Civilinė byla Nr. e2-1209-600/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17597-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,
sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“ atstovams – direktoriui V. R. ir advokato padėjėjai Dovilei Bogomolskytei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovams – advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui ir darbuotojai O. B.,
trečiojo asmens G. A.-B. atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - V. B., E. B., D. G., E. Ž., T. Š., O. Č., G. A.-B., V. S., D. P., J. P., R. A., J. A., E. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 29 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 263,09 kv. m. ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pastate yra įregistruota 14 patalpų, iš kurių 10 - gyvenamųjų, o 4 - negyvenamosios. Pastato administratoriumi yra atsakovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“.
1.2. Ieškovė, susipažinusi su 2022 m. balandžio 30 d. pateikta namo administratoriaus PVM sąskaita-faktūra Nr. MBV22003310 už suteiktas paslaugas, pamatė, jog į pateiktą sąskaitą įtrauktos ne tik fiksuoto dydžio privalomosios kaupiamosios lėšos namui atnaujinti, bet ir naujos paslaugos - kaupiamosios lėšos, kurių dydis sudaro net 1,3 Eur / kv. m., dėl ko ieškovei buvo paskaičiuota net 342,02 Eur dydžio mėnesinė įmoka. Ieškovei nebuvo pateikta sąskaita ar kokiu nors kitu būdu nebuvo pranešta, kokiu tikslu renkamos šios papildomos kaupiamosios lėšos ir kam jos buvo panaudotos.
1.3. 2022 m. gegužės 30 d. namo administratoriaus atsakyme buvo nurodyta, kad tiksliniam lėšų kaupimui buvo gautas gyventojų pritarimas, papildomos lėšos kaupiamos stogo kapitalinio remonto projekto parengimui, taip pat pridėtas 2022 m. kovo 29 d. Butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas.
1.4. Ieškovė nurodo, kad ji nebuvo informuota apie organizuojamą balsavimą ir jai nebuvo pateikta jokia informacija apie būtinybę atlikti stogo kapitalinį remontą, stogo defektų priežastis, taip pat projektą atliksiančios įmonės atranką. Dėl nurodyto ieškovė nesutinka su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, kurį patvirtina 2022 m. kovo 29 d. protokolas, ir prašo pripažinti jį negaliojančiu dėl padarytų procedūrinių bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl ko, ieškovės vertinimu, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Be to, mano, kad priimtas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
1.5. Ieškovės įsitikinimu, imperatyviųjų teisės normų pažeidimas nagrinėjamu atveju pasireiškė nesilaikymu sprendimų priėmimo tvarkos bei nustatymu didesnės įmokos nei Vyriausybės patvirtintas maksimalusis kaupiamųjų lėšų dydis.
1.6. Be to, ginčo situacijoje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimamas nesušaukus susirinkimo, bet taikant kitą sprendimo priėmimo būdą - balsavimą raštu, kaip tą reglamentuoja CK 4.85 straipsnio 7 dalis.
1.7. Ieškovei nebuvo pranešta apie organizuojamą butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą ginčo pastato stogo kapitalinio remonto, tame tarpe ir projekto rengimo bei tikslinių lėšų rinkimo, klausimais. Todėl buvo pažeista ieškovės kaip bendraturčio teisė gauti visą reikiamą informaciją sprendimo priėmimo procese. Be to, iš paties protokolo matyti, jog buvo išsiųsta tik 10 balsavimo biuletenių, nors pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pažymą matyti, kad pastate yra 14 patalpų, dėl ko ne tik ieškovė, bet ir galimai kitų patalpų savininkai nebuvo informuoti apie organizuojamą butų ir kitų patalpų savininkų tiek pirminį, tiek pakartotinį balsavimą. Mano, kad buvo padaryti akivaizdūs sprendimo priėmimo proceso organizavimo pažeidimai, kas sudaro pagrindą naikinti ginčijamą sprendimą.
1.8. 2022 m. rugpjūčio 4 d. organizuojamo balsavimo metu, kuriame turėjo būti sprendžiamas kitas klausimas, jau buvo išsiųsti 26 balsavimo biuleteniai. Nors balsavimo biuletenis ieškovei šį kartą buvo įteiktas, atsakovė į ieškovės klausimus nereagavo ir papildomos informacijos neteikė.
1.9. Ieškovei taip pat nebuvo savalaikiai pateikta informacija ir apie priimtą sprendimą, apie kurį ieškovė sužinojo tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. nuo protokolo surašymo praėjus net dviem mėnesiams ir namo administratoriui į sąskaitas jau įtraukus kaupiamąsias ginčo sprendimu nustatyto dydžio įmokas. Mano, kad tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
1.10. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkams pareigą reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, (toliau - Aprašas) nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 9 punktas numato, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 11 punktą, iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo - mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas (namams, kurių naudingas plotas iki 3000 kv. m - 0,05 Eur/kv. m/mėn., o namams 3000 kv. m ir daugiau - 0,03 Eur/kv. m/mėn.).
1.11. Nurodo, kad iki ilgalaikio plano patvirtinimo gali būti renkama tik minimali kaupiamoji įmoka, kas iki 2022 m. balandžio mėn. ir buvo daroma. Ieškovė neturi duomenų, jog pastato butų ir kitų patalpų savininkai būtų patvirtinę ilgalaikį planą, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas patvirtinti minimalų įmokos dydį viršijančią įmoką prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
1.12. Pagal Aprašo 4 punktą, nustatant lėšų namo atnaujinimo (remonto) priemonėms įgyvendinti kaupimo trukmę ir mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šis dydis turi būti pakankamas lėšoms, būtinoms Aprašo 3 punkte nurodytiems darbams atlikti, sukaupti, tačiau ne didesnis kaip apskaičiuotas pagal Aprašo 7 punkte nurodytą formulę. Atsižvelgiant į šią formulę bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (730 Eur), matoma, jog maksimali mėnesinė kaupiamoji įmoka negali viršyti 0,81 Eur / kv.m. Tuo tarpu iš turimų sąskaitų matyti, jog nuo 2022 m. balandžio mėn. yra renkama ne sprendimu nustatyta įmoka, bet ir anksčiau rinkta minimalioji 0,05 Eur / kv.m. dydžio mėnesinė įmoka, viso 1,35 Eur. Ieškovės vertinimu, tokia situacija, kai nesant visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo yra nustatoma maksimalų LR Vyriausybės patvirtintą įmokos dydį viršijanti įmoka akivaizdžiai pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, atitinkamai toks atsakovės elgesys negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
1.13. Nors priimtu sprendimu buvo nuspręsta pritarti, jog UAB „Sunprojektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinis lėšų rinkimas po 1,30 Eur / m 6 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1 000 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur, tokio sprendimo motyvacija yra visiškai neaiški. Ieškovė neturi jokių duomenų nei apie tai, kokios priežastys lėmė pastato stogo kapitalinio remonto būtinybę, ar namo administratorius atliko stogo defektų priežasčių analizę bei nustatė atsakingus asmenis, kokiu būdu buvo pasirinktas Klaipėdos raj. veikiantis projektuotojas (UAB „Sunprojektai“ buveinės vieta - Jūratės g. 3-3, Gargždai, Klaipėdos raj.), kuris iš esmės užsiima architektūros veikla ir pastatų projektavimu ir braižymu, o ne remonto veikla, taip pat kokiu būdu buvo patvirtinta projekto rengimo kaina kaip protinga, atitinkanti rinkos vidutinę kainą. Tokia informacija nebuvo pateikta prieš organizuojamą balsavimą, taip pat nurodyta protokole, ir tai pažeidžia ieškovės kaip bendraturčio teisę į visapusiškos informacijos gavimą. Ieškovė abejoja projektuotojo pasirinkimo skaidrumu ir objektyvaus stogo defektų priežasties nustatymu.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
2.1. Nurodė, kad atsakovė ginčo namo administratoriumi buvo paskirta 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.
2.2. Atsakovė 2022 m. kovo 29 d. organizavo pakartotinį balsavimą dėl UAB „Sunprojektai“ rengto stogo kapitalinio namo stogo projekto, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30 Eur/kv.m. 6 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1000 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur. Namo butų ir kitų patalpų savininkai pakartotinio balsavimo metu priėmė sprendimą dėl projekto patvirtinimo.
2.3. Nors ieškovė nurodo, kad protokolas dėl padarytų procedūrinių ir materialinių teisės pažeidimų pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų remiantis įstatymų nuostatomis, t. y. kokius konkrečius procedūrinius pažeidimus atliko atsakovė.
2.4. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, o LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatos) 3 punktas nustato, kad „Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“.
2.5. Namo administratorius, vykdydamas Nuostatų 3 punkte įtvirtintą uždavinį, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2 punktas); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą ir teikia jį derinti patalpų savininkams (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (Nuostatų 4.6.1 ppunktas).
2.6. Atsakovė 2021 m. gruodžio 29 d. atliko ginčo statinio apžiūrą ir surašė aktą Nr. DA9860, kuriuo buvo nustatyta, kad ginčo namo stogo čerpės yra sueižėjusios ir suskilinėjusios, galimi stogo dangos nesandarumai. Atsižvelgiant į tai, kad stogo būklė buvo prastos būklės, atsakovė, būdama atsakinga už bendrojo naudojimo objektus, ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrinti privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai ir namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai.
2.7. Atsakovė organizavo konkursą dėl rangovo parinkimo remiantis mažiausios kainos kriterijumi. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sunprojektai“ pasiūlė mažiausią kainą dėl daugiabučio gyvenamojo namo projekto parengimo (stogo remontui), todėl būtent šiuo kriterijumi buvo atrinktas šis rangovas.
2.8. Ieškovei kilus abejonių dėl informacijos apie rangovo atranką ir kitus aspektus, ji galėjo kreiptis į atsakovę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog būtų bandžiusi ikiteisminiu būdu gauti aukščiau nurodytą informaciją iš atsakovės. Susidaro įspūdis, kad ieškovės tikslas sutrukdyti atlikti stogo kapitalinį remontą remiantis formaliais ir deklaratyviais argumentais.
2.9. Mano, kad ieškovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti ir yra atmestini, nes ieškovė turi pareigą rūpintis ir domėtis ginčo namo privalomųjų reikalavimų užtikrinimu, atitinkamai ir stogo būkle.
2.10. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio, kuris reguliuoja Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
2.11. Nagrinėjamu atveju kiti, išskyrus ieškovę, butų ir kitų patalpų savininkai neginčijo priimto sprendimo. Tai reiškia, kad ne mažiau kaip ¼ butų ir kitų patalpų savininkų priėmė sprendimą pritarti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti protokolą, kuris atitinka imperatyvias įstatymo nuostatos.
3. Trečiasis asmuo G. A.-B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
3.1. Nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovei priklausančios administracinės patalpos yra pirmajame namo aukšte. Ginčo name, be ieškovei priklausančių administracinės paskirties patalpų, yra 10 butų ir pastogė, priklausanti gyvenamojo namo butų savininkams – pastogės dalis, esanti virš pirmosios namo laiptinės yra neįrengta ir neatidalinta, o pastogės dalis, esanti virš antrosios namo laiptinės, yra atidalinta tarp šioje laiptinėje esančių butų savininkų.
3.2. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, paskirta Vilniaus miesto savivaldybės, ir daugiabučio namo bendrus objektus administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir pagal Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 nutarimu „Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 5 dalis ir 8 dalis).
3.3. Atsakovas organizavo namo patalpų savininkų balsavimą dėl namo stogo kapitalinio remonto projekto. Pirmasis balsavimas buvo organizuojamas 2022 m. vasario 1-15 dienomis, pakartotinis balsavimas – 2022 m. kovo 14-28 dienomis. Butų ir kitų patalpų daugiabučiame gyvenamajame name savininkams kartu su balsavimo raštu biuleteniu buvo pateikta tokia informacija: atlikus apžiūrą nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga (čerpės) pasenusi, praleidžia vandenį, nuo ilgalaikio vandens poveikio stogo medinės konstrukcijos supuvusios. Objektas adresu (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo zonoje, todėl atlikti pilnų bendrastatybinių konstrukcijų remonto darbų be projekto negalima. Pritarus projektui, pagal projektą būtų organizuojamas konkursas rangovui rangos darbams atlikti bei rengiamas naujas balsavimas gauti gyventojų pritarimą rangos darbams pagal projektą. Kartu su balsavimo biuleteniu taip pat pateiktas konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas, iš kurio matyti, kad atlikti projektavimo darbus konkurso būdu pagal mažiausios kainos kriterijų buvo parinkta UAB „Sunprojektai“.
3.4. Ieškovės pateikto į bylą 2022 m. kovo 29 d. pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo 3.1 papunktyje nurodoma, kad atsakovė, kaip balsavimo organizatorius, pateikė namo patalpų savininkams klausimą „Ar pritariate, kad UAB „Sunprojektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30Eur/m2 6 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1000Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur?“. Balsų skaičiavimo komisija patvirtino, kad balsavimas įvyko, įteikus 10 biuletenių. Iš to paties protokolo 7.1 papunkčio matyti, kad pagal šio protokolo 3.1 papunktyje nurodytą sprendžiamą klausimą balsavo 5, pritarė 4, nepritarė 1, nepareiškė nuomonės 5, sprendimas priimtas, nuspręsta pritarti, kad UAB „Sunprojektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30Eur/m2 6mėn (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1000 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur.
3.5. CK 4.85 straipsnio 9 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimą, nedetalizuoja tokių sprendimų teisinės prigimties ir jų apskundimo (pripažinimo negaliojančiais) teisinių pagrindų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais.
3.6. Trečiojo asmens įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje ieškovės įrodinėjamas informavimo apie šaukiamą balsavimą skundžiamam sprendimui priimti tvarkos pažeidimas, net jei toks būtų teismo nustatytas, yra formalus ir nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą patalpų savininkų sprendimą. Tretieji asmenys ir ieškovė yra daugiabučio namo bendraturčiai. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
3.7. Paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių (CK 4.242 straipsnio 1 dalis), privalo veikti apdairiai, rūpestingai ir naudos gavėjo interesais (CK 242 straipsnio 2 dalis).
3.8. Teisės aktai nustato paskirtojo daugiabučio bendrųjų objektų administratoriaus pagrindines kompetencijos sritis, kurios yra: (i) užtikrinti bendrųjų objektų priežiūrą pagal privalomuosius teisės aktuose nustatytus naudojimo ir priežiūros reikalavimus; (ii) įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
3.9. Užtikrindamas bendrųjų objektų priežiūrą pagal privalomuosius teisės aktuose nustatytus naudojimo ir priežiūros reikalavimus, administratorius nėra saistomas administruojamo namo patalpų savininkų valios, bet vykdo imperatyvius teisės aktų reikalavimus, savininkų interesais užtikrindamas tokią namo bendrųjų objektų priežiūrą ir tokį jų naudojimą, koks yra nustatytas šiuose teisės aktuose.
3.10. Vykdydamas Nuostatų 4 punkte numatytus uždavinius, administratorius atlieka Nuostatų 4.1 - 4.14 punktuose nustatytas funkcijas, taip pat kitas funkcijas, kurias jam nustato teisės aktai arba savininkai savo sprendimu. Be to, administratorius turi ir Nuostatų 7 punkte nustatytas pareigas, tarp kurių - jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
3.11. Ginčo namo stogas, dėl kurio remonto projekto ieškovė iškėlė ginčą, yra itin prastos būklės. Dar 2008 m. vieno iš gyvenamojo namo butų savininkų R. A. užsakymu atlikto statinio būklės tyrimo akto išvadose pažymėta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, stogo konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų.
3.12. Dar 2008 m. balandžio 16 d. aktu dėl techninės būklės įvertinimo namo administratorius nustatė, kad čerpinė pastato stogo danga ir lietvamzdžiai akivaizdžiai susidėvėję, stogo medinės konstrukcijos pažeistos, papuvusios, vizualiai matomas stogo įlinkimas į vidų.
3.13. Trečiasis asmuo pažymi, kad nepaisant nurodytų aplinkybių kapitalinis stogo remontas nuo pat 2008 m. (t. y. net 14 metų) nebuvo atliekamas. Reaguodamas į gyventojų skundus dėl į jų butus lietaus metu patenkančio vandens administratorius tik pakeisdavo po keletą čerpių vandens pratekėjimo vietose. Nepaisant nuolatinių raginimų iš esmės spręsti kilusią problemą, administratorius stogo kapitalinio remonto darbų neorganizavo, nes pritarimui tokiems darbams neužtekdavo butų savininkų balsų. Suprantama, kad per šį laikotarpį namo stogo būklė prastėjo - pastaruoju laikotarpiu stipresnio lietaus metu lietaus vanduo patenka ne tik į ketvirtajame aukšte esantį trečiajam asmeniui priklausantį butą, bet ir per pastato sienas į trečiajame aukšte esančius butus, gadindamas namo patalpų savininkų turtą. Namo stogas visiškai nebeapsaugo nuo kritulių poveikio, į namą pro stogą jau labai ilgą laiką patenka lietaus ir tirpstančio sniego vanduo, todėl stogas neatlieka savo esminės paskirties ir dėl to drėksta namo vidinės konstrukcijos, taip joms sukeliamas pavojus. Neremontuojant stogo, kyla grėsmė, kad namo vidaus konstrukcijos dėl ilgalaikio drėgmės poveikio bus pažeistos ir tokių pasekmių pašalinimui prireiks labai didelių, lyginant su stogo remonto išlaidomis, sąnaudų.
3.14. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikė jai informacijos apie stogo remonto poreikio būtinumą, tačiau tokia ieškovės pozicija, trečiojo asmens vertinimu, tik parodo, kad pati ieškovė, valdanti patalpas pirmame namo aukšte, nesirūpina savo valdoma namo bendrąja nuosavybe arba piktnaudžiauja turimomis bendraturčio teisėmis. Stogo pralaidumo krituliams problemos yra žinomos (negali būti nežinomos) visiems namo patalpų savininkams, tuo įsitikinti užtenka įeiti į namo laiptinę. Dėl pratekančio stogo yra sugadintos laiptinės sienos, o esant stipresniems krituliams, vandens kaupimasis patalpos viduje yra akivaizdžiai matomas. Todėl neatidėliotinas namo stogo remonto poreikis yra akivaizdus. Tuo tarpu tokio defekto priežasčių ir juo labiau atsakingų asmenų nustatymas (bent šioje procedūrų stadijoje) yra visiškai nereikšmingas.
3.15. Įvertinus namo stogo būklę, atsakovė kaip namo bendrųjų nuosavybės objektų administratorius, turėjo pareigą nedelsdama imtis veiksmų pašalinti tokį defektą ir užtikrinti statinio atitikimą esminiams reikalavimams. Nurodytu atveju taikomos ne ieškovės nurodomos Nuostatų normos dėl ilgalaikio plano sudarymo ir lėšų kaupimo, o Nuostatų 12 punktas, pagal kurį už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.
3.16. Nuostatai numato ir atvejus, kai reikalingų nenumatytiems defektams šalinti kaupiamųjų lėšų nėra arba jų trūksta. Pagal Nuostatų 13 p., jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.
3.17. Taigi, teisės aktas tiesiogiai reglamentuoja atvejus, kai įvyksta ir nustatomi statinio bendrojo naudojimo objektų defektai, kuriems pašalinti reikia atlikti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus būtinus, bet ilgalaikiame plane nenumatytus darbus (arba kai plano nėra, nes antroji padėtis atitinka pirmąją ta prasme, kad turi būti naudojamos ne pagal planą sukauptos lėšos). Tokiu atveju lėšos turi būti surenkamos ne Nuostatų 8 p. tvarka, o kaip įmanoma greičiau, kad būtų įgyvendintas reikalavimas tokį defektą pašalinti nedelsiant.
3.18. Defektų šalinimas (ištaisymas) nagrinėjamu atveju apima ne tik stogo remonto darbų vykdymą, bet ir tokiems darbams privalomo projekto parengimą, taip pat visus kitus būtinus parengiamuosius darbus (projektuotojo ir statytojo atranką ir kt.).
3.19. Vykdant pareigą ištaisyti nenumatytus defektus, kuriais pažeidžiami esminiai statinio reikalavimai, negali būti nevykdoma bendra Nuostatose nustatyta pareiga rinkti kaupiamąsias lėšas, todėl atsakovė pagrįstai renka ne tik lėšas stogo remonto projekto rengimui pagal Nuostatų 13 punktą, bet ir kaupiamąsias įmokas pagal Nuostatų 8.8 papunktį ir 4.4 papunktį.
3.20. Tuo atveju, kai nustatomi statinio bendrojo naudojimo objektų defektai, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinio reikalavimai ir kyla pavojus žmonių sveikatai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, negali būti taikoma ieškovės nurodoma tvarka, pagal kurią sudaromas ilgalaikis planas ir jo įgyvendinimui ieškovės nurodoma tvarka kaupiamos lėšos.
3.21. Trečiojo asmens įsitikinimu, balsavimas ir sprendimas dėl stogo remonto projekto rengimo būtinumo apskritai nebuvo būtinas. Be to, balsuodami patalpų savininkai ir namo bendrųjų objektų bendraturčiai negalėjo priimti sprendimo atsisakyti imtis veiksmų, kurie privalomi pagal teisės aktus – sumokėti jiems tenkančias dalis už privalomąjį remontą, kuriuo būtų pašalinti defektai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-305/2012).
3.22. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009).
3.23. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog balsavimas dėl sprendimo parengti stogo remonto projektą nebuvo reikalingas, nes stogo remonto projekto parengimas ir vėlesnis tokio projekto įvykdymas yra privalomas pagal teisės aktus, todėl jo privalomumas negali būti balsavimu paneigiamas, o tokie darbai turi būti atliekami nedelsiant. Be to, ieškovei net ir dalyvaujant balsavime ir balsuojant „prieš”, tai nebūtų pakeitę balsavimo rezultato.
3.24. Taip pat mano, kad ieškovės argumentai dėl maksimalios kaupiamosios įmokos sumos yra nepagrįsti, kadangi tokia suma Nuostatose nustatyta planinio ilgalaikio kaupimo atvejams ir ši tvarka kaip nesuderinama negali būti taikoma pagal teisės aktus privalomai ir skubiai šalintinų defektų nustatymo atvejais, kai privalomi defektų šalinimo darbai turi būti atliekami nedelsiant. Būtent todėl Nuostatų 12 p. ir 13 p. numatyta speciali darbų apmokėjimo tvarka, kai šalinami ilgalaikiame plane nenumatyti darbai, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
4. Byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kurie apie teismo posėdį informuoti tinkamai, t. y. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 123, 130 straipsniai).
5. Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti.
6. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Laikėsi pozicijos, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 29 d. pastato savininkų sprendimą pareikštas netinkamam atsakovui.
7. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, esminių papildymų neturėjo. Mano, kad ieškovė, siūlydama kitą rangovą, yra nesąžininga, nes neatskleidžia visos kainos, t. y. prie nurodytos 5600 Eur kainos neprideda 1600 Eur už statinio projekto vykdymo priežiūrą, kas bendrai sudaro apie 8000 Eur ir apie 1000 Eur skirtumą nuo savininkų jau pasirinkto rangovo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
9.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 263,09 kv. m. ploto administracinės patalpos, esančios daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 10-11);
9.2. Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų), ieškovei priklausančios administracinės patalpos ir 3 patalpos, kurių paskirtis nurodyta „kita“, nuosavybės teisė į vienas tokias patalpas nėra išviešinta viešajame registre (e/b t. 1, b. l. 10-11);
9.3. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (toliau – NTR) apie negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę nurodyta, kad ginčo pastatas (daugiabutis gyvenamasis namas) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje; neįrengtos pastogės fizinis nusidėvėjimas 2013 m. birželio 6 d. duomenimis buvo 58 proc. (išrašo 2.1, 8.12. punktai, b. l. 23-24);
9.4. Į bylą pateiktame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. Statinio būklės tyrimo akte, kurį užsakė vienas iš namo gyventojų (bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytojas), nurodyta, kad stogo konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, stogo konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų; norint likviduoti stogo konstrukcijų avarinės būklės požymius būtina pakeisti susidėvėjusią čerpių stogo dangą nauja, pakeisti arba sustiprinti įlinkusias bei puvimo pažeistas medinių stogo konstrukcijų dalis, apšiltinti perdangą arba stogo konstrukcijas virš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kas leistų sumažinti patiriamus šilumos nuostolius, apšiltinti centrinio šildymo vamzdynus, praeinančius pastoge (e/b. t. 1, b. l. 105);
9.5. Namo administratoriaus 2008 m. balandžio 6 d. Akte dėl techninės būklės įvertinimo nurodyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), čerpinė stogo danga ir lietvamzdžiai susidėvėję; stogo medinės konstrukcijos pažeistos, papuvusios; dūmtraukiai apirę, neapskardinti; vizualiai matomas stogo įlinkimas į vidų. Buvo nuspręsta paruošti namo stogo remonto darbų sąmatą, organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų viešą šių klausimų aptarimą ir priimti protokolinį sprendimą dėl numatomų remonto darbų apmokėjimo (e/b. l. 121);
9.6. Namo administratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA155328 nurodyta, kad atliekant nuolatinę apžiūrą buvo sprendžiama problema dėl stogo būklės, nes stogas neatlieka savo funkcijų dėl vandens pratekėjimų, buvo nuspręsta, kad reikalingas stogo remontas; nurodyta, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos; buvo nutarta nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo priėmimą ir bei defektų pašalinimą (e/b t. 2, b. l. 7-9);
9.7. 2021 m. spalio 20 d. buvo parengta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo kapitalinio remonto techninio-darbo projekto techninė užduotis (e/b t. 2, b. l. 10-12);
9.8. 2022 m. kovo 29 d. buvo surašytas Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-028071, kuriame nurodyta, kad buvo svarstytas klausimas „Ar pritariate, kad UAB „Sunprojektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30 Eur/kv.m. 6 mėnesiams (po gauto pritarimo rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1000 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur?“; iš 10 išsiųstų biuletenių komisija 5 pripažino galiojančiais, 1 – negaliojančiu, ir nustatė, kad 4 pritarė, 1 nepritarė, 5 neišreiškė nuomonės, sprendimas priimtas – nutarta pritarti (e/b t. 2, b. l. 5);
9.9. 2022 m. sausio 10 d. Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokole nurodyta, kad buvo kviesta dalyvauti konkurse 17 įmonių, pasiūlymai gauti iš 2-jų, kurie buvo vertinti mažiausios kainos vertinimo kriterijumi ir pasirinktas UAB „Sunprojektai“ teiktas pasiūlymas 9680 Eur sumai (e/b t. 2, b. l. 6).
10. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 29 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą dėl ginčo pastato stogo kapitalinio remonto organizavimo. Reikalavimas grindžiamas tvirtinant, kad buvo pažeisti imperatyvūs teisės normų reikalavimai, kurie pasireiškė nesilaikymu tokių sprendimų priėmimo tvarkos bei nustatymu didesnės įmokos nei Vyriausybės patvirtintas maksimalusis kaupiamųjų lėšų dydis.
11. Taigi byloje kilo ginčas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, vienam iš bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių ginčijant butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą reikalavimą reiškiant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui.
12. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
13. CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.
14. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veikla reglamentuojama Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pakeisto Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo”. Minėtų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – administratorius), paskirto Civilio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
16. Aukščiau teismo aptartas reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtus savininkų sprendimus, susijusius bendrąja daline nuosavybe veikia ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkas, jis vykdo savininkų priimtus sprendimus ir jiems atstovauja.
17. Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškino CPK 45 straipsnio nuostatas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Ieškovei atsisakius tikslinti atsakovę ir nurodžius, kad reikalavimą dėl savininkų ir kitų patalpų savininkų priimto sprendimo ji reiškia ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui, teismas sprendžia, kad toks reikalavimas pareikštas yra pareikštas netinkamam atsakovui. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismo vertinimu, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas CK 4.85 straipsnyje jam numatytą pareigą - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tinkamą organizavimą ir priimtų sprendimų įforminimą, jų įgyvendinimą, atlieka organizacinio pobūdžio veiksmus, todėl atsakovė ginčo byloje nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Todėl tais atvejais, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, sprendimą priėmę asmenys – butų ir kitų patalpų savininkai – turi būti traukiami dalyvauti atsakovais byloje. Tokio vertinimo laikomasi formuojamoje teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-130-480/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-614/2020).
18. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškinys yra atmetamas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
19. Dėl ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, kurių pagrindu prašoma pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu, atsiliepimuose į ieškinį nurodytų argumentų teismas šioje byloje nepasisako, nes ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės gali būti nustatomos ir atitinkamai jų pagrindu daromos išvados tik byloje, kurioje dalyvauja tinkami materialinio teisinio santykio dalyviai (kuriam priklauso reikalavimo teisė ir kuris turi atsakyti pagal pareikštą reikalavimą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugos apmokėti, viso 1206,15 Eur (LR CPK 93, 98 straipsniai, LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).
21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 200,80 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“, j. a. k. 166865080, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius, j. a. k. 121452091, naudai 1206,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“, j. a. k. 166865080, į valstybės biudžetą 200,80 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė