Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-31][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-922-762-2024].docx
Bylos nr.: e2-922-762/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 Ieškovas
Jonavos rajono socialinių paslaugų centras 300629722 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Galutinis sprendimas
Tėvų valdžios apribojimas
Teismo sprendimas
dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Procesinių dokumentų įteikimas
Procesinių dokumentų įteikimas
Ieškinys



Civilinė byla Nr. e2-922-762/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00045-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.5 (N)

 (S)

 

https://lh5.googleusercontent.com/DNr_ww0ruPzwYXPzUwMSMd2fwsGgcXJHhTVMY6RR3IYfUcwYpWBy8IULVJOGElAQyH3fNMUzLgSMrNCXnsCm_jusYd2YRwDi4sA_Dd4JCRzs22M9Q0Q44f0OS5afVWUQOw2__9Wx9vtelwBt8g 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 29 d.

Rokiškis

 

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,

sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant ieškovo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Loretai Repšienei,

uždarame teismo  posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, atsakovė I. A., tretieji asmenys: A. J., Jonavos rajono socialinių paslaugų centras.

 

Teismas,

 

n u s t a t ė:

 

I.                      BYLOS ESMĖ

1.       Ieškovas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Ieškovas) pateiktame ieškinyje prašo neterminuotai apriboti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Atsakovė), motinos valdžią jos nepilnametės dukros V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2.       Ieškovas pateiktame ieškinyje iš esmės nurodė, kad 2023-05-16 Panevėžio apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-504/2023 laikinai apribojo motinos valdžią Atsakovei jos dukros V. J. atžvilgiu. Ieškovo vertinimu, faktinės aplinkybės dėl kurių atsakovei buvo apribota laikinai motinos valdžia yra neišnykusios. Atsakovė nuolat keičia savo gyvenamąsias vietas, neturi pastovaus darbo, nesprendžia psichotropinių medžiagų/alkoholio vartojimo problemos, neteikia išlaikymo vaikui, nepalaiko ryšio su vaiku. Motinos ir vaiko ryšys yra nutrūkęs dėl motinos kaltės. Taigi laikinas motinos valdžios apribojimas, kuris buvo taikytas kaip prevencinė priemonė, tikslo nepasiekė, nes atsakovė vangiai bendravo ir bendradarbiavo su pagalbos šeimai specialistais, teikiamos jai pagalbos nepriėmė. Ieškovas pripažįsta I. A. elgesį kaip kaltą nesugebant visapusiškai rūpintis savo mažamečiu vaiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas gindamas nepilnamečio vaiko V. J. interesus, mano, jog tikslinga I. A. neterminuotai apriboti motinos valdžią, nes ji, žinodama ir suvokdama, kad turi pareigą vaiką auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai jį išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Tuo tarpu įstatymai (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalis) numato, jog toks tėvų neveikimas yra pagrindas tėvų valdžiai riboti, kadangi tėvų rūpinimasis vaiku, jų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, kurios nevykdymas yra nepateisinamas ir sukelia atitinkamas pasekmes, aptariamu atveju - neterminuotą motinos valdžios apribojimą

3.       Ieškovo atstovė dalyvaudama teismo posėdyje papildomai nurodė, kad po to kai atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu bei paskutinį kartą - 2023 m. gruodžio 5 d. sudarytas pagalbos planas, jo atsakovė visiškai nevykdė, nerodė jokių pastangų atkurti ryšius su dukra. Su atsakove apskritai nutrūko ryšys, ji nerodė jokio noro bendradarbiauti su specialistais. Taip pat žinoma, kad tretysis asmuo – vaiko tėvas A. J. nesudaro jokių kliūčių matytis motinai su dukra, tačiau pati atsakovė nerodo tam jokios iniciatyvos, o jis pats jokių jos kontaktinių duomenų nežino. Atsakovė taip pat nebuvo pateikusi jokios informacijos, kad jai būtų kliudoma matytis su dukra. Šiuo metu atsakovės dukrą augina vaiko tėvas (tretysis asmuo) A. J., jis pilnutinai užtikrina vaikui gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

4.       Atsakovė I. A. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos nagrinėjamu teismui byloje nepateikė.

5.       Tretysis asmuo - A. J. atsiliepimo į pateiktą ieškinį taip pat nepateikė.

II.                      BYLOS IŠSPRENDIMO MOTYVAI

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių.

7.       Iš pateikto gimimo įrašo žinoma, jog V. J., gim. (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina įrašyta I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o tėvu įrašytas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

8.       2023 m. gegužės 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-504/2023, buvo nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią I. A., jos dukros V. J. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu priteistas iš I. A. išlaikymas jos dukrai V. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestas tvarkyti vaiko tėvui A. J.. 

9.       Teismas laikinai apribodamas motinos valdžią atsakovei I. A. padarė išvadą, kad atsakovė savo kaip motinos teisių ir pareigų, nustatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, vaiko V. J. atžvilgiu neįgyvendina - ji nesirūpina savo mažamete dukra, neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Ji yra nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo. Išlaikymo neteikia. Nesinaudoja specialistų pagalba, kad išsivaduoti iš priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Tuo pačiu teismas vertino tai, kad vaikas yra labai mažas, ir atsakovė galimai išgyveno stresinę situaciją, kažkiek domėjosi vaiku (prašė atsiųsti vaiko nuotraukų, 2022 m. rugsėjo 27 d. įvykusio mamos ir dukros susitikimo metu ji stengėsi nuraminti suirzusią dukrą sūpuodama, įjungdama per telefoną muziką, myluodama, glausdama prie savęs, kartodama, kad ji yra jos gyvenimas, pasaulis, labai myli), todėl teismas sprendė, kad šiuo metu V. J. negali grįžti gyventi kartu su mama, tačiau neatmetė tikimybės, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovei motinos valdžią jos nepilnametės dukters V. J. atžvilgiu apribojo laikinai.

10.       Ieškinyje nurodoma ir iš pateiktų ieškinio priedų žinoma, kad atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba. Iki 2023 m. liepos 13 d. atvejo vadybą taikė ir socialines paslaugos atsakovės šeimai teikė Kupiškio socialinių paslaugų centras. Iki 2023 m. rugsėjo 25 d. paslaugas teikė Obelių socialinių paslaugų namai. Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovei taikoma atvejo vadyba ir teikiamos paslaugos Jonavos rajono socialinių paslaugų centre.

11.       2023 m. gruodžio 19 d. Obelių socialinių paslaugų namų direktorės pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.10.)-R3-1136, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Obelių socialinių paslaugų namuose buvo taikytas atvejo vadybos procesas ir teiktos socialinės priežiūros paslaugos atsakovės I. A. šeimai. 2023 m. liepos 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu dalyvaujant atsakovei sudarytas pagalbos planas, kuriame atsakovei numatyta: sprendžiant psichotropinių medžiagų/alkoholio žalingą vartojimą lankytis pas priklausomybių ligų konsultantą, siūlyta vykti į bendruomenę „Jausmų ratas“. Nurodoma, kad pas priklausomybių ligų konsultantą atsakovė apsilankė tik vieną kartą, tai yra 2023 m. liepos 18 d. Atsakovė taip pat buvo sutikusi vykti į bendruomenę „Jausmų ratas“, tačiau sutartą dieną (2023 m. rugpjūčio 7 d.), joje nepasirodė. Siekiant atstatyti motinos ir dukros ryšį, pagalbos plane buvo numatyti atsakovės susitikimai su dukra vieną kartą į dvi savaites tarpininkaujant socialinei darbuotojai darbui su šeimomis, vaiko gyvenamoje vietoje. Per aptariamą laikotarpį su dukra atsakovė buvo susitikusi tik vieną kartą 2023 m. liepos 25 d. Plane taip pat buvo numatyta atsakovei spręsti savo finansinius klausimus: registruotis Užimtumo tarnyboje, savarankiškai ieškotis darbo, pateikti prašymą dėl socialinės išmokos gavimo. Nusimatytus įsipareigojimus įgyvendinti apsunkino tai, kad I. A. kurį laiką neturėjo asmens dokumento. Nurodoma, kad atsakovė keletą dienų uždarbiavo Rokiškio „B. R. renginyje, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos. Išlaikymo dukrai neteikė. Dokumentų, dėl įrašymo į eilę socialiniam būstui gauti, nepateikė. Atsakovei sunkiai sekėsi laikytis susitarimų, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, neperskambindavo, nepranešdavo apie ilgesnius išvykimus iš savo faktinės gyvenamosios vietos. Nurodoma, kad atvejo vadybos proceso metu atsakovės motyvacija atstatyti ryšį su dukra ir keisti gyvenimo būdą buvo silpna. 

12.       2023 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorės pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo apie I. A. šeimą“ Nr. IS7-3241 nurodyta, kad atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atvejo vadybininkei 2023 m. spalio 13 d. susisiekus su atsakove tą pačią dieną gautas iš atsakovės raštiškas sutikimas dalyvauti atvejo vadybos procese, suderinta atvejo vadybos posėdžio data – 2023 m. spalio 23 d., tačiau sutartu laiku atsakovė į atvejo vadybos posėdį neatvyko. Centro atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju 2023 m. spalio 27 ir 30 dienomis lankėsi atsakovės namuose, nurodytu adresu, tačiau jos namuose nerado, paliko kvietimą atvykti į tikslinę konsultaciją. Atvejo vadybininkas ne kartą skambino I. A. nurodytu telefonu, tačiau į skambučius moteris neatsiliepė arba telefonas buvo išjungtas. 2023 m. lapkričio 13 d. su atsakove pavyko susisiekti telefonu ir suderintu laiku – 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovė dalyvavo tikslinėje atvejo vadybininko konsultacijoje, o 2023 m. gruodžio 5 d. dalyvavo atvejo vadybos posėdyje. Posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Nuo 2023 m. gruodžio 5 d., socialinių paslaugų centro specialistams nebepavyko susisiekti su atsakove. Atsakovė neatvyko į specialistų organizuojamas konsultacijas 2023 m. gruodžio 6, 7, 12 dienomis, nesusipažino su jos šeimai sudarytu pagalbos planu. Socialinių paslaugų centro specialistai 2023 m. gruodžio 11 d. dar lankėsi atsakovės namuose, paliko kvietimą atvykti į konsultaciją, skambino jai telefonu, tačiau atsakovė į skambučius neatsiliepė, į organizuotas konsultacijas neatvyko su Centro specialistais nebendravo ir nebendradarbiavo. Taip pat pateiktoje informacijoje pažymėta, jog galimų intervencinių priemonių taikymo galimybės Jonavos rajone yra plačios, su šeima gali dirbti įvairių sričių specialistai, tačiau norint pasiekti teigiamų rezultatų pagalbos procese - būtinas šeimos dalyvavimas ir motyvacija pokyčiams. Šiuo konkrečiu atveju, buvo stebėta, kad atsakovė nebuvo motyvuota pasinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis. Taip pat pažymėta, kad pagalbos priemonių šeimai efektyvumas yra sąlygotas kliento ir specialisto abipusiu bendradarbiavimu, tai yra su šeima dirbama remiantis tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo principu.

13.       Pagal SoDra-duomenų bazės išrašą formuotą 2023 m. gruodžio 28 d. žinoma, kad atsakovė nuo 2023 m. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini)ir gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas.

14.       Išdėstyti teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė iš esmės yra visiškai nusišalinusi nuo pareigos tinkamai auklėti savo mažametę, vos dviejų metų sulaukusią, dukrą V. J., ji nededa jokių pastangų ir neturi noro sudaryti jai tinkamų sąlygų augti šeimoje, nesirūpina jos sveikata, ugdymu, auklėjimu, su dukra nebendrauja ir nerodo jokios iniciatyvos ją lankyti ir su ja bendrauti ateityje, kas aiškiai prieštarauja vaiko interesams. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei pateikta bylos medžiaga atsakovei buvo pradėta atvejo vadyba siekiant atsakovę įtraukti į dukros auklėjimo ar bendravimo su ja procesą, tačiau atsakovė su šia pagalba nesutiko, į organizuotus atvejo vadybos posėdžius neatvyko arba atvyko tik kelis kartus, savo iniciatyva nebendravo ir nebendradarbiavo su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja.

15.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą - auklėti vaiką, juo rūpintis, bendrauti su juo, užtikrinti jo tinkamą augi šeimoje ir atsižvelgiant į besitęsiančią analogišką situaciją, atsakovei nededant jokių pastangų situaciją nors kažkiek pakeisti, laikytina, kad tuo daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi, bei nesikeičiant situacijai nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti.

16.       Teismas daro išvadą, kad išnaudojus visas galimybes atkurti vaiko santykius su motina (atsakove), bei konstatuojant, kad vaiko motina vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, taikytas laikinas motinos valdžios ribojimas įtakos atsakovės elgesiui pakeiti nedavė, todėl yra CK 3.180 straipsnyje numatytos sąlygos tėvų valdžiai vaiko atžvilgiu riboti. Remiantis išdėstytu ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir neterminuotai apribotina motinos valdžia atsakovei I. A. jos mažametės dukters V. J. atžvilgiu.

17.       Apribojus atsakovei motinos valdžią dukters atžvilgiu neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja jo interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

III.                      BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS IR JŲ PASKIRSTYMAS

18.       Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis)

19.       Žyminis mokestis šioje byloje už neturtinį reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo apskaičiuotinas taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, pagal kuriuos vartotojų kainų indeksas žyminiam mokesčiui apskaičiuoti ieškinio pateikimo dieną (2024 m. sausio 2 d.) buvo nustatytas - 145,8. Iš to seka, kad apskaičiuotinas žyminis mokestis sudaro 109 Eur už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (100 Eur x 145,8 proc. - 25 proc. = 109 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20.       Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu šioje byloje sudarė – 23,79 Eur. 

21.       Atsižvelgiant į įstatyminį bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, kad patenkinami visi ieškovo reikalavimai iš atsakovės Valstybės naudai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 109,00 Eur žyminio mokesčio ir 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 406 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkinti pilna apimtimi.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo vaiko V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 109,00 Eur (vienas šimtas devyni eurai 00 ct) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt trys eurai 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos Valstybei, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėjo kodą - 188659752, ir įmokos kodus (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, įmokos už bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

 

 

Teisėjas                                                Artūras Dilys