Administracinio nusižengimo byla Nr. II-457-667/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01919-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 20 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,
sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-AP-7106 (ROIK:19105380836) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate buvo pateiktas V. V. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val. R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), atliko visuomenei nepriimtinus veiksmus, viešai parodė jai nepadorų gestą su ištiestu viduriniuoju pirštu ir savo veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmogaus rimtį bei padarė administracinį nusižengimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal V. V. pareiškimą, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėja V. V., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Taip pat prašo informuoti VVTAIĮT pareigūnus apie tai, kad pil. R. K. neatsakingi veiksmai nesudaro saugių bei tinkamų sąlygų vaikams augti užtikrinant būtinuosius poreikius, neužtikrina visapusiškos ir adekvačios vaikų socializacijos, saugios ir emociškai stabilios nepilnamečių vaikų aplinkos, gali įtakoti nepilnamečių vaikų socialinius įgūdžius ir interpersonalinius santykius. Skunde nurodyta, kad tyrėja teigia, kad sprendimas turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Nutarime taip pat teigiama, kad privatus namo kiemas nėra vieša vieta ir bet kada jame visi asmenys negali lankytis. Iš tyrimo medžiagos matoma, kad nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, kad nustatyti, ar bet kurie pašaliniai ar nepilnamečiai asmenys galėjo būti greta ir matyti R. K. nepadorų ir įžeidžiantį gestą. Kadangi greta yra kiti kaimyniniai sklypai, taip pat (duomenys neskelbtini), gatvė bei (duomenys neskelbtini), - visose tose vietose bet kuriuo metu gali būti ar bet kada jose gali lankytis kiti asmenys. Taip pat nebuvo atliktas išsamus tyrimas ar nepilnamečiai R. K. vaikai negalėjo tapti šio įvykio ar galimų kitų R. K. veiksmų liudininkais, kurie galėtų sukelti nepilnamečiams vaikams emocinę ir dvasinę traumą, ar paveikti jų socialinio elgesio įgūdžius. Sutinkamai su Vaiko teisių apsaugos įstatymu Policijos ar kiti valstybės pareigūnai gavę pranešimą apie galimą ar įtariamą vaiko teisių pažeidimą ar galimą bet kurios rūšies smurtą prieš vaikus - privalo nedelsiant informuoti atsakingus VVTIĮT pareigūnus apie turimą informaciją ir visapusiškai bendradarbiauti padedant jiems atlikti savo tiesiogines pareigas, kad būtų užtikrintos vaiko teisės. Nors pareiškėjos pateiktas pareiškimas yra pakankamas pagrindas, kad policijos pareigūnai kreiptųsi VVTAIĮT pareigūnus, deja, nebuvo ne tik kreiptąsi į Vaiko teisių tarnybą, bet ir pačio tyrimo metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kurie padėtų nustatyti, ar galimai nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjos V. V. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija nesutinka su V. V. skunde išdėstytais argumentais, jog įvykis nebuvo pilnai, objektyviai ir nešališkai ištirtas bei įvertintas. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta - viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šiuo atveju V. V. apklausos metu nurodė, kad R. K. buvo savo namo kieme, lipdama laiptais link savo namų durų parodė nepadorų gestą, tai įvyko labai greitai, jokių pašalinių asmenų aplinkui nebuvo. Nustatyta, kad įvykis, dėl kurio nutraukta administracinio nusižengimo teisena, vyko ne viešojoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusižengimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Dėl R. K. nepilnamečių vaikų galimai pažeistų vaiko teisių nebuvo atlikti jokie veiksmai, nes V. V. negalėjo nurodyti, ar vaikai aplamai matė įvykį, kur jie buvo tuo metu ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 19105380836 priimtas pagrįstai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. V. paaiškino, kad susipažinusi su Institucijos pateiktu atsiliepimu, jame išdėstytais motyvais, savo skundo nebepalaiko, skundą atsiima.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. V. kreipėsi į Santakos policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val. R. K., gyv. (duomenys neskelbtini),, atliko visuomenei nepriimtinus veiksmus, viešai parodė jai nepadorų gestą su ištiestu viduriniuoju pirštu ir savo veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmogaus rimtį bei padarė administracinį nusižengimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal V. V. pareiškimą, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti, kad veiksmai atlikti viešoje vietoje, o privataus namo kiemas nėra vieša vieta, į jį nėra laisvas patekimas ir bet kada jame visi asmenys lankytis negali.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimtos keturiasdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Kaip matyti iš V. V. apklausos protokolo, V. V. apklausos metu nurodė, kad R. K. buvo savo namo kieme, lipdama laiptais link savo namų durų parodė nepadorų gestą, tai įvyko labai greitai, jokių pašalinių asmenų aplinkui nebuvo.
Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusižengimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Kadangi nagrinėjamas įvykis vyko namo kieme, jis nėra laikomas viešąja vieta. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Šiuo atveju nutarime teisingai konstatuota, kad pareiškėjos nurodytas įvykis vyko ne viešojoje vietoje, o nuosavo namo kieme, todėl veiksmai negali būti laikomi nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu.
Pareiškėja skunde nurodė, kad policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų ištirti, ar nebuvo pažeistos R. K. vaikų teisės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja V. V. negalėjo nurodyti, ar vaikai matė įvykį, kur jie buvo tuo metu ir pan., todėl skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-AP-7106 (ROIK:19105380836) priimtas pagrįstai, todėl pareiškėjos V. V. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
pareiškėjos V. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-AP-7106 (ROIK:19105380836) palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. 20-AP-7106 nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Alvydas Rimkevičius