Civilinė byla Nr. e2YT-13718-1094/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08755-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 2.3.9.1.; 2.3.9.3.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Ingridai Valickienei,
dalyvaujant pareiškėjai A. M., jos atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,
suinteresuoto asmens (A. M.) atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,
išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovei Marytei Kajėnaitei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – A. M. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), R. V., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama pripažinti jos tėvą A. M. neveiksniu tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja paskirti pareiškėją.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad neveiksnumas A. M. nustatytinas, kadangi jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali pasirūpinti savimi. Po patirtos galvos traumos, pareiškėjos tėvas negeba savimi pasirūpinti. Tik nustačius A. M. neveiksnumą tam tikrose srityse bus galima tinkamai apsaugoti jo teises ir teisėtus interesus. A. M. globėja pareiškėja prašo skirti ją. Nurodo, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas, žino jo poreikius bei stengiasi dėl tėvo gerovės ir teikia visapusišką pagalbą. Pareiškėja nurodo, kad A. M. iš viso turi du vaikus: pareiškėją A. M. ir R. V.. Pareiškėjos sesuo, kad tėvo globėja paskirta būtų A. M.. Pareiškėja A. M. yra išsituokusi, turi mažametį sūnų.
3. Suinteresuoto asmens A. M. atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 29 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 4, yra nurodyta, kad A. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje taip pat pažymėta, kad A. M. nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Sutinka, kad pareiškėjos pareiškimas paduotas siekiant apsaugoti ir ginti A. M. teises ir teisėtus lūkesčius.
4. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius teismui pateikė išvadą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje nurodyta, kad A. M. diagnozuojama demencija, dėl kurios negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. A. M. yra teikiamos socialinės globos paslaugos „AdderCare“ slaugos namuose. Jį nuolat lanko ir rūpinasi jo dukra A. M.. A. M. globėja sutinka būti pareiškėja. A. M. tinkamai rūpinasi tėvu: ji nuolat lanko tėvą, tvarko jo finansinius, turto reikalus, perka maisto produktus, vaistus. A. M. gyvena kartu su savo mažamečiu sūnumi daugiabučiame name, trijų kambarių bute su patogumais. Ji yra dirbanti, turi darbo pajamas. Skyrius neigiamos informacijos apie A. M. neturi. Pagal sveikatos būklę A. M. gali būti globėja. Daugiau asmenų, norinčių būti A. M. globėju, nėra.
5. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
6. Suinteresuotas asmuo A. M., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. M. dėl savo ligos pobūdžio negali dalyvauti teismo posėdyje dėl jo pripažinimo neveiksniu ir suprasti teismo procesą, jo prasmę bei duoti paaiškinimus. Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotu asmeniu įtrauktam A. M., atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443, 467 straipsniai).
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. patikslintą pareiškimą prašė tenkinti. Papildomai akcentavo, kad tėtis A. M. nuo 2023 m. vasario 13 d. slaugomas slaugos ligoninėje, šiuo metu Jasiūliškių slaugos namuose. 2001 m. tėtis turėjo galvos traumą, ko pasėkoje gavo invalidumą, tėčiu rūpimosi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. V. mama. Po mamos mirties, mirusios prieš 11 m., tėčiu rūpinosi abi seserys (pareiškėja ir R. V.). Tačiau kai tėtis po patirto insulto, sunkiai vaikščiojantis, nukritęs patyrė dar vieną galvos sužeidimą, abi su sese nusprendė, kad tėtis negali likti vienas. Pareiškėja patikslino pareiškimą, prašydama pripažinti ją ir suinteresuoto asmens A. M. turto administratore.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. M. atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė nurodė, kad pareiškimą visiškai palaiko, nes pareiškimas paduotas jos atstovaujamojo interesais. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. negali savarankiškai atlikti veiksmų turtinių ir asmens neturtinių santykių srityse.
9. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Sutiko, kad A. M. būtų pripažintas neveiksniu, o pareiškėja A. M. būtų paskirta jo globėja ir turto administratore. Neigiamos informacijos apie pareiškėją skyrius neturi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimas tenkintinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, psichikos sveikata – gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; ir kt.). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.
12. Iš bylos medžiagos ir medicinininių dokumentų nustatyta, kad A. M. yra diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – mišrios etiologijos (kraujagyslinės, trauminės) demencija (F02.8). Trakų globos ir socialinių paslaugų centro slaugos tarnybų vadovių ir VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro socialinės darbuotojos 2024 m. sausio 29 d. išvadoje Nr. 4 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad A. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatytose Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1. ir 10.2. punktuose (šių punktų papunkčiuose). Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. M. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2024 m. rugpjūčio 13 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-355/2024 pateiktas išvadas A. M. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – mišrios etiologiijos (kraujagyslinės, trauminės) demencija (F02.8). Iš ekspertizės akto nustatyta, kad pirmieji A. M. psichikos sveikatos sutrikimo požymiai pasireiškė po 2002 m. patirtos sunkios galvos traumos. Reikšmingas psichikos sveikatos pablogėjimas pastebėtas po 2020 m. persirgto galvos smegenų infarkto bei 2023 m. pakartotinai patirtos galvos smegenų traumos.
13. Ekspertizės akte konstatuota, kad A. M. dėl psichikos sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškos socialinės dezadaptacijos jam būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Taigi, A. M. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, įtvirtintose Aprašo 10.1.1.-10.1.7. punktuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Aprašo 10.2.1.-10.2.6. punktuose. Tarp kitų asmeninių neturtinių santykių sričių (Aprašo 10.2.6. punktas), teismo psichiatras ekspertas išskyrė asmens dokumentų gavimo sritį ir politinių santykių sritį (dalyvavimą rinkimuose, balsavimo teisę). Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi A. M. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir kiti byloje pateikti dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceeso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad A. M. dėl psichinės sveikatos būklės, buitinės ir socialinės dezadaptacijos negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be jį atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti A. M. neveiksniu jam aktualiose srityse.
15. Pažymėtina, kad nors teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose A. M. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šio asmens prigimtiniam orumui, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti A. M. neveiksniu visose teismo psichiatrijos eksperto nurodytose srityse. Teismo vertinimu, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios sritys tam asmeniui, atsižvelgus į jo būklę, suvokimą, fizinius gebėjimus, t. y. mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui. Įvertinus išdėstytus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima (paskutinė) priemonė, sritys, kuriose prašoma pripažinti A. M. neveiksniu, yra tikslintinos, atsižvelgus į jo galimybes lygiaverčiai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, suvokti bet kokių sandorių esmę ir reikšmę, pasirūpinti buitimi bei savo sveikata. Teismo vertinimu, teismo eksperto išskirtos turtinių santykių sritis – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, asmeninių neturtinių santykių sritys – darbo teisinių santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus taip pat šeimos santykių sritys šalintinos, byloje nustačius, kad neveiksniu prašomas pripažinti A. M. neturi ir neplanuoja artimiausiu metu kurti šeimos, pradėti darbinę ar komercinę veiklą arba tapti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Be to, teismas sprendžia, kad neveiksnumo nustatymas teismo išskirtose teisinių santykių srityje, įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog A. M. planuotų ir galėtų kurti šeimą, dirbti, užsiimti verslu negalimumą iš anksto hipotetiškai patikrinti jos gebėjimus šiose sityse būtų perteklinis bei neadekvatus.
16. Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.10 staipsnio nuostatas sudaro pagrindą A. M. pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų gavimo srityje; politinių santykių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė) (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).
Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu pripažinto A. M. teises ir interesus yra pagrindas jam nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis).
18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvada, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksniu tam tikrų turtinių ir neturtinių santykių srityse pripažintam A. M. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti globėją. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo skirti ją, A. M., A. M. dukrą, neveiksniu pripažinto A. M. globėja bei turto administratore. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. M. gyvena su mažamečiu sūnumi nuosavame bute. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus nuomone, A. M. tinkamai rūpinasi savo tėvu. Priežasčių, dėl kurių A. M. negalėtų būti globėja, išvadą teikianti institucija nežino.
21. Esant nustatytam, teismas vertina, kad A. M. turi galimybes įgyvendinti globėjos funkcijas ir globoti kitus asmenis, kurie yra nedarbingi ir kuriems reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neveiksniu pripažintam A. M. nustato globą, jo globėja A. M. (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.245 ir 4.240 straipsniai).
23. Byloje nustatyta, kad A. M. turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, gauna senatvės pensiją ir (ar) kitas išmokas, todėl siekiant užtikrinti tinkamą neveiksnaus asmens turtinių interesų apsaugą, A. M. skirtina taip pat ir turto administratore (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
24. A. M., kaip globėjai ir turto administratorei, išaiškintinos jos teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose: globėjas yra savo globotinio (neveiksnaus asmens tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242, 3.245 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 467-468 straipsniais, 507-508 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Pripažinti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tokiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.).
Pripažinti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų gavime; politinių santykių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė).
Nustatyti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) globą ir jo globėja paskirti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir turto administratore paskirti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė