Civilinė byla Nr. e2-1528-237/2017

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01246-2017-7)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.2.6.1;2.6.11.1.;2.6.11.2.

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS   RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. gruodžio 1 d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė,

sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovui R. V., ieškovo atstovei advokatei E. D.,

atsakovo UAB „A.“ atstovui advokato padėjėjui D. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo nutraukti 2016 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir iš atsakovo UAB „A.“ ieškovo naudai priteisti 4 600 Eur sumokėtus už automobilį, 648,08 Eur sumokėtus už gedimo priežasties nustatymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. V. bei jo atstovė advokatė E. D. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. ieškovas R. V. su atsakovu UAB „A." sudarė transporto priemonės vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 4 600 Eur pirko 2008 m. gamybos automobilį S. L.. Praėjus 9 dienoms po sutarties sudarymo, važiuojant R. mieste, iš automobilio pasigirdo galimai gedimą žymintys garsai, išgirdęs šiuos garsus, ieškovas automobilį sustabdė, apžiūrėjo, o bandant automobilį užvesti iš naujo, to padaryti nepavyko. Gedimo momentu nuo sutarties sudarymo automobilis buvo nuvažiavęs 313 km. Ieškovas išsikvietė pagalbą ir automobilis buvo nutemptas į UAB „A.“ priklausantį autoservisą, kuriame pirminės apžiūros metu automobiliui buvo konstatuotas variklio gedimas. Ieškovas jokių remonto darbų neatliko ir 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovą reikalaudamas nutraukti sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus. Ieškovas atsakovui nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie automobilio kokybę. Atsakovas rekomendavo ieškovui kreiptis į „Transporto Mokslinį Tiriamąjį Centrą“ ir gauti ekspertizės išvadą. Ieškovas pasidomėjęs, kad ekspertizės kaina viršytų 600 Eur ir nenorėdamas investuoti papildomų lėšų į automobilį, atsisakė ieškovo pasiūlymo ir 2017 m. vasario 7 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT). Tarnybai nurodžius, kad sprendžiant ginčą reikės ekspertizės, atsakovas 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į TMTC prašydamas atlikti techninę ekspertizę. Ekspertizės išvadoje buvo konstatuota, kad automobilio variklis sugedo dėl nekokybiškai/netinkamai neseniai atlikto remonto. VVTAT nutarimu atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Nesutikdamas su VVTAT nutarimu, jis kreipėsi į teismą, nes žinodamas apie netinkamai/nekokybiškai atliktą automobilio variklio remontą, automobilio nebūtų pirkęs. Pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Perkant automobilį nei žodžiu, nei raštu nebuvo atskleisti jokie kiti daikto trūkumai, išskyrus tuos, kurie buvo nurodyti sutarties priede Nr. 1. Nei vienas iš priede nurodytų trūkumų nėra susijęs su esminės automobilio variklio trūkumais. Nors sutartimi atsakovas įsipareigojo atskleisti visus prekės defektus, tačiau jokia forma neatskleidė, kad variklis buvo remontuotas, o tuo labiau remontuotas nekokybiškai. 10 procentų automobilio kainos sudarė parengimo pardavimui išlaidos, todėl ieškovas tikėjosi, kad automobilis buvo patikrintas. Net ieškovui ir prieš pirkimą automobilį patikrinus specializuotame servise, tikėtina, kad šis paslėptas defektas nebūtų buvęs pastebėtas, nes reikėjo dalinai išardyti variklį. Šis defektas nebuvo pastebėtas ir atliekant techninę apžiūrą, kurios metu automobilis buvo pripažintas kaip techniškai tvarkingas. Ieškovas įsigijo naudotą automobilį, tačiau tai jokiais būdais negali riboti atsakovo atsakomybės dėl automobilio trūkumų. Naudoto daikto kokybė gali būti ribojama dėl nusidėvėjimo ar atsitiktinio sugedimo. Gedimo pobūdis ir ekspertizės išvada patvirtina, kad automobilio variklio defektas egzistavo dar iki automobilio perdavimo ieškovui. Atsakovas pažeidė savo pareigą perduoti tinkamos kokybes daiktus ir atskleisti visą esminę informaciją turinčią įtakos sutarties sudarymui. Tarp šalių yra susiklostę vartojimo sutartiniai santykiai, atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl privalo veikti atsakingai, atskleisti pirkėjui visus prekės trūkumus, kurie turi reikšmės prekių kokybei ir eksploatacijai. VVTAT ginčą išsprendė neatsižvelgdama į vartotojo prioriteto principą, nes pirkėjas gali turėti teisėtai pagrįstą lūkesti, kad nusipirkus automobilį iš profesionalaus pardavėjo ir jam nenurodžius jokių variklio trūkumų - tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių nesusijusių su netinkama eksploatacija ar netinkamu remontu. VVTAT pasirėmė faktu, kad po automobilio pirkimo praėjus 2 dienoms automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta, tačiau techninės apžiūros tikslas nėra nustatyti automobilio variklio trūkumus ir paslėptus defektus. Ieškovo pasirašytos sutarties sąlygos atima iš ieškovo teisę reikalauti užtikrinti daikto kokybę ir pareikšti reikalavimus per protingą terminą. Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria pardavėjo atsakomybė yra ribojama pirkėjui automobilio nepasitikrinus per 5 dienas nuo automobilio įgijimo turėtų būti pripažinta nesąžininga, nes ji apriboja verslininko civilinę atsakomybę už žalą padarytą pirkėjo turtui. Reikalavimas reiškiamas dėl trūkumo, kuris nebuvo aptartas sudarant sutartį ir apie kurį atsakovas jokia forma nepranešė. Automobiliu nepašalinus šio trūkumo naudotis neįmanoma, o norint pašalinti šį trūkumą tai užtruktų labai ilgą laiko tarpą ir kainuotų neproporcingą sumą lyginant su automobilio kaina ir verte. Ieškovas nepasitiki atsakovu todėl netiki, kad jis galėtų automobilį pakeisti tokiu pat tinkamos kokybės automobiliu ar tinkamai pašalintų variklio trūkumus. Automobilio kainos sumažinimas šioje situacijoje tai pat yra netinkama priemonė, nes sumažinus kainą ir jokių veiksmų neatlikus, automobilio nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovo įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, ieškovas nusipirko automobilį, kuriuo nuvažiavus 313 km ir po 9 dienų negalėjo naudoti dėl netinkamo prieš pirkimą atlikto remonto ir kuris yra nenaudojamas iki šios dienos. Nustatyti automobilio defektams ieškovas išleido 648,08 Eur, kurias privalo atlyginti atsakovas.

Atsakovas UAB „A.“ prašė ieškinį atmesti, pateiktame atsiliepime bei jo atstovas advokato padėjėjas D. G. teismo posėdyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. pardavėjas UAB „A.“ pardavė automobilį S. L. ieškovui R. V., kurį 2016 m. lapkričio 2 d. pardavėjas buvo įsigijęs iš Danijoje. Tarp ieškovo ir atsakovo R. V. buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, sutarties priede buvo nurodyti automobilio trūkumai. 2016 m. gruodžio 22 d. pirkėjas parengė pretenziją, jog išryškėjo automobilio galimas variklio gedimas, kadangi automobilis neužsiveda. Atsakovas išsiuntė ieškovui atsakymą, prašydamas tiksliau nurodyti gedimo aplinkybes, taip pat paprašė pateikti atsakymą, ar automobiliui buvo atlikti pirkimo - pardavimo sutartyje numatyti privalomo parengimui eksploatacijai veiksmai bei juos patvirtinantys dokumentai ir kt. Atsakovas siekė išsiaiškinti situaciją, iš karto raštu nurodė, kad neatmeta galimybės šią problemą išspręsti taikiu būdu ir yra linkęs bendradarbiauti siekiant nustatyti aplinkybes dėl galimo variklio gedimo. Žodžiu šalys derino automobilio gedimo priežasčių nustatymo procesą, tačiau ieškovas atsisakė kreiptis į specializuotą instituciją, galinčią nustatyti gedimą. 2017 m. sausio 18 d. ieškovas pateikė atsakymą, ir nurodė, kad jo netenkina atsakovo siūlymas kompensuoti variklio remonto darbus, ieškovas tiesiog reikalavo atlyginti už automobilį sumokėtus pinigus. Ieškovas pranešė pardavėjui, jog 2017 m. kovo 15 d. vyks automobilio techninė apžiūra. Automobilis perdavimo metu buvo techniškai tvarkingas, ieškovas apžiūrėjo ir išbandė automobilį, jokių gedimų ar defektų, nenurodytų priėmimo — perdavimo akte nebuvo nustatyta. Automobiliu buvo galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti, jokių esminių defektų, garsų ar kt. nebuvo. Atsakovas rekomendavo ir suteikė tam visas galimybes ieškovui automobilį nuvežti ir apžiūrėti specializuotame servise. Automobilio perdavimas vyko šeštadienį, specializuoti servisai dirbo, todėl galimybė apžiūrėti mechaninę automobilio dalį buvo sudaryta ir atsakovas  rekomendavo tai atlikti. Ieškovas atsisakė automobilį patikrinti, siekdamas išvengti papildomų išlaidų, skubėjo kuo greičiau jį įsigyti. Iškart po įsigijimo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurioje nustatyta, jog automobilis atitinka visus techninius reikalavimus. BĮ UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ specialisto išvadoje dėl automobilio S. L. variklio gedimo nurodyta, jog variklio gedimas atsirado, kai švaistiklių įdėklai užsipleišėjo ir prasisuko ant alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų jiems susidėvėjus, kas suponuoja, jog nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsakomybę prie gedimo atsiradimo. Automobilis buvo senas ir jo resursas akivaizdžiai artėjo į pabaigą, nes Subaru dyzeliniai varikliai negali būti taip ilgai eksploatuojami. Detalės susidėvėjimas, dėl kurio atsirado variklio gedimas, nėra laikoma variklio defektu. Automobilis iš Danijos grįžo sava eiga, jam buvo išduoti laikinieji numerio ženklai, ir juo buvo įveiktas pakankamai ilgas atstumas, per kurį atsakovas įsitikino, jog iš esmės jokių gedimų automobilyje nepastebėta. Atsakovas jokio remonto pirkėjui parduotam automobiliui neatliko, tačiau atsakovas neturi jokios informacijos ir negali nustatyti ar nurodyti, ar pats pirkėjas neremontavo variklio. Autotechninės ekspertizės specialisto nustatytas gedimas galėjo atsirasti dėl pirkėjo neįvykdytų įsipareigojimų sutartyje, t.y. alyvos, jos filtrų pakeitimo, kuriuos pardavėjas rekomendavo atlikti nedelsiant, įsigijus automobilį, taip pat aiškiai ir raštu šalys dėl to susitarė ir numatė tai sutartyje. Automobilio gedimo priežastis nėra tiksliai nustatyta, o iš nustatyto automobilio gedimo fakto akivaizdu, jog jis įvyko dėl natūralaus automobilio detalių nusidėvėjimo. Ieškovas atsisakęs rekomendacijos kreiptis pagalbos į specializuotą servisą prisiėmė riziką dėl nepastebėtų prekės defektų jos priėmimo momentu. Ieškovui buvo išaiškinta, kad automobilis nėra naujas, todėl įsitikinti esama automobilio kokybe privaloma iki perdavimo momento. Ieškovui pateikus pirmąją ir visas kitas pretenzijas atsakovui, atsakovas pirmiausia siekė išsiaiškinti gedimo aplinkybes, tačiau pirkėjas nebendradarbiavo, atsisakė tai daryti.

Ieškinys atmestinas. Tarp šalių 2016 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350 straipsnio 1 dalis), kuria ieškovas R. V. iš atsakovo UAB „A." už 4 600 Eur įsigijo automobilį S. L., kurio valst. Nr.  (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo ir keleivių saugos sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, dujų išmetimo sistemos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumų, kėbulo pažeidimai. Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavęs apžiūrėti automobilio nustatė, jog jis techniškai tvarkingas, pabandė juo važiuoti, jį tenkino automobilio būklė ir sutarties priede nurodyti automobilio trūkumai, todėl minėtą automobilį įsigijo. Tačiau ieškovui 2016 m. gruodžio 19 d. važiuojant automobiliu, pasigirdo nemalonūs garsai, sustabdžius automobilį, vėliau bandant važiuoti, jis neužsivedė, automobilį nutempė į UAB „A.“ priklausantį autoservisą, kuriame pirminės apžiūros metu automobiliui buvo konstatuotas variklio gedimas. Automobiliu ieškovas buvo nuvažiavęs tik 313 km nuo jo įsigijimo, 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovui pateikė pretenziją prašydamas grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir kompensuoti išlaidas, nes įsigyta transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir trūkumai nebuvo aptarti. Iš byloje pateiktų atsakymų į pretenzijas matyti, kad atsakovas ieškovui siūlė išsiaiškinti visas automobilio gedimo aplinkybes ir priežastis, atsakovas taip pat geranoriškai siūlė kompensuoti variklio remonto darbą. Iš atsakymo į pretenziją matyti, kad ieškovas šio pasiūlymo atsisakė ir kreipėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2017 m. birželio 12 d. nutarimu ieškovo R. V. reikalavimas nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžint už automobilį sumokėtus pinigus ir atlyginti tiesioginius nuostolius atmetė. Prieš kreipiantis į VVTAT buvo atlikta autotechninė ekspertizė, 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 2017-03-20/1 dėl automobilio S. L. V/N (duomenys neskelbtini) variklio gedimo nurodyta, kad automobilio variklio alkūninio veleno švaistiklių įdėklai užsipleišėjo bei prasisuko dėl nekokybiškai/netinkamai atlikto remonto juos keičiant. VVTAT atmetus ieškovo reikalavimus, šis kreipėsi į teismą prašydamas tarp šalių pasirašytą sutartį nutraukti ir taikyti restituciją bei atlyginti patirtus nuostolius teigdamas, kad atsakovas nenurodė esminių automobilio trūkumų, automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs,  kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo sutartis buvo sudaryta dėl naudoto automobilio S. L., valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, t. y., ieškovas nupirko anksčiau ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data 2008 m. balandžio 17 d.) eksploatuotą automobilį, todėl ieškovas, kuris pirkėjo buvo įgaliotas apžiūrėti automobilį prieš jį perkant, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. CK 6.328 straipsnyje numatyta, kad, pirkėjas nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Tarp šalių sudarytos sutarties 3.1. p. taip pat nurodyta, jog pardavėjas prieš priimant automobilį pirkėjui nurodė, kad jam rekomenduotina, prieš įsigyjant automobilį, kreiptis pagalbos į specializuotą servizą dėl patikrinimo. Nors 2016 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje ieškovas yra nurodęs, kad prieš perkant automobilį nebuvo galimybės apžiūrėti mechaninės dalies, tačiau atsakovo atstovui advokato padėjėjui D. G. teismo posėdžio metu paklausus ieškovą, ar jam žinoma minėta sutarties nuostata, ieškovas paaiškino, jog jis pats atsisakė kreiptis į specializuotą servizą dėl papildomų išlaidų, nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas naudotą automobilį pirko pats neturėdamas specialių žinių (dirba statybos srityje) ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę). Nors ieškovas nurodė, kad sutarties 2.1. punkte 10 proc. prekės kainos sudarė automobilio parengimo pardavimui išlaidos ir jis tikėjosi, kad automobilis patikrintas, tačiau iš sutarties matyti, kad tai yra tik automobilio apžiūra, plovimas. Ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsisakydamas patikrinti automobilį servize, prisiima atsakomybę dėl nepastebėtų prekės defektų (sutarties 3.1 punktas), nes pirkimo pardavimo sutartimi prekei garantija nebuvo taikoma (sutarties 4.5 punktas). Iš sutarties matyti, kad ieškovui buvo suteikta teisė apsigalvoti dėl automobilio tikrinimo, pradėjus eksploatuoti automobilį ar pastebėjus automobilio gedimus, ieškovas turėjo galimybę per penkias dienas nuo prekės įsigijimo dienos patikrinti prekę specializuotame servize, todėl sutarties 4.2 punkte įtvirtinta sąlyga patikrinti automobilį per 5 d. d. nuo prekės įsigijimo, nelaikytina nesąžininga ar apribojančia verslininko civilinę atsakomybę už žalą padarytą pirkėjo turtui (CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą net du kartus, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo.

CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Visais atvejais turi egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys). Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Atsakovas nurodė, kad automobilį įsigijo Danijoje ir jis į Lietuvą grįžo sava eiga, ką patvirtina leidimas važinėti su laikinuoju numerio ženklu, iš kurio matyti, kad automobiliui Subaru L. D. vienai parai buvo išduotas 2016 m. lapkričio 11 d. laikinas numerio ženklas. Kad automobilis pirkimo pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai patvirtina 2016 m. gruodžio 12 d. automobiliui atlikta techninė apžiūra, praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodė ieškovas, automobiliui atliekant techninę apžiūrą, gedimai buvo minimalūs, reikėjo sureguliuoti šviesas, sutvarkyti stabdžius. Ieškovas automobilį įsigijo 2016 m. gruodžio 10 d., variklis sugedo automobiliui pravažiavus 331 km. Teismas vertina tai, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Ieškovas teigia, kad atsakovas tinkamai neatskleidė informacijos, kuri buvo esminė ir kurią žinodamas, jis automobilio nebūtų pirkęs, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio variklis sugedo dėl nekokybiškai neseniai atlikto remonto. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad remonto ieškovui parduotam automobiliui nebuvo atlikęs, tačiau negali nustatyti ar nurodyti, ar pats ieškovas neremontavo variklio. Ieškovo byloje pateiktoje Transporto mokslinio tiriamojo centro 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 2017-03-20/1 dėl automobilio S. L. V/N (duomenys neskelbtini) variklio gedimo nurodyta, kad automobilio variklio alkūninio veleno švaistiklių įdėklai užsipleišėjo bei prasisuko dėl nekokybiškai/netinkamai atlikto remonto juos keičiant, remontas galimai atliktas palyginti neseniai, tačiau teismas pažymi, kad tai negali patvirtinti automobiliui atlikto remonto laiko. Atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad automobilio variklio gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų sutartyje, t.y. alyvos, jos filtrų pakeitimo (sutarties 4.2 punktas) atmestinas, nes minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad alyvos slėgis buvo pakankamas, o alyva veikė tinkamai. Šiuos faktinius duomenis paneigiančių ir (ar) leidžiančių abejoti jų tikrumu, teisingumu ir pan. duomenų šalys byloje nepateikė, jų nepaneigė. Abejoti ir (ar) netikėti specialistų pateiktų įrodymų tikrumu, teisingumu teismas neturi jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tai neabejotinai leistini ir susiję su įrodinėjimo dalyku faktiniai duomenys, kurių visetas leidžia daryti teisinę reikšmę byloje turinčias išvadas, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio variklio defektas atsirado (buvo) iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui, taip pat ieškovas neįrodė, jog atsakovas perdavė netinkamos kokybės automobilį, kurio variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, prašydamas nutraukti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, ieškinyje buvo nurodęs, kad variklio remontas kainuotų neproporcingą sumą lyginant su automobilio kaina ir verte, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo nurodyti, kiek kainuotų automobilio variklio remontas, teigdamas, kad nesidomėjo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad automobilio variklis visiškai sugedo ir jo negalima suremontuoti, o suremontavus automobilio variklį, eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas suteikė ieškovui galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę net du kartus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo (CK 6.328 straipsnis), taip pat atsisakė atsakovo siūlymo kompensuoti variklio remonto darbus. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, todėl negali kilti atsakovo atsakomybė dėl automobilio variklio trūkumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.363 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, byloje pateikti duomenys, kad atsakovas patyrė 450 Eur už advokato padėjėjo pagalbą. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Iš ieškovo taip pat priteistinos 6,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,  teismas,

n   u   s   p   r   e   n   d   ž   i  a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „A.“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš R. V. 6,60 Eur (šešis eurus 60 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Danutė Kregždienė