjimas iki 2019-11-30) (pristatymas į Šiaulius); 10) 2020-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 103,33 Eur sumai (apmokėjimas iki 2020-03-25). Nors bendra pagal sąskaitas faktūras suma yra didesnė, ieškovė nurodo, jog atsakovė yra skolinga 66 899,13 Eur, ką pripažįsta ir atsakovė.

40.       Atsakovė UAB „Industrial group“ 2019 m. spalio 1 d. ieškovei UAB „Layher Baltic“ išrašė PVM sąskaitą faktūra Nr. VRV (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė ieškovei pastolių dalių už bendrą 981 985,53 Eur sumą (išskaičiavus 5 procentų nuolaidą). Sąskaitoje nurodyta, jog pagal PVM įstatymo 3 straipsnį, taikomas 0 procentų PVM tarifas.

41.       Ieškovė ir atsakovė 2019-11-29 Aktu dėl skolos suderinimo sutarė, jog atsakovės skola ieškovei 2019 m. lapkričio 29 dienai yra 1 091 872,79 Eur.

42.       Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-02-21 iki 2020-03-18 atsakovės vadovą elektroniniais laiškais informavo apie tai, jog atliekamas pagal 2019-10-01 sąskaitą faktūrą parduotų prekių inventorizavimas ir patikrinimas, siuntė iš Latvijos į Lietuvą keturiolika sunkvežimių pristatytų pastolių detalių inventorizavimo aktus. 2020-04-17 ieškovės vyr. buhalteris K. K. surašė pažymą, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 105 382,88 Eur pagal prekių atpirkimo sandorį.

43.       2020-03-25 ieškovės atstovas advokatas R. M. atsakovės (duomenys neskelbtini) A. T. išsiuntė pretenziją dėl prekių trūkumo ir susidariusio įsiskolinimo padengimo. 2020 m. kovo 30 d. ieškovės atstovas advokatas atsakovei išsiuntė pakartotinę pretenziją dėl prekių trūkumo ir susidariusio įsiskolinimo padengimo, nurodydamas, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 127 829,77 Eur sumos kaip prekių trūkumo, kurios parduotos pagal 2019-10-01 sąskaitą faktūrą, bei 66 899,13 Eur sumos pagal anksčiau parduotas arba išnuomotas pastolių detales. Atsakovė sutiko, jog yra skolinga ieškovei 66 899,13 Eur, su skola, kuri neva tai atsirado dėl prekių trūkumo, nesutiko.

44.       Pagal tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (aštuoni važtaraščiai), išduotus laikotarpiu nuo 2019-07-18 iki 2019-09-18, ieškovė atsakovės įsigytas pastolių detales iš Vilniaus siuntė į Latviją, krovinio gavėju nurodydama ne tik atsakovę, bet ir KRAG Holding.

45.       Laikotarpiu nuo 2020-02-21 iki 2020-03-18 ieškovė UAB „Layher Baltic“ surašė 14 Detalių inventorizavimo aktų. Ginčo nėra, jog šie aktai buvo surašyti Lietuvoje, ieškovės sandėliuose Vilniuje, kai šias detales iš Latvijos Respublikos atsiuntė Krag holding.

46.       UAB „Industrial group“ (nuomotojas) ir trečiasis asmuo Krag holding (nuomininkas) 2019 m. vasario 1 d. sudarė Pastolių nuomos sutartį Nr. 2019/02/01, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui laikinam naudojimui už tam tikrą mokestį nuosavybės teise jam priklausančius pastolius „Layher“ kartu su jų komponentais, o nuomininkas įsipareigojo pastolius naudoti pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (1.1. punktas). Sutarties 2.6. punktu šalys susitarė, jog pastolių montavimas, išmontavimas vykdomas pagal atskirtą susitarimą. Nuomininkui grąžinus pastolius, surašomas grąžinimo-priėmimo aktas ir, esant reikalui, per 5 darbo dienas surašomas nustatytų defektų aktas, apie ką informuojamas nuomininkas.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo, susijusio su skolos priteisimu už neperduotas pastolių detales

47.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog šalis sieja prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, jog 2019-10-01 ginčo sąskaita įformintas ne pirkimo-pardavimo teisinis santykis, o pastolių grąžinimas, ką patvirtina pačios ieškovės išrašytose pastolių pardavimo atsakovei sąskaitose nurodyti įrašai, kad tol, kol neatsiskaityta už pastolius, pastoliai yra ieškovės nuosavybė. Kadangi atsakovė su ieškove už pastolius nebuvo atsiskaičiusi, todėl ji negalėjo parduoti to, kas nebuvo jos nuosavybė, ir galėjo pastolius tik grąžinti, grąžinimo galimybė numatyta ir 2019-01-25 susitarimo 3.3. punkte. 

48.       Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.311 straipsniu, pirkimo - pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo - pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles.

49.       Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.

50.       Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga - sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). 

51.       CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Ši galimybė kildinama iš sutarčių sudarymo laisvės principo, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

52.       Nagrinėjamu atveju rašytinės formos sutartis dėl pastolių pirkimo – pardavimo tarp šalių nebuvo sudaryta, pastolių pirkimas – pardavimas buvo įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis, sąskaitose įrašant, jog tol, kol neatsiskaityta už pastolius, jie yra ieškovės nuosavybė. Taigi, sutiktina su atsakove, jog ji negalėjo parduoti to, ko nevaldė nuosavybės teise, todėl labiausiai tikėtina, jog tarp šalių pagal 2019-10-01 išrašytą ginčo sąskaitą faktūrą susiklostė ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o tikroji šalių valia buvo prekių, už kurias atsakovė nesumokėjo, grąžinimas, kas buvo numatyta ir 2019-01-25 susitarimo 3.3. punkte. Kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o įvyko prekių, už kurias nebuvo sumokėta, grąžinimas, patvirtina ir tai, jog 2019-10-01 ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta su 0 PVM tarifu, pagal ją nebuvo numatyta atlikti jokių mokėjimų, be to, ir ieškovės (duomenys neskelbtini) V. V., teikdamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad sprendžiamas klausimas dėl atsakovės neišpirktų pastolių, t. y. jų kiekio, grąžinimo. Pažymėtina ir tai, jog 0 PVM tarifas įrodo ir tą aplinkybę, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas pastolius grąžinti Latvijoje.  

53.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.

54.       Nagrinėjamu atveju, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės (duomenys neskelbtini) V. V., 2019-10-01 ginčo PVM sąskaita faktūra (žr. šio sprendimo 40 punktą) yra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog ji įtraukta į visus šalių pasirašytus skolų suderinimo aktus (2019-11-29, 2020-02-07, 2020-04-17, 2020-05-22), kurie taipogi yra galiojantys, sukuriantys šalims tam tikras teises ir pareigas. Nei viename skolų suderinimo akte nefiksuota, jog pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovė yra negrąžinusi tam tikro pastolių kiekio, ginčo sąskaita nebuvo tikslinta. Pagal teismų praktiką, PVM sąskaitos faktūros priėmimas ir įtraukimas į buhalterinę apskaitą laikytinas prekių (daiktų) priėmimo - perdavimo aktu, o PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į apskaitą patvirtina tiek prekių, tiek atliktų darbų, nurodytų sąskaitoje, nepaisant to, kad šalys nebuvo pasirašiusios atskirto darbų perdavimo - priėmimo akto, perdavimą. Taigi, aukščiau minėtiems sandoriams esant galiojantiems ir įtrauktiems į ieškovės buhalterinę apskaitą, nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovės buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, todėl konstatuotina, jog ieškovė perėmė visus pastolius, nurodytus ginčo PVM sąskaitoje.

55.       Nagrinėjamu atveju pastolių trūkumas buvo įrodinėjamas 2020-04-17 ieškovės buhalterio K. K. pasirašyta pažyma dėl pastolių trūkumo (žr. šio sprendimo 42 punktą) bei detalių inventorizavimo aktais (žr. šio sprendimo 45 punktas), kurie, ginčo nėra, surašyti ieškovės sandėliuose Lietuvoje. Teismo vertinimu, šie įrodymai negali būti pakankami atsakovės neva neperduotų pastolių kiekiui bei jų vertei konstatuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. K. pastolių skaičiavime nedalyvavo, jis tik tarpinių skaičiavimų duomenis surašė į minėtą pažymą. Be to, įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtų pastolių perdavimo ieškovei procese atsakovė išvis nedalyvavo, o ši procesą organizavo ieškovė ir trečiasis asmuo Krag holding.

56.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu taip ir nepavyko išsiaiškinti, kokiu pagrindu trečiasis asmuo vykdė ieškovės pastolių grąžinimo ieškovei procesą, kadangi jokios sutarties ieškovė su trečiuoju asmeniu dėl pastolių perdavimo ieškovei sudarę nebuvo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. B. patvirtino, jog šią paslaugą ieškovei teikė neatlygintinai, kas taip pat kelia abejonių, kadangi, tikėtina, trečiasis asmuo yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Be to, jog atsakovės valdomi pastoliai, kaip ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastoliai, buvo laikomi trečiojo asmens aikštelėje, jis juos montavo/demontavo objektuose pagal su atsakove sudarytą Pastolių nuomos sutartį (žr. šio sprendimo 46 punktą), susidarė teismo vidinis įsitikinimas, jog jais trečiasis asmuo ir disponavo savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiojo asmens atstovas, nesant jokių trišalių susitarimų, dalyvavo žodiniame pasitarime tarp ieškovės ir atsakovės, kuomet buvo nuspręsta, kad Krag holding nurenka atsakovės neišmokėtus pastolius ir išsiunčia ieškovei, trišalio susitikimo metu aptarta Krag holding išardytus pastolius laikyti Krag holding aikštelėje ir vėliau išsiųsti, kas taipogi nesuprantama, kadangi trečiojo asmens su ginčo šalimis (pasak ieškovės) siejančių sutartinių įsipareigojimų nebuvo.

57.       Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai organizavo pastolių grąžinimo procesą, dėl ko ir turi prisiimti iš to galimai kilusias neigiamas pasekmes. Ieškovė teigė, jog 2019-10-01 ginčo sąskaitos išrašymo metu atsakovė pastolių detalių ieškovei iš karto neperdavė, jos liko objektuose Latvijoje, kuriuose pastoliai buvo naudojami statybos darbuose, ir ieškovė neturėjo galimybės tiksliai suskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovės 2019-10-01 sąskaitoje nurodytos pastolių detalės iš tiesų visos yra minėtuose objektuose, nes suskaičiuoti detales galima tik pilnai išardžius pastolių sistemas ir suskaičiavus detales. Teismo vertinimu, šias aplinkybes paneigia atsakovės į bylą pateiktas statybos techninio prižiūrėtojo parengtas pavyzdinis sumontuotų pastolių sudedamųjų dalių apskaičiavimo objekte aktas bei Valstybinės darbo inspekcijos sudarytas „Pastolių surinkimo ir naudojimo (duomenys neskelbtini)“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, apie objektą apstatytų pastolių kiekį buvo galima suskaičiuoti iš fotonuotraukų (95 procentų tikslumu), ką, teismo vertinimu, ir padarė atsakovė, į ginčo sąskaitą faktūrą surašydama tuos pastolius, kurie liko sumontuoti objektuose Latvijoje. Be to, trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog daugumai objektų pastolių apstatymo schemas ruošė būtent jis, taigi, teismo vertinimu, kliūčių suskaičiuoti objektuose esančius pastolius bent jau trečiajam asmeniui neturėjo kilti. Nors byloje, kaip minėta, nėra jokių rašytinių susitarimų tarp Krag holding ir ieškovės, visgi iš elektroninių susirašinėjimų matyti, jog būtent trečiasis asmuo, t. y. jo (duomenys neskelbtini) A. B., buvo tas asmuo, kuris atliko pastolių perdavimą ieškovei. Taigi, ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti ginčo sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis, juos patikrinti, o jei to nepadarė ir visiškai pasitikėjo trečiuoju asmeniu, tai veikė savo rizika. Pažymėtina ir tai, jog iš elektroninio A. T. ir A. B. susirašinėjimo matyti, jog trečiasis asmuo 2019 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje atliko ir atsakovės pastolių grąžinimą į Lietuvą: atsakovės atstovas prašo grąžinti tik tas detales, kurios yra siunčiamame sąraše, ir nevežti nieko nereikalingo, kad nereikėtų grąžinti, iš ko galima spręsti, jog labiausia tikėtina, kad trečiasis asmuo neįsileido į savo aikštelę, kurioje buvo laikomi pastoliai, atsakovės atstovo, ką jis nurodė teismo posėdžio metu, ir pastolių grąžinimą vykdė išskirtinai trečiasis asmuo.

58.       Be to, teismo vertinimu, vežti pastolių į Lietuvą šalys nebuvo sutarusios, o jų perdavimas buvo numatytas Latvijoje. Tą patvirtina ginčo PVM sąskaita faktūra, kurioje, jau minėta, nurodyta, kad taikomas 0 procentų PVM tarifas, nes pažymėta, kad pastoliai yra Latvijos teritorijoje. Kaip teisingai pastebi atsakovės atstovė, pastoliams susitarimo sudarymo metu esant Latvijos teritorijoje ir šalims sutarus, kad jie ten yra perduodami, nėra objektyvaus poreikio ir būtinybės atlikti pastolių vežimą, dėl ko nereikia surašyti važtaraščio, todėl vieninteliu ir pakankamu dokumentu, patvirtinančiu pastolių perdavimą, lieka ginčo PVM sąskaitą, kurą ieškovė priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Ieškovė neįrodė tarp šalių buvus susitarimą, kad atsakovė turi perduoti ieškovei pastolius Lietuvoje, todėl, kaip minėta, vienintelis įrodymas, kad ieškovė perėmė visus pastolius, yra ginčo sąskaita. Ieškovės (duomenys neskelbtini) teigė, kad toks susitarimas buvo žodinis, atsakovės (duomenys neskelbtini) nepripažino tokio susitarimo buvimo, tačiau trečiojo asmens K. H. (duomenys neskelbtini) nurodė buvus visai kitokį trišalį susitarimą tarp proceso šalių, t. y. kaip minėta, Krag holding nurenka atsakovės lizinguojamus pastolius ir išsiunčia ieškovei; trišalio susitikimo metu aptarta Krag holding išardytus pastolius laikyti Krag holding aikštelėje ir vėliau išsiųsti ieškovei. Po to ieškovės atstovas pripažino, kad pastolių pervežimo schema nuo pat pradžių buvo suderinta su Krag holding, pasirašant ginčo sąskaitą pastolių gražinimo schema buvo derinama su latviais, todėl jie ir įtraukti į susirašinėjimą dėl ginčo sąskaitos sudarymo. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, neva pagalbos į Krag holding kreipėsi todėl, kad atsakovė vengė bendrauti, paliko pastolius ir tiek (šio sprendimo 57 punkte apie bendravimą ir bendradarbiavimą jau trumpai pasisakyta), tačiau jokių pretenzijų, reikalavimų dėl tariamai sutartų pareigų nevykdymo ieškovė atsakovei nereiškė ir tokių duomenų byloje nėra. Taigi, teismo vertinimu, veiksmus, susijusius su pastolių naudojimu, ardymu, siuntimu, skaičiavimu ieškovė atliko savo rizika, pasitelkusi trečiąjį asmenį Krag holding, todėl pritartina atsakovės argumentams, jog visus neaiškumus dėl galimo pastolių trūkumo po atliktų demontavimo, sandėliavimo ir siuntimo veiksmų ieškovė turi aiškintis su trečiuoju asmeniu. Taigi, ieškovei ieškinio šioje dalyje neįrodžius, jis yra netenkinamas.

Dėl reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas už vėlavimą apmokėti neapmokėtas sąskaitas

59.       Ieškovė nurodė, jog kreipimosi į teismą dieną atsakovė nebuvo apmokėjusi sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 66 899,13 Eur, t. y. nebuvo apmokėjusi sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),        (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau paaiškėjo, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 17 873,89 Eur (2020-04-24), dėl ko ieškovė tikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 49 025,24 Eur. Atsakovė taipogi atliko šiuos mokėjimus: 2020-05-06 – 6 923,59 Eur, 2020-05-11 – 12 316,90 Eur, 2020-05-15 – 14 609,16 Eur ir 2020-05-22 – 15 175,59 Eur, viso 66 899,13 Eur.  

60.       Teismas pažymi, jog atsakovė vėlavo apmokėti minėtas sąskaitas, kurios nepapuola į šalių 2019 m. sausio 25 d. pasirašyto susitarimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo ribas (prekės pirktos po susitarimo sudarymo), todėl ieškovė turi teisę už vėlavimą įvykdyti prievolę reikalauti priteisti palūkanas.

61.       Prašymą priteisti palūkanas ieškovė grindžia CK 6.37 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi.

62.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra ūkio subjektai, jų sudarytas sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu, ir yra atlygintinis. Taigi, ieškovės prašomoms priteisti palūkanoms taikytinas minėtas Įstatymas.

63.       Iš ieškovės dublike pateiktų skaičiavimų nustatyta, jog palūkanos skolos sumokėjimo dieną sudarė 3 225,52 Eur, todėl, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, minėta suma priteisiama iš atsakovės ieškovei. Ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas atmetamas, kadangi pagrindinę skolą atsakovė yra sumokėjusi.

Dėl atsakovės prašymo priimti nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu

64.       Atsakovė UAB „Industrial group“ prašo remiantis CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirą nutartį dėl galimai ieškovės padarytų teisės pažeidimų, susijusių su PVM grobstymu bei sukčiavimu (žr. šio sprendimo 18 punktą).

65.       Pagal CPK 299 straipsnio nuostatas, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti įstatymai ar kitos teisės normos, dėl ko reiktų informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, ar kad kažkieno veiksmai byloje galimai turi nusikalstamos veikos požymių, dėl ko turėtų būti informuojamas prokuroras, todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

66.       Ieškovė UAB „Layher Baltic“, teikdama ieškinį, sumokėjo 2 331 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 11 796 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. 

67.       Atsakovė UAB „Industrial group“ pateikė teismui prašymą priteisti 4 977,58 Eur patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų bei dokumentų vertimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

68.       Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašė.

69.       Valstybė patyrė 10,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 155,25 Eur vertimo išlaidų.

70.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies (1,8 procento), tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

71.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

72.       Šalims pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, jos taip pat skirstomos atsižvelgiant į šio sprendimo 70 punkto motyvus.

73.       Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 254,29 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 4 887,98 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 4 633,69 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

74.       Įvertinant tai, jog ieškinys tenkintas tik labai nedidele apimtimi (1,8 procento), iš ieškovės priteisiamos visos procesinių dokumentų įteikimo bei vertimo išlaidos valstybei, kurios bendroje sumoje sudaro 165,91 Eur, jų tarp šalių neskirstant.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“, juridinio asmens kodas 175880576, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Layher Baltic“, juridinio asmens kodas 300855874, 3 225,52 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus 52 centus) palūkanų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“, juridinio asmens kodas 300855874, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“, juridinio asmens kodas 175880576, 4 633,69 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus 69 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“, juridinio asmens kodas 300855874, 165,91 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 91 centą) procesinių dokumentų įteikimo bei vertimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.        

Teisėja                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė