Baudžiamoji byla Nr. 1-36-899/2018

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00294-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.19.4.1; 1.2.19.6; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Daivai Jankūnienei, Vaidai Bagdonienei, Daliai Kalašinskienei,

dalyvaujant prokurorui A. K.,

kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui, taip pat civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. K.,

kaltinamajai S. N., jos gynėjui advokatui V. S.,

kaltinamajai E. A., jos gynėjams advokatui R. D., advokato padėjėjui S. P.,

civilinio ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Ž. R., L. S.,

specialistams V. P., H. O., D. B.,

ekspertui T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 229 straipsnyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje;

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), projektų ir techninės priežiūros vadovu ir pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės pasirašytą 2011-09-09 4 priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių miesto gatvių remonto rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo dėl Šiaulių miesto savivaldybės vykdomo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšų finansuojamo projekto (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbai Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliekant gatvės nutiesimo darbus, būdamas atsakingas už minėtų gatvės nutiesimo darbų kontrolę, statybos darbų žurnalo pildymą, laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2012-08-22 dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybė patyrė didelės žalos, o būtent, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai vykdant 2011-08-30 (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei finansuojamą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšų, jis, vykdydamas minėto objekto statybos darbų techninę priežiūrą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 str. (Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės) 2 d. ir 3 d. numatytus reikalavimus, pagal kuriuos statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto (2 d. 1 p.), tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų (2 d. 2 p.), reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (3 d. 3 p.), taip pat pažeisdamas statinio statybos techninės priežiūros tvarkos, reglamentuotos statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ numatytus reikalavimus, kurių 14 str. numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus, 16 str. – statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais, 33.22 str. – tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą apmatuojant, tinkamai nesutikrino, ar statybos darbų žurnalo Nr. 01, kuriame fiksuojama statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų normatyvinė kokybė, II skyriaus „Statybos darbų eiga“, formos F-7 penktoje grafoje „Atliktų darbų kiekis“ rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti visi duomenys atitinka faktiškuosius, neorganizavo tinkamo tų kiekių nustatymo, to paties statybos darbų žurnalo II skyriaus „Statybos darbų eiga“, formos F-7 aštuntoje grafoje „Priimtų darbų kiekis“ perrašė penktoje grafoje nurodytus duomenis ir juos patvirtino savo, kaip techninio prižiūrėtojo antspaudu ir parašu, dėl ko rangovui „(duomenys neskelbtini)“ tiesiant (duomenys neskelbtini) gatvę Šiaulių mieste laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2011-11-16 buvo panaudoti 1,04 m3 mažesni „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“ medžiagų ir resursų kiekiai, laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2011-11-16 buvo panaudoti 0,874 t.m3 mažesni „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“ medžiagų ir resursų kiekiai, 2011-11-17 ir laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-08 buvo panaudoti 1,440,0 m3 mažesni „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“ medžiagų ir resursų kiekiai, laikotarpiu nuo 2012-08-09 iki 2012-08-22 buvo panaudoti 1275,0 m3 mažesni „Viensluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“ medžiagų ir resursų kiekiai negu numatyta IĮ „R. P. įmonė“ 2011 m. parengtame (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose (PK2+60-PK11+20) rekonstrukcijos supaprastinto projekto susisiekimo dalyje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-02, 2011-10-13, 2011-11-29 parengtose lokalinėse sąmatose; rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. N. nežinant apie panaudotus mažesnius resursų ir medžiagų kiekius tiesiant (duomenys neskelbtini) gatvę Šiaulių mieste ir Statybos darbų žurnalo Nr. 01 II skyriuje „Statybos darbų eiga“ formos F-7 penktoje grafoje „Atliktų darbų kiekis“ ir aštuntoje grafoje „Priimtų darbų kiekis“ įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu 2011 m. spalio mėn. – 2012 m. spalio mėn. laikotarpiu parengus 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dvi 2011-11-14 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, 2012 m. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-24 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio mėn. suteiktų paslaugų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-22 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotus resursų ir medžiagų kiekius tiesiant (duomenys neskelbtini) gatvę, R. Š. šiuos duomenis patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų ir techninės priežiūros vadovo, antspaudu ir parašu, o S. N. – savo, kaip rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, antspaudu ir parašu; po ko S. N. minėtus dokumentus kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės S. L., nežinojusios apie juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotų mažesnių resursų ir medžiagų kiekių tiesiant (duomenys neskelbtini) gatvę, parengtomis 2011-11-17 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2011-12-13 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2012-10-17 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) pateikus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Miesto infrastruktūros skyriui suderinti bei apmokėjimui gauti, rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-12-13 iki 2012-12-18 buvo sumokėta pagal sutartį numatyta, tačiau realiai atliktų darbų vertės neatitinkanti ir 99 525,64 Lt (28 824,62 Eur) didesnė suma; tokiu būdu R. Š., dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, pažeisdamas 2011-08-30 (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens – projektų ir techninės priežiūros vadovo, atsakingo už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste darbų kontrolę, vardą ir iškraipė jo funkcijų esmę, sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atsakingų asmenų, teikiančių tiltų, viadukų, gatvių, kelių, geležinkelių bei transporto inžinerinių statinių techninės priežiūros paslaugas autoritetą, ko pasėkoje Šiaulių miesto savivaldybė patyrė didelę 99 525,64 Lt (28 824,62 Eur) turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 straipsnyje.

Be to, R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), projektų ir techninės priežiūros vadovu bei pagal 2011-09-09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pasirašytą 4 Priedą prie 2010-08-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šiaulių miesto gatvių remonto rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo“ - sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą darbų techninės priežiūros“, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtas atstovas bei statinio statybos techninis prižiūrėtojas, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų, vykdytų pagal 2011-08-30 tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (Užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovo), atstovaujamos direktorės S. N., sudarytą pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“, finansuojamą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, techninę priežiūrą, šių statybos darbų kokybės ir masto kontrolę, veikdamas priešingai jo atstovaujamos institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos interesams, suklastodamas tikrus dokumentus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelės žalos, o būtent:

R. Š. laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-12-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpose, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialisčių J. S. ir E. A. darbo kabinete, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, nėra atlikusi visų pagal minėtą 2011-08-30 pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų, įkalbėtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. S., atsakingos už 2011-08-30 pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo koordinavimą, kuri žinodama, kad iki nustatyto termino, tai yra iki 2012 metų pabaigos, nepanaudojus pagal minėtą sutartį dar likusios nepanaudotos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų sumos, tai yra 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), numatytos apmokėti už dar atliktinus darbus, šias lėšas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši lėšų suma kitais metais nebebus paskirta, siekė, kad minėta lėšų suma būtų neprarasta ir panaudota, suklastojo tikrus dokumentus, tai yra pasirašė ir savo, kaip techninio prižiūrėtojo, spaudais patvirtino laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-12-14 nenustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parengtus bei šios bendrovės direktorės S. N., kaip rangovo atstovės, pasirašytus ir savo, kaip direktorės, spaudu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudu patvirtintus 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, tariamai atliktus darbus ir jų kiekius, tai yra „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“, „Vežant gruntą daugiau arba mažiau kaip 4 km atstumu, už kiekvieną kilometrą pridėti arba atimti k4=0,6“, „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“, Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“, „Vienasluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“, „Šlaitų planiravimas mechanizuotu būdu iškasose, kai gruntas II grupės“, „Kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų (d=0,60 mm) ant monolitinių betoninių pamatų pastatymas“, Pralaidų išvalymas rankiniu būdu“, kurių bendra vertė, įskaitant papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo, statybvietės ir pridėtines išlaidas, pelną, 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), bei Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, bendrai nuo statybos pradžios ir bendrai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų vertes, atitinkamai 391 292,11 Lt (113 326,09 Eur) ir 113 512,40 (32 875,46 Eur), į kurias buvo įtraukta ir realiai neatliktų darbų, kurių bendra vertė 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), suma;

2012-12-13 ir 2012-12-14 minėtuose suklastotuose dokumentuose - atitinkamai 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) bei Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) taip pat pasirašius Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. S., kaip užsakovo atstovei, o 2012-12-14 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) bei šio dokumento pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės S. N. nurodymu šios bendrovės vyriausiosios buhalterės S. L., nežinojusios apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jos pasirašomo dokumento turinį, parengtoje ir pasirašytoje 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) dėl 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumokėjimo už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, į kurią kartu su 32 644,74 Lt (9 454,57 Eur) suma už atliktus papildomus darbus buvo įtraukta ir 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) suma už realiai neatliktus darbus, pasirašius Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjui A. A., nežinojusiam apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jo pasirašomų dokumentų turinį, ir taip pastarajam davus sutikimą apmokėti už tariamai atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, po ko 2012-12-17 Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vyriausiajam specialistui P. R. atvykus pas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiąją specialistę E. A., atsakingą už ataskaitų projektų bei kitų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalaujamų, dokumentų, tame tarpe paraiškų dėl apmokėjimo už atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, rengimą, ir pastarajam, nežinant apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jam pateikto pasirašyti dokumento turinį, pasirašius Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini), o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei E. A. tą pačią dieną parengus paraišką Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prie jos pridėjus suklastotus dokumentus - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), šią paraišką ir parengtą siunčiamų dokumentų lydraštį pateikus pasirašyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims bei, šiems pasirašius, minėtų dokumentų paketą pateikus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pastaroji jai pateiktų suklastotų dokumentų - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė juose nurodytą 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius 2013-01-02 bankiniu pavedimu Nr. 40 šią sumą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB Šiaulių skyriuje, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už realiai neatliktus darbus neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumokėta 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur);

tokiu būdu R. Š., klastodamas tikrus dokumentus ir taip piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė jo, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, tai yra 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (2001-11-08 įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 16 str. (Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės) 2 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus, numatančius, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo „tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę <...>“, „tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-15 įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 Etatinio statybos techninė priežiūra“ (negalioja nuo 2017-01-01) 14 p. reikalavimus, numatančius, kad „,statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus <...>“, 16 p. reikalavimus, numatančius, kad „statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus - tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais“, 18.1 p, 18.2 p. ir 18.3 p. reikalavimus (analogiški reikalavimai nurodyti Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.), 33.22 p., 33.23 p. ir 33.24 p. reikalavimus, numatančius, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojas, vykdydamas savo pareigas, „tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius <...>“, „informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktiškųjų <...>“, „pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai“, taip pat minėtos 2011-09-09 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą darbų techninės priežiūros“ (4 priedas prie 2010-08-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) 15.22 p., 15.23 p. ir 15.24 p. reikalavimus (analogiški reikalavimai nurodyti STR 1.09.05:2002 33.22 p., 33.23 p. ir 33.24 p.), iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtam atstovui, atsakingam už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste darbų techninę priežiūrą, šių statybos darbų kokybės ir masto kontrolę, pavestų funkcijų esmę, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę - 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

S. N. buvo kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 145642658, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vykdžiusios (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus pagal 2011-08-30 tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (Užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovo) sudarytą pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“, finansuojamą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, direktorės pareigose, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

S. N. laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-12-14, tiksli vieta nenustatyta, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, nėra atlikusi visų pagal minėtą 2011- 08-30 pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų ir, kad pagal minėtą sutartį dar yra nepanaudota 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų suma, numatyta apmokėti už dar atliktinus darbus, įkalbėta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. S., atsakingos už 2011-08-30 pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo koordinavimą, kuri žinodama, kad iki nustatyto termino, tai yra iki 2012 metų pabaigos, nepanaudojus pagal minėtą sutartį dar likusios nepanaudotos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų sumos, tai yra 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), numatytos apmokėti už dar atliktinus darbus, šias lėšas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši lėšų suma kitais metais nebebus paskirta, siekė, kad minėta lėšų suma būtų neprarasta ir panaudota, suklastojo tikrus dokumentus, tai yra pasirašė ir savo, kaip direktorės, spaudu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtino nenustatytų šios bendrovės darbuotojų parengtus 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, tariamai atliktus darbus ir jų kiekius, tai yra „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į auto savivarčius, vežiojimas iki 4 km“, „Vežant gruntą daugiau arba mažiau kaip 4 km atstumu, už kiekvieną kilometrą pridėti arba atimti k4=0,6“, II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į auto savivarčius, vežiojimas iki 1 km“, Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“, „ Vienasluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“, ,Šlaitų planiravimas mechanizuotu būdu iškasose, kai gruntas II grupės“, „Kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų (d=0,60 mm) ant monolitinių betoninių pamatų pastatymas“, „Pralaidų išvalymas rankiniu būdu“, kurių bendra vertė, įskaitant papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo, statybvietės ir pridėtines išlaidas, pelną, 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), bei Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, bendrai nuo statybos pradžios ir bendrai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų vertes, atitinkamai 391 292,11 Lt (113 326,09 Eur) ir 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur), į kurias buvo įtraukta ir realiai neatliktų darbų, kurių bendra vertė 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), suma; taip pat S. N. nurodymu, pastarajai nuslepiant informaciją apie Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, minėto suklastoto dokumento pagrindu šios bendrovės vyriausioji buhalterė S. L., nežinojusi apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jai pateikto bei jos pasirašomo dokumento turinį, parengė ir pasirašė 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumokėjimo už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, į kurią kartu su 32 644,74 Lt (9 454,57 Eur) suma už atliktus papildomus darbus buvo įtraukta ir 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) suma už realiai neatliktus darbus;

be to, S. N., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus - 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini), 2012-12-14 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini) bei 2012-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) panaudojo juos laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-12-14 tiksliai nenustatytu būdu pateikdama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini); po ko 2012-12-13 ir 2012-12-14 minėtuose suklastotuose dokumentuose - atitinkamai 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) pasirašius Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. S., kaip užsakovo atstovei, statinio statybos techniniam prižiūrėtojui R. Š., atsakingam už minėtų (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą, o 2012-12-14 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) pasirašius Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjui A. A., nežinojusiam apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jo pasirašomų dokumentų turinį, pastarajam taip davus sutikimą apmokėti už tariamai atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, po ko 2012-12-17 Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vyriausiajam specialistui P. R., nežinojusiam apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jam pateikto pasirašyti dokumento turinį, atvykus pas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiąją specialistę E. A., atsakingą už ataskaitų projektų bei kitų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalaujamų, dokumentų, tame tarpe paraiškų dėl apmokėjimo už atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, rengimą, ir pasirašius jam pateiktoje Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini), o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei E. A. tą pačią dieną parengus paraišką Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prie jos pridėjus suklastotus dokumentus - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), šią paraišką ir parengtą siunčiamų dokumentų lydraštį pateikus pasirašyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims bei, šiems pasirašius, minėtų dokumentų paketą pateikus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pastaroji jai pateiktų suklastotų dokumentų - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė juose nurodytą 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius 2013-01- 02 bankiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) šią sumą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB Šiaulių skyriuje, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už realiai neatliktus darbus neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumokėta 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. N. buvo kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigose ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdama atsakinga už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2012 m. gruodžio mėn. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

S. N. 2012-12-14, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, nėra atlikusi visų pagal minėtą 2011-08-30 pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų ir, kad pagal minėtą sutartį dar yra nepanaudota 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų suma, numatyta apmokėti už dar atliktinus darbus, tyčia pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, šios bendrovės vyriausiajai buhalterei S. L., nežinojusiai apie atliekamus neteisėtus veiksmus, nuslėpdama informaciją apie jos pačios suklastotame dokumente - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, bendrai nuo statybos pradžios ir bendrai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų vertes, atitinkamai 391 292,11 Lt (113 326,09 Eur) ir 113 512,40 (32 875,46 Eur), į kurias buvo įtraukta ir realiai neatliktų darbų, kurių bendra vertė 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), suma, nurodė šio suklastoto dokumento pagrindu parengti, o S. L. parengė ir pasirašė 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumokėjimo už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, į kurią kartu su 32 644,74 Lt (9 454,57 Eur) suma už atliktus papildomus darbus buvo įtraukta ir 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) suma už realiai neatliktus darbus, ir taip ši PVM sąskaita faktūra bei joje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą; to pasėkoje dėl S. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų ir faktiškai neatliktų darbų už 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) sumą įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 metus, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

E. A. buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiąja specialiste ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, būdama atsakinga už ataskaitų projektų bei kitų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalaujamų, dokumentų, tame tarpe paraiškų dėl apmokėjimo už atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, rengimą, veikdama priešingai tarnybos interesams, panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o būtent:

E. A. 2012-12-17 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, savo darbo kabinete, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, nėra atlikusi visų (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų, vykdytų pagal 2011-08-30 tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (Užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovo), atstovaujamos direktorės S. N., sudarytą pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“, finansuojamą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, taip pat žinodama, kad iki nustatyto termino, tai yra iki 2012 metų pabaigos, nepanaudojus pagal minėtą sutartį dar likusios nepanaudotos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų sumos, tai yra 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), numatytos apmokėti už dar atliktinus darbus, šias lėšas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši lėšų suma kitais metais nebebus paskirta, ir suprasdama, kad jai pateiktuose laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-12-14 surašytuose ir pasirašytuose dokumentuose buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent, kad 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini), pasirašytame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. S., atsakingos už 2011-08-30 pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo koordinavimą, kaip užsakovo atstovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės S. N., kaip rangovo atstovės, statinio statybos techninio prižiūrėtojo R. Š., atsakingo už minėtų (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą, buvo įrašyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, tariamai atliktus darbus ir jų kiekius, kurių bendra vertė, įskaitant papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo, statybvietės ir pridėtines išlaidas, pelną, 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini), pasirašytoje tų pačių asmenų ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo A. A., nežinojusio apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jo pasirašomų dokumentų turinį, buvo įrašyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, bendrai nuo statybos pradžios ir bendrai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų vertes, atitinkamai 391 292,11 Lt (113 326,09 Eur) ir 113 512,40 (32 875,46 Eur), į kurias buvo įtraukta ir realiai neatliktų darbų, kurių bendra vertė 80867,66 Lt (23 420,89 Eur), suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) dėl 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumokėjimo už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, pasirašytoje šios bendrovės vyriausiosios buhalterės S. L., taip pat nežinojusios apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jos pasirašomo dokumento turinį, ir A. A., pastarajam taip davus sutikimą apmokėti už tariamai atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, į kurią kartu su 32 644,74 Lt (9 454,57 Eur) suma už atliktus papildomus darbus buvo įtraukta ir 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) suma už realiai neatliktus darbus, tai yra suprasdama, kad minėti dokumentai yra suklastoti, pas ją atvykusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vyriausiajam specialistui P. R., nuslėpdama informaciją apie Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė šį suklastotą dokumentą suderinti ir pasirašyti; P. R., nežinojusiam apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir neteisingą jam pateikto pasirašyti dokumento turinį, šį dokumentą pasirašius, E. A. tą pačią dieną parengė paraišką Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prie jos pridėjo suklastotus dokumentus - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), šią paraišką ir parengtą siunčiamų dokumentų lydraštį pateikė pasirašyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims bei, šiems pasirašius, minėtų dokumentų paketą pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri jai pateiktų suklastotų dokumentų - Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė juose nurodytą 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur) sumą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius 2013-01-02 bankiniu pavedimu Nr. 40 šią sumą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB Šiaulių skyriuje, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už realiai neatliktus darbus neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumokėta 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur);

tokiu būdu E. A., panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeidė jos, kaip valstybės tarnautojos, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, tai yra 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 3 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., 8 p. deklaruojamus pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, tai yra įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo, pagarbos valstybei ir jos institucijoms, teisingumo, nešališkumo ir pavyzdingumo principus, to paties įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus reikalavimus (valstybės tarnautojo pareigas) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p. deklaruojamus reikalavimus šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui siekti užtikrinti bendrojo naudojimo susisiekimo komunikacijų statybos techninę priežiūrą ir/ar šios priežiūros paslaugų kontrolę, tikslingą ir racionalų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą, taip pat minėtos 2011-08-30 pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“, 7.2. punkto reikalavimus, numatančius, kad „Užsakovas apmoka Rangovui už faktiškai atliktus Darbus pagal gautas PVM sąskaitas-faktūras <...>“, diskreditavo valstybės tarnautojo - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto - vardą ir iškraipė jo vykdomų funkcijų esmę, sumenkino atstovaujamos institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos autoritetą, dėl ko valstybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę neturtinę žalą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę - 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) turtinę žalą. t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Š. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pareigos - techninės priežiūros vadovas, projektų vadovas. Į jo pareigas - projektų vadovo pareigas įeidavo projektavimo darbai ir techninės priežiūros vadovas - techninė priežiūra objektuose. Išsilavinimas aukštasis – kelių inžinierius, jį įgijo 1973 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2017 metų vidurio, po 2016 metų ligos nebegrįžo. Dar dirbo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, visą laiką dirbo kelininku, buvo trys pagrindinės darbovietės. E. A. yra jo dukra, su ja santykiai tėviški, geri. S. N. iki tol nepažinojo, santykiai darbiniai. 2011-09-09 buvo pasirašyta sutartis atlikti sutartyje numatytą paslaugą, tai yra išvardinta: gauti leidimus ir taip toliau, pagal techninės priežiūros įstatymą atlikti techninę priežiūrą, punktų yra daug. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ techninę priežiūrą atliko konkurso pagrindu. Daug objektų dirbo Šiauliuose, tam skaičiuje buvo ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Buvo iki 8 objektų. Konkursas buvo laimėtas 2010 metais, jis dar net nedirbo. Buvo laimėję trijų metų sutartį, paskui pratęsė. Specialiai (duomenys neskelbtini) gatvei konkurso nereikėjo. Šiame projekte buvo atsakingas už statinio techninę priežiūrą. Atsakingas už darbų kontrolę, kokybę, kaip numatyta sutartyje. Statybos žurnalo pats nepildo, jį pildo rangovas. Jis pildo vienintelę grafą. Nesutinka, kad yra prilygintas valstybės tarnautojui. Apie tai, kad yra prilygintas valstybės tarnautojui, sužinojo iš advokato. Mato, kad kaltinamajame akte taip įvardinta, bet niekas apie tai nepranešė. Niekur tokio žodžio nematė, nei sutartyje. Valstybės tarnautojas, jo supratimu, turi teises ir pareigas. Dirbta daugelyje objektų, neteko girdėti, kad jis - valstybės tarnautojas. Socialinių garantijų, kaip turi valstybės tarnautojas, neturėjo. Akcijų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valstybė neturėjo. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninis prižiūrėtojas. Jo pavedimus privalo vykdyti statybos darbų vadovai pagal techninės priežiūros reglamentą. Šiame objekte tik rangovai galėjo dėl darbų saugos sustabdyti objektą, įrašyti į žurnalą atliktus pakitimus, užsakovai yra antri. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 straipsnyje, paaiškino, kad duomenų neperrašė, su darbų vadovu matavo, kiek reikia. Darbus fiksavo darbų vadovas. Pats patikrino ir įrašė skaičius, kurie sutapo su darbų vadovo įrašytais skaičiais. Patikrino tiek, kiek priklauso. Statybos darbų žurnale rašosi ties kiekviena eilute. Buvo atskirai priimti žemės darbai. Žemės darbai priimti 2011 metais, labai ilgai buvo nepriimti darbai, nepasiekė sutankinimo, labai ilgai vargo. Sutinka, kad laikotarpis - 2011 metai. Pabaigus tam tikrą sluoksnį, rangovas iškviečia elektroniniu laišku ar telefonu „noriu priduoti tokį ir tokį ruožą, pasiruošęs matavimus, atvažiuokite“. Pats praneša, kada atvyks, tam reikalui turi tris dienas. Jis atvykęs ir atlieka kontrolinius matavimus ir priima, pasirašo žurnale, ką perduoda statybos darbų vadovas. Jau būna užpildytas žurnalas, matavimų žiniaraščiai ir medžiagų bandymai pateikti tyrimams. Žemės sankasa, reiškia buvo kuoliukai, 8 metrai plotis, pamatuoji altitudę - aukštį, tiek kiek supilta, užbrėžta ant kiekvieno sukalto kuolo, nuokrypis ±5, pamatuoja sutankinimą, yra nuotraukos ir jei viskas atitinka, priima. Žemės sankasą priėmė tik iš trečio karto, nes nebuvo sutankinimo. Buvo šlapia, pelkė. Kitas sluoksnis - smėlis. Smėlį, kiek pamena, vienu kartu išpylė kilometrą, tuomet iškvietė jį, pateikė žiniaraščius, savikontrolės plento laboratorijoje pateikti bandymai atitiko ir viskas tas pats. Viršutinis sluoksnis buvo atlikti tik matavimai, nes pagal reglamentą yra taip, kada statybos rangovas pareiškia, kad objektas baigtas, tada atliekamas viršutinio sluoksnio matavimas su komisija. Kadangi niekas nepranešė, kad jis baigtas, jie objekte nematavo. Padarė tik tris matavimus. Objektas nutrūko. Matavimai buvo atliekami, kada iškviečia, tuomet užtrunka 2-4 valandas, ištisai nematuoja. Šiuo atveju atliekant matavimus kartu buvo darbų vadovai L. B. ir A. T.. Vienas prie žemių daugiau buvo, šiek tiek daugiau A. T.. Nemano, kad jie galėjo padaryti negerumų, kad jį apgauti. Jo patirtis, kad ir vizualiai pasižiūri - transportas važiuoja. Negali pasakyti, ar galėjo būti tokie negražūs metodai. Pastabų žurnale buvo daug. Žurnale buvo geltonų lapelių daug, nes žurnale nėra kur rašyti, geltonas lapelis ir pastaba ant to lapo, kas yra negerai. Rangovai gal neturi tiek kelininkų patirties, bet buvo netikslumų. Buvo sumaišomi kiekiai, nes sąmata buvo tokia netikra. Mažos kainos pagrindimas yra sąmata. J. S. leido naudotis aktavimui preliminariems kiekiams ta sąmata, kad žinotų kiekius. Kad žinoti tarpinius matavimus, naudojo preliminarią – lokalinę sąmatą. Kas mėnesį pateikdavo preliminarų aktą būnant objekte, tai mato, kas nesutampa su žurnalu ir aktavimu, tai išbraukydavo aktą. Būdavo pagrindinis žurnalo nesutapimas su aktavimu. Lyg yra viena klaida - keli kubai. Klaidos išlenda tikrinant objekto pridavimo metu. Visi kiekiai sutampa. Vieną eilutę tenka pripažinti, gal rangovų klaida, jis būtų išlindęs, bet tai nedidelis kiekis. Priduodant objektą dar yra sutikrinama ir sužymima žurnale. Matavo ne vieną kartą, yra šviežiai supilta, užkalti skersinukai matosi, garantuotai „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai pamatavo. Turėjo paeiti į šoną nuo duobės ir viskas atsistoja į savo vietą. Su „(duomenys neskelbtini)“ matavimais nesutinka, nes pagal reglamentą jie išmatavo ne kas 50 metrų. Jie turėjo išmatuoti ašis – kairė – dešinė, kas 50 m ir išvesti vidurkį. Šiuo atveju buvo trys, bet kur nustatė žmogus „X“. Neaišku, kas jiems parodė, visi iškasti krašte. Krašte, kaip žino, storis yra mažesnis. Medžiagų daugiausiai yra viduryje. Visi buvo atlikti krašte, du viename ir kitame, per vidurį nei vieno. Netinkamai atliktas šurfavimas. Iš tyrėjos gavęs tokius matavimus išsigando, kitą dieną nuvyko pasimatuoti, nes taip negali būti. Viskas atsiremia į tai, tyrimas atliktas neišsamiai, nekvalifikuotai. Parodymai keičiasi, kodėl jie taip neatsakingai atliko, ar jie žinojo, kad teismui dirbo. Būtų atsiradę 20 matavimų, ne trys. Buvo trys matavimai kas 200 metrų, bet kur per kilometrą, yra byloje koordinatės. Turėjo būti kas 50 metrų, ne rečiau, tai numato visi reglamentai. Pagrindinis yra sluoksnių įrengimas be rišiklių, galiojantis ir veikiantis, yra atliktų darbų apmatavimas, ne kontrolė, DKSN visi vienodi dokumentai. Pločio matavimas žemiau kritikos, dabar išsitrauki telefoną, net 2009 m. nebuvo filmuota kelio, 2012 m. atsirado kelias, viską galima išmatuoti, nėra mažiau nei 8 metrai. „(duomenys neskelbtini)“ plotį pateikė teisingai. Visas žvyro plotis, nuo kurio krinta žemyn, prasideda šlaitas ir to vieno metro neįvertino. Skaičiavo „(duomenys neskelbtini)“, parodymuose jie pripažįsta. Krito daug - 8 000 metrų, tai didžiulis kiekis. Jie nenaudojo plokštelių, bet apie tai nėra tikslo kalbėti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauką padarė gerai, nors jie nekvalifikuoti. Apie tai, kad jie nekvalifikuoti, pasakė patys, jie negalėjo atlikti darbo. Tam reikalingas geodezinis išsilavinimas. Tam reikalingas inžinerinių tinklų statybos vadovo atestacija ir kitų sričių statybos inžinerijos atestavimo tvarka. Darbus atliko dviese ir tėvas parašus padėjo, tai P., D. K.. Vienas dirbo viename gale, kitas kitam gale, o sūnus pasirašė kaip įmonės vadovas. Sūnus tokių dokumentų pasirašyti negalėjo. Tai būtų be kvalifikacijos atestato, tai savivaldybė, gavusi tokį aktą, turėjo pamatyti. Jie konkurse negalėjo dalyvauti. Konkurse galėjo dalyvauti tik „(duomenys neskelbtini)“, prisisamdė subrangovų, tai savivaldybės klaida. Savivaldybė leido dirbti bet kam. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo patys daryti. Yra smulkmenų skaičiavime. Jie neįvertino šlaito, parašė „prielaida“. Nevertino tvenkinio užpylimo. Liko nepaskaičiuotos nuovažos, kurios sudaro nemažą kiekį, nuovažos - gruntas, nuovažos - smėlis, nuovažos - žvyras, tai yra neįvertinta. Jie rašo - nėra vertintas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas žvyrkelio yra sudėtingas, mažai dokumentų, bet kiek yra VGTU atlikti tyrimai, ten nusidėvėjimas yra nuo 1-3 cm keliuose. Literatūrose ima dulkes, bando ir turi nusidėvėti, nusitaškyti, to skaičiavimo neįvertino. Pagrindinis - mažai, atmetus vieną blogą gręžinį, visai kitaip darbai. Pasitarus su vadovybe, kada gavę iš tyrėjos, ne iš savivaldybės, susipažino su ekspertizės aktu, nusprendė įrodinėti ir iškasti šurfus, kurie yra nufotografuoti, pakraštyje, nemaišant eismui, apsistatę ženklais, buvo pasamdyti kvalifikuoti geologai, kurie atliko pastatų konstrukcijos paskaičiavimą. Lietuvoje niekas nesutiko atlikti tokių paskaičiavimų, apklausė 6-8 įmones, bet niekas nesutiko, todėl atliko ši įmonė. Pagal pateiktus duomenis paskaičiavimai atlikti sąžiningai, atlikta fotofiksacija. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nėra fotofiksacijos. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atliekant bandymus nedalyvavo, apie juos nežinojo, sužinojo tik teismo metu. Pagal reglamentą turėjo permatuoti ir priimti tam tikras priemones. Nurodyti rangovui taip, jei ne, grąžinti pinigus. Techninis prižiūrėtojas privalo atlikti kontrolinius matavimus, tai yra tuos tris. Tuose trijuose, kur matavimus atitiko, jis privalo juos priimti. Kiekiai, deklaruoti dokumentuose, atitinka faktiškuosius, išskyrus nusidėvėjimą. Rangovas kategoriškai negalėjo praleisti eismo, nepridavęs statinio, tai davė įtakos nebaigtam statiniui. Ekspertas aiškiai pasakė - statinys nebaigtas. Su ekspertu T. D. sutinka, jis pasakė teisingai, kad ekspertai turi tikrinti statinio stiprumą, atsparumą, pastovumą, šis kelias iki pat šios dienos atlaikė ir jokios žalos savivaldybė nepatyrė. Iš kur ta žala, jei eismas vyksta. Ekspertas, turėdamas patirties, pasakė, kad jei būtų trūkę medžiagų, tai niekas nebūtų atlaikę, ant pelkės supylė. Dėl S. N. nežino, nes darbų vadovas atlieka matavimus, šiuo atveju jis yra aukštesnis, negali pasakyti, ar ji pasitiki savo darbuotojais. J. S. - infrastruktūros skyriaus darbuotoja, kuruojanti (duomenys neskelbtini) gatvę. Pats pravedė visą eilę pasitarimų. Dėl pirmos dalies eiliškumas toks: darbų priėmimas, pasirašo darbų vadovas, apmatavęs kiekius. Atlikęs kontrolę, pasirašo techninis prižiūrėtojas ir toliau pasirašo P. R., kuris kuruoja darbą, kontroliuoja pinigus. Apklausos metu jis daug neteisybės pasakė, kad R. Š. neatsako už padėtą parašą, kad R. Š. mato padėtą parašą ir deda savo parašą. Jis matė ar nematė parašo, niekas neatsako, neturėjo teisės dėti parašą. Jei nematė, tai neatliko pareigos. Su turtine savivaldybės žala nesutinka, nes neteisingai paskaičiuota. Žalos negali savivaldybė aklai pateikti, ji turi paskaičiuoti. Jei žala būtų ir tikrai kažkiek trūktų, tikrai ne tiek, tai būtų padaryta Kelių direkcijai. Kelių direkcija skiria tik tikslines lėšas ir nei kapeikos daugiau, turėtų grąžinti, bet tai prielaida. Nes jei objektą reiktų pabaigti, tai lėšos grįš į direkcijos sąskaitą. Savivaldybė, kaip užsakovas, savo pareigų tame objekte neatliko. Nepakvietė dalyvauti statinio ekspertizėje, tai yra sutarties 15.20 p. Yra pareiga pakviesti, turėjo būti pakviestas. Pažeidimams, kad nepranešė nei techninės priežiūros įmonei, nei rangovui. Rangovas turi teisę savo lėšomis daryti pakartotinius matavimus. Pakartotiniai matavimai naikina pirminius matavimus. Antriniai matavimai yra aukštesni, nes dalyvauja didesnis žmonių skaičius, komisija. Savivaldybė - pasibaigė terminai, kad grąžinti lėšas ar pakviesti techninę priežiūrą, ką daryti, nieko, buvo kažkoks laukimas. Pagal įstatymą jie privalėjo priduoti statinį. Statinys nebaigtas, terminai praėję, jokių žingsnių iš savivaldybės pusės, tyla. Privalėjo parašyti raštą rangovui, kad pabaigti darbus arba gražinti pinigus. Kontrolinius matavimus iš pradžių rangovas atliko kas 200 metrų trijuose taškuose. Jį pakviečia, jis pasiima žiniaraštį. Pagal sutartį parašyta, kad privalo rangovas padėti iškasti. Darbų vadovas pakviečia darbininką su kastuvu, pasideda skersinuką ir matuoja. Gruntas, smėlis ir žvyras nuo grunto labai aiškiai skiriasi. Buvo išpiltas ant grunto sankasos smėlio sluoksnis ir paimti pavyzdžiai. Tai nesudėtingas objektas. Šioje sutartyje leista rangovui atlikti savikontrolę, tai leistina mažiems objektams. Paėmė minimaliausią kiekį, pasirinko Šiaulių laboratoriją ir vežė žvyrą, smėlį, įsidėję po du maišus pavyzdžių, pateikė smėlio, žvyro deklaracijas. Įmonėje yra išdėlioti stikliniuose induose smėlio, žvyro pavyzdžiai. Realiai kartais skaičiai statybos žurnale nesutapdavo. Pamatuoja, paaiškina, kad nėra ilgio, tai neleidžia, nori daugiau, tai pamatuoja kvadratūrą, tuomet įsitikina storiu. Pats permatuodavo ir įsitikindavo. Dėl sudėties - tai techniški dalykai. Parašyta, kad netenkina, bet jie nepapuola į išskaitos ribas. Jis netinka, bet labai nedaug, praėjus daug metų, natūralu, kad užsiteršia. Pagal skaičius garantuoja, kad labai nedideli nukrypimai. Užsakovo ir rangovo pagrindinis ginčas, kurį prašoma nustatyti ekspertizės, yra ašių nesutapimas. Dirbo, dirbo rangovas ir pamatė, kad ašys nesutampa. Jie dirbo iš vieno galo, perėjo į kitą galą ir nesutampa ašys. Rangovas nusižemėjo ir pastebėjo. Kelio nusukimą prieš tai dirbę rangovai nusuko į šoną, jie ne pagal ašį dirbo. Konkursas laimėtas nedidele kaina ir buvo liepiama rangovui patiems pasiskaičiuoti ir pagrįsti, kodėl maža kaina. Jie tuomet pasidarė tą sąmatą. Mažos kainos pagrindimui su raštu pateikė savivaldybei, kuri užskaitė ir paliko konkurse laimėtojus. Mažos kainos pagrindimas - savas žvyro karjeras. Ekspertizės užsakovas galutinai jis, bet organizavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Norėjo, kad būtų greičiau, atsiskaitė jis. Nežino, ar turėjo tam teisę, bet darbų saugą išlaikė, reikėjo būti užsakovu, pats sutinka. Kažkiek neatitikimas tarp faktiškai atliktų darbų yra. Būna neatitikimų. 15 procentų yra leistinas nuokrypis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimas geras, tinkamas, jie įsitenka į nukrypimą. Yra leistini 15 procentų nukrypimai ir betonui, ir asfaltui, pločiui, aukščiui, storiui. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti neatliktų darbų kiekiai didesni, su jais nesutinka. Darbų vadovas matuoja, pats matavimuose nedalyvauja, nes daug yra matavimų, jie matuoja kelias dienas. Įstatyme pasakyta, kad trijų matavimų pakanka. Pasižiūri - kelias lygus, nėra duobių, tai praktika, pasirenkama kur matuoti. Turi didžiausią ir mažiausią apmatavimą vesti. Nebuvo pakviestas į ekspertizės matavimus, bet dirba iki objekto pridavimo eksploatacijai. Apie savo ekspertizės atlikimus savivaldybės neinformavo, tai teismui pateikti matavimai gynybai, apsiginti. Pamatė, kad apmatavimai netinka, visa įmonė nusprendė permatuoti objektą. Savivaldybės asmuo šiuose matavimuose nedalyvavo. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jo veiklą reglamentuoja įsakymas, kiekvienam objektui yra įsakymas. Techninio prižiūrėtojo pareigybės aprašymas įmonėje yra, tai pareigybės instrukcija. Mintinai jo pavadinimo negali pasakyti, pareigybės instrukcija patvirtinta įmonės direktoriaus kiekvienai pareigybei. Pareigybės instrukcijos punktų nepažeidė, į terminus įsiteko. Jokių įstatymais numatytų pažeidimų nepadarė. Jam, kaip techniniam prižiūrėtojui, (duomenys neskelbtini) gatvės projekto nuorašas buvo pateiktas. Gatvė buvo tiesiama tik pagal projektą ir nutiesta ten, išskyrus ruožą, kur jau buvo nutiesta. Geodezininkas atliko ašių sužymėjimą, tuomet surašė trasos priėmimo aktą darbų atlikimo žurnale. Geodezininkas už tai atsako. Geodezininkas pateikė dokumentus, schemą, kaip nužymėta, ir įvyko statybos darbų perdavimas. Buvo pradėti statybos darbai, nustumtas augalinis sluoksnis į šonus. Kraštuose buvo sužymėti kuoliukai kas 100 metrų, trijuose pločiuose, sankasa 10 metrų ir smėlis 9 metrai, žvyras 8 metrai. Matavo sertifikuota juosta, kurią turi įmonėje. Kitos priemonės matuojant plotį duoda paklaidas. Pats matavo rulete. Atitiko visi duomenys. Žvyruotos gatvės plotis viršuje yra 8 metrai. Per visą gatvės kilometro ilgį gatvės plotis buvo 8 metrai, išskyrus nuovažas, ten plačiau. Buvo 8 metrai ar daugiau, įrengtos keturios ar penkios nuovažos. Nuovažoms įrengti buvo naudojamos medžiagos. Grunto storis apie 50 cm. Gruntas atvežtinis iš jų karjero, kadangi kai nusiėmė augalinis sluoksnis, automatiškai atsirado lovys. Atsirado vanduo, kurį stūmė rangovas lauk, pylė gruntą. Gatvės suprojektuotoje vietoje buvo kūdra, ji buvo užpilta. Jos gylis ne mažiau 2 metrai. Projekte kūdros gylis buvo nurodytas. Kūdros užpylimui naudojamas atvežtinis gruntas, ten buvo pelkė. Deklaracijos buvo pateiktos kiekvienai žvyro, smėlio rūšiai. Pagal reikalavimus medžiagos tenkino ir atitiko reikalavimus, stambumą. Protokolai bandymų kaip ir visi paslėptų darbų aktai saugomi rangovų, pats darosi nuorašus, turėdamas patirties. Tuos protokolus matė. Granulometrinė sudėtis yra žvyro stambumas, tai techniškai vertinant toks nukrypimas. Rangovo naudojamos medžiagos atitiko reikalavimus. Fotofiksaciją vykdė jis ir rangovas, jos kas 100 metrų, pateiktos teismui ir yra byloje. Užsakovas neprašė paaiškinti dėl darbų kokybės, niekur nekvietė, pasitarimų nebuvo. Gatvės plotis atitinka projektą, šiuo metu yra 9 metrai, jis plečiasi ir plonėja natūraliai. Su nurodytais kiekiais nesutinka, nes mano, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ matavimai netikslūs. Statybos užbaigimo akto nėra, kelias pagal dokumentus nebaigtas. Apie ginčą dėl užsakovo ir rangovo dėl ašių nesutapimo kilometro ruože žinojo. Rangovas kreipėsi raštu, buvo ne vienas pasitarimas, daug raštų ministerijai. Apie užsakovo statinio ekspertizę žinojo iš protokolo, kad tokios reikia. Protokole pats dalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ pamatavo neteisingai, jie remiasi kontrolinių matavimų kiekiu arba skaičiumi, jie turėtų remtis faktinių medžiagų nustatymais, turėtų atlikti 20, o atliko tik tris. Du skirtingi dalykai: faktiniai medžiagų kiekių nustatymai ir kontroliniai matavimai. „(duomenys neskelbtini)“ gatvės plotį matavo su GPS, pats konsultavosi dėl prietaiso, tai prasčiausio lygio prietaisas, jis daro paklaidas, pločio negali pasakyti. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ gatvės aukščio iš skaičių matosi, kad kažkur per 20 metrų nukrinta 20 cm, tai reiškia, duobė kažkokia. Tokių neatitikimų yra daug. Jų gatvė iš akies jokių kalnelių, lygi kaip stalas. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ aktą, jie rodo keletas taškų, kurie rodo kas 20 metrų slenksčius. Tai neteisingai nustatyta. Reikėjo nustatyti su nivelyru. Prietaisas skirtas ne aukščių matavimui. Rangovas pateikęs mažos kainos paskaičiavimo sąmatą, apie ją savivaldybei buvo žinoma. Sąmata nepatvirtinta, nieko nematė. Sąmata preliminariems kiekiams įvertinti, taip pasakė J. S.. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ anspaude yra įrašytos pareigos ir pavardė, kvalifikacijos atestatas. Jų turi kokius penkis. Ar patvirtino dokumentus „(duomenys neskelbtini)“, negali prisiminti. Pažymoje (duomenys neskelbtini) yra tik jo parašas be datos. Kaltinimas dėl anspaudo neatitinka, antspaudu nesinaudojo. Pagal sutartį, kurią surašė „(duomenys neskelbtini)“, techniniu prižiūrėtoju jį paskyrė savivaldybė. Jis nėra savivaldybės darbuotojas. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ būdami techniški žmonės buvo atvažiavę, jokių pretenzijų nepareiškė. Tai galėjo atsitikti bet kuriam techniniam prižiūrėtojui. Darbdavys atvirkščiai, pripažino, jam pretenzijų nereiškė. Ne tokius objektus darė, pagyrimą iš savivaldybės yra gavęs iš tos pačios sutarties. Statybvietėje su P. R. nesilankė, tik savivaldybėje keletą kartų pasirašymo dieną, paprastai pasirašydavo infrastruktūros skyriuje. P. R. skambino ir klausė „kodėl pasirašome, jei viskas dar nebaigta?“. Jis tą sako atvirkščiai „aš pasirašau“. P. R. būdamas savivaldybėje ir pamatė, kad yra R. Š. parašas, jam sakė „yra garantinis, jums spręsti, aš čia mažas“. P. R. yra lankęsis objekte, tai žinoma iš L. N., J. S., A. A. liudijimų. Ši taikyta forma nebuvo matyta, tai tik Šiaulių savivaldybė taikė pažymą pagrindimui, ji nėra išskleista, nėra vieneto kainos ir savivaldybė nutarė ja pasinaudoti aktavimams. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymą pateikė mažos kainos pagrindimui. A. A. informavo, kad vyko teismų procesas. Nežino, kada buvo pateikta pažyma dėl mažų kainų. S. N. nėra specialiai nurodžiusi, kad jis rašytų kokius klaidingus kiekius. L. B. ar A. T. tokių nurodymų iš S. N. negirdėjo. S. N. išsilavinimo nežino. Daugiau L. N. lankydavosi objekte, mažai bendraudavo. Aktus gaudavo su parašu per darbų vadovą. Pirmas aktą pasirašo darbų vadovas, antras rangovo parašas – įmonės vadovo S. N., tuomet pasirašo jis. Kelių direkcija pretenzijų jam nereiškė. Su Kelių direkcija santykiai geri. Šiuo atveju šurfų skaičius per mažas. Valstybinės reikšmės keliams, gatvėms ir kiemams priskiriama gatvė, ekspertas nebaigė sakinio. Ekspertas atsakė, kad priklausomai nuo tikslo, o tikslas buvo nustatyti faktiškiesiems kiekiams. Su ta eksperto fraze nesutinka. Su advokatu pateikė, kad tokie reikalavimai keliami pagal ITSBR 07 1 str., taisykles. Ekspertas suklydo. Lietuvoje nėra nevalstybinių gatvių, visos gatvės valstybinės, ne privačios. Ekspertas netikslus. (duomenys neskelbtini) gatvė priklauso D kategorijos gatvei. Tai yra gatvė, kuri ir yra valstybinės reikšmės. Pagrindinis kelio ženklas „duoti kelią“, visur stovi ženklai. Ženklus Plytinės gatvės sandėlyje rodė, pats matė jų važtaraščius. Juos parodė, nes parodė, kad 19 kelio ženklų nebus kur sukabinti, jų nereikia. Tai projekto klaida. Jie buvo šiam projektui. Pažiūrėjo dėl atšvytėjimo, jie reikalavimus atitiko. Pats rangovas iškėlė klausimą, kad nėra tiek kelio, kur juos sukabinti, sprendė klausimą, gal juos reikia pakeisti. Pagal 80 procentų medžiagų jie gali aktuoti, vėliau juos instaliuoja. Ženklai yra 2 grupės. Ženklai, juos galima panaudoti kitur, tai populiariausi ženklai.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. R. Š. paaiškino, kad kartu su rangovu rengti dokumentus nėra jo kompetencija, nėra rengęs. Gruodžio mėnesį aktą (duomenys neskelbtini), pateikus garantinį raštą, pasirašė P. R., A. A., J. S., rangovas ir paskutinis jis. Pasirašydamas galvojo, kad tai kreditinis mokėjimas, kurį rodė J. S., pateikdama garantinį raštą. Du kartus nepasirašė, jie bandė be jo parašo, paskui pranešė, kad neina be parašo, pasirašė ir jis. Buvo dideli įkalbinėjimai. Kalba buvo apie pažymą ir aktą. A. A. pasirašė vieną, jis abu dokumentus pasirašė paskutinis. Pasirašė gruodžio gale, prieš pat Kalėdas. Ir dabar konstatuoja, kad dalis tų darbų nėra atlikta. Pasiskaitė, kiek darbų neatlikta, grubiai yra 3 000-4 000 sumai. Pasirašė, kuomet darbų dalis buvo neatlikta už maždaug 4 000 eurų, neatlikti darbai: išplatinimai, grioviai, šlaitai, ženklai. Kiti žemės, smėlio darbai buvo pilnai atlikti. Bendravo su J. S. ir A. A., A. A. toliau sėdėjo. J. S. su A. A. buvo iniciatoriai. Jie pakvietė, sakė „yra P. R. atvažiavęs“. Kalbėjo apie gruodžio 15 dieną, gal 18 dieną, visai mėnesio pabaigoje. Buvo susitikę J. S. kabinete, iš trečio karto pasirašė. Pirmą kartą pastūmė, nebuvo nei garantinio, nieko, išėjo. Paskui paskambino ir pakvietė A. A.. Buvo trys susitikimai. Juose dalyvavo J. S., A. A., A. A.. Trečią kartą atėjo, tuomet pateikė originalą. Garantinio rašto buvo du originalai, vieną pasiėmė pats. Paaiškino, kad tai kreditinis mokėjimas, rangovas pabaigs gegužės 1 d. darbus. Garantinį raštą pateikė J. S., atrodo, kad antrą kartą. Garantinis raštas yra teisminėje byloje, yra užregistruotas, įdėtas į bylą. Raštą matė p. Vingras, yra jo raštas, apie jį žino savivaldybė. Neatlikti darbai dar žvyro sluoksnis ir ženklai. Jie garantiniame rašte parašė, kad iki gegužės 1 d. atliks visus darbus ir priduos objektą. Sutartyje numatyto kreditinio apmokėjimo turbūt nebuvo, bet jie galimi. Užsakovo reikalas teisingai įforminti. Darbai užstrigo, kur gatvė nesutapo ir buvo ginčas. Pripažįsta, kad tuo metu, kada pasirašė pažymą ir aktą (duomenys neskelbtini), tie darbai atlikti kiek FNTT paskaičiavo, darbai už 4 000 yra neatlikti. Akte (duomenys neskelbtini) neatlikti darbai: žvyro dangos įrengimas ir ženklai, tikriausiai tai 5 ir 7 eilutės. Neatlikta iš žvyro eilutės liko 4 000 eurų suma, ženklus vertino 80 procentų, kad jie jau bus, nes juos matė. Nežino, ar garantinis raštas buvo registruotas savivaldybėje. Apie garantinį raštą sužinojo savivaldybėje, jį padavė J. S. jam pareikalavus. Kaip raštas pateko į savivaldybę, nežino tų aplinkybių. Pasiėmė originalą, objektą kuruojantis pareigūnas perduoda, paprašė originalo. Buvo rašto du originalai. Darbai užstrigo, nes rangovas sustojo. Tik dabar žino, kad kilo klausimas dėl piniginių lėšų. Dėl ruožo, kur prasilenkė. Rangovas neatsisakė atlikti darbų, tik prašė papildomų lėšų, rašė raštus. Pagal savivaldybės kalbas, jei būtų nepasirašęs akto (duomenys neskelbtini), pinigai būtų prapuolę. Mano, kad galėjo mokėti ir be jo parašo, bet užsispyrė jų buhalterė. Pats siūlė mokėtis patiems kaip kreditinį. J. S. žinojo, kiek ir kokių darbų neatlikta, matėsi iš rašto, ji atvykdavo į objektus. A. A. žinojo apie neatlikus darbus prieš akto pasirašymą, nes jį įkalbinėjo pasirašyti. Pakvietė gruodžio mėnesį prieš pasirašymą, sako „ką darom?“. Pokalbis vyko pas A. A. ar J. S. kabinete. A. A. žodžius galėjo girdėti J. S., gal E. A., nes tai vyko tame pačiame kabinete. E. A. nusišalino nuo objekto, nes jis buvo techninis prižiūrėtojas, patarė nedirbti, ji nesusijusi. E. A. yra infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė ir ji kuruodavo jai paskirtus objektus. Kas liečia šį objektą, ji darbų neatliko, nei vienam pasitarime nedalyvavo. Nežino, ar E. A. žinojo apie akto pasirašymą. Dukra jam nesakė, kad girdėjo apie garantinio rašto pasirašymą. Ji nuo to objekto nusišalino. Ji gal sėdėjo kabinete, bet pokalbyje nedalyvavo, ar ji juos girdėjo, nežino, gal tuo metu jos kabinete visai nebuvo. Kartais tik sėdėjo kampe, bet pačiam pasitarime nedalyvaudavo. Kabinete su E. A. apie akto (duomenys neskelbtini) suruošimą nekalbėjo. Aktą (duomenys neskelbtini) parengė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą pas J. S. pamatė tą aktą. Negali prisiminti, ar kabinete prie E. A. kalbėjo, kodėl nepasirašo to akto. Ji galėjo teikti bendrąsias ataskaitas Kelių direkcijai visų savivaldybės objektų klausimais, smulkiai nežino. E. A. į objektą nevažiuodavo, ji nuo objekto nusišalino. Iš kalbų žino, kad bendrąsias ataskaitas teikdavo Kelių direkcijai. Jo aktus pasirašyti prašė A. A. ir J. S., A. A. ir palaikė. E. A. jokių nurodymų nedavė ir negalėjo duoti. Šio akto, neturint pradinių duomenų, neparuoši. Pats akto (duomenys neskelbtini) paruošti negali. Jį pasirašė vildamasis, kad darbai ateityje bus pabaigti. Pasibaigus garantiniam periodui, sakė A. A. „garantinis baigėsi, ko sėdit, tylit, nerašot?“, o A. A., A. A. pradėjo klausinėti „gal „(duomenys neskelbtini)“ turi advokatą?“. Daug kartų sprendė, kaip išieškoti ir ką daryti. Nustačius kiekius, dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui, ir pareikalauji rangovo grąžinti permokėtus pinigus. Praktikoje taip būna. Buvo galimybė savivaldybei pagal įstatymą prašyti, kad išmokėti pinigai būtų grąžinti. Gavus ekspertizės aktą yra tolesni žingsniai, ką daryti užsakovui. Gavus blogus rezultatus permatuoja, nustatomi tikri kiekiai arba darbus pabaigti, arba grąžinti pinigus. Po garantinio rašto atrodo niekas nebuvo padaryta. Darbų vadovas A. T. parodė kelio ženklus sandėlyje. Jie buvo medinėse pakuotėse supakuoti, jų buvo daug, neskaičiavo. Jie buvo sandėlyje Plytinės gatvėje, šalia būstinės. Jie kėlė klausimą, kad neturės kur sukabinti. Ženklus parodė apie rugsėjo mėnesį, padarė apdailą, šlaitus ir sakė „kur kabinsime ženklus?“, tuomet ir parodė. Dokumentų nesuklastojo. Pats atliko kontrolinius matavimus. Dokumentų jokiu būdu nesuklastojo, neruošė ir netyčia patikėjo vildamasis. Pasekmės susietos su garantiniu raštu. Jei nebūtų garantinio rašto, nebūtų dokumentų pasirašęs. J. S. informavo, kad savivaldybės buhalterė negali apmokėti be jo parašo. Jei nebūtų garantinio, tai nebūtų pasekmių. Atliktų darbų aktas - tai yra siūlymas apmokėti darbus. Darbai neatlikti, bet nedidelė suma. Paėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ akto žvyro kiekį, kiek rado ir kiek trūksta, paimi kiek trūksta ir padaugini, gaunasi. Su ženklais 7 000 eurų, bet ženklai yra, juos traktuoja 80 procentų. Jie neinstaliuoti, bet jie yra. Ženklų yra per daug, tai projekto klaida. Ženklus nusipirko, aktavo ir turi juos grąžinti savivaldybei. Buvo nuspręsta, kad turi grąžinti, juos panaudos kitoms gatvėms. A. A., J. S. apsimetė, kad nežinojo apie garantinį raštą. Statybos vadovo nebuvo ir tuo metu neužpildė statybos žurnalo, tai rangovo pažeidimas. Praktikoje tai nieko tokio, iki statybų užbaigimo susitvarkoma su žurnalu. Žurnale buvo lapelis užklijuotas, kad neužpildyta. E. A. iš Kelių direkcijos bendravo su P. R., jis pasitarime dalyvavo ir viską žinojo, važinėjo su A. A. ir viską matė. Statybvietėje paskutiniai darbai atlikti 2012 metais iki lapkričio mėnesio, bet jo nekvietė. Jei nori kažkokį etapą priduoti, tuomet kviečia. Žinojo, kad jie nedirbo. Rugsėjį, spalį dirbo, paskui nedirbo. Jie dirbo naujai rekonstruojamame ruože su žemės darbais. Rangovas nesiruošė tų darbų aktuoti, savivaldybė skatino, kad reikia atsiimti pinigus. Nenorėjo pasirašyti akto (duomenys neskelbtini), nes darbai neatlikti. Siūlė pasiimti kreditą, kaip gali rašytis, jei darbai neatlikti. Trečią kartą įvertino, kad užsakovas visada teisus, buvo pateiktas garantinis raštas. Svarstė visus variantus, iš pradžių siūlė tvarkytis kitaip, sakė, kad pasirašė ant trečios formos. Pats iš dalies nepritarė tam aktui ir nesirašė. Atliktų darbų nebuvo permatavęs, nes nesiruošė pridavinėti, apytikriai primetė ir neapsiriko. Iš konkursinės sąmatos pirmą kartą buvo paimti nurodyti kiekiai. Tuo laiku jokia kita įmonė tame kelio ruože be „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbų neatliko. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ reagavo į savivaldybės skambučius, gyventojų prašymus, kad negalima įvažiuoti, pylė medžiagas ir prižiūrėjo statybvietę kaip priklauso. Pagal STR statybos darbų žurnalą pildo rangovas, pats už žurnalo pildymą atsakingas nebuvo. Pasirašė gruodžio 18-20 dieną, visai paskutinę dieną. Iki šios bylos iškėlimo žinojo, kad E. A. dirba su objektais, bet nesigilino, kokius dokumentus ji teikia Kelių direkcijai, konkrečiai nežino. Žino, kad išvažiuodavo į Kelių direkciją. Nepiktnaudžiavo savo teisėmis, neturėjo tokių kėslų, dirbo kaip ir visuose objektuose. Akte (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų dalis už 7 000 eurų, tam tarpe ženklai, objekte yra neatlikti. Visi kiti darbai atlikti. Garantinį raštą pateikė J. S. antro ar trečio vizito metu. Pats pasirašė prieš Kalėdas, ne gruodžio 13 dieną. Jų neinformuoja kada yra pinigai pervesti. A. A. žinojo apie garantinį raštą, su juo kalbėjo akis į akį, kad yra garantinis raštas. Mano, jis garantinį raštą matė, nes ant stalo gulėjo du egzemplioriai. Pirmą dieną jo nebuvo, bet aktas jau buvo paruoštas. Su S. N. nesitarė dėl akto surašymo, aplinkybių neaptarė. Pirmą kartą atvykęs dėl akto pasirašymo su S. N. nebendravo, jie nedalyvavo. Aktas buvo savivaldybėje. Jie neplanavo aktuoti, jis sakė „noriu atostogų, Kalėdos, ar aktuosite?“. Sakė „neaktuosime“. Tai buvo savivaldybės iniciatyva. Savivaldybė statybos žurnalo neprašė. Klausimo dėl statybos žurnalo nekėlė, matė technines galimybes, gal A. T. su savimi žurnalą turėjo, bet nebuvo galimybės jį užpildyti gruodžio 14 dieną. Pasakė, kad būtinai užsipildyti statybos žurnalą. Tai pasakė vėliau, kada tiksliai, negali prisiminti. Metų gale paima žurnalą ir priklijuoja lapelius. Sausio 1 dienai jis nebuvo užpildytas. Susitikimų metu savivaldybėje S. N. nedalyvavo. P. R. antrame pasitarime buvo, jis klausė „ką daryti?“, sakė „yra garantinis“. Pačiam susidarė įspūdis, kad jis buvo suinteresuotas savivaldybei pagelbėti, išsaugoti pinigėlius ir objektą pabaigti. Pinigų suvaikščiojimo nežino, gretai neperveda, bet apie pervedimus informacijos neturi. Garantinis raštas dažnas atvejis praktikoje. Tik būna kitaip, surašomas defektinis aktas, bet pasirašo visos pusės, pasirašomas garantinis raštas, visos įmonės draustos. Kituose objektuose savivaldybė priima tokius garantinius raštus. Rangovai visada įvykdo, nėra buvę, kad neįvykdytų. Pavyzdžiui: Šiaulių aplinkelis – medžiai nebuvo pasodinti, pasirašė, Sembos gatvė, „(duomenys neskelbtini)“ rangovas, pasirašė. Jį visi Lietuvoje kaip techninį prižiūrėtoją pažįsta ir visi nustebę dėl tokios situacijos, nes nėra taip buvę. Pasirašo daug garantinių raštų. Kada pinigai pereina į kitus metus, yra rašomas garantinis raštas, nes kitaip dingsta pinigai. Rangovas išėjus pašalui įsipareigoja pabaigti darbus. Su defektiniais aktais objektą gali priduoti eksploatacijai ir paleisti eismą. Minėtuose objektuose finansavimas apmokėtas, todėl ir rašomas garantinis raštas. Apmokėtas išankstinis mokėjimas. Gal ir yra kitose sutartyse taip numatyta. Gera dalis darbų buvo atlikta. Dėl žalos, mano, kad P. R., A. A. parašas turi daugiau svorio nei jo, visi galėjo pasakyti „stop“. Jis šioje vietoje silpniausias. Patikėjo, kad rangovas darbus atliks. Dėl žalos atlyginimo negali pasakyti, teismo nuožiūra. Reikėtų konkrečiai vertinti ženklus. Mano, kad žalą turėtų atlyginti tik rangovas. Mano, kad žala nepadaryta, jei viską sąžiningai vertinti, matavimus, nusidėvėjimą. Priėmimo metu objektas toks buvo, tiek medžiagų buvo supilta. Su S. N. po to nebendravo, nepamena, kad būtų įkalbinėjusi, kad tikrai padarys. Raštu įsipareigojo ir tiek, telefonu niekas nieko neprašė. Po gegužės 1 dienos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atlikti darbus, iki tol neleido oro sąlygos. Dėl darbuotojų kvalifikacijos darbus atklikti įmonei kliūčių nebuvo. Visų neatliktų darbų nuo 5-10 procentų, viskas tik tam ruože, kitam pilnai atlikti.

Pagal patikslintą kaltinimą kaltinamasis R. Š. papildomai paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį dėl techninės priežiūros su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri šia sutartimi ir įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės techninę priežiūrą. Su šia sutartimi nėra rašytinai susipažinęs, susipažino tik iš baudžiamosios bylos medžiagos. Konkrečiai jam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vardu, todėl nėra valstybės ar jam prilygintu tarnautoju. Buvo tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtas vykdyti techninę priežiūrą, tai yra atlikti techninę, ūkinę, o ne administracinę funkciją. Kaltinime nurodyta, kad dirbo veikdamas priešingai jo atstovaujamos institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos interesams. Savivaldybės interesus atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tarp šios bendrovės ir savivaldybės 2011-09-09 buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracija UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė jokių pretenzijų dėl techninio prižiūrėtojo padarytų trūkumų pagal 2011-09-09 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) VI skyriaus nuostatas. Vykdydamas tik techninę funkciją, neturėjo intereso ar motyvo veikti priešingai savivaldybės interesams. Kiekvieną mėnesį buvo aktuojami jo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai ir pasirašydavo savivaldybės atstovai, tai reiškia, kad jis darbus atliko. Dokumentų neklastojo ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo. Pasirašydamas atliktų darbų aktą ir pažymą (duomenys neskelbtini) galvojo, kad juose nurodyti darbai yra realiai atlikti. Jis, kaip techninis prižiūrėtojas, savo funkcijas atliko vadovaudamasis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsakymu, pareigine instrukcija, Statybos įstatymu, STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“, ĮT SBR 07 ,,Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės“. Priimdamas atliktus darbus, atliko tiek matavimų, kiek numatyta ĮT SBR 07. Naujai įrengtoje gatvės atkarpoje atliko po tris matavimus kiekvienam žvyruotos gatvės sluoksniui, tai atsispindi paslėptųjų darbų aktuose. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) gatvės pločio ir storio matavimus, panaudotų medžiagų bandymų protokolus, kurie atspindi panaudotų medžiagų kokybę, pasirašė atliktų darbų aktus. Šiuose veiksmuose jokios nusikalstamos veikos nėra. Matavimų neatliko mažiau negu priklauso pagal reglamentus. Kaltinime nurodytų STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ 18.1, 18.2, 18,3 p. ir Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nepažeidė. Atliktų darbų kokybę ir mastą tikrino atlikdamas tiek matavimų ir bandymų, kiek numatyta ĮT SBR 07. Tai įrodo bylos medžiagoje esantys medžiagų laboratorinių bandymų protokolai, sluoksnių sutankinimų matavimo rezultatai, darbų eigos fotofiksacija. Darbų priėmimo metu pamatuoti ir apskaičiuoti darbų kiekiai atitiko faktiškuosius. Pastatytos gatvės faktiško ilgio ir pločio atitiktį projektui įrodo bylos medžiagoje esanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikta topografinė - išpildomoji nuotrauka. Teisminio proceso metu, įvertinus teismo protokoline nutartimi nurodytą atlikti perskaičiavimą, FNTT 2018-03-07 pateiktame paaiškinime Nr. 04/13-2-5-2518 nurodoma, kad neatliktų darbų suma yra 7 184,38 Eur., kas sudaro apie 5 proc. objekto darbų vertės, tai yra leistino žvyruotos gatvės eksploatavimo metu nusidėvėjimo ribose. Būtent gatvės nepriežiūra turi esminės reikšmės 2014 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant skaičiavimus, nes duomenys apie gatvės sluoksnių storius ir granulometrinę sudėtį buvo pateikti tik 2014 m. spalio pabaigoje, tai yra praėjus 2 metams nuo darbų atlikimo. Rekonstruojamame gatvės ruože neatliktieji darbai yra tik kelio ženklų pastatymas. Kelio ženklai buvo nupirkti, juos matė rangovo sandėlyje (duomenys neskelbtini). Šie ženklai nebuvo pastatyti iki objekto pridavimo dėl galimos vagystės. Apie atliktus darbus pasirašymo metu informuodavo savivaldybės atstovę J. S.. Apie vykdomus darbus žinojo ir skyriaus vedėjas A. A., ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas P. R.. Visi statybos dalyviai, turintys teisę pasirašyti darbų atlikimo dokumentus, turi žinoti apie darbų eigą, priešingu atveju pažeidžia LR įstatymus. Apklausti liudytojais A. A. ir P. R. neigė šią aplinkybę, tačiau jie pagal savo pareigas privalėjo aktyviai dalyvauti objekto statyboje. Teisminio proceso metu buvo pateiktos reikšmingos aplinkybės dėl galimai neatliktų darbų, tame tarpe ir FNTT specialisto paaiškinimas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos“ 2018-03-07, Nr. 04/13-2-5-2518, kuris atliktas remiantis teismo 2018-01-29 nutartimi. Skaičiavimai atlikti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją. Paaiškinimo išvadose pateikiama informacija apie papildomus paskaičiavimus. Šio tyrimo metu naujajame statybos ruože neatliktų darbų vertė nurodoma 6 665,03 Eur. Tai sudaro leistinas nusidėvėjimas žvyruotos gatvės eksploatavimo metu. Kaltinamajame akte nurodyta neatliktų darbų vertė remiasi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirminiu ekspertizės aktu, kurį vėliau ta pati UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisminio proceso metu tikslino, tačiau į patikslinimus ir perskaičiavimus neatsižvelgta. Neatsižvelgta ir į Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto T. D. parodymus. Kaltinimai pareikšti selektyviai, į kaltinamąjį aktą nėra įtrauktas darbų rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šios įmonės statybos darbų vadovai, kurie tiesiogiai atsakingi už atliktų darbų kiekius ir kokybę (darbų pareigos nurodytos, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 9 skirsnis). Galimai neatlikti darbai atsirado ne dėl techninio prižiūrėtojo, bet dėl rangovo veikos. Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, Statybos įstatymo 12 straipsnis.

Kaltinamoji S. N. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir paaiškino, kad E. A. ankščiau nepažinojo, pamatė ją pirmą kartą teisme. R. Š. žinomas nuo tada, kai laimėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio tiesimo darbus, konfliktų su juo nėra. Su A. A., J. S. santykių jokių, neutralūs, konfliktų nėra buvę. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore. Prieš tai dirbo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke ir direktore nuo 2010 metų. Naujo kelio tiesimas buvo pilnai įvykdytas, priimtas ir priduotas, o ta dalis, kuri turėjo būti praplatinama, dėl jos kilo ginčas. Dalis yra praplatinta, o dalis buvo naujo kelio tiesimas, o ne platinimas. Nutiesė naują kelią, privežė daugiau nei reikėjo. Mano, kad darbai šiai dienai praktiškai užbaigti, išskyrus kelio ženklus, kurių negalėjo pastatyti, nes nebuvo išspręsta savivaldybės. Nutiesimas kelio yra visas. Su „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimais nesutinka. Daug rašė, susirašinėjo su savivaldybe, kvietė juos į vietą, P. R. buvo atvykęs į vietą, žiūrėjo, sprendė problemą, buvo kokių 20 pasitarimų savivaldybėje. Nėra nei vieno protokolo apie ką kalbėjo. Ta atkarpa, kuri turėjo būti praplatinta, ji turėjo būti praplatinta po metrą į šoną. Jei reikėtų, darbų vadovai paaiškintų tiksliau. Tokios praktikos dėl kelio nukrypimo neturi. Kelio nukrypimas nuėjo per nuosavus sklypus. Pirminį kelią padarė, jie turėjo turėti leidimus, projektus, jiems apmokėjo už neteisėtą nutiestą kelią. Kelio 6 metrus turėjo atstatyti į vietą, tai yra ne praplatinimas, o naujo kelio pastatymas. Mano, kad padarė daugiau nei reikėjo. Garantinio rašto nereikėjo, norėjo išspręsti problemą, dar gegužės mėnesį kvietė visus ir P. R., ir televiziją, bet jokių dokumentų nėra. Savivaldybėje nėra jokių protokolų, patys kvietė, patys sprendė, o savivaldybėje nieko nėra. Savivaldybė su rangovais turi bendrauti, bet čia buvo nebendravimas, priešiškumas. Darbų buvo atlikta daugiau nei reikia. Savivaldybė savo klaidos nepripažino. Turėjo darbų vadovus: R. P., A. T., L. B., jais pasitiki, jie dirbo sąžiningai, medžiagų niekada neskaičiavo, turėjo karjerą, medžiagų vežė tiek, kiek reikėjo ir daugiau, darė viską, ką reikėjo. Įdėjo daugiau medžiagų, smėlio, grunto, ko ir prašė savivaldybės, kad spręstų problemą. Savivaldybė turėjo pateikti tą kelią, buvo pateikę klausimą ekspertizei, ar kelias susideda iš tiesaus, nes kelias nuėjo 6 metrus į šoną. Kelias iki 12-o mėnesio yra atliktas, jis šiai dienai yra tiesus, pravažiuojamas. Kelio ženklų buvo 19 vienetų. Aktas (duomenys neskelbtini) - darbai atlikti iš dalies, ne visi ženklai pastatyti, nes savivaldybė neišsprendė. Kiek jų turėjo būti pastatyta, nežino, turėtų pasakyti darbų vadovai. Neturėjo kur statyti 19 ženklų. Ženklai įsigyti per kelis kartus, bet tiksliai negali pasakyti. Ženklai buvo įsigyti iš Šiaulių įmonės, ne „Gatvių apšvietimas“, o kitos įmonės. Įsigijimo dokumentai turi būti, visus dokumentus yra paėmę Klaipėda - „(duomenys neskelbtini)“. Savivaldybei dokumentai buvo pateikti. Dokumentai turi būti, nes ženklai negalėjo būti paprastai nupirkti. Suteiktų paslaugų aktas (duomenys neskelbtini), yra nepastatyti kelio ženklai, bet ne 19. Yra sąskaita, žino, kad jie buvo visi įsigyti. Administruojanti bendrovė pasiėmė dokumentus, buhalterė padarė sąrašą, pasakė „sudėkite į krūvą, mes nusivešime“. Gal ženklai ankščiau buvo įsigyti, nes konkursą ankščiau laimėjo, tiksliai negali pasakyti. Buvo atvažiavęs P. R., bet niekas nesprendė problemos. Problema buvo ašių nesutapimas, 6 metrai į šoną. Savivaldybė turėjo pripažinti, nes jie prašė pateikti pirminius dokumentus, kas darė pirminį kelią, nes buvo projektas, apmokėjimas, norėjo susipažinti, jų jiems nepateikė. Nepateikė nei projekto, nei statybos leidimo, nei atsiskaitymo dokumentų. Į Vilnių kelių ekspertizei pateikė, jie patvirtino, kad kelias turėjo būti tik iš tiesaus ruožo, o kelias nuėjo 6 metrus į šoną. Savivaldybė nedavė pinigų, bet jie kelią padarė, jį nutiesė tiesiai. Kelias neina į kiemus, apie tai pasisakytų darbų vadovai. Tų dalykų paaiškinti negali, gal aiškina ne taip kaip reikia. Sprendė kiek ženklų statyti, kiek jų nereikia, nes visi buvo nereikalingi. Kelis pastatė, yra šiai dienai tie ženklai. Kur reikėjo statyti ženklus, jei būtų praplatinimas ėjęs per kiemus. Jie būtų stovėję žmonių kiemuose, kur ašys nesutampa, praplatintoje dalyje. Mano, kad darbai buvo atlikti ir dar daugiau. Buvo savivaldybės priešiškumas, gal ne tie laimėtojai buvo ar kažkas. Kiek pamena, tiesiogiai niekada nedalyvavo rašant raštus. Ant garantinio rašto yra jos parašas. Klausimas nebuvo išspręstas, J. S. atvažiavo pas juos, ji turėjo problemų, liepė užaktuoti, rašyti garantinį raštą, kažkaip išspręsti, nes savivaldybei yra blogai, reikia kažką daryti. Garantinį raštą inicijavo, garantinio rašto parengimą ir esmę. Jie konkrečiai liepė tai padaryti, nes jiems reikėjo. Patiems nereikėjo aktuoti, neprašė pinigų, norėjo viską pabaigti. Negali prisiminti, kur buvo sukurtas garantinis raštas, reikėtų gal buhalterės klausti. Ko gero, galėjo būti parašytas jų įmonėje, pati garantinį raštą pasirašė. Raštą galėjo rašyti jų buhalterija. Pati prie kompiuterio niekada nesėdėdavo, netvarkydavo buhalterijos, aktų. Tai galėjo daryti darbų vadovai, buhalteriai, nežino. Kažkas garantinį raštą turėjo nuvežti prie langelio ir priduoti, kas nuvežė, nežino. Pati neveždavo. Dokumentas - garantinis raštas buvo užregistruotas, turėjo pasidariusi jo kopiją. Raštu turėjo būti išspręsta problema. Buvo savivaldybės protokolai. Neturi nei vieno dokumento. Ji tų dokumentų neišprašė. Iki to laiko buvo prirašyta raštų, kad savivaldybė turėjo padėti išspręsti, bet jie atsisakė ir nieko nesprendė. Akte darbai buvo nurodyti kaip atlikti, nes pagal savivaldybę turėjo nutiesti kelią į nuošalę. 2013 m. prasidėjo įmonės restruktūrizacija, paskui bankrotas. Ji tik užsakydavo, pasakydavo, kad reikia privežti, atvežti. Su „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimais nesutinka, nes niekas nekreipė dėmesio į pagrindinę problemą. Buvo tempimas, nebendravimas. Pagrindinė problema – ašių nesutapimas. Kelio dalyje buvo net ne bala, o tvenkinys, buvo negailėta ir vežta medžiagų tiek, kiek reikėjo, nes ten viskas judėjo. Jei pažiūrėti nuotraukas, kas buvo ir kas yra, kelias yra idealus. Specialistė konstatavo pagal „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus, kitas specialistas pasakė, kad tai yra be kvalifikacijos, be atestatų paskaičiavę. Jų darbai buvo be licencijų paskirti, priimti, paskaičiuoti, bet visi skaičiuoja pagal jų paskaičiavimus. Niekur negali neatestuotas žmogus dalyvauti, o čia savivaldybė pasamdė neatestuotus žmones ir nieko nežiūrėjo, sumokėjo pinigus kaip ir už pirmą kelią. Medžiagos yra perkamos sertifikuotos, nes kitaip darbų nepriima. Prie kiekvienos medžiagos turi pridėti sertifikuotą dokumentą. Nieko negali daryti, ko negali, negali sugalvoti įdėti kažko seno ar dar kažko. Nėra buvę nei vieno objekto, nei vieno ginčo, visi objektai priimti, visada maloniai buvo priimti ir dalyvaudavo pakartotinai. Jų dokumentai rangovui dėl (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pateikti visi, kas turėjo būti. Projektinės medžiagos iš savivaldybės visai nebuvo pateikta. Projekto iki šiol nepateikė. Dėl projekto turi pasisakyti savivaldybė, jie turi turėti tuos dokumentus, nes savivaldybė apmokėjo, jie tokio dokumento negavo. Savivaldybė nebendravo. Pinigus pagal paskutinę paraišką gavo. Sumos negali įvardinti, būdavo buhalterija ir pati prie tų dokumentų nelįsdavo. Darbai buvo padaryti. Jei ją vieną traukti atsakomybėn iš savivaldybės kaltės, tai jei savivaldybė pasakytų, kur pastatyti kelio ženklus, tai praktiškai viskas. Jei savivaldybė leistų, jie pastatytų kelio ženklus, bet jie to nesprendė, dabar jau viskas, įmonei bankrotas. Darbai atlikti ir turėjo būti viskas parodyta buhalterinėje apskaitoje. Įrengimas kažkurių kelio ženklų tikrai yra parodytas buhalterinėje apskaitoje. Buvo pastatyti ženklai, bet kadangi negalėjo priduoti, jie buvo nuimti ir grąžinti į bazę. Nemato buhalterinės apskaitos pažeidimo, pasitikėjo žmonėmis, jie buvo atestuoti žmonės, buhalteriai, jie visą darbą darė. Darbai kaip ir atlikti, kelias nutiestas. Šiandien kelias eina be nukrypimų, bet savivaldybė nepriima, nesikalba ir jie supranta, kad iš viso kelias nėra padarytas. Nežino apie kokį kreditinį mokėjimą kalba R. Š.. Darbai buvo atlikti iki 2012 metų pabaigos. Medžiagų kiekis gal kažkoks, gal smėlio daugiau, žvyro mažiau, gal grunto daugiau, bet kiekiai, kur po metrą praplatinti ir naujo kelio nutiesimas, medžiagų kiekis yra visai kas kita. Savivaldybė nepakvietė jų, kada buvo atliekama ekspertizė. Paskutinis pasitarimas buvo prieš gegužės mėnesį, kur turėjo būti protokolas, jie neatsakė, ką daro, padarė ekspertizę, kur kelias nutiestas, priimtas kažkas iš kosmoso. Jie sugalvojo atlikti ekspertizę, vietoje to, kad priimtų sprendimą. Su J. S. parodymais nesutinka. Nesupranta iš viso nei A. A., nei J. S. pasisakymų. Jie viską žinojo apie visas nesprendžiamas problemas. Jei valstybiniai ekspertai sako, kad kelias atliktas ir padarytas. Pati nesigilino, pasitikėjo darbų vadovais, jie atsakingi, ji tik pasirašė dokumentus. Pasirašė suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini), jei visi pasirašė. Ko gero pasirašė po darbų vadovo, po visų suderinimo, bet tikrai pasirašė ne pirma. Kiekvieną objektą žiūri, derina. Konkrečiai nekalbėjo apie darbų atlikimą su R. Š., nekalbėjo apie darbų finansavimą su E. A.. Savivaldybėje nesilankydavo, tik gegužės mėnesį yra buvusi, buvo darbų vadovai, kurie suprasdavo. R. Š. pasisakė, kad už 1 400 eurų darbai yra neatlikti, tai apie žvyro viršutinį sluoksnį, bet viršutinis sluoksnis po penkių metų gali būti, kaip sakė ekspertai, ir kelias nuėjęs 6 metrus, jį pastatė tiesų. Statybos žurnalų pati nepildė, jų netikrino, nesupranta šio darbo. Nuvažiavusi į gatvę, mato padarytus darbus. Kai dirbdavo, ji kartas nuo karto nuvažiuodavo, jai pasakydavo „reikia stumdyti“, duodavo techniką, atstumdo. Reikia grunto į apačią, vėl, kiek reikėjo, tiek veždavo, pasiekia lygį, sutankina, toliau smėlis, pasiekia lygį. Nebuvo skaičiuojama tik tiek kubų, buvo vežama tiek medžiagų, kiek reikėjo. Kur metras praplatinamo ir kur 6 metrų naujo kelio nutiesimas, tai yra skirtumas. Suvežta yra daug daugiau nei skaičiuoja. Dokumentais negali patvirtinti, reikia matuoti, tegul specialistai nustato, kiek trūksta naujo kelio, kur buvo praplatinimas nuo apačios iki viršaus, suskaičiuoja kubus ir viską mato. Suteiktų paslaugų aktas (duomenys neskelbtini), tikriausiai yra J. S., pati tų dokumentų netvarkydavo. Darbų vadovai tvarkydavo dokumentus. Kas surašė aktą, negali pasakyti. Žino, kad J. S. atvažiavo, derino ir liepė, ji į tuos darbus nesikišdavo. Kur pasirašė tą raštą, negali prisiminti. Dokumentų neperžiūrėjo, gal tai jos kaltė, bet kas liečia buhalteriją, nežino. Kur buvo surašyta paskutinė pažyma gruodžio 14 dienos, nežino, negali prisiminti. Visų darbų aktuoti nesiruošė, nes reikėjo išspręsti problemą. Jei problema neišsisprendžia, leidžia pratęsti, bet ne garantiniu raštu. Neišsprendė todėl, kad įdėjo daugiau lėšų nei reikėjo. Naują kelią nutiesė. Sąmatiškai už tą sumą dar vienas kelias išeina, padarė daugiau darbų. Raštai dėl ginčo yra susiję. Savivaldybė jiems liepė pasirašyti raštą. J. S. buvo pagrindinė, kas jai liepė, jiems nuplauks lėšos, nežino jų bėdų. Visada eidavo ir klausė „ką darome?“, A. A. iš viso nesikalbėdavo, A. A. tik. Pataikė, kai A. A. tuo momentu pavadavo, pati sakė „sprendžiame problemą, nutraukite ar parašykite raštą, kad nebus skiriama“. Jis sako „aš žinau viską, bet man yra įsakyta ir aš nieko negaliu daryti“. Garantinį raštą pasirašė, kada - negali prisiminti. Prie raštų nekišdavo rankų, nebuvo laiko. Garantinį raštą skaitė, jame nurodyta, kada atliks tam tikrus darbus, jie nenorėjo priimti, nes prašė išspręsti problemą. Jie taisė savivaldybės klaidą. Su (duomenys neskelbtini) gatvės projektu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusi. Suteiktų paslaugų aktas (duomenys neskelbtini) ir suteiktų paslaugų aktas papildomiems darbams atlikti, tai yra paskelbiamas konkursas nutiesti kelią, rekonstruoti kelią, o tai pasirodo dalis yra naujo kelio tiesimas. Kelias yra lygus, jį atstatė. Papildomiems darbams niekas neskyrė ir niekas nežiūrėjo, kaip gatvė turi būti. Niekas nepateikė pirminio projekto, niekas nežino, kaip gatvė turi atrodyti, ar ji tiesi, ar nueiti į šoną. Pirminio projekto ir šiandien nėra, tik statybos leidimas ir pridėtas numeris, kad statybos projektas pateiktas, bet jo nėra. Niekas jo neišreikalavo, nei prokuroras, nei statybos ekspertai. Kelio ženklai kiti buvo sustatyti, bet nebuvo pridavimo ir jie buvo nuimti, saugomi. Nepripažįsta dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Jokių duomenų nesuklastojo, buvo visų parašai, buvo savivaldybės spaudimas. Asmeniškai jos J. S., E. A. dėl dokumento (duomenys neskelbtini) rengimo, pasirašymo neįtakojo. Visa tai darė darbų vadovai. Savivaldybė nesprendė problemų, jie spaudė juos. Jos J. S. tiesiogiai nespaudė, bet bendravo su darbų vadovais, nes jiems reikėjo užaktuoti. J. S. jos neprašė pasirašyti dokumentų. Dokumentus jai paduodavo, šiaip juos tvarkė darbų vadovai. Nežino, kurie darbai neatlikti. Specialistė rėmėsi pagal ekspertizės aktą. Mano, kad viskas yra padaryta, išskyrus kelis ženklus, kurie buvo pastatyti, bet parvežti į bazę, nes nebuvo kur jų statyti. Buhalterinių dokumentų visiškai netvarkydavo, neturėjo „žalio“ supratimo ir jų nerašė. Tam buvo atsakingi žmonės. Buhalterei dokumentus pateikė darbų vadovai. Jei užaktuota, padaryta, tai nežino, atsisako atsakyti, ar darbai yra pilnai atlikti. J. S. reikia klausti, kokie darbai nurodyti garantiniame rašte. Ant garantinio rašto buvo ne tik J. S., A. A. parašai, buvo visų parašai. Konkurso kaina daugmaž apie 390 tūkstančių litų, kurią siūlė įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ siūlė penkis ar šešis, bet „(duomenys neskelbtini)“ išmetė iš konkurso ir buvo „(duomenys neskelbtini)“ - pusantro milijono. Nebuvo gauta jokių raštų iš bankroto administratoriaus dėl trūkstamų dokumentų. Parengti suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini) su R. Š. nesitarė. R. Š. jai nepavaldus, ji jam nepavaldi. R. Š. parengti šį aktą neprašė. Kalba apie 2012-04-23 raštą, kad savivaldybės buvo paprašyta pateikti žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo Šiaulių mieste tarp PK 0+00-PK 21+28 techninio projekto kopiją, leidimo statybai kopiją, inžinierių-geologinių tyrinėjimų ataskaitą, darbų pridavimo akto kopiją, tai turėjo būti pirminio kelio, kurį tiesė, nes pagal šį skelbiamas konkursas. Kiek supranta, statybos leidimas buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“, kad viskas gauta, bet projektas kur pagrindinė byla, rašto savivaldybės projekto Nr. ŠM-07-TP-GK, to projekto nėra. Dokumentas yra, bet savivaldybė nepateikė nei teismui, nei jai ir ekspertizė jo prašė. Iš dokumento viskas būtų aišku, ką jie laimėjo. Jei yra rekonstruojamas kelias, jie praplatino po metrą, viską pabaigė. O čia nepraplatino, o jau tiesė naują kelią, išlaidos visai kitos. Pagal pirminį projektą padaryta į šoną ir taisė kažkieno klaidas. Dokumento turėjimas būtų keitęs įmonės poziciją kai kuriais klausimais ir konkurso sąlygas. Konkursuose niekas neslepiama, o tai yra užslėptas dalykas. Jei būtų susipažinę su dokumentu, mano, kad būtų kainos skirtumas į didesnę pusę, nes tai ne rekonstrukcija, o naujo kelio tiesimas. Tai yra visai kiti paskaičiavimai ir darbai. Ekonominei policijai pateikta, kad pirkti paslaugai iš statybos ekspertų, taip pat komisija priėmė sprendimą, kad reikia gauti statybos ekspertų išvadą, ar pirkimo metu pagal pateiktus brėžinius. Brėžiniai turėjo būti, rangovas, pateikdamas savo pasiūlymą, turėjo numatyti tuos darbų kiekius, kurie reikalingi, kad rekonstruojamos dalies ašis būtų atstatyta į projektinę. Tai reikėjo skelbti konkursą, kad turi būti atstatyta ašis, o ne rekonstruojama ir praplatinama po vieną metrą. Niekas nežinojo, kad čia yra tokie dalykai. Jei yra paskelbta, kad rekonstruojama dalis, platinama po metrą, tai skaičiuojasi, o čia yra 5 metrai į šoną. Dėl dokumentacijos kreipėsi į savivaldybę, prirašė daug raštų, ne vieną, ne du ir ne tris. 2013 metų gegužės mėnesį buvo pasitarimas, prašė duoti projektą, sakė „ar nutraukite, ar kažką darykite, ar kelio atkarpą kažkaip darykite“, nes pakišti kitai įmonei savo klaidas yra nelogiška. Supranta, kurie buvo gal sutarę ir konkursas, sutartis pasirašyta spalio ar rugsėjo mėnesį, tiksliai negali prisiminti, o visą kelią turėjo padaryti iki gruodžio mėnesio, o rengimai buvo vasario mėnesį. Savivaldybė visiškai nebendradarbiavo, parašydavo vienintelį atsakymą – „turėjote matyti, matėte“, ko jie neturėjo. Apie šį pirminį kelio projektą nežinojo. Konkursas buvo, kad gatvė susideda iš tiesios linijos. Tai patvirtino Vilniaus ekspertizė, kad iš tikrųjų gatvė pagal dokumentus susideda tik iš tiesios linijos. Kada tiksliai sužinojo apie tą projektą, įvardinti negali, kai pradėjo platinti gatvę ir vykdyti rekonstrukcijos darbus, kelias pradėjo eiti į šoną. Pati nesikišo, turėjo visai kitą veiklą, apie tai darbų vadovai, direktorius žinojo. 

Pagal patikslintą kaltinimą kaltinamoji S. N. papildomai paaiškino, kad apie kelio nusidėvėjimą nežino, buvo atestuoti darbuotojai, kurie vykdė savo darbus, negali atsakyti. Nebuvo paskutinio komisijos priėmimo ir dėl paskutinio sprendimo nestatė kelio ženklų dėl vandalizmo, kad būtų prieš komisiją sustatyti. Visada yra prieš savivaldybės komisiją kelio priėmimui yra sustatomi paskutiniai taškai ir turėjo būti sudėti ženklai. Ženklų pastatymas neįvyko, nes nebuvo paskutinio komisijos atvykimo darbų priėmimui. Visuose objektuose ženklai statomi prieš darbų pridavimą, kad nebūtų vandalizmo ir nereiktų iš naujo pirkti ženklų. Visi dokumentai yra FNTT, dokumentai seniai surinkti. Ženklų įsigijimo dokumentai turėtų būti savivaldybėje. Buhalterijoje ir pirkimuose nedalyvavo. Ženklų vagystė - galimas įvykis. J. S. nieko jos neįkalbinėjo, šią aplinkybę neigia. Savivaldybėje nebūdavo, būdavo darbų vadovai, techniniai prižiūrėtojai. Bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus, jie patys buvo atvykę, rinkosi su vyr. buhaltere, visi dokumentai buvo perduoti. Apie dokumentų apyvartą tarp bankroto administratoriaus ir ikiteisminio tyrimo įstaigų nežino. Nežino, ar savivaldybė buvo nuvykusi į ženklų saugojimo vietą, ko gero nebuvo. Kiek pamena, darbų vadovas A. T. turėjo būti atsakingas už ženklų įgijimą, nes visas medžiagas pirkdavo darbų vadovai, derindavo, užsakydavo kiek reikia, ko reikia.

Kaltinamoji E. A. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jos išsilavinimas aukštasis universitetinis, statybos inžinerija. Nuo 2007 metų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, išėjo savo noru. Dirbo miesto infrastruktūros skyriuje. Paskutiniu metu buvo architektūros skyriaus vyr. specialiste, šiame skyriuje dirbo nuo 2016 metų. Pagrindinės jos pareigos buvo gatvių einamosios priežiūros organizavimas ir dokumentų Kelių direkcijai teikimas. R. Š. yra jos tėvas. S. N. pirmą kartą pamatė pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu, santykiai yra geri. J. S. dirbo tame pačiame skyriuje, piktumų su ja neturėjo. Jų funkcijos su J. S. buvo lygiavertės. Visą laiką dirbo kartu nuo 2007 metų, ji buvo vyr. specialistė. J. S. buvo atsakinga už gatvių apšvietimą, šviesoforinį reguliavimą, lietaus nuotėkas ir ką pavesdavo vedėjas. Pateikus jai įtarimus, pati nurodė, kad nurodytų faktinių aplinkybių neneigia, prašant jas patikslinti ir, esant galimybei, prašė procesą baigti laidavimu, nes iš pradžių nesuprato ikiteisminio proceso, vėliau pradėjo konsultuotis. Pirminėje apklausoje advokatas nedalyvavo. Teisė turėti gynėją, ar buvo išaiškinta, negali prisiminti. Iš pradžių nesuprato įtarimo esmės. Tyrėja sakė „čia nieko nėra, viską prisipažink ir viskas. Sutvarkykime laidavimu ir viskas bus paprasta“. Tyrėja sakė „bus paprasčiausias variantas, laidavimas atsakomybės neužtraukia“. Tai buvo kaip pasiūlymas. Išėjusi į lauką pradėjo galvoti. Su teisiniais reikalais nebuvo susidūrusi, pradėjo galvoti, kad reikia advokato. Apie J. S. girdėjo iš nuogirdų, nes prasidėjus tam tyrimui, buvo dekrete, nedirbo. Su J. S. apie tyrimą nekalbėjo. Su bylos medžiaga yra susipažinusi, nežino, kokie duomenys rodo nusikaltimo padarymą. Su J. S. parodymais sutinka iš dalies. Jų darbo kabinetas buvo didelis, jame sėdėjo dviese su J. S.. Kabinete dar buvo kaip pasitarimų staliukas, kavos kampelis. A. A. buvo skyriaus vedėjas, buvo jam pavaldžios. Iš A. A. tiesioginių nurodymų jai nebuvo. Ar buvo jo nurodymų J. S., nežino. Pati rengia paraišką Kelių direkcijai, ataskaitų nerengia. Yra objektai, kurie apmokami iš Kelių direkcijos pinigų, yra skyriuje paskirti žmonės, kurie kuruoja šiuos darbus ir sutartis, jai atneša pasirašytus dokumentus: atliktų darbų aktą, formą Nr. 3 ir sąskaitą - faktūrą, šiuos visus duomenis surašo į paraišką. Patikrinus visus duomenis, parašus, paraišką teikia pasirašyti apskaitos skyriui ir administracijos direktoriui. Parengia lydraštį, kurį pasirašo skyriaus vedėjas ir su pridedamais dokumentais teikia paraiškas apmokėjimui už atliktus darbus. Nuo 2007 metų rengia tokias paraiškas, kiekvieną mėnesį paraiškoje vidutiniškai būna apie 10 objektų. Ją pavaduodavo J. S., A. A.. Šiuo atveju paraiška buvo pateikta 2012 m. gruodžio mėnesio gal 17 dieną. Gavo atliktų darbų aktą, formą Nr. 3 – atliktų darbų pažymą ir sąskaitą –faktūrą. Atliktų darbų aktą, kuris direkcijai neteikiamas, pasirašė J. S. ir R. Š.. Formą Nr. 3 pasirašė J. S., R. Š., A. A. ir P. R.. Sąskaitą-faktūrą pasirašė skyriaus vedėjas A. A. ir nurodė apmokėti iš Kelių direkcijai skirtų lėšų. Dokumentų pasirašymo eiliškumo įvardinti negali, nes ne jos objektas, ne ji buvo objekto kuratorius. Dokumentai buvo sudėti langelyje. Kas dokumentų rengėjas, negali pasakyti. Gavo dokumentus su parašais ir įtraukė į paraišką. Neturi galimybės sukontroliuoti pasirašiusius asmenis. Kadangi gavo pasirašytus dokumentus, nesigilino, ar darbai atlikti, ar ne. Vadovaujasi pateiktais dokumentais. Kad darbai neatlikti, nežinojo, tokios informacijos neturėjo. Jos kabinete kalba apie šį objektą galimai buvo, sukonkretinti negali, nes apie kiekvieną objektą visi ateina ir kalba. Ji tiesiog dirba savo darbą ir visų pokalbių neklauso. Girdėjo žodžius „(duomenys neskelbtini)“, bet sukonkretinti jų negali, juo labiau po tiek metų. J. S. pokalbių negali prisiminti, konkrečiai negali pasakyti. Paraiškos teikimo metu tikrai nežinojo, kad darbai neatlikti, nes dokumentai buvo visi tvarkingi. Kas mėnesį informuodavo vedėją, kiek yra lėšų, informuoja, kad savivaldybė neįsisavins lėšų, jei bus neužaktuota. J. S. iš dalies melavo, iš dalies sakė tiesą, gal nežinojo, nekomentuos jos parodymų. Vėliau išlindo, kad darbai neatlikti, pradėjo sakyti, kad tyrimas prasidėjo, negali pasakyti, kada sužinojo. Nežino, kada yra apmokama, nedalyvauja šiame procese. Nežinojo, kada pinigai buvo pervesti. Apie garantinį raštą nežinojo, jo nematė. Apie garantinį raštą sužinojo prasidėjus procesui. Ar A. A. žinojo apie šį raštą, gali spėlioti, bet be jo žinios niekas skyriuje nevykdavo. Pati pasiūlymų, nurodymų, kaip elgtis šiuo atveju, niekam nedavė. Tik informavo, kiek yra pinigų. Konkrečiai S. N. jokių nurodymų, pasiūlymų nedavė. Tėvo atžvilgiu nurodymų, pasiūlymų nedavė. Paraišką parengė, parašė kas priklauso, ją pasirašė kiti žmonės: apskaitos skyriaus vedėja, administracijos direktorius, skyriaus vedėjas ir visą paketą pasirašė skyriaus vedėjas A. A., patvirtindamas, kad siunčia visus reikiamus dokumentus. Pati pasirašė, kad parengė, surašė duomenis, juos perkėlė iš pažymų. Galutinis pasirašė administracijos direktorius V. D.. Lydraštį pasirašė A. A.. Lydraštis buvo paraiškai ir pridėtiems dokumentams. Pati pasirašė, kad parengė paraišką, perkėlė duomenis iš pažymų. A. A. turi tikrinti, ką ji padarė, jei jam kažkas yra neaišku, pasikviečia specialistą, ją ir aiškinasi. Šiuo atveju nebuvo jos pasikvietęs. Nežino, ar A. A. žinojo apie neatliktus darbus. Jei būtų žinojusi, kad darbai neatlikti, paraiškos nebūtų rengusi, būtų ėjusi pas skyriaus vedėją, kalbėjusi. Tuomet nežinojo, kad darbai neatlikti. Gavo pasirašytus dokumentus, dokumentas yra viskas, parašas yra, nevažiuoja, netikrina, kalbų neklauso. Parengė paraišką, lydraštį, juos pasirašė A. A.. Gavo dokumentus su P. R. parašu, jau gavo suderintus dokumentus. P. R. teikia tik savo kuruojamo objekto atveju, šiuo atveju gavo jau su parašais. Dokumentus P. R. tikriausi teikė J. S., sutarties kuratorius. P. R. apie darbus galėjo sužinoti bet kada, jis bendravo su objektą kuruojančiu asmeniu, skyriaus vedėju. Į sutartį nebuvo įsigilinusi, nes nebuvo objekto kuratorius. Kiek pasiskaitė pagal sutartį, nebuvo numatytas garantinis apmokėjimas. Ar taip buvo galima elgtis, negali atsakyti. A. A., J. S. nėra jos prašę atlikti veiksmus, liečiančius šį objektą. Negali prisiminti, kad su J. S. būtų kalbėjusi apie garantinį raštą. Su A. A. gal buvo kalba, kad pinigai turi būti įsisavinti, bet konkrečiai negali prisiminti. Konkrečiai pokalbio negali prisiminti, nes tai buvo eilinis objektas. Buvo teikiamos dvi paraiškos. Objektų vienoje paraiškoje buvo apie dešimt, kitoje apie dvylika, plius kiti darbai. Žala, jei buvo padaryta, jos nuomone, Kelių direkcijai, nes savivaldybė neišleido savo pinigų ir dar turi pastatytą objektą – gatvę. Apie atliktus darbus viską sužinojo iš bylos medžiagos, negali komentuoti. Tik matė, kaip gatvė atrodė prieš darbus ir dabar. Pagal sutartį buvo nupirktas konkretus darbas – (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas, o sąmata, pagal kurią aktavo, buvo tarpusavio susitarimas. Buvo sutartis konkrečiai sumai ir jokio priedo kaip sąmatos pagal tas eilutes toje sutartyje nėra. Iš Kelių direkcijos dėl paraiškų bendraudavo su J., jei turėjo savo objektus su P. R.. Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės su P. R. nebendravo. Negali prisiminti dėl ko R. Š. buvo atvykęs į jų kabinetą, dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ar dėl kito objekto. Jis atvykdavo, bet konkrečiai negali prisiminti. Pati (duomenys neskelbtini) gatvės darbų objekte nepriiminėjo, vieną kartą buvo nuvykusi, buvo iškilęs klausimas dėl kūdros, sprendė, ką daryti. Negali pasakyti, ar tuo metu pavadavo J. S., bet jai buvo pavestas tas darbas. Savivaldybė gavusi lėšas ir neteisėtai panaudojusi, turėtų perduoti informaciją Kelių direkcijai, kad ją išsiieškotų. Jos praktikoje nebuvo, kad Kelių direkcija teikdavo prašymus rangovui. Pas skyriaus vadovą patenka dokumentai pasirašymui: atliktų darbų aktas 2-a forma, apmokėjimo pažyma 3-ia forma ir sąskaita-faktūra, ant kurios jis užrašo iš kokių pinigų apmokėti. Ši krūvelė dokumentų keliauja pas atitinkamą specialistą. Dokumentai prieš rengiant paraišką buvo patekę pas skyriaus vedėją. Buvo nurodyta „apmokėti iš KPP lėšų“, tai yra iš Kelių priežiūros programai skirtų lėšų. Kadangi lėšos skirtos konkrečiam objektui, pasiima dokumentus ir susižiūri, kad neviršytų skirtų lėšų, sužiūri parašus. Galėjo nevykdyti A. A. nurodymų, jei jie prieštarauja įstatymui. Šiuo atveju nežinojo, kad nurodymai prieštarauja įstatymui. Su darbų vadovais L. B., A. T., L. N. bendrauti neteko, nurodymų iš jų nesulaukė. Garantinis raštas nefigūravo siunčiamuose dokumentuose. Ar garantinių raštų buvo kituose objektuose, konkrečiai negali pasakyti. Gatvė, kiek žino, buvo greideriuojama, objektas nepriduotas. Kiekvienam objektui būdavo atskiras kuratorius, jį skirdavo pagal pareigybines instrukcijas vedėjas. Rengiant projektą būdavo įrašytas kuratorius. (duomenys neskelbtini) gatvės kuratorius nesikeitė. Jai pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės P. R. nereiškė. Apie piniginių lėšų apmokėjimą neturi informacijos. Jei yra skaičiuotinos lėšos, tarybos sprendimu gali būti perskirtos kitam objektui. P. R. kalbos su R. Š. dėl (duomenys neskelbtini) gatvės objekto nepamena.

Pagal patikslintą kaltinimą kaltinamoji E. A. papildomai paaiškino, kad jos žinojimas apie nusikalstamą veiką yra pagrįstas J. S. liudijimu. Tai jei žinojo ji, turėjo žinoti ir skyriaus vedėjas A. A. arba abu turėjo nežinoti. Pati pasirašydama dokumentą ir teikdama paraišką, nežinojo, kad jis suklastotas. Parengė lydraštį ir paraišką, kurią pasirašė A. A..

Liudytojas L. N. teisme parodė, kad nuo proceso pradžios iki pabaigos tie dokumentai buvo vieši, parašų krūva, ekspertizių beveik keturios, darbai vykdomi, konkursas laimėtas teisminiu keliu. Juos dirbti atstatė teismas, jei ateini pas žmogų ar į savivaldybę, kuri pasirinko ne tą, kurį norėjo, esi stebimas penkis kartus daugiau nei bet kas. Stebėjo ir konkurentai ir priežiūra, visi dokumentai liudijo, kad buvo daromi ir papildomi darbai, kurie buvo nenumatyti. Kiekvieną kartą susidarydavo komisija įstatymų numatyta tvarka, rašydavo aktus. Aktuose kainas, kiekius, neviršijant sąmatų, kas liečia papildomus ir einamus darbus. Pasirašydavo priežiūros tarnyba, pasirašyti dokumentai eidavo į departamentą, apmokėdavo Kelių direkcija. Kaltinimai atrodo niekiniai, kadangi tai nesutampa su jo, kaip gamybininko, politiko nuomone, kad tai yra klastojimas. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. Darbinės funkcijos stebėti procesą, darbų vykdytojų darbą, vairuotojų, technikos būklę, už iškasenas atsakingas, nes turi licenciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi iškasenų karjerą. (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko darbus. Pats dirbo, gavo algą. Rezultatas – darbo pabaiga. Prižiūrėjo, jokių funkcijų neatlieka, nes yra darbų vykdytojai, kurie atlieka tas funkcijas. Jis prižiūri jų darbą. Technikos direktorius atsakingas už transporto grįžimą, išvykimą, darbų saugą ir taip toliau, darbų vykdytojų buvimą darbe. Statybos darbams tuo metu pagal įsakymą vadovavo A. T., R. P., L. B., visi trys dalyvavo. Gamybinis požiūris visuomet ginčytinas, gatvė nei pradžios nei galo, reikėjo ją sulipdyti, ji buvo tiesiama eilę metų ne kaip gatvė, o kilometro atstumu. Laimėdavo įmonė, kuri tiesdavo kilometrą, kiek būdavo lėšų. Paskui, kai teko gatvę nuvesti iki gatvių sankirtos, tai teko padaryti gatvę, savivaldybė paskelbė konkursą, nes matydami, kad anuos darbus dirbant neužtenka pločio, o čia reikia iš naujo, tai sukratė ir padarė konkursą. Iš to kratinio konstatuodami faktą su T. U., kadangi buvo žiemos metas, buvo sniegas, pavasarį pasižiūrėjo, kad ten virš 100 kubų akmenų suversta. Prasidėjo gamybiniai klausimai, kurie vienaip ar kitaip užfiksuoti aktuose, tai papildomi darbai, papildomo kelio, papildomas krūmų kirtimas, tiesiog darbiniai reikalai. Įskaitant, kad neįvykdyti namų darbai, nenutiesti apvadiniai grioviai, nes (duomenys neskelbtini) yra aukštapelkė, yra didžiulė patvanka, klausimai buvo sprendžiami, kur tiesti melioracijos griovį, nuimant perteklinį vandenį iki Pramonės gatvės griovių. Įmonė atliko visus darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi, deja, ši gatvė sankirtoje ir šiandien matyti, kad gavosi naujos gatvės tiesimas, o esama vieta, tiesiog teko griauti naujai pastatytus namus. Konstatavo trys ekspertizės, iš kurių J. S. ir kontora buvo neaiški ir ją panaikino, o antra ir trečia pasakė tiesiosios gatvės dalis. Savivaldybės pozicijos nežino, nes turbūt septyniolika kartų darė savivaldybės tarybos posėdžius, vieną kartą su žiniasklaida ir prašė, priekaištų nebuvo, buvo vienpusiai prašymai atvažiuoti, spręsti klausimus, prašymai papildomų lėšų. 20 tūkstančių sumokėjo ekspertams, kurių prašė įvertinti visą kelią, to nepadarė. Prašymai protokoluoti, prašymai bet kokio dokumento, kurių šiandien nėra, prašymai duoti projektą, kurį tvirtina po 6 mėnesius, tai ne savivaldybė, tai kontora. Tokią nemalonę užsitraukė, nes laimėjo pigiai ir teismo buvo pripažintas laimėtoju. Konkrečių veiksmų, kuriais kaltinama S. N., nežino. Savo pasirašytų dokumentų negali prisiminti, kur reikėjo, ten pasirašė. 2012 m. rugpjūčio mėnesio suteiktų paslaugų aktą tikriausiai pasirašė, negali prisiminti. Darbų pridavimo aktą pasirašė visi, kas yra pasirašę, dabar nežino. Galbūt dalyvavo J. Š., jo pareigų nežino, reikia pakelti darbo sutartį. Nežino, ar S. N. pasirašydavo darbų pridavimo aktus, turbūt pasirašydavo. Be aktų nėra apmokėjimo. Yra tam tikras procesas, techninis prižiūrėtojas, darbų vykdytojas, savivaldybės atstovai, Kelių direkcija pasirašo ir tuomet gaunamos lėšos. Be parašų negauni lėšų. Pats ne prižiūrėtojas, yra darbų vykdytojai, kurie atsako. Komisijos pretenzijų neturėjo. Nėra nei vienos savivaldybės pretenzijos, kas atlikta ne taip. Visi darbai, nurodyti aktuose, buvo atlikti. Buvo tikrinami pagal reglamentus, net ir grunto tvirtumas, pridedamas prie aktų koeficientų sutankinimas. Stebėdavo procesą. Visi žiūrėdavo objektą, visi, kas pasirašo ir dalyvauja įmonės veikloje, visi atsako ir žiūri, nei vienas nenori problemų, kurių iš kažkur ištraukė. Viena ekspertizė netiko savivaldybei ir ją panaikino. J. S. galėtų pasakyti, nes ji nusiekspertavo taip, kad pati suprato, kad kažkas yra. Daugelis ekspertinių įmonių dirba keliose įmonėse, atrodo, kad kiti daro tuos dalykus net neatvažiavę į vietą. Atrodo antra ekspertizė buvo visiškai panaikinta. Pats vyko į Vilnių prašydamas, kad greičiau ją atliktų, nes pabaiga, apmokėjimas. Ekspertizė pripažino, kad viskas yra tinkama ir apmokėjo. Paskutinis darbų aktas buvo rašomas, surašomas ir apmokėtas. Nuolat objekte privalėjo būti A. T. su R. P., nes R. P. yra projekto iniciatorius, jis projektuotojas, turintis licenciją. A. T. turintis licenciją tiesti, L. B. turintis techninio prižiūrėtojo licenciją. Statybos darbų žurnalą pildo darbų vykdytojas, pasibaigus darbo dienai. Žurnalo pildymas S. N. į pareigas neįeina, ji pildžiusi nėra. S. N. įtakos žurnalo pildymui negalėjo turėti, tai pareiga ir prievolė tam žmogui, kuris turi atestatą. Jis atsako ir už atestatą, kadangi testuojamas periodiškai. P. R. buvęs Mažeikių administracijos direktorius, pasirašęs galutinius egzempliorius darbo vietoje, be jo parašo aktų Kelių direkcija nepriima. Jis patvirtino, kad viskas tvarkoje, nes yra gautos lėšos. Lėšas subsidijuoja Susisiekimo ministerija. Tai valstybės investicinė programa, tik Susisiekimo ministerija subsidijuoja, tai ne savivaldybės lėšomis finansavimas. Savivaldybė atsakinga už kelius mieste, interesas nutiesti kelią, nes kelias ateityje bus asfaltuojamas, tai viena iš aplinkelinių dalių Šiaulių miesto infrastruktūros. Projekto finansavimas ne savivaldybės lėšomis, nes P. R. ir aktai eidavo į Susisiekimo ministeriją ir iš ten gautos lėšos ateidavo pas juos. Gatvė veikia, tik padarė savo 4 metrų praplatinimą, išėmė gruntą, išvežė, užpylė kitu, gaunasi, kad atidarė 8 metrų gatvės ruožą, o šalia kelias, kurį reikia permesti į tą vietą, buvo pridėta sąmata 32 tūkstančių litų, kadangi savivaldybės praeiti darbai buvo klaidingi. Tai matosi ir konkurse, kadangi nenutiestas kelias, kokio reikia dydžio, nutiesta 6 metrų ir daromas praplatinimas. Netgi pradinis kelio variantas yra užprašyta trijuose raštuose, visiškai nepateikti projektai, atsakymų negavo, tiesta ne pagal koordinacinę sistemą, o tiesta buvo vizualiai, iš akies, yra suklysta ir ne naujai tiesiamas kelias, gaunasi, kad reikia tiesti naujai kelią, o savivaldybės konkurse yra praplatinimas. Atliko daugiau darbų nei reikia, klaidos nepripažino niekas ar tiesiog nenorėjo. Statybos darbų žurnalą pildė darbų vykdytojai pagal dienas: A. T., L. B., R. P., kuris yra miręs. Jie visi turėjo teisę pasirašyti, buvo įdarbinti. Kaip objekte, daugiau gal buvo A. T., bet dirbo beveik visi kartu. Neturi teisės įpareigoti R. Š. pildyti statybos darbų žurnalą. Tai yra įmonė, konkurso tvarka parinkta savivaldybės ir ji paskyrė R. Š., tai ne jų kompetencija. R. Š. teisės ir pareigos yra dokumentuose. Gamyboje dirba 20-30 metų, yra reglamentai, pridedami bandymo protokolai, sertifikatai, karjere yra kameros, išvežimo kiekiai, didžiulės baudos perkraunant automobilį keliomis tonomis. Statybos darbų žurnalą periodiškai peržiūrėdavo, bet tai neatsiejama dalis techninio prižiūrėtojo, atsako darbų vykdytojas ir jį kiekvieną dieną turi pildyti, tokios yra statybos darbų taisyklės, ko pažeisti negali. Neabejoja, kad statybos žurnale yra užfiksuoti teisingi medžiagų kiekiai. Su „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktu supažindintas nebuvo. Dalyvaujant P. R. ir savivaldybės komisijai, pabaigiant kelią, prašė protokoluoti ir prašė, kad įvertintų jų kelią, ne tik jų nutiestą, tačiau nei protokolo, nei prašymo, vienašališkas sprendimas tautos pinigais pakenkti. Pridėta yra sąmata, paskaičiuota iki minimumo, buvo 32 tūkstančiai. 20 tūkstančių atrado, 32 tūkstančių pabaigti keliui nerado. Sutartyje buvo numatyta „tiesioji kelio dalis, jeigu nebus kitaip“, nurodyta pirmame puslapyje. Deja, įvyko kitaip, bet to nepripažįsta. Šešiolika kartų eidamas į savivaldybę jaučiasi bejėgis. Šiandien ta gatve važiuoja automobiliai. (duomenys neskelbtini) yra aukštapelkė ir jei 60 procentų nėra žvyro, reikėtų paklausti, ar jie tikrai turi kvalifikuotą licenciją tai daryti. „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizė yra kliedesiai. Ekspertizė atliekama visom suinteresuotoms pusėms, o ne vienašališkai. Vežamo grunto į objektą tyrimus atliko ir ne kartą, galima atlikti ir šiai dienai, karjeras yra veikiantis. Tyrimus atliko „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija, gavo pažymą. Visi protokolai ir aktai turi būti, ten yra granulometrinė sudėtis, vandens pralaidumo sudėtis, grunto, žvyro, žvirgždo sudėti, ten daugelis faktorių ir visa tai ištiriama. Jų atveju viskas atitiko, tai tiko techniniam prižiūrėtojui, Kelių direkcijai, atstovui P. R. ir šiuo klausimu pretenzijų nebuvo. Žvyrą ne kartą yra pirkęs ir „(duomenys neskelbtini)“, ir viskas tiko. Gatvės nereikėjo priduoti valstybinei komisijai, tai nesudėtingas statinys. Eismas vyksta. Gatvę, kurią turi perkelti, jos negadino, paruošė 8 metrus naujam keliui, gatvę paliko, kad vyktų eismas, nes žmonės vyksta į darbą, tai socialiniai reiškiniai. P. R., pasirašant kiekvieną aktą, atvykdavo į vietą, peržiūrėdavo pagal vietą, tuomet atvykdavo visi darbų vykdytojai, techninis prižiūrėtojas, jis eidavo į savivaldybę. Būdavo pretenzijos, trūkumai, po savaitės pašalinami trūkumai, atvažiuodavo ir pasirašydavo. Aktus pasirašydavo savivaldybėje jam nedalyvaujant. Jie būdavo pasirašomi ir išsiunčiami į departamentą dėl apmokėjimo. Su P. R. dėl apmokėjimo bendrauti neteko. Paskutiniame posėdyje visi kalbėjo, kad nebaigtas, bet iš jų pusės padaryta viskas, tačiau reikia atitaisyti savivaldybės klaidą, tai pripažino P. R., nutiestas ne tiesiąja linija. Dėl gatvės darbų bendravo su A. A., A. A., J. S.. A. A. tuo metu buvo infrastruktūros skyriaus vedėjas, sukviesdavo visus kompetentingus asmenis, tai skyriaus vedėjo prerogatyva. Be A. A. žinios jo pavaldiniai klausimų neturėjo šansų spręsti, pats A. A. nespręsdavo klausimų be D.. Pati įmonė stengėsi padaryti kuo greičiau, kuo geriau ir gauti pinigų, stabdyti procesą įmonei nenaudinga. E. A. - savivaldybės darbuotoja. Su ja dėl apmokėjimų nebendravo, nepamena, kad bendravo dėl gatvės nutiesimo, daugiau su techniniu direktoriumi. Žino, kad viena atlikta ekspertizė yra panaikinta, kita atvežta ir atiduota savivaldybei, o trečios nematė. Ekspertai buvo laimėję konkursą, jiems už ekspertizes apmokėta, atliko tas, kas turi licenciją, dabar negali prisiminti. Prašė savivaldybės atstovo, kad pasiimtų kelio ženklus, kurie yra nupirkti, išrašytos sąskaitos - faktūros. Apie garantinius raštus nežinojo, nežino, iš kur jie ištraukti. Dalis kelio ženklų pastatyta, likusi dalis, prašo pasiimti, niekas jų nepasiima. 2012 m. gruodžio mėnesio aktas (duomenys neskelbtini), visos medžiagos buvo naujos, o ką vežė, buvo nenaudojamas molinis gruntas. Į atkarpą buvo užpilta žvyro, kur ten gali panaudoti molį. Senas medžiagas vežė lauk. Dalis darbų šioje gatvės atkarpoje atlikta. Dalyvavo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas atlikti ekspertizę. Sakė, jei skiriama ekspertizė, tai imti ekspertizę visam nutiestam keliui, prašė, bet negavo nei protokolų, nei nutarimų ir po dviejų metų gavo kvietimą duoti parodymus. Buvo padarę papildomą sąmatą dėl savivaldybės klaidingai paskelbto kelio pločio, apie tai buvo informuota ir komisija, ir P. R..

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad pradėjo dirbti darbų vadovu, nuo kada tiksliai, negali pasakyti. Buvo pradėti darbai, nuimtas augalinis sluoksnis, buvo jūra ir dauguma netikėjo, kad toje vietoje gali būti gatvė. Nuvažiavo pažiūrėti į gatvę, ji yra nesugriuvusi, danga gera, plotis yra. Jis, kaip turintis licenciją kelių techninės priežiūros tiesimui, puikiai žino kelių ir gatvių tiesimo technologiją. Augalinis sluoksnis nuimtas, atvežtas gruntas sutankintas, techninis prižiūrėtojas jį priėmė pagal grunto tankį, 45, ne mažiau ir leido pilti smėlį. Buvo vykdoma pagal statybos normų taisyklių reikalavimus, sutankinant ir buvo priduota techniniam prižiūrėtojui, kur buvo pamatuotas storis, tankumas ir darbai nufotografuojami. Baigus rengti smėlio pasluoksnį, privoluota ir sutankinta, tuomet pagal žiniaraštį – knygą buvo leista pilti žvyro dangą, kuri stovi šiandien. Dangos storis buvo, tikrai buvo atvežta tiek, kiek reikėjo. Dar pylė kur trūko ir sakė, kad pagreideriavus dar reikės vežti. Dėl dangos konstrukcijos prisiima pilną atsakomybę, nes nebuvo pagrindo neprivežti. Paskui buvo daromi šlaitai vienas prie trijų, gavosi apie keturis metrus į vieną ir į kitą pusę. Šlaitų, kurie vienas prie trijų nematyti, atrodo, kad šlaitai susilieja ir jų nebūta, nors tikrai buvo vežamas gruntas ir pilamas žvyras, buvo daroma sąžiningai ir teisingai. Pats dirbo darbų vadovu gamyboje, pačiam objekte. Darbų atlikimo metu pastoviai buvo pildomas žurnalas jo ranka ir techninės priežiūros vadovo. Techninės prižiūrėtojas buvo R. Š.. Pats žurnale surašydavo atliktus darbus: grunto, žvyro vežimas. Buvo papildomų darbų, kurie pagal projektą nebuvo numatyti. Atkasti akmenys, jų išvežimas, jie nėra įrašyti. Visas naudojamas medžiagas privalo rašyti į žurnalą. Nesidomėjo dėl ko iškelta byla, piktnaudžiavimas. Sąžiningai dirbo. Jei būtų neužpilta žvyro, kelias nelaikytų. Kasami šurfai, kurie fotografuojami su matuokle. Buvo prakasama duobutė ir įkišama matuoklė ir matomas storis. Kilometre atlikti šeši matavimai. Tikslo sumažinti medžiagas nebuvo. Nurodytos medžiagos atitinka žurnale nurodytus medžiagų kiekius. Kad visos medžiagos panaudotos, patvirtinti galėtų darbuotojai. R. Š. ateidavo patikrinti, pats pasirinkdavo ir pasakydavo „toje vietoje iškask šurfą“. Pats kasė, reikėjo kasti laužtuviuku, buvo nelengva. Dėl medžiagų atitikties žurnale priekaištų nebuvo. Svarbiausia, kad atitiktų storis ir plotis. Pločio išmatavimui įkalti kuoliukai kas 100 metrų, nukrypti niekur negalėjo. R. Š. buvo visapusiška kontrolė, pradedant nuo grunto vežimo, išlygino sankasą, leido vežti smėlį, pasluoksnį išlygino, leido tankinti. Volas buvo samdytas. Pats dirbdavo. R. Š. matuodavo. Priežiūra buvo vedama teisinga, nes turi licenciją ir žino kaip vesti. Žurnalą pildė pats, tikriausiai iki 2012-08-31, kol baigė objektą, tiksliai negali prisiminti. Netektis atsirado dėl kelio priežiūros ir neteisingo matavimo, kadangi ten yra šlaitas, ant kurio dar buvo piltas žvyras. Buvo padarytos nuotraukos, buvo kaip paveiksliukas. Toje vietoje buvo vanduo. Kelias statybos metu buvo neprižiūrimas savivaldybės, kadangi darbo metu reikėjo pasitarti, buvo daug klausimų, reikėjo vamzdžių. Techninis prižiūrėtojas sakydavo „ne aš užsakovas, kreipkis pas užsakovą“. Užsakovai neatvažiuodavo. Atliktų darbų aktais užsiimdavo jų darbuotojas. Užsakovas buvo infrastruktūros skyriaus vedėjas A. A.. Kiekiai buvo vežami pagal projektą, pagal sąmatą. Žurnalą pildė pats, jokių prašymų dėl medžiagų kiekių įrašymo nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje kasdien buvo vykdomi darbai, pats dalyvaudavo. Kuomet buvo grunto volavimas ar vykdomi atsakingi darbai, būdavo. Dirbdavo ir veždavo tiek, kiek reikia, žiūrėjo darbo laiką, vykdomą darbą. Visą laiką buvo kontrolė. Prie mechanizmų visą laiką būdavo. Statybos darbų žurnale buvo įrašyti konkretūs darbai, bet sąmatos negalėjo viršyti. Daugiau akcentavo, kad storiai, tankumas, pločiai atitiktų, buvo niveliuojama. Buvo kuoliukai, aukščiai užnešti, buvo niveliuota pagal projektinį aukštį. Ar R. Š. tikrindavo kasdien, negali pasakyti. Žurnale įrašytą darbą R. Š. tikrindavo. Visi žurnale įrašyti darbai buvo rašomi kiekvieną kartą. Rašydavo kiekvieną dieną, pasirašydavo juodraštyje, paskui parvažiavęs perrašydavo. Įrašyti realiai atlikti darbai. Pildydavo žurnalą po darbo. Sąmatoje neparašyta, kiek į dieną padaryti, sąmatoje bendra suma, išdėliodavo kasdieną. Žurnale įrašytos realiai panaudotos medžiagos, nebuvo minties kažką slėpti. Buvo vanduo, atvežus gruntą išsiliedavo. Įdėjo papildomų darbų. Jei būtų žvyro trūkumas ant tokios pelkės, tai kelias nelaikytų. Liepdavo iškasti duobę ir tikrindavo storį, kontrolė tikrai buvo. Žvyro ir smėlio mėginiai buvo vežami į laboratoriją, nes buvo reikalingas sertifikatas. Pats nesikišo į kitus reikalus, atvažiuodavo direktorė, pasižiūrėti, ką daro. Savivaldybės atstovų kelyje nematė, nors buvo daug klausimų. Buvo įvažiavimai į sodybą, kilo klausimų, sąmatoje nenumatyta, ką daryti, kas mokės, kaip mokės. Darbai viršyti, nes pralaidos įrengtos, akmenys išvežti, norėjosi, kad atvažiuotų. Projekte numatyta, kad gatvė turi eiti tiesiai, o vienu atveju senoji gatvė buvo geodeziškai pasisukusi 4 metrus į vieną pusę ir gaunasi lindimas į privačius sklypus, todėl dėjo toliau ir reikėjo keturis metrus pripilti. Gavosi nesusipratimai su savivaldybe. Norėjo, kad eitų tiesiai. Ten iš senų laikų palikę, norėjo ištaisyti padėtį ir padaryti kaip projekte tiesiai, reikėjo augalinį sluoksnį nuimti, smėlio pasluoksnį vežti. Buvo rašyti raštai, kad atvažiuotų savivaldybės atstovai, tuomet prasidėjo ginčai. Darbus nurodydavo direktorė S. N., nes - jis samdytas žmogus. Gali būti, kad rugpjūčio mėnesį ji nurodė nebedirbti. Statybos žurnalas būdavo „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje, pildydavo jis. Kitų įrašų žurnale be jo, atrodo, nebuvo. Statybos darbų žurnale S. N. nepasirašydavo. S. N. pasakydavo, kad žurnalas būtų tvarkingas. Primindavo ne kartą. Ji į patį pildymą nesikišdavo, neteisėtų nurodymų nebuvo. Parašas po įrašytais medžiagų kiekiais jo. Duomenis į žurnalą įrašo pats dalyvaudamas ir matydamas. Sąmata yra projekte. Paskaičiuota matematiškai, ilgis, plotis ir pagal kurią užsakovas sumoka pinigus. Surašydavo visus įvykdytus tos dienos darbus. Žurnalo forma yra standartinė. Prie jo techninis prižiūrėtojas tikrindavo žurnalą, kiti asmenys neatvažiuodavo į objektą. Kiekiai nurodyti žurnale. Žvyro sunkvežimis buvo po 16-18 t, taip ir būdavo skaičiuojami. Pats kiekius kontroliuodavo. Buvo patikrintas grunto tankis, smėlio pasluoksnio, žvyro. Projektą atitiko pagal techninius reikalavimus, priklausė dvejose vietose daryti, darė šešiose. Tikrinimui naudojamas tankiui matuoti prietaisas. R. Š. dalyvavo patikrinime sąžiningai. Pagal normas kilometrui užtenka dviejų šurfų, jie padarė šešis. Turi būti matavimų nuotraukos. Darbai buvo atliekami pagal projektą su sąmata. Techninis prižiūrėtojas kontroliavo medžiagų kokybę. Vežė į „(duomenys neskelbtini)“ laboratoriją žvyro ir smėlio mėginius iš karjero, kurį naudojo kelio darbams. Smėlis ir žvyras atitiko reikalavimus. Matė tyrimo rezultatus. Techninis prižiūrėtojas tikrino atliktų darbų kokybę ir mąstą, buvo matuojamas smėlio tankis, storis. Medžiagų kiekiai realiai atitiko įrašytus kiekius. Mažiau žvyro 1275 m3 panaudota kelyje nei numatyta projekte negali būti. Vežė tiek, kiek reikėjo, matavo pagal storius. Dar į priekį vežė, nuėmė sankasą, pylė smėlio. Jei neatitiktų kiekiai, turėtų būti įrašyta žurnale. Dirbo sąžiningai, buvo samdytas žmogus. Ekspertizės aktui sako kategorišką „ne“, nes jie nematė, kokia buvo kelio pradžia, nematė, kiek buvo vežta grunto. Senoje kelio atkarpoje pradėjo dirbti, norėjo sulyginti, kad nelįstų į žmonių ribas, ne vienas ir ne du sunkvežimiai atvežti. Ten darbų žurnalas nebuvo pildomas, projektas buvo bendras, bet atskirai tam ruožui žurnalo neturėjo. Ten sunaudotų medžiagų kiekių nurodyti negali. Žurnale įrašė medžiagas, o paskutinės dienos medžiagų nespėjo įtraukti.

Liudytojas L. B. teisme parodė, kad dirbo statybos darbų vadovu, tvarkė techninę dokumentaciją, darbus vykdė pagal projektą, kad atitiktų darbų kiekiai. Projektas su savivaldybės projektu nesutapo, kadangi vienos gatvės dalis buvo, kitos - ne, reikėjo ištiesinti gatvę. Pagal projektą gatvė buvo išsikišusi. Dėjo daugiau investicijų, nes ten buvo blogas pagrindas, daug durpių, skaičiais nepamena 50-70 cm. Liepė viską atstumdyti, nes kelias turi būti tvirtas, ir smėlio pasluoksnis ir žvyro turi būti kaip priklauso. Prie projekto dirbo nuo pradžių, datos negali prisiminti. Datą 2011-09-01 iki 2011-11-17 tyrimo metu buvo nurodęs teisingai, dirbo darbų vykdytoju. Kartu dirbo P., kartu niveliavo aukščius, pločius ir pradėjo darbus. Paties funkcijos - darbų, darbuotojų kontrolės vykdymas, kad darbai vyktų pagal projektą. Nukrypimų nuo projekto nebuvo, buvo techninis prižiūrėtojas. Visos medžiagos, kiek atvežta, tiek ir išpilta, jas užaktuodavo. Aktus ir rengė ir tikrindavo. Statybos darbų pridavimo aktas, juo pasirašydavo. Statybos darbų žurnalą pildydavo. Kiekiai, nurodyti žurnale, buvo paskaičiuojami, kiek atveždavo. Sunkvežimis 18 kubų, gale mėnesio buvo viskas sutraukiama ir užaktuojama. Statybos darbų žurnalas – buvo, kas įvykdoma, pildomas kiekvieną dieną. Jį pildydavo pats, pildydavo T., buvo M., G.. Kiekvieną dieną objekte nebūdavo kaip statybos darbų vadovas. Įrašus statybos darbų žurnale darydavo meistras. Pats pertikrindavo medžiagų kiekius. Negali prisiminti, ar darė kokius įrašus. Jo parašai žurnale yra, o įrašų nėra. Atvažiuodavo, patikrindavo ryte, per pietus ir vakare. Turi praktikos ir matydavo, kiek užpilta. Pamatuoja su juosta ilgį, plotį, aukštį, šlaitus. Matuodavo ne kiekvieną kartą. Matuodavo per savaitę 2-3 kartus. Meistras surašo medžiagas žurnale, turi juo pasitikėti. Jei medžiagų truktų, būtų meistrui davęs drausmės, kad taip negalima daryti. Skaičiai yra visi sutikrinti, nes pirmadienį patikrino, antradienį nepatikrino, trečiadienį patikrino ir viskas sutampa. Meistrams dėl medžiagų trūkumo pretenzijų nėra turėjęs. Jam pretenzijų dėl medžiagų trūkumo nebuvo. Darbų vykdytojas buvo R. P., dirbo kartu su juo. Įrašus statybos darbų žurnale įrašydavo meistras, bet jis nepasirašydavo, patikrindavo, toliau pasirašydavo techninis prižiūrėtojas R. Š.. Dėl medžiagų kiekių, neatliktų darbų pretenzijų iš techninio prižiūrėtojo nebuvo. Žurnalas būdavo objekte pas meistrą. Kiti asmenys negalėjo įrašų daryti ir nedarė, tikrindavo kiekius ir už juos pasirašydavo. A. T. įrašus žurnale darydavo, konkrečių datų negali prisiminti. A. T. buvo meistras, buvo objekte, o pats dirbo įmonėje. Meistras turėjo prižiūrėti darbininkus, žiūrėti, kokias medžiagas. Jis pildydavo žurnale be pasirašymo, o už kiekius pasirašydavo L. B., nes jis ir tikrindavo. Žurnalą priduodant tikrindavo vyriausiasis statybos inspektorius. Pats dirbo statybos darbų vadovu, bet A. T. įrengė pralaidą ir pasirašė. Visus darbus matė. Nežino, kiek yra padarytų A. T. įrašų. Nežino, kodėl nėra priimtų darbų kiekio, neprirašyta. Tikriausiai nepastebėjo, kad praleista. Jei būtų pastebėjęs, būtų liepęs įrašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą matė, buvo susipažinęs. Kiek yra įvykdęs objektų, visą laiką atrodo, kad trūksta medžiagų, nes iš praktikos ten yra durpės, todėl reikia daugiau žvyro. Garantiniai įsipareigojimai yra dešimčiai metų, durpės sėsta, todėl geriau buvo užpilti daugiau, nei kasmet jo privežti. Dėl medžiagų neatitikimo pozicija yra nepagrįsta, mano, kad ne visi ekspertai yra teisūs. Žurnale įrašyti skaičiai yra šimtu procentu įvykdyti darbai. Buvo skaičiuojamas kiekvienas sunkvežimis. A. T. vakare suderindavo, vežėjas suderindavo ir patikrindavo, kiek žvyro yra išpilta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lokalines sąmatas prieš pateikiant konkursui rengė R. P.. Jokių nukrypimų žurnale nėra, nes jie atitinka lokalinę sąmatą. Atlikti darbai kasdieną turi būti įrašyta, bet gali būti kažkokia paklaida. Dienos darbai turi žurnale atitikti. Apmokėjimo už vykdomus darbus nežino. Su savivaldybės darbuotojais nebendravo. Žino, kad direktorė S. N. bendravo su savivaldybės administracija, pats su jais nebendraudavo. R. Š. atvažiuodavo į objektą, darbų eigos metu tikrindavo kiekius bet kuriuo metu, savaitėje po 2-3 kartus. Jis atvažiavęs patikrindavo ir pasirašydavo žurnale. Jis pamatuodavo gylį, paskaičiuodavo kubatūrą. Kiekvieną kartą pasirašydamas patikrindavo. Kad S. N. pildytų žurnalą, nematė. S. N. neteisėtų nurodymų nėra davusi. Tiesioginių nurodymų S. N. duodavo, sakydavo „važiuok į objektą, žiūrėk kaip žmonės dirba“. Dėl ašių neatitikimo kaltinti galima tik savivaldybę, nes yra pražiopsota. Ašių sutapatinimui reikėjo naudoti papildomų medžiagų, kad sujungti kelią. Jie suvienodino kelią su senuoju, išnešė ašis, reikėjo papildomų išlaidų, nes lankstas nebuvo numatytas. Kelio plotis buvo 8 metrai, pagal mišką 9 metrai sankasos. Kelio plotis buvo platesnis nei ankstesnės sankasos kelio plotis. Darė pagal projektą ir techninius reikalavimus. Savivaldybės atstovą objekte yra matęs. Kaip užsakovai jie gali bet kada atvažiuoti patikrinti, jokių pretenzijų neturėjo, sakė „gerai, greitai dirbate, kokybiškai“. Statybos darbų žurnalo neatitikimų niekas nenurodė, nes būtų įrašai 82 puslapyje. Transporto važtaraščiai buvo, jie buvo atvežami priduodami į buhalteriją, paskaičiuojama kubatūra, kiekiai. Įtakos žurnalo pildymui jie neturėjo, bet sutikrindavo, kad atitiktų su meistro parašytais kiekiais. R. Š. kiekvieną kartą atvažiavęs pasiimdavo projektą, nueidavo ant piketų, kur vyksta darbai, matuodavo skersinį, išilginį profilį, šlaitus, pamatuodavo žvyro užpylimą, atkasdavo, pamatuodavo smėlio pagrindo nuo įšalimo sluoksnį. Jis sakė „per daug užpilat, bet jei mažiau užvežat, būtų blogai“. Buvo pateikę laboratorijos žvyro, smėlio sudėtis, kurios tenkino techninės specifikacijos sudėtis. Techninis prižiūrėtojas, kol objekte nepatikrindavo, tol žurnale nepasirašydavo, būdavo griežtai. Į ekspertizės atlikimą kviečiamas nebuvo. Gali pasakyti, kad ekspertizė galėjo apsirikti, nes buvo molingas, gruntas nukastas, duobės, jei jie matavo kalnelio vietoje, tai jie pamatavę tą plotą, pamatė, kad tiek žvyro, o iš tikro už kalnelio tiek vienoje pusėje yra duobės. Kur buvo blogas gruntas, iškasė, užpylė smėlio pasluoksnį ir žvyro gerą sluoksnį. R. Š. kasė šurfus, pats pasakydavo, kurioje vietoje yra duobė, kurioje kalniukas, matavimai buvo kas 5 metrai, kas 20 metrų ir 25 metrai, tiksliai negali pasakyti. Statybos žurnale nurodyti medžiagų kiekiai buvo realiai panaudoti. Buvo reikalinga įrengti laikiną pralaidą. Nepamena kokios medžiagos buvo panaudotos, bet buvo panaudotos papildomos medžiagos, jos buvo papildomai atvežtos, nes buvo prūdas ir pastoviai bėgo vanduo, todėl reikėjo papildomos pralaidos įrengimo. Nepamena, ar žurnale buvo užfiksuota. Jei sąmatoje nebuvo numatyta, medžiagos buvo vežamos papildomai ir jų į žurnalą neįrašė. Kadangi iš sąmatos negalėjo aktuoti, tai į žurnalą neįrašė padarytų darbų. Didysis sunkvežimis yra 18 m3 , bet ant nubyrėjimo nurašyti du kubai. Medžiagų trūkumas 16 m3 - nežymi dalis.

Liudytojas P. R. teisme parodė, kad dirba Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos nuo 2003 metų. Pareigos - Vietinių kelių administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo rekonstruojama, rekonstruojant vieną atkarpą, išplatinant nuo 6 iki 8 metrų ir pratęsiant naują gatvę konkurso būdu. Savivaldybė paskelbė konkursą. Konkursą laimėjo S. N. įmonė, pati rengė projektą. Projektą vykdė sėkmingai. Teko lankytis vasarą. Tikriausiai 2012 metais viskas vyko. Aktavimas vyko normaliai, atvykdavo į savivaldybę, paruošti dokumentai buvo tvarkingi, su techninio prižiūrėtojo parašais, su atsakingo savivaldybės darbuotojo parašais, tuomet pats pasirašydavo aktus. Kas jam pridera užtikrinti, kad dokumentai būtų paruošti laikantis Statybos įstatymo. Būtinas techninio prižiūrėtojo parašas, atsakingo savivaldybės asmens, kuruojančio projektą, parašas, tuomet dėdavo parašą ir savivaldybės darbuotoja formuodavo paraišką lėšoms gauti. Gruodžio mėnesį, kuomet buvo paskutinis aktavimas, buvo įtemptas laikas, metų pabaiga, suderino laiką su savivaldybės darbuotoja, atvykus suderino paruoštus aktus, buvo techninės prižiūrėtojo parašas, savivaldybės darbuotojų parašai, pasirašė ir vyko namo. Kitais metais sužinojo, kad buvo apskųstas anoniminiu skundu objekto užbaigimas. Paaiškėjo, kad paskutinis aktas pasirašytas už nepilnai atliktus darbus. Kiek pamena, savivaldybė įtemptai ginčijosi su rangovu. Rangovas reikalavo papildomų pinigų, motyvuodamas, kad pagal projektą nesutapo ašys, reikia papildomų lėšų, kad atitaisyti klaidą ir padaryti kelią pagal projektą. Savivaldybė atsakinėjo, kad papildomos lėšos nepriklauso, nes konkursas buvo skelbtas su projektavimu, rangovas pats susiprojektavo, jei padarė klaidą, tai jis padarė savo rizikai ir iš savo lėšų turi pabaigti projektą. Ginčas ilgai tęsėsi, kol atsidūrė viskas teisme. Jo pareigybė sudaryta siekiant užtikrinti, kad lėšos bus naudojamos pagal paskirtį. Tai reiškia, kad savivaldybė, sudarydama objektų sąrašus, Kelių direkcijos pagal įstatymą tenkančias lėšas savivaldybei, sudarytų objektus, kuriuos galima finansuoti pagal Kelių priežiūros plėtros įstatymą ir 447-ą Vyriausybės nutarimą, lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Tai reiškia, kad lėšos negali būti naudojamos krepšinio aikštelėms, sporto įrenginiams asfaltuoti, o tik keliams, gatvėms ir jų elementams. Taip pat jo pareigybė pasako, kad statybos ir lėšų įsisavinimo procese savivaldybė turi laikytis visų galiojančių įstatymų. Tai yra atlikti viešuosius pirkimus parenkant rangovus, techninę priežiūrą parinkti viešojo pirkimo būdu, ar techninę priežiūrą gali atlikti savivaldybės atestuoti specialistai. Taip pat, kad būtų parengti projektai, būtų dirbama pagal projektą ir aišku dirbant objekte laikytųsi Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų. Jo pareigas užtikrina samdomi techniniai prižiūrėtojai, kurie lankosi objekte, mato visus darbus, nes kelių statyba susijusi su paslėptais darbais. Jei pražiūrėjai kažkokį etapą, po to nustatyti darbų kokybę ir įdėtų lėšų kiekį sunku. Pagrindinis uždavinys, kad dirbtų techninė priežiūra ir savivaldybės atsakingi darbuotojai. Kad gauti lėšas, yra surašomas 2-os formos atliktų darbų aktas ir finansinis 3-ios formos aktas. Pagal nustatytą tvarką į Kelių direkciją keliauja 3-ios formos aktas, pats pasirašydavo tik ant 3-ios formos akto. 3-ia forma - tai atliktų darbų ir išlaidų pažyma. Atliktų darbų akte – 2-oje formoje atsispindėdavo visi rangovo atlikti darbai, darbų įkainiai, kiekiai pagal lokalinę sąmatą ir projektą, sumos. Jį pasirašo techninis prižiūrėtojas, savivaldybės paskirtas atsakingas asmuo, užsakovas. 3-ioje formoje yra nurodoma pagal kokią rangos sutartį atliekami darbai, pagal kokią finansavimo sutartį atliekami darbai, kiek darbų nuo metų pradžios užaktuota suma ir užaktuota suma už einamąjį laikotarpį. Pasirašo techninis prižiūrėtojas, užsakovas, jei yra visi parašai, pasirašo pats. Mano, kad yra pasirašęs kokias tris pažymas, visas, kas liečia šį objektą. Visos pažymos, kadangi objektų yra ne vienas, kiekviena savivaldybė turi objektų sąrašą, susidedantį iš 30 ar 40 objektų, surenka paskirtas savivaldybės asmuo, šiuo atveju buvo E. A.. Kai dokumentai būna sutvarkyti, susitaria kada atvykti ir jis atlieka savo darbą. Už įrašų pateikimą pažymose atsakingas savivaldybes kuruojantis asmuo. Kiek pamena, šiame objekte paskirta J. S. bei techninis prižiūrėtojas atsako už atliktus darbus. Paties funkcijos patvirtinti parašu, kad jie atliko savo pareigą ir prisiima atsakomybę už atliktus darbus. Jei yra atsakingų darbuotojų parašai, užtenka pasitikėjimo, kadangi visų objektų patikrinti natūroje neįmanoma. Prižiūri dešimt savivaldybių, kurių per metus susidarytų virš 400, neįmanoma apžiūrėti visų natūroje. Dėl detalaus patikrinimo pirmiausiai objekto sudėtingumas ir didumas. Kuo didesnis objektas, tuo daugiau jam skiriama laiko. Jei objektai yra finansuojami iš tikslinių ar rezervo lėšų, rekonstrukcija, nauja statyba, rimti objektai, tai imami laboratoriniai bandiniai, gręžia asfaltbetonio kernus, matuoja jų storius, tikrina sudėtį, tikrina atliktų darbų kokybę, bet objektai pasirenkami pasirinktinai. Visų objektų neįmanoma aprėpti ir techniniai reglamentai sako, kad smulkesniems objektams nebūtina atlikti laboratorinių bandymų, techninis prižiūrėtojas patvirtina savo parašu, kad kartu su subrangovais bandyme dalyvavęs ir kad sudėtos medžiagos ir darbai atlikti teisingai. Nei viena pažyma nebūtų apmokėta, jei nebūtų jo parašo. Buvo kilęs ginčas. Jausdamas pareigą įsitikinti kas kaltas, buvo nuvykęs kartu su rangovo atstovu L. N., S. N. vyru, važiavo žiūrėti ašių, ar atitinka, ar neatitinka. Dokumentų neturėjo, tai pasižiūrėjo vizualiai, pažadėjo jam pasiaiškinti, ar taip yra. Parvažiavus į savivaldybę ir pašnekėjus, savivaldybės argumentai, kad konkursas buvo skelbtas su projektavimu ir jei padarytos klaidos, tai pačių rangovų. Palaikė savivaldybę ir nesikišo į jų konfliktą. Ginčas dėl rangovo norimų papildomų darbų. Buvo rekonstruojama viena atkarpa, kuri buvo siauresnė, ją reikėjo platinti 2 metrus. Pagal projektą platinimas būtų vykęs tik į vieną pusę, o rangovas teigė, kad rekonstruojamos atkarpos ir naujai tiesiamos atkarpos ašys nesutampa, reikia nukasti kairės pusės dar du metrus ir permesti į kitą pusę, tai yra papildomos išlaidos. Rangovas motyvavo, kad jis negalėjo konkurso metu to numatyti, kaltino savivaldybę, kad laiku nepateikė projektinės dokumentacijos. Nuvykęs į savivaldybę, nuėjo į Viešųjų pirkimų skyrių, kur pateikė dokumentus, kad viešųjų pirkimų metu buvo pateiktas projektas, statybos leidimas, todėl rangovo argumentai neatrodė rimti. Ginčas kilo kitais metais, tikriausiai pavasarį, kuomet rangovas nenorėjo atnaujinti darbų ir iškilo į viešumą, kad trūksta pinigų. Baigiamasis apmokėjimas buvo gruodžio mėnesį, o ginčai kilo pavasarį. Savivaldybėje palaikė ryšį su E. A., atsakingu asmeniu, kuri surenka visų objektų pažymas, kiek atlikta darbų. Surinkus pažymas, pats atvyksta ir pasirašo visus dokumentus vienu metu. Tai atliko infrastruktūros skyriuje pas E. A.. Paskutinę pažymą pasirašė J. S., R. Š. ir užsakovas, tikriausiai A. A.. Dėl A. A. negarantuoja, bet tie du parašai tikrai buvo. Tuo metu nekilo jokių problemų, nes buvo labai daug darbo, mažai laiko. Visi dokumentai, kurie priklauso, būna sukomplektuoti: sąskaitos faktūros, 2-os formos aktai ir visi dokumentai sukomplektuoti ir padėti ant stalo. Dėl kitų aktų problemų nebuvo. Joks poveikis pasirašant pažymas nebuvo daromas. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vieną kartą pasižiūrėti kaip vykdomi darbai, kaip tiesiama atkarpa tarp prūdų, buvo įdomu pažiūrėti, kaip sekasi vandenį nuvesti, ir antrą kartą su L. N., kuomet iškilo ginčai. Ginčai buvo pastoviai. Savivaldybės darbuotojai skųsdavosi, kad atvykęs N. necenzūriškai juos vadina, „sodina“ ir panašiai. Žinojo, kad ten yra nenormali padėtis ir kištis nebuvo nei noro, nei reikalo. Vasarą dar ginčų negirdėjo. Dėjo parašus, visiems kitiems asmenims pasirašius. Šią pareigybę dabar galima panaikinti, nes ankščiau savivaldybių darbuotojai ir vadovai nebuvo patyrę, teko matyti atvejų kaip bandoma asfaltuoti ir krepšinio aikšteles, nebuvo viešųjų pirkimų skyrių, dabar visur yra viešųjų pirkimų skyriai, procesai vyksta kokybiškiau. Šiuo konkrečiu atveju neoriginalių dokumentų nepriima Kelių direkcija, turi būti originalai, o kitas dalykas - vyksta į vietą pasikalbėti su žmonėmis. Iškilusias abejones sprendžia nuvykę į vietą, dirba bendradarbiavimo ir pasitikėjimo pagrindu. Gali teigti, kad kontrolės funkcija yra, bet be bendradarbiavimo ir pasitikėjimo šio darbo funkcijų atlikti neįmanoma. Pasirašė 3-ios formos pažymą ir pasitikėjo R. Š., nes jį žino iš ankščiau, kaip kvalifikuotą, patikimą specialistą, jo parašas garantavo, kad darbai yra atlikti. Pasirašant pažymą Nr. 3, iš nurodytų skaičių galima buvo spręsti, kad objektas pabaigtas. Pasidarė tokią išvadą, kad objektas pabaigtas ir padėjo parašą. Po to vyko visa eilė veiksmų, kuomet savivaldybė samdė įmonę, kuri važiavo į vietą, tyrė, lygino pagal projektą, trečia neutrali šalis, po kurių išaiškėjo, kad darbai yra neatlikti. Jį kvietė savivaldybės administracija padėti suformuoti techninę užduotį rangovui ar ekspertui, kuris atsakytų į klausimus. Tikriausiai buvo komisijos nariu dėl laboratorinių tyrimų, nes išsakė savo nuomonę, ko reikia klausti. Pagal pareigybes nėra draudžiama dalyvauti, nes savivaldybių darbuotojai yra įvairių kvalifikacijų specialistai, vieni – kelininkai, kiti - ne, vienur stipresni, kitur ne, patarimo prašo, pats nesilaiko pareigybės aprašymo, kad yra tik kontrolierius. Jei turi patirtį, tai duoda savo žinias ir nemano, kad tai blogai. Konkursų komisijos nariais jau nėra gal 4-5 metus, kai panaikino vadovybę ir išėmė šias pareigas iš pareigybių aprašymo. Kadangi šis objektas sunkiai gimė, patarimų gal klausė, bet ar buvo komisijos nariu, negali prisiminti. Konkurso sąlygų iki paskelbimo nematė. Susipažinti su konkurso sąlygomis į jo darbo funkcijas neįeina. Lėšų, skiriamų Kelių direkcijos, judėjimui įtakos neturi. Apie išmokėjimą rangovams nežino. Ar Kelių direkcija patyrė žalą, nežino. Matė išvadą ir ten buvo įvardinta suma, kur buvo gruodžio mėnesį ir išlaidos, susijusios su nekokybiškais darbais. Nežino bylų tarp savivaldybės ir Kelių direkcijos. Pagal ką Kelių direkcija pervesdavo lėšas savivaldybei: ar pagal sąskaitą, ar pagal tuos du dokumentus, negali pasakyti. Jo funkcija - dviejų pažymų pasirašymas. Pinigai buvo tiksliniai tam rangovui, pagal konkrečią rangos sutartį ir finansavimo sutartį. Užsakovas ir atsakingas už visų darbų atlikimą yra savivaldybė, o Kelių direkcija yra įstatymu ar nutarimu paskirta atsakinga už lėšas. Lėšos yra skiriamos ir valstybinės reikšmės keliams, ir vietinės reikšmės keliams. Tos lėšos dalinasi trimis dokumentais, Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu skiriamos pagal formulę savivaldybėms, kurios tvarko savo nuožiūra pagal tarybos nustatytą tvarką, sudaromas sąrašas, parenkami objektai. Šiuo atveju lėšos skirtos Kelių direkcijos įsakymu pagal įstatymu nustatytą tvarką ir formulę. Lėšos naudojamos tik tiems objektams, kuriuos patvirtina taryba. Vyriausybės nutarime parašyta, kad už visą procedūrą atsakingos savivaldybės. Kelių direkcija apmoka už darbus, apmokėjimą patvirtina jo parašas. Savivaldybė yra savarankiškas juridinis asmuo, keliai yra jų nuosavybė, lėšos, paskirstytos įsakymu, priklauso savivaldybei ir objektai įteisinami savivaldybės vardu. Šis objektas statytas finansinio susitarimo būdu su Kelių direkcija. Kiek žinomas biudžeto sandoros įstatymas, savivaldybės teisėtos lėšos yra visos įstatymu teisėtai gaunamos lėšos, tai mokesčiai ir pagal sutartis. Nuo to momento, kai jos atsiranda savivaldybės apskaitoje, jos yra savivaldybės lėšos. Patikrinti realiai objektą galima pasirinktinai. (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo ypatingas statinys. Papildomų funkcijų šiuo atveju nesiėmė. Nuvykus matėsi atlikti darbai, kieno jie buvo atlikti ir papildyti kalnai, negali atsakyti. Kad tiek trūko žvyro, sunkiai tikėtina, nes ten žema vieta, buvo iškeltas kelias virš vandenų, vanduo nestovėjo, realiai atrodė normaliai. Neturi pagrindo netikėti ekspertais, mano, kad realiai atkarpa buvo padaryta gerai. Vanduo nestovėjo, pagrindas kietas, automobilis važiavo, sutankinimas geras. Statybos darbų žurnalą žiūrėjo, buvo įrašai, fiksuojama eiga, vedamas tvarkingai, trūkumų tuo metu nerado. Ar laboratoriniai tyrimai buvo fiksuoti statybos žurnale, negali prisiminti. Kadangi objektas labai nedidelis, pagal įrengimo taisykles tirti pagrindus reikia kas 6000 m2, tai dažniausiai techninė priežiūra pasikliauja savikontrolės rezultatais. Jei rangovas atlieka savikontrolę, techninis prižiūrėtojas dalyvauja, tai užskaitoma kaip laboratoriniai bandymai. Rangovas privalo pateikti naudojamą medžiagą, aktus ir tai turėtų būti atžymėta statybos žurnale. Ar statybos žurnale matė atžymas, negali prisiminti. Parašai buvo, žurnalas didelis, visų įrašų nepažiūrėjo. Nuo 2012 m. eksploatuojamo kelio būklė žymiai negali pasikeisti, bet dulkėjimas vyksta, jei intensyviai važiuojama, birios medžiagos ištaškomos, gali atsirasti duobės, bet kad per pusę sumažėtų medžiagų, to negali būti. „(duomenys neskelbtini)“ aktą rodė A. A., pavaduotojas. Konsultavo dėl klausimų uždavimo ekspertams. Neturi kvalifikacijos tikrinti rekonstruotų kelių būklę. Kilus konfliktui, geriausias atvejis turėti nešališką viešųjų pirkimų būdu parengtą rangovą. Žino, kad buvo skelbtas viešas konkursas tokiai ekspertizei. Komisijoje nedalyvavo, bet sakė, kad konkurso būdu parinkta. E. A. pareigos yra įvairios, vienose objektuose ji vykdo techninę priežiūrą, atsakinga už objektų darbų eigą, kuruoja objektą, bet kadangi objektų daug, tai pagrindinė pareiga ruošti paraišką Kelių direkcijai ir surinkti dokumentus į krūvą ir pateikti paraišką pinigams gauti. Šiuo atveju buvo paskirta J. S. administruoti objektą, techninę priežiūrą vykdė R. Š.. E. A. pareiga tik suformuoti paraišką. Kontroliuojantis asmuo buvo J. S.. E. A. tik pateikinėjo dokumentus surinkusi juos į krūvą, formavo paraišką. Pats gavęs pažymą Nr. 3, buvo įsitikinęs, kad yra baigti darbai. E. A. apie darbų pabaigimą nieko neminėjo. Apie garantinį raštą sužinojo pavasarį, apie jį minėjo A. A.. Raštas toks, kad rangovas pasižada užbaigti objektą pagal projektą kaip priklauso iki galo. Kas pasirašė garantinį raštą, nematė. Nežino, kas buvo garantinio rašto rengėjas. Kelių direkcija nesiėmė organizuoti konkursų keliui pabaigti, kadangi savivaldybė privalo baigti įrengimą, yra užsakovas. Su J. S. bendraudavo atvykęs į savivaldybę, kalbėdavo apie darbų eigą. Kad vėluojama atlikti darbus, iš J. S. nežinojo. Apie pinigų pervedimą iš anksto, kalbos nebuvo. A. A. - skyriaus vedėjo pavaduotojas, jis žino viską, kas dedasi skyriuje. Su A. teko kalbėti, bet jis daugiau politiniais klausimais užsiimdavo. Jo žiniomis, A. A. šio projekto nekuravo. Nekalbėjo su R. Š., nebuvo susitikęs, su E. A. bendrai kalbėjo apie situaciją. Nepanaudotos lėšos grįžtų į iždą, kitais metais savivaldybė jų nebepanaudotų. Galiojantys įstatymai yra tokie, kad nepanaudotos lėšos neišsaugojamos, kitais metais lėšos būtų naudojamos pagal pajamas, pagal tą pačią formulę, neatsižvelgiant ar liko nepanaudotų lėšų, ar ne.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad buvo apklausta dėl (duomenys neskelbtini) gatvės papildomų darbų poreikio nustatymo. Buvo nustebusi, kad yra toje komisijoje, nes tai kito skyriaus darbai, kompetencijos. Su projektu nebuvo susipažinusi, jos įsitikinimu, tai turėjo spręsti techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūra, spręsti su rangovu, bet ne iš šalies sukviesta komisija, kuri nesusipažinusi su projektu, atliktais darbais ir panašiai. Posėdyje kalba buvo apie papildomus darbus, krūmų iškirtimą, akmenų išvežimą, paviršinio vandens nuvedimą. Apie bylą nežino, nėra girdėjusi, nes skyriaus funkcijos su jų skyriaus funkcijomis prasilenkia. Pati dirba Statybos skyriuje, darbus vykdė infrastruktūros skyrius. Tai visiškai nesusiję. Projekto įgyvendinimas buvo ne jų skyriaus. Buvo viename posėdyje. Projekto nematė, nebuvo vietoje ir, kad pasakyti reikalingi ar ne papildomi darbai, reikalinga susipažinti. Buvo pateiktas įsakymas, kad yra komisijoje. Buvo sukviesta grupė žmonių, kas dalyvavo posėdyje, reikėtų tikslinti įsakyme. Posėdyje kalbėjo apie akmenų išvežimą, krūmų iškirtimą ir paviršinio vandenis nuvedimą. Mano, kad tai buvo daroma Infrastruktūros skyriaus iniciatyva. Susirinkime dalyvavo L. N.. Klausimai dėl papildomų darbų, už kuriuos reikėtų apmokėti papildomai nei yra nupirkta. Dėl papildomų darbų reikalingumo, negali pasakyti, nes projekto nematė, vietoje nebuvo. Galbūt jie buvo būtini. Gali būti, kad techniniam projekte nenurodyti, bet darbai reikalingi sutarčiai įgyvendinti, tai ir buvo sprendžiama. Ar S. N. dalyvavo posėdyje, negali prisiminti.

Liudytojas P. B. teisme parodė, kad keičiant kompiuterį visa informacija perkeliama į Šiaulių miesto ir rajono ofšorinį - išorinį diską, bet nuo elektros trukdžių išorinis diskas tapo netinkamas ir geodezininkai informaciją išmetė. Kas liečia foto, išsikėlė atgal, o brėžinių neatgamino, negali paaiškinti, kokia buvo sudėtis, kiek daroma. Kadangi derybas vedė su L. N., jokių pinigų iš jo negavo. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) gatvės projektą rengė R. P., bet jis mirė. Kadangi jis mirė, reikėjo atlikti darbų korekciją. Korekcija nepatiko, nes neteisingai buvo priimti sprendimai dėl kelio sausinimo darbų, labai aukštai buvo gruntinis vanduo, ten turėjo būti gyvenamoji zona, reikėjo priimti kitokius sprendimus. Kadangi reikėjo pertvarkyti kelio sausinimo dalį, užsiprašė didesnę kainą. Kiek pamena, L. N. buvo per didelė kaina. Techninę dalį sutvarkė, pasirašė, bet brėžinių nepamena, ar juos tvarkė, kadangi neišsisaugojo kompiuteryje duomenys. Girdėjo, kad buvo sudėtinga statyba, tokiomis aplinkybėmis, nes reikėjo kelio pylimą aukštinti, reikėjo priimti kitus sprendimus. Pirmą etapą statė UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo V. V., antrą dalį turėjo statyti S. N.. Kas vykdė statybos darbų priežiūrą, kas buvo darbų vadovas, nežino, nesidomėjo. Š. pavardė girdėta, vardo tiksliai nežino. Vienas žinomas, jis projektuoja kelius. Šiame projekte nebendravo. Projekto techninę dalį pasirašė, o dėl brėžinių, negali prisiminti. Jei projektas išėjo ir reikėjo koreguoti brėžinius, tai ant jo nesirašė, bet nėra garantuotas. Tvarkė techninę dalį, bet kai užtiko, kad reikia priimti kitokį sprendimą, kainą pakelti, nesutarė. Negali pasakyti, ar darbus atliko kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kaip P. B. projektavimo biuras. Tai buvo prieš 6 metus. Užmokesčio negavo, į teismą nesikreipė, tiek tedirbo, perskaitė tekstą, surado problemas, kurios nepriimtinos kaip inžinieriui, projektą reikia perdaryti ir tuo užbaigė derybas. Projekto tekstinėje dalyje tikrai dėjo parašus. Išaiškino L. N., kiek veiksmų reikia imtis, nesulaukė iš N. patvirtinimo ir viskas baigėsi. Pakeitė autografą, nes kai namuose įsitaiso vagis, apsisaugoti sudėtinga, tai įmonės viduje, todėl pakeistas jo parašas. Nepamena, ką ir rašė tyrėjas, nes tuo metu svaigo galva, nepamena, ką sakė, gal atrodė vienaip, o užrašė kitaip. Išsako savo nuomonę, o užrašo kaip faktą. Nėra garantuotas, kad parašai ne jo. Jei byloje buvo brėžiniai įsegti, tai pats pasirašė ant jų, bet negali prisiminti. Autografą keitė 2012-2013 metais, konkrečiai negali prisiminti. Pirminį projekto variantą atliko P., pasikeitė aplinkybės, reikėjo projektą koreguoti. Nepamena detalių, kurios susijusios su gatvės tiesumu, pravažiavus gatve nepatiko priimti sprendimai ir atlikti darbai. Pirmiausiai dėl kelio nusausinimo darbų.

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad dirba savivaldybėje Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausiuoju specialistu nuo 2007 metų. Jų skyrius tikrina projektus ir išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Žino, kad buvo diskusijos dėl papildomų darbų, buvo posėdyje, nuvykęs į vietą, bet konkrečiai kaip ir kas buvo, negali pasakyti. Buvo vienas posėdis, gal du, bet negali prisiminti. Su statybos projektais susipažįsta, kuomet išduoda statybą leidžiančius dokumentus, bet susipažinimas epizodinis, informacijos nelaiko galvoje. Nepamena, ar susipažinus su projektu, kilo klausimų dėl gatvės tiesimo. Vykdant projektus daug sąlygų paaiškėja jau vykdymo metu. Ar darbai buvo atliekami pagal projektą, negali pasakyti, tai ne jų skyriaus kompetencija. Turėtų būti infrastruktūros skyriaus. Kas koordinavo projektą, negali pasakyti. E. A. - kolegė, ji infrastruktūros skyriaus darbuotoja, nežino, kaip konkrečiai ji susijusi su byla. Gal buvo gavusi pavedimą kuruoti, tiksliai nežino. R. Š. - projektuotojas, jis vykdė šio projekto techninę priežiūrą. Negali prisiminti, kad būtų asmeniškai su juo bendravęs, galėjo būti posėdžių metu. Rangovas bandė įtikinti, kad reikalingi papildomi darbai. Pamena, kad buvo jų nuomonė, kad rangovas turėjo įvertinti viską darydamas projektą ir papildomi darbai turėjo būti numatyti. Buvo nuvykę į vietą, bet rezultato negali pasakyti, jei kažkas buvo, tai viskas turi būti įforminta dokumentuose. Konkrečių darbų, kuriuos reikėjo atlikti, negali prisiminti. Kalba, jei buvo dėl apmokėjimo, tai buvo už papildomus darbus. Jie įtikinėjo, kad reikia atlikti papildomus darbus ne šiaip, jie norėjo gauti pinigų. Posėdžio metu, mano, kad darbai buvo pradėti, bet iki jų pabaigos buvo dar nemažai. Galėjo būti pastabų apie ašių neatitikimą, bet ar projekte buvo pažymėta, negali pasakyti. Yra du skirtingi dalykai - pirkimo konkursas, po to vyksta pirkimas. Pirkimui įvykus, prasideda kiti darbai. (duomenys neskelbtini) gatvės darbų pirkimo konkurse, mano, kad dalyvauti galėjo, bet negali prisiminti. Pamena aplinkybes dėl papildomų darbų. Sprendimo negali prisiminti. Vieną kartą važiavo į vietą, mano, kad tuomet sprendimas nebuvo priimtas. Kas kėlė idėją, kad nėra reikalo rangovui mokėti papildomai, negali pasakyti, bet jo nuomonė buvo taip pat tokia, kad papildomus darbus turėjo įsivertinti pradžioje. Kas (duomenys neskelbtini) gatvės ankstesniam projektui išdavė statybos leidimą, negali pasakyti.

Liudytoja J. N. teisme parodė, kad dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje Turto valdymo ir privatizavimų viešųjų pirkimų poskyryje vyr. specialiste nuo 2004 m. kovo 1 d. Šis pirkimas buvo vykdytas kolegės S. V.. Pati tuo laikotarpiu pavadavo vedėją, tai dalyvavo posėdyje kaip pavaduojanti vedėją. Posėdyje buvo nesutarimai dėl sutarties vykdymo. Nesutarė nugalėtojas ir savivaldybė. Nugalėtojas, kurio pavardė N.. Buvo skaitoma sutartis, ginčas buvo sutartyje, ko tiekėjas nenorėjo daryti. Esmė buvo, kad nesutariama dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Sutartyje buvo nustatyta, ką jis turi padaryti ir tiekėjas aiškino priežastis, dėl ko jis negalėjo įvykdyti, tiksliai įvardinti negali dėl kokių priežasčių, bet jis negalėjo, nenorėjo ar neturėjo galimybių. Pati dalyvavo viename posėdyje, kitų posėdžių negali prisiminti. Su dokumentacija nebuvo susipažinusi, nes buvo ne jos vykdytas pirkimas, ne ji jį vykdė, dalyvavo tik viename posėdyje. Kuomet buvo organizuojamas posėdis dėl sutarčių, sutartį skaitė. Jos balsas nebuvo lemiamas, ji kaip vaduojanti skyriaus vedėją buvo pakviesta į tą komisiją. Ką nusprendė komisija, negali pasakyti, žino, kad buvo ginčas. Konkrečių nesutarimų negali pasakyti, nes tai buvo seniai. Nesutarimas buvo dėl darbų atlikimo, smulkiai ir konkrečiai negali pasakyti. Kalbama buvo apie sutartį. Apie papildomus darbus detaliau negali pasakyti, nes buvo senai. Negali pasakyti, ar posėdyje buvo balsuojama, nepamena. Tikriausiai turėjo priimti kažkokį sprendimą, bet negali apie jį pasakyti. Sutarties kuravimą vykdo pirkimą iniciavęs skyrius, toliau nesidomi kaip jiems sekasi. Kadangi kita kolegė vykdė pirkimą, pati nesigilino. Jei buvo svarstymas dėl darbų kokybės, nebuvo kviečiama į svarstymą dėl darbų kokybės. Sprendimas nebuvo žinomas. Sutartį skaitė, bet daugiau kažkokie dokumentai, kiek pamena, nebuvo pateikti.

Liudytoja S. L. teisme parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo vyr. buhalterė. Į buhalteriją ateina galutiniai dokumentai. Jų pareiga iš dokumentų išrašyti sąskaitas faktūras. Kas liečia darbus, pačios gamybos nemato, yra darbų vadovai, kurie tiesiogiai susiję su objektais. Sąskaitos faktūros šiuo atveju buvo rašomos pateikus pažymą - darbų atlikimo aktus. Jos buvo su vadovo parašu ir tuomet išrašo sąskaitas faktūras. Esmė buvo suma, PVM suma ir galutinė suma, ten viskas buvo įrašyta. Pažymos buvo daromos iš darbų atlikimo aktų. Jas darydavo darbų vadovai. Jas galėjo atnešti darbų vadovas, galėjo būti bet kas iš darbuotojų. Svarbu, kad juose būtų jų darbuotojų parašai. Svetimas pažymos nepateiks. Turi pasitikėti darbų vadovais. Už pažymos teisingumą buhalteris neatsako. Mano, kad šiuo atveju darbų vadovai dirbo šį darbą. Darbų vadovas būdavo objekte. Darbų vadovai surašydavo darbų atlikimo aktą, iš kurių susidarydavo pažymą. Gal kažką ne taip pavadina, bet kažkas buvo taip. Pažyma, iš kurios išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, turėjo būti patvirtinta įmonės vadovo parašu. Mano, kad pažymas parengdavo darbų vadovai. Galėjo būti ir technikos direktoriaus parašas. Direktorė buvo S. N.. Pati pažymų rengime nedalyvavo. Pažymose būdavo vadovo parašas, kiek pamena, turėjo būti ir kitos pusės parašas – savivaldybės. Kabinetai skirtingi, dėl jų rengimo nežino. Jai nėra žinoma, ar tuose aktuose buvo užfiksuota neteisinga informacija. Sąskaitų - faktūrų išrašymo pagrindas buvo pažyma. Dėl apmokėjimo pateikdavo sąskaitas savivaldybei. Jie pravesdavo pinigus, laiku niekada neatsiskaitydavo. Pateikdavo prie langelio su lydraščiu priėmimo skyriui, pati yra vežusi. Ar buvo kilę ginčai dėl apmokėjimo, negali prisiminti. Visais atvejais buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Paskutinė apmokėta sąskaita buvo eilinė, nieko nepamena. Išrašo sąskaitą faktūrą, automatiškai atsiranda apskaitoje. Apmokėjimo pažymoje sąskaitą - faktūrą išrašo pagal pažymą, svarbu buvo, kad būtų įmonės vadovo parašas ant jos. Dėl techninio prižiūrėtojo parašo, tai buvo gamyba. Svarbu buvo vadovo parašas. Pažymos visą laiką buvo vienodos formos. Atrodo, kad ant pažymos turėjo pasirašyti įmonės vadovas ir kita šalis – savivaldybė. Ant sąskaitos-faktūros savivaldybėje daug kas parašus dėjo, buvo krūva parašų. Jei kreipdavosi į teismą, jei kokia įmonė neapmokėjo, tai buvo atskiri atvejai. Pažymų apie sąskaitų apmokėjimo kontroliavimą nematė, bet buvo kitą kartą uždėtas spaudas. Buvo sudarę sutartį su antstolio Ubarto kontora, bet negali prisiminti, kuriais metais. Patikrinimų buvo per darbo metus, gal ir buvo nustatyta nepriemokų, bet labai nedaug. Jei buvo nepriemokų, tai įmonė jas sumokėjo. Apskaitos programa buvo visą laiką ta pati - „BC Apskaita Plius“. Įmonės turtą ir įsipareigojimus buvo įmanoma nustatyti visą laiką. Nežino, kad S. N. būtų teikusi klaidingus duomenis. Įmonė nebedirba, perdavė bankroto administravimui. Bankroto administratoriui klausimų dėl buhalterinės apskaitos netinkamumo nekilo, surašė aktus ir perdavė dokumentus. Sąskaita 2012-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta jos. Sąskaitas rašydavo iš atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymų. Sąskaitoje suma sutampa, imdavo paskutinę grafą. Kas pateikdavo atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymas, negali prisiminti. Galėjo atnešti įmonės direktorius, galėjo atnešti darbų vadovas. Pateikiant pažymą būdavo tik vadovo parašas. Pažyma buvo rašoma ne buhalterijoje. Mano, kad ją rašė darbų vadovai. Direktorė pažymų nerašydavo. Duomenų pažymoje netikrindavo, nes buvo tik buhalteris. Atliktų darbų aktas pateiktas nebūdavo. Suteiktų paslaugų aktas papildomiems darbams nebuvo pateiktas. Pažymos antras egzempliorius grįždavo su parašais, gal po savaitės, gal daugiau. Pavedimų greitai nedarydavo, reikėdavo palaukti, tikriausiai pirmiau grįždavo dokumentai.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad buvo miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. Buvo būtent to pirkimo komisijos pirmininkas, būtent tos gatvės projektavimo ir įrengimo darbų. Paskelbus nugalėtoją, kuravimas perėjo skyriaus specialistei, paties dalyvavimas statybos darbų eigoje buvo minimalus. Žinojo tik, kad vyksta projektavimas, dėl didelio darbo krūvio turėjo savo objektus ir projektus, jis atiteko J. S.. Komisija baigė darbą, objekto kuratorė buvo J. S.. Jis jokių sprendimų, susijusių su šiuo objektu, nepriėmė. Buvo atvykusi vieną kartą S. N., buvo pavaduojantis vedėją, buvo sukilusi įtampa, kad atsirado papildomi darbai, kad nuraminti vieniems kitus gavosi draugiškas pokalbis, bet konkrečiai nieko negali prisiminti. Rangovas buvo pradėjęs reikalauti apmokėjimo papildomiems darbams, kad atsiranda papildomi darbai. Po to grįžo vedėjas ir pats nebesikišo. Jo sprendimo nebuvo priimto. Dėl papildomų darbų sprendė vadovas ir objekto kuratorius – J. S.. Faktiškai atliktų darbų ir apmokėjimo dalykų neprižiūrėjo. Už techninę priežiūra atsakingas buvo R. Š.. Dėl apmokėjimo sprendė skyriaus vadovas A. A.. Po paskutinio apmokėjimo A. A. buvo užsibrėžęs tikslą, kad reikia pamatuoti, kiek yra atlikta darbų. Paskutinis apmokėjimas buvo gruodžio mėnesį. Išaiškino, kad savo jėgomis to nepadarys. Buvo perkama paslauga darbų pamatavimui, ar atitinka faktinis kiekis už tai, kas sumokėta. Dėl paslaugos sprendė vedėjas, bet mano, kad jis tarėsi su vadovybe. Buvo nurodymas iš vedėjo, kad reikia pamatuoti, ar faktas atitinka aktavimą. Buvo atlikti matavimai. Buvo skelbtas konkursas, kada jis vyko, nepamena. Buvo rasta atliktų darbų neatitikimų. Į vietą buvo nuvykęs pačioje pradžioje, prasidėjus darbams, kiek pamena, vyko su vedėju. Darbai buvo tik prasidėję, tai buvo tik objektų apžiūra. Pretenzijų buvo dėl papildomų darbų. Matuotojas nustatė, kad yra nedideli neatitikimai. Į šį rastų neatitikimų klausimą nesikišo, sprendė vadovas. Dokumentaciją buvo pervertęs, tai ką jie rašė. Iš matuotojų pusės galėjo būti klaida, kadangi vėlai užsakė šiuos matavimus. Tai galėjo įvykti nusėdimai, sankasos, nes sankasa sukrenta, truputį platėja. Nežino, kodėl matuotojas neįvertino nusėdimo. Negirdėjo, kad kiti asmenys minėtų nusėdimą. Faktas, aktavimas ir statybos žurnale buvo neatitikimų. Rūpėjo, ar yra įsisavinti kelių direkcijos pinigai. Tuomet, ar J. S., ar E. A. pasakė, kad „viskas gerai, viskas sutvarkyta“. Buvo parašytas garantinis, vadovas sutiko, negalėjo tam prieštarauti. Tam momentui, kai buvo pasirašyti aktai, nieko nežinojo, bėgant laikui, išaiškėjo, kad buvo pasirašytas garantinis, kad darbai bus atlikti pavasarį. Tokią informaciją pasakė gal J. S., gal E. A.. Pamena, kad paklausus E. A. „ar sutvarkėte su (duomenys neskelbtini) gatve?“, ji pasakė „susitvarkėme, viskas gerai“. Garantinis raštas be vadovo žinios nepasirašomas. Privalėtų būti dedamas antspaudas, dokumentas registruojamas. Į sutartį įėjo projekto parengimas ir darbai. Rangovas turėjo žinoti visas projekto detales. Pirkimo metu nebuvo nieko, po to pradėjo kilti klausimai. Buvo pateiktas esamas projektas, užduotis, jie turėjo viską įvertinti ir žinoti esamą situaciją. Projektas buvo padarytas Petrausko įmonės, jį pateikė, jie turėjo jį įsivertinti ir pakoreguoti. Negali prisiminti, ar dalį projekto darė „(duomenys neskelbtini)“. Projektas buvo teikiamas su visa pirkimo medžiaga, nepaisyti jo „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo. Dėl darbų atlikimo grafiko buvo pretenzijų „(duomenys neskelbtini)“, nes laiku buvo neatlikta, bet jiems lyg pratęsė. Buvo nespėta laiku padaryti, buvo nustatytas terminas iki kada padaryti darbus, darbai netilpo į nustatytus terminus. Apie garantinį raštą greičiausiai sužinojo iš J. S.. Jei lėšos nebūtų panaudotos gruodžio mėnesį, kitiems metams galėjo sumažinti finansavimą. Tų pačių 2012 metais nepanaudotų lėšų 2013 metais panaudoti nebegalėtų. Ar R. buvo žinoma apie darbų neatlikimą, nežino. Automobiliai ten važiuoja, eismas nesustabdytas. Jo nuomone, vykstant eismui, gali pakisti gatvės fiziniai parametrai. „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą yra tiesiog permetęs akimis. Faktinių skaičių nepamena, bet jei atmintis neapgauna, akte įvardintas „nežymus neatitikimas“. 50-60 procentų neatitikimas jau yra daug. Negali pasakyti, ar gatvėje 50 procentų grunto, žvyro neatvežta. Jei samdoma techninė priežiūra, E. A. neprivalo tikrinti, ar atlikti darbai, už kuriuos padaro pavedimus. Už visus darbus atsako techninė priežiūra. Kada E. A. sužinojo apie garantinį raštą, neatliktus darbus, ar iki apmokėjimo, ar po apmokėjimo, nežino.

Specialistas V. P. teisme paaiškino, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dirba 10 metų. Baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą – yra statybos inžinierius. Išsilavinimas aukštasis, magistras – kelių statyba, geležinkelio, laivų statyba, jūrų uostų. Yra bendrosios ekspertizės vadovas, ją organizavo, jo reikalas buvo paskirti dalinės ekspertizės vadovą, kuris atsakys į visus techninius klausimus. Kaip specialistas šioje ekspertizėje neatliko nei vieno veiksmo. Paties reikalas buvo surasti kvalifikuotą, akredituotą laboratoriją ir matavimus atlikusią įmonę. Jo darbas yra visa organizacinė veikla, darbas su užsakovu, nes tą ir numato statybos reglamentas. Statinio ekspertizės užsakovas buvo Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Buvo kartą nuvykęs į įvykio vietą, kolega taip pat buvo nuvykęs kartą ar net du. Toliau buvo viskas pavesta kvalifikuotoms laboratorijoms ir akredituotoms įmonėms. Remiantis projektine dokumentacija ir matavimais vietoje, buvo aišku, kad darbai fiziškai neatlikti. Kelias dėvisi, jei jis yra eksploatuojamas, tai natūralus dalykas. Dėl kokybės, tai sunku kalbėti, tai neišbaigtas objektas, nėra ką kalbėti. Dėl kiekybės taip pat nėra aišku, nes objektas nebaigtas, tai nėra visų kiekių. Specialistas, atlikdamas ekspertizę, taikė metodiką pagal galiojančius Lietuvoje normatyvus, standartus, metodiką galima rasti ekspertizės akte. H. O. ekspertizės aktą pasirašo pirmas, po jo pasirašo pats. Jo darbas yra susipažinimas su išvada ir akto pasirašymas. Pats nieko nekoregavo. Jei nekoregavo, tai ir klaidų nerado. Pasirašydamas išvadą skaičius matė. Skaičiavimų neprivalo tikrinti, tai daro dalinės išvados vadovas. Buvo automobilių kelių laboratorija Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kurie atliko medžiagų sudėties tyrimus. Buvo „(duomenys neskelbtini)“, kurie atliko matavimus. Kas ėmė bandymus, taip pat negali įvardinti. Specialistai, kurie ėmė medžiagų sudėties tyrimą, vyko į vietą, kadangi yra reglamentuota medžiagų paėmimo tvarka. Jei darbai atliekami pagal projektą, kiekiai turi sueiti pagal projektą. Kai buvo imami bandymai, pats dalyvavo, daugiau vietoje nėra buvęs. Matavo storį, plotį. Dėl prietaiso, su kuriuo matavo storį, reikėtų kviesti geodezininkus, jie turėjo atsivežę visą įrangą. Storį matavo su matavimo priemonėmis, su liniuotėmis viską kaip priklauso. Samdė akredituotą laboratoriją, kuri turi teisę atlikti matavimus Lietuvoje. Rangovai, užsakovų atstovai į matavimus kviečiami nebuvo, tai yra neprivaloma. Kelio gylis ir plotis buvo matuojamas. Grunto storį, kur yra pašalintas augalinis, matavo. Jeigu specialistas H. O. pasirinko tris matavimus, naudojosi techniniais dokumentais, normatyvais, jam to užtenka, tai todėl pasirašė. H. O. rėmėsi dokumentais.

Specialistas H. O. teisme paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. birželio mėnesio projektų vadovu. Išsilavinimas aukštasis techninis. Baigė 2002 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijo bakalauro laipsnį, 2004 m. baigė tos pačios įstaigos magistrantūrą. Bakalauras – kelių, geležinkelių inžinerija, magistras – geležinkelių inžinerija. Darbo patirtis kas liečia kelius, gatves – nuo 2007 m. Kas liečia kelius, tai antras objektas atliekant statinio ekspertizę. Kvalifikacijos atestatas yra galiojantis. Atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) – suteikia teisę atlikti statinio dalies ekspertizę, žvyruotos gatvės - taip pat. Savivaldybė iš jų pirko ekspertizės atlikimą. Yra sutartis, turėjo pateikti išvadą pagal pirkimo metu pateiktą medžiagą. Rangovas galėjo ir turėjo numatyti darbus, darbų kiekius, kurie reikalingi, kad rekonstruojama (duomenys neskelbtini) gatvės dalies ašis būtų atstatyta į projektinę; atlikti visos žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės atliktų darbų apmatavimus rekonstruojamos dalies nuo 2+65 iki 11+20 ilgis 855 m išplatinant gatvę iki 6 m pločio, 8 m pločio ir naujai įrengiamos dalies PK 11+20 iki PK 21+28 plotis 8 m; palyginti, ar atliktų darbų kiekiai atitinka atliktų darbų kiekius atliktų darbų aktuose, pateikiant įvykdytų ir trūkstamų darbų kiekius pagal atliktų darbų aktus; patikrinti, ar atlikti darbai atitinka KTR 101 2008 „Automobilių keliai“ ir kituose statybos darbų reglamentuose numatytus reikalavimus; atlikti gatvės įrengimui panaudotų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinius tyrimus ir bandymus; pateikti išvadas apie atliktų darbų atitikimą techninio projekto ir gatvės nutiesimo darbų pirkimo sutarties reikalavimus. Nustatė faktą konkrečiai datai - 2014 m. spalio mėnesiui, tai ką rado šioje gatvėje. Su šiuo projektu, kas liečia ekspertizės aktą, buvo pasamdyta akredituota VGTU laboratorija, kuri atliko medžiagų paėmimą iš gatvės konstrukcijos, ir atestuoti geodezininkai, turintys teisę atlikti matavimus. Remiantis užsakovo pateikta dokumentacija, atliktais VGTU laboratorijos bandymų protokolais ir matininkų atlikta išpilamąją nuotrauka, buvo surašytas ekspertizės aktas. Atliko skaičiavimus. Skaičiavimai atlikti pagal tuo metu nustatytą situaciją, pagal 2014 m. spalio mėnesį, dienos negali prisiminti. Tolesnės funkcijos šiame objekte buvo ekspertizės pasirašymas. Medžiagos buvo paimtos vieną kartą. Pats dalyvavo tą dieną kai VGTU ėmė medžiagas iš objekto ir geodezininkai atliko matavimus. Stebėjo atliekant matavimus ir atliko skaičiavimus. Skaičiavimai buvo atlikti pagal tai, kas tai dienai buvo nustatyta objekte. Iš šešių vietų buvo paimtos medžiagos, viename ruože trys vietos ir kitame - trys vietos. Vietų skaičius buvo nustatytas pagal IT SBR 07, tai yra surištų mineralinių medžiagų įrengimo taisykles. Ten yra nurodytas vietų skaičius, iš kurio reikia pasiimti tam tikrą skaičių ėminių. Vienam atstumui buvo priskirti trys ėminiai, kitam – trys. Buvo du ruožai. Nuo PK 11+20 iki PK 21+28 trys vietos, tarp kurių atstumas 1 km 8 metrai. Iš trijų vietų buvo paimtos medžiagos ir kitas atstumas, iš kur buvo paimtos medžiagos 855 metrai. Turi būti ne mažiau kaip trys vietos iš kiekvienų 9000 m2. Teisės aktas - Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių ir įrengimo taisyklės - ĮT SBR 07. Nėra reglamentuota tiksliai iš kurių vietų tai daroma. Gali būti atsitiktine tvarka. Konkrečiu atveju buvo sudėliotos proporcingai paskirsčius tą ruožą. Pirmas ruožas: nuo ruožo pradžios PK 2+60 atstumas iki pirmo taško 176 m, nuo pirmo taško PK 4+36 yra 266 m, nuo antro taško, kuris yra PK 7+0,2 iki trečio PK 9+30 yra 228 m, nuo trečio PK 9+30 iki ruožo pabaigos 190 m. Ilgesniam ruože galėtų pasakyti tik koordinates. Tarpai galėjo būti maždaug: nuo pradžios iki trečios vietos 168 m, nuo ketvirto iki penkto 336 m, nuo penkto iki šešto 336 m, nuo šešto iki ruožo pabaigos 168 m. Tai preliminarūs duomenys. Tikslumo pagal galiojančius dokumentus turėtų pakakti, kadangi vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis yra atliekamas kontrolinis bandymas, jie priduodami ir už juos apmokama. Dėl paklaidos, reikėtų žiūrėti į nustatytus kiekius. Reikėtų žiūrėti į taisykles, kokios yra sluoksnių tolerancijos, apie tai buvo rašyta ataskaitoje, mano, kad tolerancijų ribose turi būti tikslumas atliktų kiekių. Sąvoka „preliminarūs faktiniai kiekiai“ įrašyta todėl, kad po fakto konstatavimo praėjo tam tikras laiko tarpas ir jis, kaip ekspertas, vertindamas situaciją, prisiimdamas atsakomybę už paskaičiavimus, neturėjo informacijos, nežinojo, kas buvo vykdoma po statybos darbų užbaigimo ir iki fakto konstatavimo. Tai yra, ar buvo vykdomi greideriavimo darbai, todėl buvo įrašytas toks dalykas. Jei konstrukcija būtų uždengta asfaltbetonio danga, tai tada galima būtų pasakyti, kad tie kiekiai yra tikslūs. Kadangi gatvė yra eksploatuojama, tiksliai teigti, galbūt ji buvo greideriuojama, gal vykdomi statybos darbai, kad tie kiekiai buvo vykdomi ir darbai buvo atlikti rangovų ir priimti techninės priežiūros, negali. Tai konstatuota, ką tuo metu mato. Rasti trūkumai yra išvardinti. Buvo daliniai neatitikimai, kas liečia granulometrinę sudėtį, užterštumą, laidumą vandeniui. Buvo lyginami esamų medžiagų paimti parametrai su reikalavimais. Akredituota laboratorija kasė šurfus dangos konstrukcijoje ir iš tų vietų ėmė medžiagą. Buvo naudojamas kastuvas, liniuotės, bandymas buvo vykdomas pagal standarte nustatytus reikalavimus, kitaip ir negalėjo būti atliktas. Pats fiziškai darbų neatlikinėjo ir negalėjo to daryti, nes tam buvo pasamdyta akredituota laboratorija, kuri atsakinga už tuos darbus. Dėl esamos padėties nustatymo, kas liečia ašį, specialisto išvadoje nurodyta „pagal pirkimo metu pateiktą medžiagą rangovas turėjo galimybę numatyti darbų kiekius, kurie reikalingi atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo metu ašį perkeliant iš esamos į projektinę padėtį“, nustatė iš pateiktos medžiagos, kur buvo sukelti brėžiniai, kuriuose matosi konkrečiai nurodytos esamos gatvės ašys ir buvo platinant gatvę. Patyręs rangovas tai turėtų numatyti. Išvadą pateikė iš pateiktų dokumentų. Rengiant ekspertizės aktą, su Šiaulių m. savivaldybės darbuotojais nebendravo. Bendravo su direktoriumi, su kuriuo atliko ekspertizę. Su rangovu neteko susisiekti, su juo susisiekti reikalo nematė. Jam buvo pateikta medžiaga. Į objektą buvo nuvykęs vieną kartą. Kiek pamena, antrą kartą į objektą buvo nuvykęs direktorius. Gatvės dangos plotis buvo matuojamas geodeziniais prietaisais, teodolitas, grybas, GPS, viskas yra pateikta. Yra pateikti taškai, kuriuose buvo matuota. Šurfai buvo kasami palaipsniui, sluoksniais į vieną vietą, tai atliko VGTU. Juos paėmė sudėčiai nustatyti. Naujos dangos sluoksnių storiai buvo matuoti VGTU laboratorijos pagal standarte nustatytą reikalavimą, buvo iškasti šurfai. Yra iškasama ta vieta, pridedamos metalinės plokštelės ir su liniuote matuojamas storis. Buvo iškasti šeši šurfai paimant medžiagą. Yra nukasamas sluoksnis, paimama medžiaga, fiksuojamas storis. Būtent iš tų pačių medžiagų atliekami visi matavimai. Sankasos storis antrame ruože, tai buvo prisikasta iki tam tikros vietos. Papildomų šurfų nebuvo, nes laboratorija akredituota, joje dirba kvalifikuoti žmonės ir jie nustato, ar tai gali būti konstrukcijos medžiaga ar paprastas gruntas, kuris jau yra sankasos dalis. Supiltas grunto kiekis, iš trijų vietų, kur kalba apie 1800 m, buvo paimta medžiaga, nustatyti sluoksnių storių skaičiai, išvestas vidurkis ir padauginta iš bendro atstumo, kaip nustato ĮT SBR 07. Dėl medžiagų trūkumo skaičių negali prisiminti, bet jei išskaičiuota ir teisingai paimti skaičiai iš ataskaitų, tai matyt tie ir yra, jei yra nustatyti sluoksnių storiai, įrašai statybos žurnale, atliktų darbų aktai. Negali atsakyti, kokią įtaką turi atlikti matavimai praėjus dviem metams, nes nežino, kiek kartų buvo važiuota, greideriuota ir panašiai. Neturi tokių duomenų. Jei kalba apie viršutinį kelio sluoksnį, tai tikėtina, kad ten buvo nusidėvėjimas, greideriavimas. Bet jei kalbama apie apačioje esančius sluoksnius, nemano, kad eksploatacija galėtų įtakoti sluoksnių storių pokyčius. Kas liečia viršutinį sluoksnį, yra profiliavimo darbai, nusidėvėjimas. Dangos konstrukcijos sluoksnių storių nustatymo instrukcija yra 1997 m., ji nustato bendruoju atveju kaip turėtų būti. O ĮT SBR yra išleistas 2007 m., yra nurodyti konkretūs kiekiai ir nuo kokių kiekių, kiek vietų reikia patikrinti. Taisyklės yra įrašytos į jų projektą, jose nurodyti konkretūs plotai, kuriuose turi paimti konkretų skaičių šurfų. Tyrė kelią pagal turimą medžiagą. Turėjo projektinę dokumentaciją, pagal kurią turėjo būti vykdomi darbai, kitos informacijos neturėjo. Viršutinis kelio sluoksnis - kuris yra viršuje ir tiesiogiai turi sąlytį su važiuojančiu transportu. Po juo yra kiti sluoksniai. Po viršutiniu yra pagrindas. Konkrečiu atveju pagal projektą yra trys sluoksniai. Tai yra dangos sluoksnis, pagrindo ir apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis. Negalėjo nustatyti nusidėvėjimo, yra suvažinėtas žvyro dangos kelias. Kiek jis gali nusidėvėti, priklauso nuo eksploatacijos, nuo atliktų greideriavimo darbų. Jie tokios informacijos apie atliktus greideriavimo ar panašius darbus, neturėjo. Pagal projektą yra trys sluoksniai. Šalčiui atsparus sluoksnis turėjo būti 30 cm, žvyro pagrindo sluoksnis 20 cm ir žvyro dangos sluoksnis be rišiklių – 5 cm. Transporto priemonių judėjimas galėjo įtakoti pirmą sluoksnį. Jei visiškai nusidėvėjęs pirmas sluoksnis, jis gali įtakoti antrą sluoksnį. Šiuo atveju, kas tarp sluoksnių, tai vidurinis sluoksnis niekaip negalėjo būti įtakotas eksploatacijos. Eksploatacijos galėjo būti įtakotas tik viršutinis sluoksnis, bet įeina labai daug faktorių, ar tinkamai buvo prižiūrėtas, profiliuojamas. Sunku pasakyti, jei galėjo nusidėvėti viršutinis, tai per kiek laiko nusidėvėjo. Dėl šurfų iškasimo rėmėsi DTR SMI 2007 m. instrukcija. Jei darbai vykdomi pagal techninį projektą, tai vienas ar kitas storio sluoksnis turi būti įrengtas su tam tikromis paklaidomis, tai nėra skirtumo, kur turi būti kasamas šurfas, jei turi įrengti 20 cm su leistinomis paklaidomis, tai ar toje, ar kitoje vietoje turi jį rasti, ne mažiau kaip trys ėminiai nuo 7 iki 9 tūkst. m2 . Viso ruožo apibūdinimas užtikrinamas, nes yra šurfai, kontrolinių matavimų žiniaraščiai, kas tam tikrą atstumą matuojamos amplitudės, šurfų kasimo pasirinkimas nereglamentuojamas. Kiek pamena, yra skersiniai nuolydžiai, jie turi būti. Taip pat turi būti reikalavimas nelygumui. Jei darant kelią, atodangos mažiau ar daugiau iki dedant gruntą, ar nustatyta, nes patyręs rangovas mato, kad netinkamas gruntas kelio tiesimui, reikia daryti pagal reikalavimus. Turi informuoti užsakovą, kad gruntas netinkamas. Koks buvo atodangos storis, negali pasakyti, reikia pakelti medžiagą. Rėmėsi projekte pateiktais aukščiais projekto rengimo metu ir vadovavosi skersiniu profiliu. Dėl įrengimo darbų nuokrypis ±4cm, procentais reikia skaičiuoti. Apatinis apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis – smėlis 30 cm, tai leistina iki 25 cm storio. Pagal projektą storis 30 cm, įrengia sluoksnį, patikrina storį, dar yra tolerancija aukščiui – altitudė. Prieš užpilant naują sluoksnį ant viršaus, fiksuoja faktinę padėtį, sudaromi žiniaraščiai, pasirašomi baigtų darbų aktai, tuomet uždedame konstrukciją. Dokumentai nereglamentuoja, kiek sluoksnis gali susigerti, susirišti ar pasėsti. Jei gali nusėsti, tai pati konstrukcija. Sluoksnių storis turi išlikti toks, koks buvo nustatytas. Matavimo vietas, kas liečia medžiagų iš dangos parinkimą, nustatė jie, o pati darbų eiga ir išpildomųjų nuotraukų atlikimas buvo specialistų, kurie už tai atsakingi. Atliko ir apmatavimus, ir bandymus. Skersinį profilį vertino, kiek pamena, matininkai atliko matavimus apytiksliai kas 20 metrų. Storis buvo matuotas trijose vietose. Skersinius paviršiaus profilius matavo. Vertino tai, kas buvo pastatyta. Visų storių sluoksnį ašyje neįvertino, projektas to nereglamentuoja. Vertino pagal galiojančius dokumentus. Plotį matavo geodezininkai su grybu – GPS, ne su matavimo juosta. Geodezininkai matuodami konstatavo faktą. Geodezininkai matavo ir į kairę, ir į dešinę. Parodomas iš skersinių profilių matavimų pavyzdys, - po žole esantis žvyras matuotas. Ekspertizės išvadoje yra padaryta prielaida, kad gatvės dangos konstrukcija įrengta su nuolydžiu 1 prie 1.5. Matavimai buvo atlikti kairėje, dešinėje ir užfiksuotas viršus. Apskaičiuojant kiekius, buvo priimta prielaida. Šlaitai buvo priimti, nes darbai buvo vykdomi prieš du metus. Matavo po dviejų metų, tai nežino, kas su šlaitais atsitiko, todėl ir padarė tą prielaidą. Prielaida 1.5, tai projekte nurodytas šlaito nuolydis. Faktinis nuolydis didesnis, matyt, jei priiminėjo darbus, tai turėjo būti kaip projekte, nežino. Supiltas sankasos grunto storis matuotas buvo, parašytas konkretus skaičius ir daugiau. Skaičiavimai buvo atlikti priėmus prielaidą, kad dangos konstrukcija buvo įrengta su nuolydžiu 1:1.5. Pagal turimus dokumentus buvo įrašas statybos žurnale. Faktinis koeficientas yra pamatuotas. Fiksuodami faktą, skaičiavimuose priėmė prielaidą, kad gatvės dangos konstrukcija buvo įrengta su nuolydžiu 1:1.5. Bandymų skaičius yra tam momentui pakankamas patikimai nustatyti storį. Prie kiekvienos pozicijos yra surašyti kiekiai. Skaičiuodami kiekius įsivertina prielaidą. Prielaida yra teorinė. Kiekius skaičiavo darydami prielaidą, kad kelio skersinis po statybos darbų užbaigimo atitiko nurodytą projektą. Sudėtinga komentuoti, jei turėtų kontrolinių matavimų žiniaraštį, tai gal matytų, šiuo atveju turi techninį projektą, pasirašytus atliktų darbų aktus, parašus statybos darbų žurnale ir neturi pagrindo galvoti kitaip nei darbai buvo padaryti ne taip, todėl padarė prielaidą. Pagal turimą medžiagą ir pagal dokumentus, kuriais buvo vadovaujamasi nustatant kiekius, kiekiai yra tikslūs. Kelio eksploatacija nevertinta, ji galėtų turėti įtaką. Galėtų būti nusidėvėjimas. Turėjo būti tai dienai nustatyti kiekiai, praėjus dviem metams po darbų atitikimo. Šlaitų prielaida padaryta iš dokumentinių projektų. Šlaitai, skersiniai padaryti kas 20 m. Žinoma, jie neatitinka, bet nežino, kas buvo daroma po to laiko, ar buvo darytas kelias, greideriuojama, ar buvo stumdomas paviršius. Kiekius skaičiuojant darė prielaidą, kad šlaitai turėjo būti padaryti. Gal kažkiek galėjo išdulkėti, bet nežymūs pakitimai, gal kita statyba galėjo turėti įtakos, kažkas pasikelti, nukasti, krituliai kažkiek galėjo išplauti, bet jei prižiūrimas kelias, vanduo nubėga, tiksliai negali pasakyti. Antroji prielaida, kadangi pagal projektą numatyti trys sluoksniai, o faktiškai nustatyta po du sluoksnius, įvertinus darbų etapiškumą, kad pirmiausiai įrengiamas apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, po to pagrindo sluoksnis ir po to viršutinis sluoksnis, buvo padaryta prielaida, kad kur du sluoksniai, pirmas sluoksnis yra šalčiui atsparus sluoksnis ir pagrindo sluoksnis. Viršutinis sluoksnis kaip dangos konstrukcijos pagrindas, supranta, kad nebuvo spėta įrengti viršutinės dangos sluoksnį 5 cm. Gali būti pasikeitė situacija, kas buvo darbų atlikimo momentui. PK 14+60 šlaitų nuolydis yra didesnis, nėra užfiksuota, kad buvo atvežta daugiau medžiagų, skaičiuoja faktiškai. Yra ataskaitoje nurodyta, kuriose vietose buvo rasti tik du sluoksniai su koordinatėmis, kur VGTU atliko matavimus šešiuose ruožuose. Bandymų protokole 8671, priedas Nr. 1 paaiškina, kad toje vietoje yra smėlis ir esantis žemės sankasos gruntas. Gruntas - tai esantis sluoksnis, kuris buvo, jis nėra atvežtinis ir užpiltas. Jis jau gamtiškai ten buvęs. Kadangi yra darbų etapiškumas, pradeda, profiliuoja žemės sankasą, rengia šalčiui atsparų sluoksnį, rengia pagrindo sluoksnį ir po to padengia viršutiniu žvyro dangos sluoksniu. Viso buvo atlikti šeši matavimai. Pirma atkarpa: PK 2+60 iki 11+20 atstumas nuo ruožo pradžios iki pirmo šurfo yra 171 m. Plotas pagal taisykles turi būti ne mažiau kaip 3 vietos nuo 7-9 tūkst. m2., pagal tai ir buvo nustatytas tas kiekis. Šiuo atveju pirma atkarpa - 6840 m2, atstumas 855 m, tai trumpesnė atkarpa. Buvo trys vietos, plotas 6840 m2. Plote nuo 7 iki 9 tūkstančių turi būti paimti ne mažiau kaip 3 šurfai. Jei plotas mažesnis, reikia žiūrėti. Kito ruožo atstumas yra 1008 m, tai 8064 m2. Skaičiuojant ėmė atstumus tarp tų vietų, kur buvo kasami šurfai. Skaičiuojant imamas kelio ilgis ir kelio plotis. Nustatytas plotis skiriasi, bet prieš atliekant šurfavimų darbus buvo priimtas projekte nurodytas plotis 8 m. Buvo imtas dokumentinis plotis, bet jis yra didesnis, nei nustatytas faktinis konkrečią dieną, tai yra ekspertizės atlikimo metu. Ekspertizės akto pasirašymo data 2014-12-09, tai atlikimo akto išrašymo data. Ji atsispindi atliktų darbų akte Nr. 14/12-09, tai ekspertizės pateikimo savivaldybei data. Šurfai turi būti daromi pakaitomis: kairė, dešinė, kairė, dešinė, ašis. Paskutinis šurfas buvo parinktas atsižvelgus į esamos kelio dangos būklę. Turi būti atsižvelgiama į priduodamo ruožo ilgį, dangą, negalima daryti šurfo, kur danga yra nelygi. Reikia vadovautis tuo, bet jei natūroje neišeina, žiūri pagal situaciją ir matuoji toje vietoje, kur galima. Objektyvumas yra tai, kad bet kurioje vietoje turi būti įrengtas projektinis sluoksnio storis su leistinomis tolerancijomis. Jei turi konkretų sluoksnio storį, šalčiui atsparų sluoksnį 30 cm, tai turi jį įrengti tiek kairėje, tiek dešinėje. Šurfus išmėto atsižvelgiant į atstumą. Proporcingai išmėtė per visą kelio ruožą ir išvedė įrengto sluoksnio vidurkius. Nuo taisyklės galima nukrypti 75 punkto pagrindu, jei yra kalvotumas, kelio nelygumas. Žvyrkelio paviršius po tam tikro laiko eksploatacijos tampa nelygus, buvo atsižvelgta į tą vietą, kur tas matavimas atspindėtų tikrąjį sluoksnio storį. Nebuvo galimybės ir racionalu matuoti, kur kelias buvo duobėtas ir tie kiekiai neatspindės viso ploto, todėl buvo pasirinkta ta vieta. Šioje vietoje joks punktas nebuvo pažeistas. Pirmas kelio ruožas, pirma vieta 2+60 iki 11+20, tai pirma matavimo vieta, PK 4+6 dešinė pusė, atstumas nuo ašies 4+36 dešinė pusė. Antra matavimo vieta 7+02 kairė pusė, trečia vieta PK 9+30 kairė pusė, kitas ruožas PK 11+20 iki 21+28, pirma vieta PK 12+22 kairė pusė, antra vieta PK 15+74 dešinė pusė, trečia vieta PK 20+66 kairė pusė. Metodika nebuvo naudojama, į ją buvo atsižvelgta, kad ji yra galima. Kita vertus, konkrečiu atveju, matuoti galima nebūtinai ašį, nėra tiksliai ašis nurodyta. Sluoksnio storis ir jo tolerancijos nepriklauso nuo jo įrengimo vietos, ar tai yra dešinėje, ar kairėje, ar ašyje, tas įtakos visiškai neturi. Buvo įvertinta galimybė, kad nebūtinai matavimo vieta turi sutapti su ašimi. Antras dalykas, dėl ko buvo pasirinktas matavimo metodas, yra dangos lygumas. Negalėjo matuoti toje vietoje, kur danga nelygi ir duobėta, nes tai būtų faktų iškreipimas. Turi surasti lygią vietą, kurioje matuoja storius. Storius pasirinko matuoti toje vietoje, kur vizualiai yra lygiausia vieta. Atliekant ekspertizę gatvės projektą matė, jis buvo pateiktas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbus atliko du žmonės. Vienas pasirašęs - P., antro žmogaus nepažįsta. Kelio ilgis, plotis buvo matuojami GPS įranga. Rėmėsi „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais matavimais. Nuotraukoje yra nurodyta briauna – brūkšninė linija. Sutartinis žymėjimas yra šlaito žymėjimas. Koks yra šlaitas, reikia žiūrėti pagal mastelį. Šlaito plotį reikia paskaičiuoti. Projektinis šlaito nuolydis yra vienoks, o kaip padaryta, reikia žiūrėti. Prielaidą taikė pagal darbo projekte pateiktą techninio prižiūrėtojo. Išpildomoji nuotrauka buvo daryta praėjus dvejiems metams po darbų atlikimo. Buvo vadovaujamasi prielaida, kad šlaitas įrengtas 1:1,5. Atlikdami skaičiavimus vadovavosi kelio pločiu 755, tiek kiek buvo nustatyta važiuojamojoje dalyje iki žolių, tai yra iki tiek, kiek buvo apžėlusi. Nuotraukose matosi, kad iš vienos ir kitos pusės yra apžėlusi žolėmis. Auga žolė, o kas po ja, tai fiksavo tuometinę situaciją, galima daryti prielaidą, kad ten yra medžiagos, kurios atsidūrė po profiliavimo darbų. Iki profiliavimo nežino. Profiliavimo metu medžiaga yra nustumiama į kraštą. Šurfų grunto storis daugiau reiškia, kad nustatytas grunto storis ne mažesnis nei įrengto grunto storis. Gruntas – tai medžiaga, kuri netinkama gatvės dangos konstrukcijos įrengimui. Grunto kiekis paskaičiuotas įvertinus supiltą vidutinį konstrukcijos storį ir įvertinus altidudes iš darbo projekto prieš darbų atlikimą. Šurfas Nr. 2 – smėlis, kurio frakcija 032, ir smėlis, kurio frakcija 045. Toje vietoje buvo smėlis. Šurfe Nr. 6 yra dviejų rūšių gruntas. Šurfo atlikimo metu buvo nustatytas gruntas, kuris vizualiai skyrėsi nuo grunto, esančio apačioje, tačiau nei vienas, nei kitas negali būti panaudotas gatvės dangos konstrukcijos įrengimui. Konkrečiai šurfe Nr. 6 buvo priimtos altitudės iš techninio projekto (duomenys neskelbtini), tai yra skaičiuojant buvo paimti esami duomenys esamo kelio dangos aukščio ašyje. Ar skaičiuojant buvo įvertintas 2,5 m tvenkinio gylis, turėtų patikslinti. Buvo nustatytas gruntas, kuris netinkamas gatvės gruntui, todėl yra toks žymėjimas. Grunto storis yra ne mažesnis nei nurodytas protokole. Jei į gruntą būtų įgręžti 5 cm, tai ne mažiau nei 5 cm, tai būtų rašoma – daugiau kaip 5 cm. Laboratorija buvo informuota, kokie sluoksniai buvo įrengti pagal projektą. Yra žemės darbai ir medžiagos sunaudotos gatvės konstrukcijai. Projekte nurodytas nuovažų su žvyro danga įrengimas, ar buvo įvertintas atvežto žvyro, grunto kiekis, tai, jei kalbama apie papildomas nuovažas, tai papildomų nuovažų įrengimo mato vienetas yra vnt., neišskirstant medžiagų. Atskirai matavimo nebuvo. Atvežtų medžiagų kiekį į objektą skaičiavo, kadangi nuovažos yra vienetas, atskirai nuovažoms skaičiuota nebuvo. Jei turėtų nuovažos įrengimą, įvertintą m2 ar m3, dabar yra įvertinta vienetais, atsiskaitoma už vienos nuovažos įrengimą. Nuovažos buvo vertintos tik pagal dokumentus. Neturi dokumento, kuriuo galėtų remtis skaičiuojant nuovažas. Žemės sankasos matavimo žiniaraštyje šurfų storių nemato. Pagal kontrolinius matavimus privaloma pamatuoti kas 100 m, kad buvo matuota kas 20 m, yra gerai. Gatvė eina atskirai, papildomi darbai – atskirai. Į gatvės atvežtų medžiagų kiekį, atskirai nuovažų neįskaičiavo. Gatvės nusidėvėjimas vertintas nebuvo, nes tai nėra reglamentuota. 2013-07-12 tyrėjo apžiūros protokolas nebuvo pateiktas. Negali paaiškinti, kodėl tyrėjas nurodo plotį PK 11+20, PK 11+40 yra 8 m gatvės plotis, o jų ekspertizės akte yra nurodyta PK 5+19, PK 6+41. Skirtumas yra metų laikotarpis, kas buvo vykdoma per tą laikotarpį, negali pasakyti. Pagal projektą turėjo būti platinamas pagrindas, ar jis buvo platinamas, nežino. Projektu rėmėsi. Konkrečiu atveju buvo platinamas pagrindo sluoksnis, skaičiuota nuo 7-9 tūkstančių m2.. Mažinti bandymų skaičių lėmė patirtis. Pagal projektą turėjo būti įrengtas 30 cm šalčiui atsparus sluoksnis, virš jo 20 cm žvyro pagrindo sluoksnis, viršutinis - žvyro danga, kurios storis 5 cm. Viršutinis sluoksnis galėjo būti veikiamas greideriavimo darbų, tai neįvertinta, nėra reglamentuota. Faktinis storis ruožas PK 11+20 ilgas ruožas 1008 m, nustatytas smėlio storis -12,2 cm, viršuje esantis pagrindo sluoksnis – žvyras 9,4 cm, daugiau nieko nėra. Atliekant ekspertizę nustatyta tik tiek. Tai yra nustatytas šurfų vidurkis. Kelio ženklų - 23 vnt., tiek buvo suprojektuota, o tai dienai nustatytas faktas – 9 vnt. Pirmoje lentelėje nustatyti skirtumai tarp atliktų ir faktiškai rastų darbų, 2 gr. grunto kasimais ekskavatoriais – mato vnt. tūkstančiai m3, tai yra ruožas viršuje nuo 11+20 iki 11+28. Darbams yra nustatytas kiekis 1,83, o tas skirtumas yra atėmus kiekį žurnale ir tą kiekį, kuris nustatytas 1,04. Kodai yra informatyvaus pobūdžio, jie buvo perrašyti iš sutartinių sąmatų. Tai yra – pirmas, pakrovimas, tai papildomas įkainis yra už grunto vežiojimą, viršijant nustatytą atstumą. Gruntų kiekio laiko tarpas įtakoti negalėjo. Gruntas yra paslėptas ir gali įtakoti tik viršutinį sluoksnį. Apsauginė šalčiui atsparios dangos perdanga - m3. Matavimo vienetas įtakos neturi, ar tūkstančiais m3. Kubinius metrus norint išversti reikia padauginti iš 1000, pirma pozicija nustatytas 1,830. Gruntas, apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, žvyro pagrindo sluoksnis ir žvyro dangos sluoksnis. Apatinio sluoksnio neturėtų įtakoti eksploatacija, oro sąlygos. Viskas kas yra rasta, surašyta laboratorinių bandymų ataskaitoje, 4 vieta PK 12+22 nuo viršaus buvo nustatyta 15,4 cm žvyro frakcija 045 ir 10,7 smėlio frakcija 045. Pagal tuo metu atliktus matavimus nei vienoje vietoje nebuvo nustatytas pilnas konstruktyvas, kuris turėjo būti įrengtas pagal projektinę dokumentaciją. Antras sluoksnis turėtų būti viršuje esantis. Atliekant matavimus surado du sluoksnius gatvės dangos konstrukcijos, vienas iš jų yra smėlis, virš jo yra žvyras. Tokiam trūkumui oro sąlygos negalėjo turėti įtakos. Apatinis sluoksnis yra užspaustas iš apačios ir viršaus, tiesioginę įtaką galėjo gauti tik viršuje esantis kelio dangos sluoksnis. Lentelės pabaigoje 10, 11 pozicijose nurodytas kelio ženklų trūkumas 25 vienetai, ekspertizės metu nustatyti du ženklai. Skirtumas tarp aktuotų kiekių ir nustatytų, skirtumas nuo atliktų darbų aktų yra minus 2 vienetai. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo ženklų. 1 lentelė, 5 grafoje – nurodytas kiekis lokalinėje sąmatoje, - lokalinės sąmatos perduotos savivaldybės. Sąmata buvo pasirašyta „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ir parašas. Sąmatą pateikė savivaldybė, kitų parašų joje nėra. Kas paruošė sąmatą, negali pasakyti, nėra žymos. Pirma pozicija, 3 pozicija – grunto kasimas ekskavatoriumi, pakrovimas ir atvežimas – nustatytas skirtumas 1,05 tūkstančiai m3, antru atveju – 0,874 tūkstančiai metrų3, – skaičiavimai buvo atlikti vertinant esamą įrengtą dangą ir kiek reikia atlikti žemės darbų įvertinant išilginę profilio liniją, bet turi patikslinti. Skaičiavimus turi, tik turės juos tinkamai įforminti. Ar yra įtraukti kiekiai ir kaip buvo paskaičiuota tarp piketų tarp PK 20+60 ir 20+80, turi patikslinti. Pirma lentelė, 4 grafoje – „mato vienetai“ 1, 3, 9 eilutėje vienetas parinktas tūkstančiui m3, 4 eilutėje parinkti vienetai be tūkstančių, tai mato vienetai, perrašyti iš sutartinių sąmatų. Ar kiekis parašytas m3 ar tūkstančiais m3, skirtumo nesudaro, kur tūkstančiai m3, nes šioje vietoje deda kablelį. Tokia mato vieneto dimensija, nieko nekeičia, reikalo suvienodinti nematė. Eksploatacija galėjo paveikti tik viršutinį sluoksnį. Faktas konstatuotas, kad įrengti tik du sluoksniai. Yra techninio projekto brėžinys, kuriame nurodyti trys sluoksniai. Šiuo atveju viršutinis sluoksnis yra antras sluoksnis. Bandymų protokolas 8673 – yra gruntas, yra tik vienas sluoksnis. Kur yra kiti du sluoksniai, nežino. Eksplotuojant viršutinio sluoksnio gal galėjo nelikti, to nežino, galima prielaida. Tarpsluoksniai turėjo būti įrengti tokie kaip numatyta. Greideriavimo darbai, eksploatavimas nuolydžius veikia, reikia profiliuoti, todėl atliekami profiliavimo darbai. 2 grafa – darbo resursų pavadinimas – yra sąmatos skaičiai. Jei atimtų, būtų nurodytas minusas. 1,830 m3 vežama iki 4 km, už kiekvieną papildomą km prisideda papildoma pinigų suma, tai reiškia, kiekis yra pridėtas, o ne atimtas. Tuo atveju pridėjo. 2 eilutėje skirtumas nustatytas tarp aktuoto kiekio, tai aktuotas kiekis 2,87, nustatytas 1,830, skirtumą mato 1,04. Iš geodezinės nuotraukos neįmanoma nustatyti, kiek kilometrų reikia vežti. Pagal geodezinę nuotrauką nustatyti preliminarūs kiekiai, bet šis išaiškinimas apima visas kitas pozicijas. Vežiojimo neapima. Jei reikalingas kiekis, kurį reikia atvežti, tai jis ir atsispindi. Jei rangovas vežė 10 km ir daugiau, tai reiškia yra išvežtas gruntas ir jis išvežtas už kiekvieną kilometro dalį už atitinkamą pinigų sumą. Pirmoje eilutėje kiekį galima nustatyti, nes reikalingą kiekį sankasų supylimui galima nustatyti. Atstumas nieko nelemia, tai yra rizika ir reikia ją įsivertinti. Konkursine medžiaga, tai rangovas turėjo įsivertinti. Vežamo grunto daugiau ar mažiau, tai prieš teikdamas pasiūlymą rangovas turėjo įsivertinti kiekius ir pasižiūrėti iš kur jis bus vežamas. Tai yra rangovo reikalas, apie kurį jis informuotas ir patvirtino pasirašydamas sutartį. Pagal išpildomą geodezinę nuotrauką nustatyti iš kelių kilometrų buvo vežamas gruntas, negalėjo. Duomenys, kad buvo vežama iš 4, 8, 10 km, iš lentelėje pateiktų duomenų to nemato. Aprašymai yra iš pasiūlymo, perkeltos į sutartį, pagal kuriuos buvo perrašytas darbo resursų pavadinimas. Tai yra sutartinis pavadinimas ir atkeliavo iš sutarties. Lentelę Nr. 1 pildė pats. Lentelės grafa Nr. 8 – pagal kontrolinę geodezinę nuotrauką nustatyti faktiniai kiekiai, pavadinimą rašė jis. Iš kontrolinės geodezinės nuotraukos turi faktinius aukščius, išilginę liniją išilginio profilio, vidutinį storį, pagal kurį paskaičiuoja, kiek grunto trūksta, kiek grunto yra perteklius vietoje. 0,322 m3 yra kiekis kuris lieka vietoje, kurį galima panaudoti to paties ruožo kitoje vietoje, pakeliant žemės sankasą. Kiekis yra perrašytas iš sutarties ir teisės jį keisti neturėjo. Iš nuotraukos nenustatysi kiekių. Lokalinė sąmata, lentelės grafa (duomenys neskelbtini), yra vienam ruože ir lokalinė sąmata kitam ruože. Lentelėje Nr. 1 lokalinių sąmatų skaičius – viena. Antroje lentelės išnašoje nurodoma, kad matavimų rezultatai yra vidutinės reikšmės iš trijų vietų.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas. Šioje įmonėje dirba nuo pat įmonės sukūrimo, nuo 2002 m. Geodezininku dirba 35 metus, išsilavinimas aukštasis. Įmonėje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas atlikti kontrolinę geodezinę nuotrauką, adresu (duomenys neskelbtini). Gavo užsakymą, gavo projektą ir važiavo matuoti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, buvo žodinis susitarimas, užduotis buvo atsiųsta elektroniniu paštu ir pagal tai atliko tuos darbus. Užduotis buvo, kad reikia atlikti tos gatvės kontrolinę geodezinę nuotrauką ir padaryti skersinį gatvės profilį kiekvieną 20 metrų, užfiksuoti visas pralaidas ir panašiai. Kas 20 metrų matavo kelio plotį, ilgį ir skersinį profilį, kad viską būtų galima išnagrinėti, kas padaryta. Į vietą pats nevažiavo, pats nematavo, pats kaip direktorius gavo medžiagą, ją peržiūrėjo ir pasirašė. Matavimuose dalyvavo jo įmonės darbuotojai D. P. ir D. K.. Jų nuomonė tokia, kad žemės darbai buvo padaryti dalinai, pusė gatvės įkeltos naujos pralaidos, pusė gatvės buvo daryta naujai, o kita pusė liko sena, todėl, kad ten liko ir senos pralaidos, akivaizdžiai matosi, kad ten niekas nebuvo daroma. Pas juos yra prietaisai, kurie matuoja, po to pagal tuos duomenis ofise daro brėžinius, pats viską tikrina ir tik tada gali pasirašyti, lauke tik nusibraižo brėžinius, bet nieko neskaičiuoja, po to viskas daroma ofise. Naudoja GPS imtumą „Leica“ ir GPS imtumą „Jawad triumph 1“. Šitą objektą matavo su šiais GPS imtuvais. Tik pastebėjo, kad šiame objekte buvo tam tikrų trūkumų, nes kada vyksta statybos darbai, tai matosi, kas padaryta, matosi nauja sankasa, naujos perlaidos, nauji grioveliai ir matosi, kas nebuvo daryta, turi projektą skaitmeniniame variante ir mato faktą, skiriasi griovelių amplitudės, gatvės amplitudės centras, o kur liko seni darbai, tai matosi, kad amplitudės nėra, tai reiškia darbai nepadaryti. Šitam objektui prašė padaryti tik kontrolinę geodezinę nuotrauką. Tos gatvės automobilių eismas jų darbui netrukdė. Kitokie matavimo prietaisai, tokie kaip ruletės ar panašiai, nebuvo naudojami. Pagal techninį pasą tų abiejų GPS imtuvų koordinačių paklaidos gali būti apie 3 cm. Gatvės plotį matavo irgi tais dviem GPS imtuvais, ima kelio pjūvį, griovelį, sankasą ir centrą, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek išimta grunto. Profilyje buvo nurodyta skaičiuoti per 20 m, bet dažniausiai fiksuoja dažniau. Jeigu ir nepataikė kokioje vietoj, tai didelio skirtumo nėra, nes interpeliuoji tas amplitudes ir paskaičiuoji. Įveda kas dvidešimt metrų ir matuoja, sutinka, kad ne visada pataiko, bet nebuvo griežtai pasakyta, kad ant to statyti tašką, užsakymas buvo padaryti skersinio profilio nuotrauką kas dvidešimt metrų. Gatvės aukštį matavo tuo pačiu GPS imtuvu, GPS imtuvas neprašė pririšinėti prie rėmų, jis iš karto duoda amplitudes ir skaičiuoja palydovo duomenis, projekte buvo nurodyta Baltijos jūros aukščio sistemoje. Prie gatvės buvo prūdas, jo gylio nematavo, nes prūdų gylis yra matuojamas pagal specialų užsakymą. Schemoje punktyrinė linija yra kaip gatvės plotis, o toliau prasideda kelkraštis. Kelkraštį nustatė nuo šlaito viršaus iki važiuojamosios dalies, ten buvo žvyras. Tam tarpe tarp punktyrinės linijos ir ištisinės linijos buvo žvyras, jis buvo neatvežtas, gal jis liko nuo senų laikų, nes ten žvyras buvo senas arba ta kelio dalis buvo daryta anksčiau. Sūnus D. pasakė, kad ten buvo senas žvyras, nes jis buvo atsakingas už tą darbą. Tikrai negali prisiminti, ar projekte buvo nurodyta, kad ten yra kelkraštis. Apie šurfus nieko nežino, pagal topografinį ženklą čia būtų metalinis stulpelis. Kada matuoja, kiekvienam objektui duoda savo kodą. Peržiūrėjo fotonuotraukas, pagal tas fotonuotraukas įmanoma pažiūrėti, kad kai kur darbai yra neatlikti. Dokumentai po matavimų surašomi po kelių dienų, minimum po 2-3 dienų, o kada dokumentas šiuo atveju buvo surašytas, tikrai negali prisiminti. Užsakovui atliktą darbą pateikė popieriniu variantu ir skaitmeninį variantą. Apie baudžiamąją atsakomybę už netinkamai atliktus skaičiavimus jiems nebuvo pranešta. Yra reglamentai kaip atlikti kontrolines nuotraukas, remiasi kelių techniniu reglamentu, taip pat ir statybų reglamentu. Kada matuoja, matavimus daro ne vienoje linijoje, matuoja dešinę kelio pusę, po to kitą pusę, po to eina į priekį 20 metrų ir taip toliau, gal ne visur pataikė tiksliai, nes nebuvo tas numatyta. Koks užsakymas buvo pateiktas, tiksliai pasakyti negali. Kiek važiuojamos dalies buvo, neskaičiavo, tokio klausimo niekas neuždavinėjo. Taškai, kur statomi GPS imtuvai, vadinami piketais. Iš projekto paima piketinę liniją ir pagal tas linijas padaro skersinį profilį ir tos informacijos užtenka. Kai atlikinėjo matavimus, kitų įmonių darbuotojų nebuvo. Matavimuose joks užsakovų ar rangovų atstovas nedalyvavo. Tarp punktyrinės ir ištisinės linijos yra kelkraštis, apaugusi žolė nebuvo įvertinta. Užduotyje lyg ir buvo nurodyta, kada buvo atlikti darbai. Tą užsakymą įvykdė tik toje apimtyje, koks buvo užklausimas.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad dirba inžinieriumi Kelių tyrimo institute prie VGTU. Jo sritis - mechanika. (duomenys neskelbtini), gal buvo atliekami gręžimai, darbai su asfaltu, tačiau tiksliai įvykių negali prisiminti. Gauna konkretų užsakymą, kuriame būna viskas parašyta, ką tirti ir važiuoja. Tiksliai negali prisiminti, ką darė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar gręžė, ar konstrukciją tyrė. Jeigu užsakyme būna nurodyta paimti mėginius, tai atvažiuoja, paima mėginius ir išveža į laboratoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Užsakovų yra daug ir atvažiuoja į objektą, pasiima aktą, kurį pildo, ir visą informaciją, parašus iš užsakovo ir išvažiuoja. Kai atvyksta į objektą, būna užsakovas ir akte pasirašo jie ir užsakovas. Būna atvejų, kai užsakovo objekte nebūna ir tuos parašus paima vėliau. Prisimena, kad Šiauliuose gyvenvietėje tiesė kelius ir juos kvietė ekspertizei. Ten buvo šešios vietos ir jie šurfavo, sluoksnių storius matavo. Gal tai ir buvo (duomenys neskelbtini) g. Prisimena reikėjo nustatyti sluoksnių storius ir ten asfalto nebuvo. Rado statybinio laužo ir žvyro buvo labai mažai. Ten nuvykus lyg ir buvo tos gyvenvietės atstovas. Nustatinėjo sluoksnių storius ir pasiėmė medžiagas. Nustatinėjant sluoksnių storius dalyvavo pats, P. U., atstovas, kam reikėjo to kelio, o iš „(duomenys neskelbtini)“ atstovo lyg nebuvo. Objekte su vienu asmeniu tikrai bendravo. Patys pasirinko šurfų vietas, o užsakovas, t. y. tos gyvenvietės atstovas, seniūnas ar kažkas. Parašo akte, kaip parenkamos šurfų vietos. Šurfo vietą gali pasirinkti pagal atsitiktinių dydžių lentelę (pasirinkę ruožo ilgį bei plotį), o taip pat vietas gali nurodyti užsakovas. Negali prisiminti, kas buvo užsakovas. Naudojo įrankius: perforatorių ir kastuvėlius, o matavo su liniuote. Negali prisiminti, kaip nustatinėjo šurfo vietą, ar silpnąsias vietas nurodė rangovas, ar jis pats. Silpna vieta, tai dauba arba vanduo stovi. Negali prisiminti, kas nustatė šurfo vietą. Kiek prisimena, vaikščiojo su ratuku ir turėjo schemą. Paprastai būna piketai arba schema, tačiau toje vietoje piketų nebuvo. Projektas buvo nereikalingas, kadangi atvyksta, nustato sluoksnių storius, paima medžiagas ir išvyksta. Medžiagas paima su kastuvėliu. Su perforatoriumi išdaužomas sluoksnis ir gilinasi į sluoksnį, pvz. randa skaldą ir paima 20 kg skaldos, išmatuoja ir po skaldos, jeigu randa kitą sluoksnį, vėl ima tos medžiagos. Viską deda į skirtingus maišus ir galiausiai savo atsivežtine medžiaga ar iš kelkraščio viską užpila bei sutrombuoja. Visas matavimo procesas fiksuojamas matavimo akte ir medžiagų paėmimo akte. Matavimo aktas tikrai buvo, bet negali prisiminti, ar medžiagas vežė sijoti, ar ne. Jeigu medžiagos buvo vežamos sijoti, tai turėjo būti medžiagų paėmimo aktas. Tai nebuvo viena ištisinė gatvė, kadangi buvo kažkokios sankirtos ir buvo penki ar šeši matavimai. Užsakymų knygoje būna parašyta atlikti šešis matavimus. Užsakymų knyga yra laboratorijoje. Viskas yra archyvuojama ir knygoje būtų parašyta, kiek taškų reikėjo išmatuoti. Akte būna parašai visų, kurie dalyvavo ir ten viskas konkrečiai nurodyta. GPS nenaudojo. Naudojosi ratuku ir paišė schemą. Jeigu rangovas dalyvavo, tuomet akte turėtų būti parašas. Yra standartas, kad 3 000 m² reikia šurfuoti tris vietas arba kas 100 m paimti matavimus, asfaltą ar statinio siją pamatuoti. Standartuose yra atsitiktinių dydžių lentelė, į kurią suvedamas ruožo ilgis bei plotis ir nurodo, kokiu atstumu eiti nuo kelio pradžios ir atlikti matavimus. Kiek prisimena, toje vietoje buvo įvairios medžiagos, kadangi vienur rado žvyro, o kitur statybinio laužo. Jie patys mažai turi iniciatyvos ir jeigu yra užsakovo nurodymas, tai klauso tų nurodymų. Kai užsakinėja direkcija, tai taiko atsitiktinių dydžių lentelę ir nustatinėja vietas. Negali prisiminti fakto, kas nustatinėjo vietą, ar užsakovas, ar atsitiktinių dydžių lentelė. Jeigu užsakyme nebūna nurodyta, tai vietoje užsakovas parodo vietą ir jie su ratuku prisiriša. Žino, kad schemą patys darė. Buvo duoti šeši taškai ir ten buvo sankryžų, bet pasakė kurioje atkarpoje atlikti. Tas žmogus, kurio negali prisiminti, nurodė taškus. Nuotraukoje mato save ir P. U., taip pat atstovą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau šioje nuotraukoje buvo prie kastuvo. Asmuo, esantis nuotraukoje, galėjo parodyti šurfų vietas, tačiau negali prisiminti. Galėjo ir patys parinkti šurfų vietas. Tam asmeniui galėjo būti 40 ar 50 m., iš nuotraukos galbūt ir atpažintų. Viename sluoksnyje atliekami keturi matavimai. Jeigu randa skaldą, yra keturi matavimai ir vėliau ima vidurkį. Žino, kad tos gatvės konstrukcija buvo labai prasta, tai asfalto ant viršaus tikrai nebūtų dėjęs, kadangi ten buvo visko pripilta. Kiek prisimena iš pasakojimo, rangovai supylė tas medžiagas. Išmušama skylė pirmo sluoksnio ir dedamos dvi liniuotės, o ant viršaus tiltelis ir kai yra apskrita skylė, kraštuose atliekamas vienas matavimas, antras, trečias bei ketvirtas ir gaunamas vidurkis. Vėliau su perforatoriumi einama gilyn ir randamas kitas sluoksnis, kuris išvalomas ir vėl matuojami keturi taškai. Jeigu prašoma gilintis 90 cm, tai ir daro. Standarte numatyti keturi gilinimosi taškai toje apskritoje skylėje. Negali prisiminti, ar gruntą matavo. Galėjo būti duota užduotis įsigilinti 70 cm. Dažniausiai konstrukcija būna 20 cm, smėlis 30 cm ir 20 cm įsigilina į gruntą. Tačiau, jeigu mato, kad grunto yra daugiau, tuomet deda ženkliuką, nes grunto gali būti ir daugiau. Kiek prisimena, darė šešis šurfus ir gilinimasis buvo skirtingas. Jeigu buvo užduotis iš grunto išimti 2 kg medžiagos, tai įsigilina, pasiekia gruntą ir išima smėlį. Jeigu mato juodžemį, kuris yra sankasa ir nėra prasmės gilintis toliau. Viskas buvo fiksuota sluoksnių storio matavimo akte ir medžiagų paėmimo akte. Schemą tikrai paišė ant medžiagų paėmimo akto kitoje pusėje. Parašai turėjo būti ant visų aktų.

Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad dirba VGTU laboratorijoje vyriausiuoju specialistu ir kelių katedroje. Išsilavinimas aukštasis ir yra statybos inžinierius. Šiauliuose buvo žvyruota gatvė. Jo darbas yra protokolų tvirtinimas ir laboratorijos darbas. Jeigu gatvė buvo žvyruota, tai reikėjo ištirti sluoksnius ir paimti medžiagas. Medžiagos buvo paimtos. Šiuo atveju negali prisiminti, kas nurodė vietas medžiagų paėmimui, nes reikėtų žiūrėti protokolus, tačiau galimas variantas, jog nurodė užsakovas, o kitas variantas - atsitiktiniais dydžiais parinkti vietas, tačiau tai ne nuo jų priklauso. Protokoluose turėtų būti nurodyta, ar užsakovas nurodė vietas, ar buvo kažkaip kitaip parinkta. Paimtos medžiagos pažymimos ir suteikiamas tam tikras konfidencialumo kodas ir užpildomas užsakymo aktas, pažymimi bandymai ir užsakovas pasirašo, tuomet medžiagos atvežamos į laboratoriją, o užsakymo aktas atiduodamas atsakingam asmeniui. Tuo laikotarpiu buvo kolega K. T., kuris buvo atsakingas už medžiagas ir užsakymo aktas jam perduodamas, kurį jis užregistruoja pagal bandymų sritį į atitinkamą žurnalų užsakymą bei užpildo pirminių laboratorinių bandymų formą, pažymi, kokius bandymus reikia atlikti ir bandymams suteikiamas kodas, pvz. 3001. Darbuotojai atlikdami bandymą nežino, iš kur tos medžiagos. Atlikę bandymus, grąžina tuos pirminius įrašus atsakingam asmeniui ir jis parengia bandymų protokolą. Tą protokolą pats patikrina lyginant su užsakymu ir tuomet, jeigu viskas gerai, yra patvirtinamas. Tuo metu tvirtindavo V. V.. Paties funkcijos buvo labiau administracinės. Sluoksnių storius objekte atlieka darbuotojai, kurie važiuoja, o laboratorijoje tos medžiagos atskiriamos, tai būtų asfaltas, smėlis. Laboratorijoje darbuotojai sijoja, džiovina ir rezultatus atiduoda atsakingam asmeniui, kuris suveda į formas bei atlieka skaičiavimus ir tuomet atiduoda jam. Skaičiavimus tuo metu atliko K. T.. Negali prisiminti, ar šiame objekte buvo naudota GPS, tačiau kartais jie naudojami. Jeigu darbuotojai šiame objekte naudojo ratuką, tuomet GPS neturėjo naudoti. Jeigu buvo nurodytos koordinatės, tai turėjo naudoti GPS arba galėjo matuoti su ratuku ir GPS. Naudojama paprasta standartinė navigacija. Jeigu užsakymo akte nurodytos koordinatės x ir y, tai vadinasi reikės matuoti imtuvu ir nefiksuoja atskiru dokumentu dėl prietaiso naudojimo. Specialių navigacijos prietaisų neturi ir nenaudoja. Prisimena, kad buvo daugiau nei viena vieta šurfų, tačiau tiksliai negali prisiminti. Bandymus atlieka užsakovui ir kitas asmuo negalėtų parodyti šurfų vietų, nebent užsakovas turi susitarimų su kitais asmenimis. Negali prisiminti, ar objektas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo išskirtinis, nes per metus tokių objektų būna 500. Šiaulių mieste turbūt šis vienas objektas buvo ne su asfalto danga ir kažkokios specifikos neįsidėmėjo. Standartiškai protokolai išrašomi dviem egzemplioriais, tačiau jeigu užsakovas pageidauja, galima trimis ir keturiais egzemplioriais padaryti. Vienas egzempliorius lieka laboratorijai. Negauna informacijos, kas dalyvaus objekte ir t. t. Ant bandymo titulinio lapo protokolo būna parašyta priedas toks ir toks, tačiau pats tvirtina titulinį lapą ir priedas netvirtinamas. Į priedą įeina schema. Į juos nėra kreipęsi dėl dokumentų išreikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) fakulteto (duomenys neskelbtini) instituto direktoriaus pavaduotoju ir to paties instituto automobilių, kelių mokslo laboratorijos vedėju. Jo parašai yra ant bandymų protokolų. Kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl paslaugų suteikimo. Vėliau buvo derėtasi dėl kainos ir kokios paslaugos turėtų būti suteikiamos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašyta paslaugų suteikimo sutartis ir remiantis ja, buvo suteiktos paslaugos. Viskas buvo perduota laboratorijai ir pats pagal savo pareigas pasirašė ant protokolo. Rezultatų nenagrinėjo, nes tai nėra jo kompetencija ir gali nuspėti rezultatus, kad greičiausiai nebuvo tenkinti reikalavimai storiams, medžiagoms. Jis yra atsakingas už laboratorijos veiklą. Negali prisiminti, kaip tuo atveju buvo su šurfų vietomis, tačiau galimi du variantai, t. y. atsitiktine tvarka arba užsakovas tas vietas nurodo. Jeigu su užsakovu yra sutarta, tai jis pats gali nurodyti šurfų vietas ir tai sutartinis dalykas, nes yra pasirašoma sutartis dėl darbų atlikimo. O dėl paties užsakymo pateikimo, kaip vykdyti sutartį, užsakymą yra sutariama su užsakovu ir tai įrašoma į medžiagų paėmimo aktą ar sluoksnių storių matavimo aktą, nes visuomet tai pažymi. Prie kiekvienos matavimo vietos yra sluoksnių storio matavimo aktas ir medžiagų paėmimo aktas. Būna, kad į vieną aktą viską surašo, tačiau tai priklauso nuo situacijos. Sertifikuotų GPS neturi ir naudoja GPS navigatorius, kurie naudojami automobiliuose. Negali atsakyti, ar šiuo konkrečiu atveju darbuotojams buvo išduoti GPS navigatoriai. Kainą visuomet skaičiuoja pagal faktą, tai ką randa. Jeigu vietoj dviejų sluoksnių ras tris, tuomet kaina skirsis, tačiau reikia žiūrėti sutartį su užsakovu. Žino du metodus dėl šurfų vietų parinkimo. Jeigu yra 9 000 m², tai turėtų būti matuojamos trys vietos ir pagal atsitiktinių dydžių skaičiavimo tvarką skaičiuojama tiek išilgine kryptimi, tiek skersine kryptimi ir kalba kiek turėtų būti į plotą.

Liudytojas D. P. teisme parodė, kad matavo ir darė gatvės kontrolinę geodezinę nuotrauką. Dirba geodezinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000 metų. Yra direktoriaus pavaduotojas, ankščiau dirbo geodezininko padėjėju, geodezininku. Kiek laiko tiksliai dirbo geodezininko padėjėju, negali pasakyti, nes privačioje įmonėje pareigos griežtai nerašomos. Atliekant gatvės matavimus 2014 metais jo pareigos buvo direktoriaus pavaduotojas. Atrodo, kad direktoriaus pavaduotoju dirba nuo 2012 metų. Išsilavinimas yra vidurinis. Atlikti tokius matavimus išsilavinimas yra nepakankamas, bet yra baigęs 3 kursus Vilniaus Gedimino technikos universiteto geodezijos specialybės. Mokslų nebaigė dėl šeimyninės padėties, nes negalėjo mokėti už mokslą, reikėjo dirbti. Matavimus atliko su kolega D. K., jo išsilavinimas taip pat yra vidurinis. Žemės įstatyme ir Kadastro nuostatuose yra numatytas reikiamas išsilavinimas. Nurodoma, jog asmuo, atliekantis matavimus, turi turėti kvalifikacinį pažymėjimą. Turi būti išklausomi kursai ir išlaikomas egzaminas. Kursai būna įvairiose vietose: Kauno kolegijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Įgijus reikiamą aukštąjį išsilavinimą, turi būti išklausomi kursai, tuomet gaunamas pažymėjimas. Jis ir kolega D. K. tokių pažymėjimų neturi. Biure yra apie 10 darbuotojų. Kiek žino, trys darbuotojai įmonėje turi tokius pažymėjimus. Matavimų jie neatliko, nes buvo didelis užimtumas, jie buvo užimti. Direktorius kas rytą duoda užduotį darbuotojams, kas turi atlikti kokius matavimus. Įmonės direktorius yra paties tėvas. Jis žinojo apie jo ir kolegos išsilavinimą. Matavimus visuomet tikrina direktorius, patikrina galutinius rezultatus, peržiūri brėžinius. Matavimus atliko vieną dieną. Atvykę į objektą su D. K., susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais - direktoriumi ir kitu darbuotoju, kurio vardas H., dar buvo darbuotojai iš VGTU laboratorijos, vienu automobiliu visi pravažiavo objektą ir pažiūrėjo, ką reikia daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė užduotį. Jis pabrėžė, kad reikia pamatuoti supiltą šalia gruntą, nurodyti kelio ženklus ir nurodyti vietas, kur laboratorija darys gręžinius. Matavimas buvo vykdomas įprastu būdu su GPS imtuvu, einant kas 15-20 m daromi skersiniai profiliai, buvo matuojami kelio kraštai, kelio vidurys, šlaitai, viršus, apačia, grioviai, jei yra pralaidos. Visi 2 km buvo apmatuoti kas 15-20 metrų. Buvo du GPS prietaisai, vienas „Leica“, kitas „Trimble R6“. Atstumai buvo numatyti techninėje užduotyje ir kelių tiesimo taisyklėse. Buvo duota techninė užduotis, kurią žodžiu davė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Matavimų dydis priklauso nuo mastelio. Jei mastelis stambus, atstumas didėja. Jiems nurodė kas 20 metrų, paminėjo 20 metrų, nes dažniausiai matuojama kas 15 metrų. Jei mastelis 1 x 1000, tai matuojant kas 20 metrų galutiniame variante atrodys smulkiai ir popieriaus lape bus 2 cm, jei mastelis 1 x 500, tai 20 metrų popieriaus lape 4 cm, nuo to ir priklauso atstumas. Jei objektai vienas šalia kito, tai pusę metro brėžinyje nesimatys ir bus juodas taškas. Pats pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kontrolinę nuotrauką. Visi atspausdinti lapai buvo pasirašyti jo. Nurodyta - direktorius A. P., bet joje parašai paties D. P.. Pasirašė todėl, kad dirba Vilniuje, o A. P. dirba Visagine. Tėvas nepasirašė dokumentų. Ką objekte darė VGTU atstovai, nestebėjo, nes dirbo, bet žino, kad jie turėjo imti mėginius. Jie ėmė mėginius, nes žymių ant kelio buvo, kad buvo brėžta tose vietose ir jos buvo jo paties užkoordinuotos. Dokumentai, susiję su objektu, buvo nuotrauka, sutartis ir sąskaita. Kiti dokumentai įforminti nebuvo. Visa informacija paimta tiesiai iš GPS imtuvo ir niekas nieko blogo negalėjo prirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją perdavė pats. Su jais kalbėjo apie atliktą darbą. Papildomai po darbų lauke aptarė, kiek ir kokių profilių būtinai reikia padaryti, nes buvo padaryti skersiniai profiliai. Kalbėjo kokiame formate pristatyti ir apiforminti informaciją, kad ji jiems būtų tinkama. Pasirodė, kad gatvė neužbaigta, nes ir grioviai, ir šlaitai pusiau suformuoti, pralaidos, kai kur yra įvažiavimai į kiemus, kai kur senos, kai kur naujos. Iš pralaidų vanduo turi nutekėti, o ten yra pralaidų, kurios niekur neveda, tiesiog į kažkokią duobę. Kai darė matavimus, jo prietaise buvo galimybė padaryti nuotrauką ir pririšti fotonuotrauką prie konkretaus taško, kuriame matuoja, daug tokių yra, nes jas darė, kad nepamirštų diametro. Pusę gatvės iš 2 km buvo seniai daryta, o kita pusė naujai, bet siaura ir pasirodė, kad gruntas nesutankintas, nes jis minkštas, bet nėra ekspertas ir tvirtinti negali. Tai buvo toje vietoje, kur nėra namų. Kelkraštis tikrai buvo minkštas, važiuojamoji dalis pusiau, nes buvo sutrombuota, kai automobiliai važinėjo, tokie buvo jo pastebėjimai. Pagal įstatymus kelias turi būti 4 metrų, bet pasirodė, kad vietomis 4 metrų nėra, galėjo būti 3,5 - 3,8 metrų. Tiksliai netikrino, nes jo pastebėjimai neturi įtakoti nuotraukų. Sutartis pasirašė, buvo numatyti du objektai. Pamena, kur gatvė turėjo būti, ji buvo Šiaulių mieste. Pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektas turėjo būti Šiaulių rajone. Sudarant sutartį tiksliai nežinojo kur objektas, nes nebuvo gavę techninės užduoties ir projekto, neturėjo dar tikslių nurodymų. Užsakymą gavo telefonu. Sutartį pasirašė po darbų. Žinojo kur atliko matavimus. Sutartį sudarinėjo iki matavimų, ji buvo atspausdinta, bet pasirašyta vėliau. Kad sutartyje parašė, jog darbus atliks Šiaulių rajone, o ne Šiaulių mieste, tai buvo jo klaida. Sutartį pasirašė vienu metu. Sutartį pasirašė jis pats, po 30 sekundžių pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pats pasirašė sutartį kaip kitas asmuo, bet turi direktoriaus įgaliojimą. Jis galioja metus, ten nėra datos. Negali atsakyti, kodėl pasirašydamas nenurodė, kad pagal įgaliojimą pasirašė už A. P.. Sutartį tėvas tikrino, pastabų dėl parašo, dėl nurodytos darbų atlikimo vietos, A. P. neišsakė. Matavimo metu dalyvavo pats ir D. K., dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., jo darbuotojas H., kurio pavardės negali prisiminti, iš laboratorijos darbuotojai, jų vardų, pavardžių, nežino. Matė du žmones, bet buvo pilnas autobusiukas ir kiek asmenų buvo, kiek kasė, nematė. Atskaitos taško nebuvo, nes kuomet matavo, neturėjo projekto. Vietoje taško nustatyti negalėjo, nes tam, kad nustatytų tašką, turi turėti informaciją, kur jis turi būti. Kai buvo daromi darbai, braižomas visas piketažas, jis buvo paimtas iš projekto. Projektas yra koordinačių sistemoje ir piketažas koordinavosi. Matavimo metu turėjo tik atspausdintą variantą, ten nebuvo nurodyta konkreti koordinacija, kur turi būti atskaitos taškas. Buvo pasakyta „pradėkite nuo tos sankryžos ir baikite paskutine“, kaip visada stengėsi padaryti daugiau nuotraukų, kad nebūtų per mažai. Mano, kad kelias nebuvo sutankintas, nes kai pastato koją ir ji įeina į gruntą. Kelio plotis apmatuotas tiksliai ir nurodytas nuotraukoje. Pagal teisės aktus, kiek žino, užduotis žodžiu negali būti teikiama. Tėvui dokumentai buvo atspausdinti ir padėti ant stalo, jis turėjo viską peržiūrėti ir pasakyti gerai ar blogai. Jis tai galėtų patvirtinti pats žodžiu. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie jų išsilavinimą, negali atsakyti. Kelio rangovo atstovas nedalyvavo, kodėl - negali atsakyti. Nežino, ar buvo kviestas rangovo atstovas, techninis prižiūrėtojas. Užduotį suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant aukščių matavimus prieš matuodami prie reperio prisirišę nebuvo. Skersinius matavimus atliko skirtingai, pažiūrėjus į nuotrauką matyti, pamatuoti liniuote ir pagal mastelį apskaičiuoti. Matavo žingsniais, prietaisų nenaudojo. Aukščių matavimai su piketų matavimais nesutampa, buvo matuojama ne toje pačioje linijoje. Vienoje vietoje gatvės plotis buvo mažesnis. Gatvės ilgis 2 km, senesnė gatvės dalis akivaizdžiai buvo platesnė, o kita gatvės dalis pereinamoji iš senesnės ir važiuojamoji dalis perėjimo buvo labai siaura. Naujoje dalyje siauresnės gatvės nei 3 metrai, atrodo, nebuvo. Negali prisiminti, kokia buvo danga tarp šlaito viršaus ir kelio krašto. Fotonuotraukoje iš pateikto disko, atliktų matavimų, šlaito krašto nepamatys, nebent galima įsivaizduoti, o kelio kraštas nuotraukoje matosi, jis yra beveik iki žolės, jį matavo iki žolės. Žolė yra kelkraštis. Šurfų vietas užfiksavo jis pats su GPS imtuvu. Šurfų vietas parodė laboratorijos darbuotojas, jas užfiksavo, kai jie buvo užkasti. Kasimo metu šurfų nematė. Geodezinė nuotrauka buvo „Autocad maps 2009“ ir priedu „gmap“. Licenciją naudotis šia programa įmonė turi. Projektą atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas H. el. paštu. Tikriausiai pavardė O.. Kiek laiko kelias yra padarytas ir kiek jis buvo naudojamas, niekas nesakė. Nustatyti kelio pabaigos atstumo iki šlaito pabaigos neprašė. Šlaito pabaigą galima pamatyti vietoje, nes prasideda didelis peraukštėjimas. Šlaito apačioje taip pat, jei šlaitas eina žemyn, tai peraukštėjimas ne toks stiprus ir ten reljefas eina tolygiai, o kas yra, ar dirvožemis, ar skalda, nekreipė dėmesio, nes nebuvo tokios užduoties. Pats matavo seną kelio ruožą, o D. K. pradėjo naują matuoti, viduryje susitiko. Savo ruožą išmatavo greičiau ir jam padėjo. Jis matavo GPS imtuvu, kuris dirba tokiu pat principu kaip ir jo imtuvas. D. K. buvo informuotas, kad reikia matuoti, kad atstumas turi būti kas 15-20 metrų. Jį informavo pats, nes D. K. nevažiavo kartu tuo automobiliu su jais ir negirdėjo užduoties.

Liudytojas P. U. teisme parodė, kad jo išsilavinimas – kelių inžinerijos magistras. Virš dviejų metų dirbo VGTU Kelių tyrimo institute. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, pamena, kad toks užsakovas yra buvęs, bet kurioje Šiaulių vietoje galėjo būti objektas, negali pasakyti. 2014 m. darbų buvo būtent su žvyruotomis gatvėmis visoje Lietuvoje. Į objektą važiuodavo su kolega, dažniausiai važiuodavo su M. B.. Dokumentus pildydavo įvairiai: ir M. B., ir jis pats, jau būdamas inžinieriumi. (duomenys neskelbtini) gatvės objekto negali prisiminti, bet mato, kad dokumentus pildė jis. Pamena objektą už Šiaulių, laukuose, keletą kryžiuotų gatvių, gal buvo daromas naujas mikrorajonas, dar link fermų buvo senesnis žvyro kelias. Buvo naujai įrengtas kelias ir kelias senos statybos. Naujos statybos kelyje darė šurfus. Galėjo atlikti 3-4 šurfus, tiksliai negali pasakyti, kiek jų buvo. Buvo naujai supiltos medžiagos. Paprastai atvažiuoja į objektą ir užsakovas nurodo šurfų vietas ar pagal atsitiktinių dydžių lentelę matuoja ir kasa šurfus pagal nustatytas normas. Būna naudojamas kastuvas, liniuotė, gulsčiukas ir panašiai, bet kiek vietų buvo daryti šurfai, negali prisiminti. Turėjo dalyvauti užsakovas, kiek atsimena, buvo kažkoks rangovo atstovas, bet buvo nedaug žmonių. Vardų, pavardžių, kas dalyvavo, negali prisiminti. Kelio ilgis galėjo būti 100 metrų. Kiek užsakovas prašo atlikti šurfų, tiek padaro. Jei ne užsakovas nurodo šurfų vietas, tai vadovaujasi atsitiktine dydžių lentele. Paima viršutinę dalį, atsiskiria sluoksniai ir kasa gilyn, žiūri sluoksnio storį, matuoja, paima medžiagas tyrimui. Kad buvo prūdas, negali prisiminti. Jei labai sutankinta, tuomet naudoja generatorių su perforatoriumi, dar liniuotę, gulsčiuką, kastuvą ir viskas. Tik paima medžiagas, jas parveža į Vilnių, jas tiria laborantai. Buvo keista, kad kelio kraštai apaugę žole, tie žvyro dangos kelkraščiai. Kelio būklės tiksliai negalėtų įvertinti. Šurfus atlikdavo visada kartu su kolega. M. matuodavo storius, pats padėdavo iškasti ir surinkti storių medžiagą. Ją reikia surinkti, užkoduoti ir saugiai nuvežti į Vilnių. Automobilių kelių dangų konstrukcijos storių matavimo aktas, kitas dokumentas – grunto mineralinių medžiagų paėmimo ir bandymų užsakymų protokolas, pildyti jo paties. Protokolai - du lapai, jie visuomet būdavo du – paėmimo ir užpildymo. Juose duomenys teisingi, jais galima remtis. Matavimų vieta Nr. 6, jo vietą parodė užsakovas. Matuota buvo užsakovo nurodytoje vietoje. Dalyvavo užsakovas ir dar kažkoks asmuo, bet negali pasakyti, ar jis buvo iš rangovų pusės. Jei būtų dalyvavęs rangovų atstovas, jis turėtų pasirašyti, jei akte nėra rangovo parašo, tai jis nedalyvavo. Užsakovo atstovas akte taip pat pasirašo. Vyksta viršutinio sluoksnio paėmimas, jo matavimas, nes kitaip visos medžiagos išsimaišo, todėl reikia kiekvieną sluoksnį paimti matuoti ir tikrinti atskirai. Užkodavimas reiškia, kad laboratorija žinotų kiekvienos medžiagos kodą, kad būtent iš tos vietos paimtas ėminys. Kokio gylio galėjo būti kasami šurfai, tiksliai negali pasakyti. Jei pasiekdavo vietinį gruntą, ne supiltą, tai traktuodavo, kad jis tęsiasi ir toliau. Gruntas nesupiltinis, vietinis, ne mineralinės medžiagos. Paimtas žvyras, smėlis ir dvi grunto rūšys, vizualiai pamato, kad šiek tiek skiriasi. Nuo 54 cm prasideda vietinis gruntas, tai nustatė jie. Dar kitas gruntas prasidėjo nuo 32 cm, tik nežino, kiek jis ištirtas, tai nustatė laboratorija. Matavimų data 2014-10-22. Atrodė, kad keliai padaryti laukuose, šlaitai, kelkraštis apaugęs žole, galbūt neprižiūrimas. Koks gruntas yra po žole, nesidomėjo. Plokštelės – tai geležies lakštas. Kai išsikasa duobę, aplink ją stato dvi lakštines juostas, naudoja gulsčiuką. Skaičiavimus atliko ne vietoje. Plokštelės storį suskaičiavo. Viršutinėje eilutėje žvyro sluoksnis yra 8,3; 8,2; 8,0; 8,0, atėmus gaunasi 4,1. Iš kiekvieno sluoksnio turi atimti po 4 cm, plokštelės storį. Vidurkis 8,1, plokštelės storis 4 cm. Rašydami aktą aritmetinių veiksmų neatliko. Užpildė tik toje vietoje. Skaičius suveda laboratorijoje. Metalinės plokštelės storis buvo 4 cm, matuojant visus sluoksnius. Pataisos dydis yra 4 cm. Negali pasakyti, ar skaičiavimai buvo atlikti vietoje, ar laboratorijoje. Skaičiai surašyti iš skaičiavimų, pats jų neatliko. Matavimus daugiausiai atlikdavo M. B.. Matuoja nuo viršaus ir sluoksnis prisiskaičiuoja, reikia atimti tą ir tą ir gaunasi tokie skaičiai. Skaičiavime klaidos nėra, nes atima kiekvieną sluoksnį. Geležies lakšto storis matavimo akte nėra nurodytas. Geležies lakštas yra bendras 4 cm su tilteliu, yra nurodyta suma. Negali pasakyti, ar dokumentuose nurodytas geležies lakšto storis. Pataisos dydis kiekviename šurfe toks pats, nes naudojami tie patys įrankiai. Nurodė tiesiog skaičius be dimensijos, bet žino, kad visi skaičiai surašyti centimetrais. Jei nurodyta, kad du gruntai, tai jie buvo imti tyrimui. Negali prisiminti, ar buvo imtas bendras kelio gruntas. Negali pasakyti, ar gruntai išskiriami atskirai, ar sudedami į vieną. Šurfo grunto pavyzdį paėmė kiekvieną.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad buvo objekto sutarties kuratorė. Buvo pasamdyta įmonė atlikti techninę priežiūrą. Vykdytojas buvo R. Š., įmonės pavadinimo negali prisiminti. Gaudavo atliktų darbų aktus, dėl papildomų darbų, kaip ir įprasta. Gaudavo aktus, kur atlikdavo darbus, kurie buvo užaktuoti, priimti techninės priežiūros, žiūrėdavo sumas, kiekius, kad neiššoktų iš pateiktos sąmatos. Juos pateikdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė darbus. Pateikdavo su techninės priežiūros parašais. Techninės priežiūros parašai buvo R. Š.. Jei viskas tvarkoje, pasirašydavo pati ir trečią formą dėl finansavimo pasirašydavo jų vedėjas, tuo metu buvo A. A.. Visuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, išskyrus paskutinį, kur buvo išduotas garantinis raštas, nes buvo žiema. Rangovai įsipareigojo darbus atlikti iki pavasario. Tai galėjo būti 2012 m. gruodžio mėnesio aktas. Pamena, kad vedėjas A. A. pakvietė ją į savo kabinetą. Garantinis raštas buvo atneštas su aktais, tiksliai kaip jis atsirado, negali pasakyti. Garantinis raštas yra ir buvo, taip buvo tikrai. Darbai pagal garantinį raštą aktuoti nebuvo, bet pamena, kad gruodžio mėnesį važiuojant pro šalį, matė, kad suvežtos ir sudėtos medžiagos prie gatvės. Nepagalvojo, kad rangovai gali darbų neatlikti, nes matėsi medžiagų krūvos, kad buvo nusiteikę darbus padaryti. Rėmėsi garantiniu raštu, kad darbai bus atlikti. Kelių direkcijos lėšas reikėjo įsisavinti, nes jas skiria tik metams. Lėšų neįsisavinus, jos dingsta. Tai padaryta buvo vedėjo nurodymu. Garantinis raštas buvo neužregistruotas. Tuo metu neatkreipė dėmesio ir nenunešė registruoti, nes jį gavo su aktais. Tikrai buvo įsitikinusi, kad rangovai atliks darbus. Prisipažįsta, kad padėjo parašą, kol dar buvo neatlikti darbai. Jos parašas nebuvo pagrindinis dėl lėšų gavimo. Savivaldybėje teikė pasiaiškinimą, buvo tyrimas, gavo griežtą papeikimą. Mano, kad tai vyko vėliau nei buvo atleista pagal laidavimą. Žalos nepripažįsta. Mano, kad tai rangovo žala, nes jis neatliko darbų pagal garantinį raštą. Kelių direkcijos atstovas dalyvavo viename pasitarime. Savivaldybėje viena rašė paaiškinimą, atstovo neturėjo. Drausminė atsakomybė buvo taikyta, mano todėl, kad prasidėjo teisminiai dalykai. Kada ir iš ko sužinojo apie žalą, negali prisiminti. Mano, kad ne jos parašas ant atliktų darbų akto buvo esminis, tai forma Nr. 2, jos numerio negali pasakyti. Šiai gatvei buvo daug aktų, kalba apie visus. Pati pasirašydavo ant formos Nr. 2, o ant apmokėjimo - finansavimo formos pasirašydavo Kelių direkcijos atstovas, techninis prižiūrėtojas ir vedėjas. Ji buvo projekto kuratorė. Paskutiniu atveju galutinį sprendimą priėmė vedėjas A. A.. Su A. A. buvo kalbėta apie šį objektą daug, buvo pasitarimai dėl papildomų darbų, kitų klausimų sprendimo. Dėl paskutinio akto A. A. ją iškvietė į kabinetą, dar kabinete buvo E. A. ir pasakė, kad turi būti įsisavinti (duomenys neskelbtini) gatvės pinigai, jie negali likti neaktuoti. Kalbėjo su vedėju, kad darbai nebaigti. Klausimas buvo dėl pinigų įsisavinimo. A. A. nedetalizavo kaip reikia įsisavinti pinigus - turi būti įsisavinti. Jis neaiškino, kaip juos įsisavinti, nes kito būdo nėra. Žinojo sumą, kuri skirta tiems metams, turi būti aktas, kad Kelių direkcija pervestų savivaldybei pinigus. Be akto pinigai nepervedami. Suteiktų paslaugų akte papildomiems darbams - nurodyti darbai buvo atlikti. Gavusi aktus ir garantinį raštą, nešė į kabinetą parodyti A. A., taip atrodo. Visada viską derindavo su vedėju ar pavaduotoju, šiuo atveju su vedėju. Tai buvo 2012 m. gruodžio mėnesį, dabar tiksliai negali prisiminti. Jei lėšos neįsisavinamos per tuos metus, jos prarandamos ir tam objektui pabaigti nebeskiriamos. Objektas buvo nepabaigtas, nes buvo žiema, įšalas. Lėšas įsisavinti reikėjo būtent tais metais, rangovas iki gruodžio mėnesio nespėjo atlikti darbų. Su Kelių direkcija apie nebaigtus darbus nebendravo. Pas juos atvažiuodavo Kelių direkcijos atstovas P. R., su juo bendravo dėl visų objektų, konkrečiai dėl šio objekto su juo nebendravo. Pavasarį gavo rangovo raštą, kad jie nesugebės atlikti darbų, jiems per mažai pinigų. Tuomet su vedėju pasitarė ir nutarė, kad reikia pasitarimo. Konkrečiai dėl šių darbų buvo pasitarimas, buvo nuspręsta, kad reikia daryti tyrimą. Pasitarime buvo rangovas, direktorius, P. R., kas dar - negali pasakyti. Nežino, ar P. R. pasitarime komentavo darbus. A. A. minėjo, kad reikalinga įsisavinti lėšas, kad nepradingtų pinigai, bet ar jis tai nurodė, ar iš kalbos išėjo, negali pasakyti. Apie atliekamus darbus A. A. žinojo iš jos. Pati žinojo, nes gaudavo raštų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, iš techninės priežiūros. Buvo objekte, nes buvo nuvykę kaip komisija dėl papildomų darbų. Yra važiavusi su rangovu, kad matytų kaip juda darbai. Gruodžio mėnesį važiavo viena po darbo ir matė, kad yra privežta medžiagų. Ji buvo kaip objekto kuratorius, bet vedėjas viską žinojo, viskas jo nurodymu daroma. Jis visur dokumentus vizuoja. Kad apmokėjimas būtų įvykdytas, parašus deda: rangovas, techninis prižiūrėtojas, vedėjas. Paskutinio akto atveju dėl garantinio rašto, kur nebuvo atlikti darbai, sprendė ne ji. Ant išlaidų apmokėjimo pažymos labai retai rašėsi. Ji rašėsi ant atliktų darbų aktų antros formos. Gal tuomet buvo jos parašas, bet negali pasakyti. Dėl apmokėjimo sprendžia A. A.. Jos parašas tam, kad sukontroliuotų pagal sutartį, ar darbai neviršija sumų. Nustato, ar darbai atlikti, jei visi atlikti, pasirašo. Apmokėjimo forma Nr. 2 yra už atliktus darbus, o Nr. 3 yra apmokėjimas. Šiuo atveju suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai nebuvo atlikti, jie buvo įsipareigoję atlikti pagal garantinį raštą. Kurie darbai nebuvo atlikti, negali prisiminti. Visus darbus, kurie buvo nurodyti sutartyje, rangovas garantiniu raštu įsipareigojo atlikti iki pavasario. Garantinis raštas buvo skirtas užsakovui - Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Pati garantinio rašto per skubėjimą nenunešė užregistruoti. Jis pateko kartu su aktais ir per neapsižiūrėjimą jo neužregistravo, tai buvo 2012 metų pabaiga. Kas atnešė garantinį raštą, negali prisiminti. Gali būti rangovas ar buvo paliktas langelyje su vardu vykdytojui, negali prisiminti. Prie projekto buvo pateikta sąmata. Pažiūri sąmatą, sutikrina įkainius, galutinę sumą, pagal pozicijas sudaugina įkainius iš kiekių, kad neišeitų iš projekto ribų. A. A. šių formų netikrino, tai jos funkcija sužiūrėti pagal sąmatą, jis sprendė dėl apmokėjimo. A. A. nuspręsdamas dėl apmokėjimo žinojo apie garantinį raštą. Tiesiog pasitikėjo, kad darbai bus padaryti. Tokių didelių objektų nėra turėjusi. Mano, kad žalą patyrė Kelių direkcija, nes tai jų skiriamos lėšos. Lėšos yra ne biudžeto, o Kelių direkcijos. Jiems atiduota ši funkcija kaip vykdytojams, o Kelių direkcija skiria pinigus ir pasižiūri. Kelių direkcija lėšas pervedė. Negali pasakyti, bet buvo nesklandumų dėl projektavimo, kad įmonė nenusimatė darbų pagal projektą, konkrečiai negali atsakyti. Ginčai buvo sprendžiami, jie rašinėjo, patys atsakinėjo. Mano, kad tai buvo rangovų kaltė, nes projektas buvo viešojoje erdvėje ir viskas matėsi. Negali komentuoti, ar R. Š. tinkamai atstovavo savivaldybę, mano, kad taip. Gal ir buvo neatitikimų, bet pamatę klaidą iš karto buvo paduodami aktai pataisymams. E. A. dalyvavimo objekte kaip ir nebuvo, bet ji rinkdavo visų atliktų darbų aktus, ruošdavo paraišką dėl pinigų prašymo Kelių direkcijai ir įtraukė tą aktą. Mano, kad kitaip ir negalėjo pasielgti, nes buvo visų parašai. Pagal tvarką aktą pasirašo rangovas, darbus sutikrina techninė priežiūra ir pasirašo, atneša jai, pati pasirašo, duoda vedėjui trečią formą su savo pasirašytu aktu, kad vizuotų, po to pasirašo Kelių direkcija ir paraiška vežama į Vilnių. Vedėjas žinojo visą informaciją apie šį objektą. Konkrečiai vedėjo pasakyta nebuvo, tiesiog buvo pasakyta, kad turi būti įsisavinti pinigai. E. A. žinojo, kad šie darbai yra neatlikti. Jos kalbėjo su vadėju, kad darbai nebaigti. Vedėjas nurodė, kad reikia įsisavinti pinigus, tuo metu kabinete buvo ir E. A.. Pati yra statybininkė – inžinierė, su kelių statyba yra susipažinusi. Vizualiai iš paviršiaus gali nustatyti, kokie kelio darbai atlikti. Vizualiai gali nustatyti su liniuote. Pati vizualiai šiame objekte matavimų nedarė. Vizualiai nenustatinėjo, negali tvirtinti, kad visi darbai atlikti nebuvo. Tai buvo tik pats objektas neužbaigtas, konkrečiai identifikuoti darbų negali. Garantiniame rašte buvo išvardinti visi neužaktuoti pagal sutartį darbai. Garantiniame rašte smulkiai išvardinti darbai nebuvo. Garantiniame rašte ir suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) darbai sutampa. Užbaigti darbus, įrengti ženklus, yra visi darbai, jie buvo be įkainių. Prie sutarties pridėta sąmata ir likę pinigai. Kelio ženklai akte numatyti buvo, pinigai sutampa. Sutartyje numatyta, kad turi būti atlikta geodezinė nuotrauka, atskirai įkainių nebuvo. Ar eksploatacija kelyje vyko, negali pasakyti. Automobiliai važiavo sena kelio danga, nes buvo gyvenamieji namai. Ar važiavo naująja danga, negali pasakyti. Ar Kelių direkcija reikalavo iš savivaldybės grąžinti lėšas, nežino. S. N. pažįsta, ji dokumentų pasirašyti nevertė. Ant atliktų darbų akto (duomenys neskelbtini) kieno parašas apačioje, nežino, antspaudo nėra, panašus į P. R.. Kiek egzempliorių suteiktų paslaugų aktų buvo pateikta, negali prisiminti. Paprastai rangovai teikia tris - keturis. Kodėl skiriasi suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) – iš viso su PVM suma 80 867,66 Lt, o atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (duomenys neskelbtini) suma 113 512,40 Lt, nes gali būti, kad ten buvo papildomi darbai užaktuoti. Greičiausiai prie trečios formos atliktų darbų ir išlaidų pažymos buvo dar du aktai, jei skiriasi suma. Negali prisiminti, ar buvo pateiktas suteiktų paslaugų aktas papildomiems darbams, mano, kad tokį turėjo matyti (1 t., 159 b. l.) - jos parašas yra. Pažymoje (duomenys neskelbtini) ir akte papildomiems darbams gali būti, kad data teisingai nurodyta, bet negali prisiminti. Paprastai pasirašo, kai įsitikina, kad galima pasirašyti, nebūtinai tą dieną, kai atneša aktus. Datą rašo, kada pasirašo. Matydama 2012 m. gruodžio 13 dienos garantinį raštą (1 t., b. l. 123) pasirašė du aktus. Papildomi darbai buvo padaryti. Paslaugų aktai su sąskaitomis faktūromis ir trečiomis formomis yra vežami. Juos veža E. A. ar būna siunčiami į Kelių direkciją. Aktus gali pasirašyti ankščiau, o P. R. gali būti buvo atvažiavęs tą dieną, nes ankščiau gali pasirašyti. Aktą (duomenys neskelbtini) jis galėjo pasirašyti atvažiavęs. Prieš pasirašant P. R., ar A. A. matė šį aktą ir žinojo, negali pasakyti. Pasirašius P. R., kitus parašus ima ne ji, paima, kas atsakingas. Sąskaita nešama kartu su aktais, kaip buvo šiuo atveju, negali prisiminti. Kas pateikė sąskaitą, negali prisiminti. Statybos darbų žurnalą matė šviesdama. Jo nekontroliavo, tai techninė priežiūra. E. A. turi įtraukti į bendrą paraišką Kelių direkcijai teikiamo objekto aktus ir sumą. Mano, kad ji atliktų darbų negalėjo patikrinti. Ji dokumentus gauna pasirašytus, kartais iki A. A., kartais po jo, nes kartais dokumentus neša bendrai. Trečią formą rengė rangovas, juos turi pateikti su aktais jiems, prieš tai su techninės priežiūros parašu. Konkrečiai E. A. pas vedėją girdėjo, kad turi būti įsisavintos lėšos. Negali prisiminti, kad jos atskirai tai būtų aptarinėjusios, ji girdėjo tik pokalbį, gal jai rodė garantinį raštą. Garantinį raštą tikrai rodė vedėjui, jį visur pridėdavo prie siunčiamų raštų. A. A. garantinį raštą matė prieš apmokėjimą. Šiaulių tyrimui yra jį pridėję, Viešųjų pirkimų tarnybai, nes buvo daug užklausimų. Kur tos medžiagos, buvusios (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo panaudotos, nežino. Po pusmečio, kai važiavo, jau jų nebuvo. Gal ten medžiagos buvo ne jų, bet buvo įsitikinusi, kad jų. Susirinkimas buvo 2012 m. lapkričio mėnesį ar gruodį, sutarčiai einant į pabaigą. A. A. žinojo apie garantinį raštą. Jam parodė garantinį raštą, kai buvo atnešti aktai. Ką jis tuo metu pasakė, negali prisiminti. Mano, kad A. A. nori išvengti atsakomybės ir sako, kad garantinį raštą mato pirmą kartą. Jis žinojo, kad darbai yra neatlikti. Negali atsakyti, kodėl jis sako, kad nežinojo, jog darbai neatlikti, gal pamiršo, nežino. Prasidėjo teisminis procesas ir buvo gautas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad jie negali atlikti darbų, nes jiems per mažai lėšų. Bet jie įsipareigojo atlikti darbus pagal projektą, buvo įsitikinusi, kad atliks, abejonių nesukėlė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė tyrimą, buvo perkama, atrodo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota. Vedėjas sakė, kad kai bus atlikta ekspertizė, jei bus kas neatlikta, kreipsis į teismą, negali pasakyti ar civiline tvarka. Komunikacija su Kelių direkcija buvo E. A. pareiga, kartais pati nuveždavo paraiškas. Paraiškos buvo teikiamos kitam skyriui, P. R. kartais atvažiuodavo pas juos. Pagal pareigines instrukcijas buvo atsakingas pavaduotojas ir E. A. už dokumentų pateikimą Kelių direkcijai. Nežino, ar E. A. informavo Kelių direkciją apie atliktus ar neatliktus darbus. Avansinis mokėjimas yra už būsimai atliktus darbus, jos darbo praktikoje to nėra, bet žino, kad kituose objektuose perka prekes, būna tokie dalykai. Galėjo pati pradėti inicijuoti sutarties pakeitimą, bet nežino, ar tai būtų praėję. Ji nedarė, nes per daug vėlai viskas išsivystė. Mano, kad E. A. nežinojo konkrečių darbų, kurie buvo neatlikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atrodo, kad E. A. buvo mačiusi garantinį raštą. Posėdžių komisijoje E. A. nebuvo. Ar E. A. tiesiogiai bendravo su A. A. dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, nežino. Kiek posėdžių buvo savivaldybėje dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, negali prisiminti, bet daugiau nei vienas. Pati juose dalyvavo. Posėdžiuose visi pasisakydavo, ji protokoluodavo. Komisija sudaryta nebuvo, jei iškyla klausimas, su vedėju pasitaria, ką kviesti. Dėl papildomų darbų buvo viena komisija. Pasitarimų buvo, bet kad komisijos buvo sudarytos, negali prisiminti. Viename pasitarime dalyvavo projekto rengėjas R. P., kitas darbų vadovas, pavardės nepamena, direktorius L. N.. Negali prisiminti, ar dalyvavo S. N.. Mano, kad visuose posėdžiuose dalyvavo A. A.. Su A. A. parodymais dėl garantinio rašto, nesutinka. Vedėjas tikrai žinojo apie garantinį raštą. Žinojo tuomet, kai buvo nešamos pasirašyti pažymos, buvo derinama su atliktų darbų aktais. Garantinį raštą A. A. parodė nunešusi aktus į kabinetą. A. A. parodė raštą iki pasirašymo, nešė jam garantinį raštą, gal jis nepamena. Statybos žurnalo pati nebuvo mačiusi, nežino ar vedėjas žinojo apie neatliktus darbus. Iki pažymos (duomenys neskelbtini) pasirašymo A. A. žinojo apie neatliktus darbus, nes kai išsikvietė į kabinetą, kad turi būti įsisavintos lėšos, visiems buvo aišku. Tai buvo iki akto (duomenys neskelbtini) pasirašymo. Dėl kokių priežasčių po sausio 1 d. buvo siunčiamas garantinis raštas su kitais dokumentais, negali prisiminti, bet viešųjų ryšių tarnyba prašė pateikti dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) g., buvo užduoti klausimai, prie atsakymo buvo pridedamas garantinis raštas, taip pat šis raštas buvo pridedamas prie dokumentų, kurių prašė Ekonominės policijos skyrius, šiuos raštus pasirašė vedėjas ar direktorius, bet atrodo, kad vieną tikrai vedėjas vizavo. A. A. pasakojo kaip yra, tik dėl garantinio rašto ir dėl žinojimo apie neatliktų darbų atlikimą - netiesa. Mano, kad dėl neatliktų darbų apimties pati tiksliai nežinojo, A. A. - taip pat. Vizualiai matėsi, kad objektas neužbaigtas, galbūt techninė priežiūra daugiau žinojo. Pati nebandė nustatyti kokia apimtimi buvo neatlikti darbai, nes procentaliai galėjo nustatyti pagal pinigus. A. A. apie planuojamus pabaigti darbus iki gegužės 1 d. gal pasakė, negali prisiminti.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad savivaldybė rengė konkursą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos atlikimui pagal techninį projektą, kurį laimėjo S. N. įmonė. Su rangovu buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią statybos darbus įmonė vykdė. Pradėjus sutartį vykdyti, savivaldybė pradėjo gauti raštus, kad atsirado papildomų aplinkybių, kurių įmonė negalėjo įvertinti, reikalingos papildomos lėšos papildomiems darbams atlikti, nors sutartyje buvo kitokios sąlygos. Rangovas turėjo numatyti visas aplinkybes ir įsivertinti išlaidas. Rangovui intensyviai reikalaujant papildomų lėšų, buvo sudaryta komisija, kuri turėjo įvertinti, kodėl taip yra. Įmonė darbų neįvykdė laiku, buvo rašomi raštai įmonei dėl įsipareigojimų vykdymo, sankcijos už ne laiku atliekamus darbus. Vienų metų pabaigoje atsiskaitinėjant už darbus pagal įmonės pateiktus darbų aktus, kurie buvo pasirašyti technikos priežiūros žmonių, atsitiko taip, kad darbai buvo neatlikti pilnai ir reiškia buvo neteisėtai sumokėti pinigai už tuos darbus. R. Š. pažįsta, jis techninis prižiūrėtojas, S. N. – rangovo įmonės vadovė, E. A. dirbo jo skyriuje, nei su vienu iš išvardintų asmenų konfliktų neturi. J. S. - miesto infrastruktūros vyr. specialistė, jokių konfliktinių santykių su ja taip pat nebuvo. Kiek pamena, pradėjus nagrinėti bylą, per apklausą paaiškėjo, kad J. S. buvo paėmusi kažkokį garantinį raštą iš įmonės, kad ji įvykdys savo darbus pilnai. Paaiškėjo, kad toks raštas buvo J. S. paimtas, bet savivaldybėje raštas niekur neužregistruotas, apie jo buvimą galėjo žinoti J. S., nežino kas dar. Pats to rašto nematė. Paties pareigos buvo miesto infrastruktūros vedėjas. Į funkcijas įėjo organizuoti skyriaus darbą, tiksliai visko įvardinti negali. Kiek pamena, su rangovu raštuose susirašinėjant paaiškėjo apie darbų neatlikimą, tikslių aplinkybių negali pasakyti. Buvo pateikti darbų aktai su techninės priežiūros parašais ir jo parašais, juos patvirtino pasirašytus, kurie konkrečiai darbai neatlikti, atsakyti negali. Tuose dokumentuose buvo įvardinti ir surašyti atlikti darbai ir tie darbai, kurie nebuvo atlikti, bet kadangi buvo žmonių, kontroliuojančių objektą, parašai, pats jį tik patvirtino, kad pagal savivaldybės nustatytą finansų tvarką ir taisykles gali būti vykdomas apmokėjimas. Jam buvo pateikti darbų vykdymo aktas, sąskaita-faktūra. Kad darbai dokumentuose yra atlikti, turėjo sukontroliuoti techninis prižiūrėtojas, kuris pagrindinis kontrolierius objekte, jo paslaugos buvo perkamos, taip pat ir sutarties kuratorius J. S.. Darbai vėlavo ženkliai, jie turėjo būti atlikti ankščiau. Ilgą laiką vyko susirašinėjimas su rangovine įmone dėl darbų, detalių negali prisiminti. Su projekto kuratore buvo pokalbiai apie darbų atlikimą, pasitarimo metu visada buvo nagrinėjamos aplinkybės, dėl ko darbai vyksta vangiai, buvo įvardinamos aplinkybės, bet jų dabar negali prisiminti. Objektą finansavo Kelių direkcija, tai buvo Kelių direkcijos lėšos. Lėšos tam objektui buvo skiriamos ne per vienus metus, o šiaip pagal Kelių direkcijos nustatytą tvarką lėšos turi būti įsisavinamos iki einamų metų gruodžio vidurio, paskui į kitus metus lėšos nebepersikelia. Lėšos nėra gaunamos į savivaldybės sąskaitą, tiesiog dokumentai - darbų įvykdymo aktas, sąskaita-faktūra yra pateikiami Kelių direkcijai, suderinami su kelių priežiūrą vykdančiais asmenimis ir tik tuomet Kelių direkcija apmoka rangovui. Savivaldybė pati sprendžia, kiek lėšų ir kokiems objektams galima skirti. Kelių direkcija nustato tik sumą, kurią savivaldybė gali panaudoti vieniems ar kitiems objektams. Objektų sąrašą tvirtina miesto savivaldybės taryba. Jei objektai nebuvo įgyvendinti vienais metais, metų eigoje lėšas galima perpaskirtstyti, kad užbaigti objektus ir kitais metais galima nusimatyti tas lėšas. Kiekvienais metais savivaldybė nevienodai, bet gauna lėšas kelių priežiūrai, statybai, kelių remontui. E. A. buvo jų skyriaus darbuotoja, jos funkcijų tiksliai negali pasakyti, bet kažkuriuo momentu E. A. pavadavo J. S., mano, kad taip ji buvo susijusi su tuo objektu. Negali pasakyti, ar E. A. galėjo žinoti apie atliekamų darbų padėtį. Dvi skyriaus darbuotojos dirbo viename kabinete, kaip jos dalinosi informacija, mano, ji galėjo žinoti, bet galėjo būti kad ir nežinojo. Pats pasirašydavo atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą ir sąskaitą faktūrą, iki tol pasirašydavo techninis prižiūrėtojas, sutarties kuratorius, po to pats prieš atiduodant į apskaitos skyrių. Su sutarties kuratoriumi dėl darbų atlikimo tempo kalbėta buvo, nes buvo nemažai įmonei parašytų raštų, pritaikytos sankcijos dėl darbų laiku neatlikimo. Gatvės atkarpa turėjo būti įrengta per trumpą laiką tais pačiais metais, bet sutartyje buvo toks punktas, kad sutartis galioja iki darbai bus įvykdyti iki galo. Tuo pagrindu sutartis buvo tęsiama. Darbai turėjo būti įvykdomi tais pačiais metais kaip pasirašyta sutartis. Kiek pamenu, buvo bandyta samdyti papildomai ekspertą, kad jis nustatytų atliktų darbų kiekius. Bet tokias paslaugas savivaldybė galėjo pirkti tik viešojo konkurso būdu, apie tokį konkursą galvojo, bet ar jį vykdė, negali prisiminti. Jei specialistai pateikė dokumentą apmokėjimui, jie jais patvirtina, kad darbai atlikti. Deda parašą, kad būtų atliktas mokėjimas. Pagal pareigas kontroliuoti kuratorės veiksmų neturėjo. Informacija apie neatliktus darbus nebuvo žinoma, nes jei mato sudėtus parašus techninio prižiūrėtojo ir kuratoriaus ant dokumentų, tai sako, kad viskas atlikta. Nurodymų, kada apmokėti ar neapmokėti, jokiu būdu negalėjo duoti. Sutartyje numatyta per kiek laiko savivaldybė turi atsiskaityti, kuomet dokumentai patvirtinti parašais. Įprastai pasirašyti dokumentai buvo teikiami Kelių direkcijai, kai Kelių direkcija pagal aktus pervesdavo pinigus į savivaldybės sąskaitą, tuomet apskaitos skyrius iš karto apmokėdavo įmonei rangovei. Nėra matęs garantinio rašto. Oficialiai garantinis raštas savivaldybėje nėra registruotas, jokių duomenų apie jį nėra. Iki apklausos garantinio rašto nematė. R. Š. ne vieninteliame objekte atlikinėjo savo pareigas, kažkokių pastabų ar nusiskundimų jam nebuvo pateikta. Darbus suplanuodavo skyriuje ir teikdavo miesto tarybai tvirtinti, kad ji pritartų, kad statybos darbai būtų finansuojami Kelių direkcijos. Savivaldybėje nebuvo praktikos įmonei nespėjus laiku atlikti darbų pateikti garantinį raštą. Yra viešas konkursas, konkurso sąlygos, sutarties projektas ir sutartis pasirašoma su rangovu. Jei sutartyje nenumatyti garantiniai raštai, jie negali atsirasti, neturi juridinės galios. Šiuo atveju garantinis raštas yra niekinis, visiškai nieko nereiškiantis popierius. Buvo nusprendę, kad reikia pasisamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris nešališkai padarytų atliktų darbų paskaičiavimus, o kaip baigėsi, negali prisiminti. Skyriuje pasvarstė, kad tokia paslauga būtų tikslinga ir nusprendė skelbti konkursą. Kreipiasi į administracijos direktorių, parengia sąlygų projektą ir inicijuoja projektą. Tikslas buvo apskaičiuoti darbus, kurie atlikti ir kurie yra ne iki galo atlikti. Po minimų įvykių kiek praėjo laiko iki sprendimo inicijuoti ekspertinius tyrimus, negali prisiminti. Eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje, jei pamena, vyko, nors objektas nebuvo užbaigtas iki galo. Avansinis mokėjimas rangovui sutartyje nebuvo nurodytas nei vienoje sąlygoje. Kiek pamena, buvo sąlyga, draudžianti mokėti už neatliktus darbus. Sutarties vykdymo eiga jo netenkino vien dėl to, kad nebuvo laiku atliekami darbai. Buvo rašyti raštai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, kažkiek sankcijų buvo taikoma. Savivaldybė savo lėšų šiam objektui tikriausiai nenaudojo, bet negali prisiminti. Iš Kelių direkcijos oficialiai gautų pretenzinių raštų nepamena. Apie neoficialius raštus neturi informacijos. Pastabų ar nuobaudų dėl netinkamai atliekamų (duomenys neskelbtini) gatvės darbų nėra gavęs. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo įmonės direktorius L. N.. S. N. yra dalyvavusi. Protokolai buvo rašomi, kas pirmininkaudavo posėdžiuose, negali prisiminti. Jei posėdžių metu komisijai reikėjo kažką išspręsti, turėjo būti sprendimai, kurie protokoluojami ir pateikiami administracijos direktoriui. E. A. atostogų, galbūt J. S. ligos metu, ją pavadavo. Ji turėjo pareigą prižiūrėti kaip atliekami darbai. Negali pasakyti, ar buvo priimtas toks įsakymas, bet tokia praktika buvo. Numatytos lėšos, 113 tūkstančių litų suma 2012 metais buvo patvirtinta tarybos 2013 metams. Jei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų sumokėta iki 2013 m. sausio 1 d., pinigai būtų likę Kelių direkcijoje. Būtų turėję rengti projektą, gauti miesto tarybos pritarimą lėšoms paskirstymui ir įtraukti (duomenys neskelbtini) gatvės lėšas apmokėjimui. Sutartyje buvo tokia sąlyga, kad sutartis galioja iki darbai bus įvykdyti iki galo pilnai. Buvo įmanoma 2013 m. kreiptis į tarybą. Jei tuo metu E. A. vykdė objekto kuravimą, už tuos darbus, kurie buvo įvykdyti jos kuravimo metu, ji dėdavo parašą ant darbų įvykdymo aktų ir sąskaitų faktūrų. Paraišką Kelių direkcijai E. A. rengė, kai visi dokumentai su visais parašais sudėti, tuomet ji rengė dokumentus Kelių direkcijai, kad būtų vykdomas apmokėjimas. Be jo parašo E. A. negalėjo ruošti paraiškos. F3 formą - atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, visus dokumentus paskutinis pasirašydavo administracijos direktorius. Rangovai pateikdami dokumentus - darbų įvykdymo aktą, sąskaitą – faktūrą, pateikdavo juos su lydraščiu, gal galėjo būti atvejų, kada jie patekdavo į skyrių neregistruoti, negali prisiminti. Ar matė lydraštį iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, kad pateiktas aktas, negali prisiminti. E. A. nėra gavusi nurodymo neatliktiems darbams išrašyti pavedimus. Kai uždėtas jo parašas ant dokumentų ir jei jai buvo žinomos aplinkybės, kad atlikti neteisėti veiksmai, ji turėjo galimybę atsisakyti vykdyti. Kuomet visi parašai sudėti, nežino, ar E. A. buvo pagrindas juos dar kartą tikrinti. Ji tik formaliai parengė dokumentų paketą, kad būtų galima pateikti Kelių direkcijai. Su R. Š. piktuoju nebuvo ir nė. Techninis prižiūrėtojas dalyvavo savivaldybės komisijų darbe. Darbiniais reikalais bendravo su R. Š. apie objektą, apie nebaigtus darbus su juo nebendravo. Kai buvo pateikti dokumentai niekas nežinojo, kad darbai neatlikti, nes buvo R. Š., J. S. parašai. Parašai buvo statybos darbų žurnale. Pats statybos žurnalo nekontroliavo, ten galėjo būti jo parašas, kaip savivaldybės atstovo. Kai buvo atliekama kelio ekspertizė, jis, kaip užsakovo atstovas, matavimo darbuose nedalyvavo. Dažnai dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe, po to kai pasirašoma sutartis, yra numatomas sutarties kuratorius, kuris informuoja, jei kas vyksta ne taip ir sprendžia kaip elgtis. Skyrius parengia sutarties tik projektą, kuriame nurodo galimą sutarties kuratorių, o kada sutartį pasirašo direktorius, nepamena, ar dar būna įsakymas, direktorius sutartyje parašu tvirtina. Kuratorius turėjo būti įrašytas sutartyje, negali prisiminti. Jei garantinį raštą turėjo kartu su dokumentų paketu, tai jį turėjo pateikti Kelių direkcijai. Pats prie tokio rašto egzistavimą sužinojo vėliau, o prie atliktų darbų akto, kurie buvo pateikti pasirašyti, jo nebuvo ir būti negalėjo, nes, kaip ir minėjo, jis niekinis. Jokio garantinio rašto prie tų dokumentų nebuvo, nežino, kodėl J. S. duoda tokius parodymus. Tokių nurodymų, kad reikia apmokėti už neatliktus darbus, nedavė. Liudytoja greičiausiai nori savo kaltę perkelti ant jo. Negali prisiminti, kad tokį raštą buvo matęs, jei buvo didelis pluoštas dokumentų, gal galėjo būti, kad jis buvo įdėtas. Galėjo būti, kad nesutikrino. Galėjo būti, kad visų dokumentų neperskaitė, perskaitė tik lydraštį. Su Kelių direkcija, Vidaus kelių skyriumi dažniausiai komunikavo E. A., ji rengdavo projektą. J. S. galėjo komunikuoti su Kelių direkcija, greičiausiai taip ir buvo. E. A. buvo įpareigota rengti dokumentus Kelių direkcijai, o S. nebent E. A. atostogų metu ją pavaduodavo, padėdavo rengti paraiškas.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad dalyvavo topografinės nuotraukos daryme, kuriame kelyje, negali prisiminti. Dalyvavo jis ir kolega D. P.. Geodezinė nuotrauka buvo daryta žiemą. Matavimams naudojo du GPS prietaisus. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Geodezinę nuotrauką paprastai daro geodezininkai. Buvo samdomas darbuotojas. Buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą. Geodezininkui reikalingas geodezininko išsilavinimas. D. P. tuo metu taip pat turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Atliekant matavimus geodezinei nuotraukai, vienas kitam nurodymų duoti negali. Kelias – žvyrkelis, gatvės pavadinimo, negali prisiminti. Atrodo, kad tai buvo Šiaulių mieste. Tą dieną buvo tik dviese, atliko matavimus GPS prietaisais. Buvo matuotas kelias. D. gavo užsakymą, kad reikalinga nuotrauka, nuvyko ir atliko darbus. Objekte buvo dviese. Kitų asmenų, kurie būtų buvę objekte, negali prisiminti. Buvo momentų, kad ne visą laiką matė vienas kitą. Kelias ilgas, jis viename gale, D. P. - kitame. Kelias buvo žvyrkelis, plotis gal 4-5 m, į kitas kelio savybes neatkreipė dėmesio. Dėl netinkamo kelio įrengimo abejonių nekilo. Dokumentacijos, susijusios su šiuo kelio objektu, nežinojo. Apie dokumentus galėjo žinoti D. P.. Matavo kelią, kelio kraštus, šlaitus, dar teritoriją nuo kelio: medžius, šulinį, ženklus. Matavo kas 20-25 m, jei neklysta, nes yra nustatymai, kurie reguliuoja matavimą. Apie tai tikriausiai pasakė D. P.. D. P. tuo metu mokėsi geodezijos mokslo ir turėjo žinoti. Objekte buvo vieną kartą. Matavimuose dalyvavo tik vieną dieną. Dokumentuose nepasirašinėjo. Kas patvirtino darbų teisingumą, nežino. Pirmą matavimo tašką nustatė GPS prietaisu. D. P. parodė daugmaž nuo kur reikia matuoti, nes jis žinojo užduotį. Tikriausiai iš pradžių kelią apėjo kartu, po to matuoti nuėjo vienas. Pats sprendžia matuoti kas 20-25 m, kiekvieną kartą to D. P. nenurodė, yra laisvas tai pasirinkti. Mato, kad jei nėra kelio pasikeitimų, tiesus kelias, nėra šlaitų, gali padidinti atstumą. Tai žino iš patirties. Geodezijos įmonėje dirbo nuo 2005 m., kelio matavimus atliko tris metus. Jokių kursų nėra baigęs. Matuoja kelio kraštus, kelio vidurį, šlaito viršų, apačią jei yra. Matuoja vieną ir kitą kelio kraštą ir gauna kelio plotį. Apie kelio kraštą sprendžia iš akies. Skersinėje ašyje atlieka matavimų tiek, kiek reikia, priklausomai nuo objektų. Reglamentuoto skaičiaus nėra, pats sprendžiu kiek jų atlikti. Prie reperio šiuo atveju greičiausiai nebuvo prisirišta, kadangi matavo GPS. Pagal technologiją matuojant GPS prie reperio nereikia prisirišti. Prie jo jokie asmenys per matavimo laiką nebuvo priėję. Su D. P. turėjo susitikti maždaug per vidurį kelio, tiksliai tos vietos nesuderino. Dokumentų nepasirašė, nes neturi teisės. Dokumentus pasirašė gal viršininkas A. P.. Jo matavimo metu objekte kartu nebuvo. Kažkiek vandens ten buvo. Kitame kelio gale nematavo, tai pasakyti, kad tai buvo kūdra, negali. Buvo žiema, todėl negali pasakyti, ar ten buvo kūdra, ar tik šiek tiek vandens. Tuo metu buvo sniego. Ar matavo vandens gylį, negali pasakyti, turėjo matuoti. Matavo tuo pačiu GPS prietaisu. Prietaisą įkiši į vandenį ir pamatuoji tašką, po to telkinio kraštą ir žinai gylį. Matuoja toje vietoje, kiek galima pasiekti. Nuo kranto į kūdrą, jei matavo, tai maksimalus atstumas - metras nuo kranto. Matavo stovėdamas ant kranto. Matavimo duomenys saugomi GPS, po to pakraunami į kompiuterį. Jie buvo išsaugoti GPS ir perkelti į nuotrauką. Iš kur nuotraukoje atsirado šurfų vietos, nežino. Patys nekasė šurfų. Kelio plotį pagal matavimus išskyrė. Matavo, kur matosi, kad žvyrkelis buvo kelio kraštas, paskui yra smėliukas, jo tikriausiai nematė, nes buvo sniegas, po to prasideda šlaito viršus. Jei buvo žvyrkelis, tai buvo centras, kraštai, po to jei buvo šlaitas. Negali prisiminti, kaip iš tiesų buvo. Aukštis buvo matuojamas kiekviename taške. Kasti sniegą įrankių nenaudojo, nes nebuvo užšalę, tai su koja praskleidė smėlį. Negali pasakyti, ar šis objektas buvo baigtas. Matavo tik faktą, nevertino, ar kelias baigtas. Pagal turimą išsilavinimą ar galėjo atlikti tokius darbus, nežino, nesigilino. D. P. tuo metu mokėsi, ar dalyvavo kvalifikaciniuose kursuose, nežino. Jo pažymėjimų nėra matęs. Geodezininkų ir matininkų kvalifikacijos pažymėjimus išduoda. Jis patvirtina, kad išlaikytas egzaminas. Juos gauti gali žmogus, baigęs aukštąjį išsilavinimą. Gal egzaminui išlaikyti aukštojo nereikia, bet kad jis galiotų, mano, jog reikia. Tiksliai nežino. Matavimas priklauso nuo kelio. Jei jis sudėtingesnis, gal reikia matavimus padaryti ir kas 15-20 metrų. Galėjo vienoje vietoje būti paimtas mažesnis atstumas, kitoje – didesnis. Į objektą su D. P. atvyko kartu.

Liudytoja J. M. teisme parodė, kad tuo metu buvo M. Č. įmonė, dabar „(duomenys neskelbtini)“. Ji vykdė lauko darbus. Yra baigusi VU, įgijo geologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Pagal specialybę darbinė patirtis - 20 metų ir pirmieji geologijos darbai studijų laikais. Į ją kreipėsi viršininkas, nurodė laiką, objektą. Objekte buvo viena ir pagalbininkas A. L.. Viena nevažiuoju, nes reikia pavairuoti, palaikyti, patempti. Jis atlieka pagalbinius darbus. Nustato užduotį ir jis pagelbsti. Kas kreipėsi į M. Č. įmonę dėl darbų, nežino. Su užsakovais bendrauja įmonės vadovas, pati yra specialistė, kuri pagal pavedimą atlieka darbus. Jos užduotis nustatyti natūralaus grunto sluoksniavimo gylį. Buvo matuojami sluoksnių intervalai, fiksuojami fotografiškai, matuojamas kreivės padas, aprašoma technologija. Atliekami standartiniai darbai. Šurfai buvo paruošti, kas juos paruošė, nežino. Darbo vieta buvo paruošta, ji tik atvažiavo. Nemano, kad juos paruošė pagalbininkas. Kur reikia atlikti šurfus, sprendė ne ji. Pažiūrėjo žemės sandarą tose vietose, kur buvo iškasti šurfai. Keli šurfai buvo, negali prisiminti. Kiek pamena, technikos, kuri kastų tuo metu šurfus, nebuvo. Parengė ataskaitą, pateiktos nuotraukos, aprašyti sluoksniai. Prieš atliekant darbus jokios medžiagos neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėjo. Objektu nesidomėjo. Jai tai eilinis objektas. Jei būtų turėjusi duomenis, būtų išstudijavusi, kadangi kaip geologei būtų privaloma susipažinti su geologiniais tyrimais, kurie prieinami viešai. Tiesiog atvažiavo ryte į objektą traukiniu, atliko darbą ir tiek. Objektas yra kelias. Objekto būklės nevertino ir nesidomėjo. Sluoksniai nustatyti kiekviename šurfe individualiai, reikėtų žiūrėti ataskaitą. Darbus atliko gal 2015 metais. Kiti asmenys tik palydėjo į vietą ir jie su kolega aprašinėjome šurfus. Ką atliko B. V., nežino. Šurfai, kiek pamena, buvo paskirstyti gan tolygiai pagal kelio plotį, reikėtų pažiūrėti pagal koordinates, kad tiksliai būtų galima pasakyti. Vietoje būdama nevertino, medžiaga buvo paruošta, pati nepermatavo. Matavimams buvo naudota ruletė ir fotoaparatas fiksuoti situaciją. Šiam objektui nebuvo techninėje užduotyje siųsti į laboratoriją ir nustatyti papildomas savybes. Jos kvalifikacija leidžia vietoje aprašyti sluoksnius. Tokių tyrimų su keliais yra tekę atlikti, tai ne pirmas ir ne paskutinis objektas. Šis objektas skyrėsi tuo, kad buvo iškasti šurfai. Medžiagų panaudojimu, sluoksnių prasme objektas nesiskyrė, bet kiekvienas objektas yra individualus, geologija lemia tai. Per kokias pamatines uolienas eina objektas, tai diktuoja savitumą. Nevertino grunto - iš kur, prie ko, vertino faktą. Atliko natūralaus suklostyto grunto slūgsojimo gylį, kur prasideda neperkastas gruntas, kurį suformavo pati gamta. Viskas buvo atlikta vizualiai. Laboratorinių tyrimų šiuo atveju nebuvo. Kadangi nėra kelių inžinierė, gali pasakyti kaip geologė, kad kiekvienas gruntas reaguoja skirtingai į aplinką.

Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad R. Š. kažkada kreipėsi į jų įmonę pasitarti ir po to užsakyti atlikti gatvės tyrimą, jos sandaros aprašymą. Sutarė, kad geriausiai būtų daryti šurfus kelyje, nes jei tirtų gręžimo būdu, būtų tik taškinės vietos, tuomet galima nuklysti į sluoksnių storesnę ar plonesnę pusę. Sutarė, kad darys penkis šurfus. R. Š. apsiėmė jo nurodytose vietose šurfus iškasti, nes ekskavatoriaus patys neturi. Darbą atlikti skyrė kolegei Jurgitai. Jo paties išsilavinimas aukštasis, yra įgijęs geologijos magistro laipsnį 1999 m., pradėjo dirbti nuo 1996 metų. Įmonę įkūrė ir dirbo geologijos srityje nuo 2001 metų. Dabar įmonė vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šurfų vietas daugiau ar mažiau pasiūlė pats, bet tiksliai negali prisiminti. Pasakė, kad turi būti kas 200-250 m iškasti šurfai ir pasiskirstė kuriose vietose jie turėtų būti. Tai padarė pasiėmę planą. Atsižvelgiant į tai, kokie turėtų būti tyrimai prieš statant kelią, suplanavo ir dabar. Šurfai buvo parinkti gal vienoje kelio pusėje. Prieš darbų atlikimą informacijos apie kelio būklę neturėjo, tik toponuotrauką dėl komunikacijų ir pačios užduoties esmę pasakė žodžiu, tai yra aprašyti kelio sandarą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Apie atliktą kelio ekspertizę R. Š. yra užsiminęs, kad kažkas kažką darė. Įmonė suinteresuotumo rezultatui neturėjo, jų darbas užfiksuoti. Vietas nustatė toponuotraukoje, daugmaž pažymėjo atstumus atsitiktine tvarka iš akies. Tose vietose ir buvo iškasti šurfai. Pačiame tyrime nedalyvavo, nematė, kiek buvo iškasta šurfų. Ataskaitoje tyrimo apibendrinimo nerašė, pasirašė kaip savininkas, aptarė gautus rezultatus ir kaip juos pateikti. Jų darbas buvo aprašyti tai, ką mato, geologinę sandarą, tai yra kur piltinis, kur natūralus gruntas, sluoksnių storiai ir darbas baigiasi. Nežino, ar tuo metu kelias buvo eksploatuojamas. Šurfus iškasė R. Š. su savo technika. Jis kreipėsi nuo įmonės kaip privatus asmuo ir paprašė. Šurfai buvo kasami kelio šone, kad įlįsti į kelią. Ar tai yra privati nuosavybė, nežino. Sutartyse nurodyta, klientus visada perspėja, kad už kasimo leidimus ir galimybę kasti atsakingas užsakovas. Leidimų neprašė, bet juos informavo, kad viskas gerai, kasti gali. Nuo šurfų iškasimo galėjo praeiti para, dvi, tiksliai nepamena.

Liudytojas B. V. teisme parodė, kad jo darbinė patirtis nuo 1962 m., nuo 1965 m. Šiaulių hidroprojekte įvairiose pareigose ir techninių priežiūrų, nuo 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas - ekspertas. Išsilavinimas aukštasis - inžinierius hidrotechnikas. Į jį dėl skaičiavimų kreipėsi R. Š.. Pateikė geologinius sluoksnių tyrimus, esamų pločių matavimus ir paprašė įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kad paskaičiuotų. Direktorius darbą atlikti pavedė jam. Paskaičiavo pagal pateiktus duomenis, supiltų gruntų kiekius. Papildomos medžiagos neturėjo, turėjo projektinius duomenis ir tą medžiagą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidurti neteko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų akto nematė. Pats buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažiūrėjo, ar pateikti duomenys atitinka realybę, ar yra ta gatvė. Privaloma į objektą nuvykti nėra, bet, jei jis skaičiuoja, turi įsitikinti, kad nėra apgaunamas. Jam pateikė šurfų duomenis, esamus viršaus pločius, jam reikia įsitikinti. Gavęs šaukimą, pravažiavo, kaip atrodo gatvė, nes tas ruožas, kuris padarytas, geriau atrodo nei ankščiau padarytas. Vizualiai kelias kaip kelias. Pats atliko tik medžiagų tūrių skaičiavimus. Medžiagų, kas po žeme, nematė, viršutinė dalis matosi ir dabar. Yra supiltas pylimas iš smėlinio grunto, šalčiui atsparus sluoksnis iš smėlio, viršutinė žvyro ir smėlio mišinių danga. Sudarytas iš trijų sluoksnių. Negali pasakyti, ar medžiagų sluoksnyje pakanka, nes yra daug savybių. Kokybiniai reikalavimai nebuvo keliami. Kelio eksploatacija turi įtakos viršutiniam kelio dangos sluoksniui. Yra viršutinis 5 cm dengiamasis sluoksnis, už kurį rangovas garantijos neneša, jis gali nusidėvėti per laiką, nudulka ir taip toliau, tas yra įteisinta. Dabar apatinis turi stambesnės frakcijos, o viršutinis - smulkesnės frakcijos, kuris greideriuojasi ir dėvisi. Apatiniam sluoksniui turi įtakos, jei šaltis iškilnoja, ar bloga filtracija, žinoma turi, bet turi būti išsamesni tyrimai. Kelio pločio matavimus pateikė R. Š.. Matavimai buvo penkiose gręžimo vietose. Pats pažiūrėjo vizualiai, kad nebūtų aklai. Pločiai buvo ne visai vienodi, ne 8 m, o 8,1 m, 8,2 m., bet pats nematavo. Kiek pateikė šurfų, pagal tiek paskaičiavo.

Specialistė D. B. teisme paaiškino, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriuje vyriausiąja specialiste. 2014 metais turėjo 12 metų darbo stažo ūkinių finansinių veikų tyrimo atlikime. Išsilavinimas aukštasis, ekonominis buhalterinis. Pirmąją specialisto išvadą tvirtina pilna apimtimi. Duomenys, kurie gauti teisme ir su kuriais susipažino, specialisto išvados visai nekeičia. Antrą specialisto išvadą, skaičiavimus šiek tiek keičia (mažina) papildomas „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl ekspertizės ako patikrinimo. Keičiasi neatliktų darbų kiekis į mažėjimo pusę. Yra tiksliai paskaičiavusi kaip keičiasi. Pateikta teismo eksperto išvada - ne jos kompetencija ją vertinti, tačiau dėl tam tikrų dokumentų nepateikimo nėra galimybės nustatyti, ar deklaruoti statybos darbų resursų, medžiagų kiekiai atitinka faktiškuosius. Jei vadovautis ekspertizės aktu, kad jie negali nustatyti, tai specialistas, atliekantis ūkinės finansinės veiklos tyrimą, atsakant į tą sakinį ir negalėtų nustatyti, nėra galimybės. Ekspertizės centro akto pabaigoje teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“ biuras turėjo geodezinę kontrolinę nuotrauką ir leidžia teigti, jog buvo techninė galimybė naudoti minėtą dokumentą rengiant ekspertizės aktą. Atsiranda dviprasmiškoje padėtyje, jei galimybė matininkams nustatyti buvo, tai lieka galioti jos surašyta antra išvada su tam tikrais pataisymais, kuriuos pasakys. Jei vertinant, kad nėra galimybės nustatyti, tada ir ji neturi galimybės nustatyti, tokia sąlyginė alternatyvi išvada dėl antros dalies. Pirmoji, balandžio 22 dienos, specialisto išvada įforminta gavus „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tiriamojo laikotarpio, kurie susiję su gatvės tiesimo darbais. Buvo gautas (duomenys neskelbtini) gatvės supaprastintas rekonstrukcijos projektas, techninis darbo projektas, gatvės tiesimo darbų viešojo pirkimo dokumentacija, ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys, liudytojų apklausos protokolai, pateiktas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ garantinis raštas dėl darbų atlikimo. Buhalterinės apskaitos dokumentai: darbų atlikimo aktai, išrašytos sąskaitos – faktūros, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos sąskaitos-faktūros, statybos darbų žurnalas, atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, kurioje matyti savivaldybės apmokėjimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvada surašyta pagal Šiaulių apskrities VPK pateiktą užduotį ir klausimus, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tiesimo darbai atsispindėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, kokiais dokumentais ir kada įforminta. Jei yra galimybė atsakyti pagal pateiktus dokumentus, jei juose yra įvardinta, kokio platumo kelias, tuomet atsako į klausimą, kokio ir parodo kokiame dokumente tai yra parodyta. Tai ne jos kompetencijos klausimas, bet kadangi iš dokumentų galima pasakyti, techninis projektas buvo pateiktas, tai buvo įvardinta ir atsakyta iš dokumentų, nurodant, kokiame dokumente tai įrašyta. Dokumentų teisingumo nevertino, specialisto išvada sąlyginė. Kalbant apie pirmą specialisto išvadą, jos neliečia gautas ekspertizės centro aktas. Pirma specialistės išvada surašyta pagal pateiktus dokumentus, neturint ekspertizės centro akto. Pirma išvada yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas nesilaikant buhalterinės apskaitos reikalavimų. Buhalterinės apskaitos įstatymas sako, kad visos ūkinės operacijos turi būti įformintos dokumentais tuo metu, kada jos vyksta ir į apskaitą įtraukiamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kada jos įvyko. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2012 metų gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Pagal duomenis byloje yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ garantinis raštas, kad gruodžio mėnesio darbai bus atlikti iki 2013 metų, tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas. Akto įforminimas ir sąskaitos-faktūros išrašymas faktiškai neatliktiems darbams, kas iškraipo buhalterinę apskaitą ir dėl ko, iš dalies negalima nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto. Kada darbai atlikti, turi būti surašomi ir dokumentai, toks yra reikalavimas. Buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai yra darbų atlikimo aktas (duomenys neskelbtini) ir sąskaita - faktūra, pažyma yra antrinis dokumentas, nes sąskaitą įtraukia į buhalterinę apskaitą, atskaitomybę, balansą. Garantinis raštas rodo, kad darbai nebuvo atlikti, o jie įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Darbai neatlikti 2012 metais, tai iškreipia 2012 metų atskaitomybę. Išvados dėl pirmos sumos nekeičia jokie perskaičiavimai, ekspertizės aktai. Duodama 2014-04-22 išvadą rėmėsi liudytojų apklausos protokolais. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad vadovautasi liudytojo R. Š. parodymų protokolu. Negali prisiminti, ar be R. Š. dar yra kokių liudytojų protokolai, kaip įrodymu remtasi R. Š. protokolu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinoma, koks R. Š. statusas, apklausos protokolas buvo kaip liudytojo apklausos protokolas. Nevertina liudytojo parodymų teisingumo. Liudytojo R. Š. parodymai patvirtino, kad darbai nebuvo atlikti. Taikomi metodai surašyti specialisto išvados antrame lape: dokumentų tikrinimo, lyginimo metodas. Liudytojų apklausos protokolai yra surašyti ūkinės finansinės veiklos nuostatose, kuriais gali vadovautis specialistas. Negali prisiminti, kokie dar buvo pateikti liudytojų apklausos protokolai ir kaip jie atspindi gruodžio mėnesio suteiktų paslaugų aktą. Kiek sunaudota medžiagų gatvės įrengimui pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra įmonės apskaitoje, specialistas vertina pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialisto išvadoje pasisakyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė apskaitos, kaip nurodo apskaitos standartas, kad kiekvienam objektui turi būti apskaičiuojamas sunaudotų medžiagų kiekis. Apskaita netvarkyta, kaip reikalauja apskaitos standartas, todėl nėra galimybės atsakyti, kiek medžiagų sunaudota, kiek darbo užmokesčio sumokėta, kiek valandų dirbo autotransporto greideris. Kas matėsi iš pateiktų dokumentų, kokie darbai atlikti gatvės rekonstravimui, darymui, tvarkymui, nes ant kai kurių sąskaitų-faktūrų buvo užrašyta (duomenys neskelbtini) gatvė, tas ir buvo atrinkta. Tai vieninteliai darbai, kuriuos galima identifikuoti pagal sąskaitas - faktūras, kuriose nurodyta, kad panaudota būtent tam objektui. Buhalterinės apskaitos neturi įtakos, kad netvarkyta apskaita pagal vieną objektą. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama buhalterinė apskaita, buvo sustatytas balansas, pateikta finansinė atskaitomybė institucijoms. Nebuvo žinoma, ar tuo laikotarpiu buvo tikrinta įmonės finansinė veikla. Jų tiriamojoje dalyje netikrinta visa įmonės ūkinė finansinė veikla, tik ta dalis, susijusi su gatvės tiesimu. Tyrimo eigoje 2014-2015 metais, kiek žinoma, finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo keičiami. Buhalterinės apskaitos pažeidimas yra tame, kad buvo įforminta PVM sąskaita - faktūra, bet faktiškai neatlikti darbai. Realybėje ši sąskaita finansinio veiksmo neatitiko, faktiškai neatlikti darbai. Savivaldybė mokėjo pagal sąskaitą faktūrą, nes atsiskaitomojoje sąskaitoje nurodyta, kad apmokama tokia suma pagal sąskaitą-faktūrą. Jei būtų išankstinė sąskaita, ji kitaip atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje. Avansiniai mokėjimai yra nedraudžiami, bet tiek avansiniai mokėjimai, tiek išankstinės sąskaitos buhalterinėje apskaitoje atsispindi įsipareigojimų dalyje, o išrašyta sąskaita - faktūra yra įmonės gautos pajamos ir atsispindi turto dalyje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų. Visumoje yra įvertinta, kad iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio. Apskaitos dokumentai skirtingai rodo. Įmonės buhalterinėje apskaitoje yra parodyta, kad darbai atlikti ir įrašyti į buhalterinę apskaitą, garantinis raštas parodo, kad tie darbai neatlikti, todėl išvada yra sąlyginė. Alternatyva, jei darbai neatlikti, tai dėl faktiškai neatliktų darbų, 2014 metais toks buvo formulavimas. Jei darbai atlikti, tai buhalterinės apskaitos dokumentai atvaizduoja faktiškai vykusius įvykius. Aplinkybės tvirtina, kad darbai neatlikti. Pati nevertina, kas atsakingas dėl apskaitos vedimo, tik parašo, kad įmonės vadovas tuo metu buvo ir nurodo konkretų asmenį, buhalteris atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir nurodo konkretų asmenį. Gruodžio mėnesio sąskaita yra įrašyta į buhalterinę apskaitą ir įtraukta į registrus. Pirmoje specialisto išvadoje lokalinės sąmatos nebuvo pateiktos ir nevertintos. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktu nesivadovavo. „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktas pirmos išvados nekeičia, nes „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizę atliko žymiai vėliau, čia kalbama apie buhalterinę apskaitą. Skaičių pateikė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įrašytas dokumentas, jei darbai neatlikti, įrašytas dokumentas tokiai sumai. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pirmos išvados nekeičia. Dėl darbų neatlikimo rėmėsi nurodytu garantiniu raštu ir liudytojo R. Š. apklausos protokolu. Duomenų teisingumo garantiniame rašte nevertino. Specialisto išvada keistųsi, jei faktiškai darbai buvo atlikti, tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra gruodžio mėnesio sąskaita-faktūra ir darbų atlikimo aktu yra įforminti faktiškai atlikti darbai ir tyrimo metu galima nustatyti veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Buhalterinės apskaitos pažeidimų toje dalyje nebūtų, jei darbai būtų faktiškai atlikti. Būtų buhalterinė apskaita tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos reikalavimų ir tyrimo metu galima nustatyti. Antrą specialisto išvadą atliko gavus „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą. Buvo pateikta Šiaulių apskrities VPK užduotis ir pridėtas „(duomenys neskelbtini)“ surašytas ekspertizės aktas. Pati pirma specialisto išvada buvo dėl „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo įrašant faktiškai neatliktų darbų aktą ir sąskaitą – faktūrą į buhalterinę apskaitą, tai toje dalyje nekeičia specialisto išvados. O ekspertizės akte buvo įvardinta eilė darbų, kurie pagal „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą apskaitą įrašyti kaip atlikti ir pateiktos sąskaitos-faktūros apmokėti Šiaulių savivaldybei. Ekspertizės akte pasisakyta, kad dalis darbų nebuvo atlikta, skaičiai paimti iš ekspertizės akto, kokių darbų nebuvo atlikta, kaina darbų yra paimta iš sąskaitų – faktūrų, nurodyta, kokia darbų vertė ir apskaičiuoti skirtumai. Surašyta į kokį atliktų darbų aktą ir įrašyta sąskaitą-faktūrą, kiek įtraukta daugiau darbų nei faktiškai atlikta. Atlikti skaičiavimai, surašyta specialisto išvada. Išvada keičiasi iš dalies. Keičiasi perskaičiuoti neatlikti darbai, darbų kiekiai, pagal sumažintus darbų kiekius, sumažėtų neatliktų darbų kiekis 119 18,05 litų, kas sudarytų 3 451,70 eurų, ankstesnė suma buvo 99 525,64 litai, kas sudarytų 28 824,62 eurų. Suma sumažėjo daugiau nei 11 000 litų. Sumažėjo todėl, kad pirmame „(duomenys neskelbtini)“ akte nurodyti skirtumai tarp faktiškai įformintų ir neatliktų darbų. Dabar kai kurie skirtumai sumažėjo. Specialistas pateikė paaiškinimus, nurodė, kad vežant gruntą 4 km atstumu nėra galimybės nustatyti, nurodė, kad atliktų darbų buvo daugiau. Keitėsi tik šis skaičius. Galutinis skaičius liktų 87 607,59 litais, eurais – 25 72,91. Ši išvada taip pat yra sąlyginė. Po to kai surašė specialisto išvadą, nėra susipažinusi su byloje esančiais dokumentais, išskyrus LTEC aktu. „(duomenys neskelbtini)“ akto duomenų atitikimo šiam aktui nevertina ir negali vertinti. Atsakant į klausimus buvo vadovautasi „(duomenys neskelbtini)“ aktu. Jei nustatyta, kad darbai realiai atlikti, tuomet galima nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydį. Jei nustatyta, kad darbai neatlikti, tuomet nėra galimybės nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio. Jei atskiroje dalyje nenustatyta, kiek tam objektui sunaudota medžiagų, bet visos sunaudotos medžiagos yra bendroje apskaitoje, jos patenka į balansą, tai nėra pažeidimas, kuris įtakotų galimybę nustatyti ar nenustatyti. Tai yra atsakyta, kad nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai medžiagų sunaudota tam objektui, darbo užmokesčiui. Nėra žinoma, ar keitėsi liudytojų parodymai. Pati dalyvavo posėdžiuose, kuriuose pasisakė „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Teismo posėdžio metu jie atsakė, kad jie tvirtina savo ekspertizės aktą. Ekspertizės aktą tvirtina bent iš dalies, kadangi jie pateikė paskaičiavimus. Ji paskaičiuoja pagal pateiktus skaičius, nevertina duomenų. Žalos nustatymas nėra specialisto kompetencija. Specialistas vertina neatliktų darbų kiekius, nuostolį, bet jokiu būdu ne žalą. Antrą specialisto išvadą ir antrą skaičių patikslino pagal „(duomenys neskelbtini)“. Lokaline sąmata nesivadovauja, neturi kompetencijos, vadovavosi „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktu, kuriame yra surašyti skaičiai ir jo papildymu. „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte yra skaičiai, skaičius įvertino pinigais. Kalbant apie antrą išvadą, yra priskaičiuoti faktiškai neatlikti darbai ir pridėtinės vertės mokestis. Neatlikti darbai ir neatlikti darbai plius pridėtinės vertės mokestis, kadangi surašyta sąskaita įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra PVM mokėtojas. „(duomenys neskelbtini)“ nustačiusi, kad yra atliktų darbų, tas nebuvo vertinama, nes buvo tirta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. Darbai nebuvo atlikti. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus paskaičiavimus, darbai buvo atlikti 2011-2012 metais, tik „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jie pirmame akte neteisingai paskaičiavo. Darbai po 2012 metų nebuvo atlikti. „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės lentelė Nr. 2 nurodo, kad kai kurie darbai, kurie nurodyti garantiniame rašte, yra atlikti. Darbai įrašyti 5 akte, kurie 2012 metais parodyti „(duomenys neskelbtini)“ kaip neatlikti, o pagal „(duomenys neskelbtini)“ aktą kai kurie darbai atlikti ir nuostolis yra mažesnis. Suteiktų paslaugų akte 2012 m. gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) įrašyta neatliktų darbų su PVM yra 80 867,66 Lt, įvertinus tai kas įrašyta „(duomenys neskelbtini)“ akte, jos paskaičiavimais neatliktų darbų yra 5 eilutė H164-45 (vienasluoksnės storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro) – būtų neatliktų darbų suma 4213 litų, 7 eilutė - neįrengti 19 kelio ženklų – lieka ta pati suma 16 289 litų. Jei šie darbai yra faktiškai atlikti 2012 metais po garantinio rašto surašymo, įvertinus aplinkybes, kad vėliau darbai nebuvo atlikti, nustatyta, kad neatliktų darbų faktiškai tik tiek, pati specialisto išvada nesikeičia, nes iš dalies negalima nustatyti, keičiasi tik suma. Pridėtinės išlaidos skaičiuojamos todėl, kad savivaldybė pagal pateiktą sąskaitą apmokėjo ir patyrė nuostolį su visoms pridėtinėms išlaidomis ir su PVM. Žvyro mato vienetai ir kainos paimtos iš sąskaitų faktūrų. Skirtumas yra kubais, o sąskaitoje - faktūroje yra kvadratais, tai specialisto išvadoje, kiek pamena, yra kubai perversti į kvadratus ir paimta teisinga kaina. 2018 m. balandžio 5 dienai specialisto išvados papildymą tvirtina pilna apimtimi, kitos naujos informacijos nėra. Darbų vertės neatitinkanti suma - 28 tūkstančiai eurų ir kita suma yra 23 tūkstančiai eurų. Ekspertizės akte kalbama, kad negalima pateikti išvados ir nustatyti atliktų darbų praėjus kuriam laikui. Pagal šį aktą tai įtakotų abi sumas, nes jie atsisako pateikti išvadą. Suma 28 tūkstančiai eurų koreguojasi, sumažėja 3451,71 eurų, atsižvelgiant į „(duomenys neskelbtini)“ akto patikslinimą žodžiu posėdžio metu ir patikslinimą raštu. Kita suma sumažėja, atsižvelgiant tik į „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus paaiškinimus. Bendra sumažėjusi suma yra 32 557,29 eurų. Vertinant Ekspertizės centro pateiktą aktą, tai iš viso nieko negali nustatyti pagal ekspertizės duomenis, tiek pirmoje, tiek antroje kaltinimo dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas pateikė ir ši suma pasikeitė neženkliai, tik 3 000 eurų. Skirtumas pasikeitė dėl to, kad pirmoje specialisto išvadoje laikytasi nuostatos, kad darbai neatlikti, kadangi buvo pateiktas raštas, kad darbai neatlikti. Vadovavosi tuo raštu, kad visi darbai yra neatlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino neatliktų darbų kiekį. Ekspertizės akto lentelėje Nr. 2 surašyti darbai, kaip jie nustatė, bet yra tokia pozicija, kad statybos darbai vyko daugiau nei prieš du metus, todėl negalima nustatyti atliktų darbų, yra bent kelios tokios pozicijos, kur ir jie neišveda skirtumo. Vadovaujantis ekspertizės akto lentele Nr. 2 ir buvo perskaičiuota, kaip atrodytų neatlikti darbai. Atsižvelgiant į ekspertizės aktą, neatlikti darbai, 5 pozicija, 4 lape apie vidurį su brūkšneliu, viensluoksnis žvyro neįrengimas - suma 1 476,06 eurų, įeina ir kelio ženklai. Jei gerai pamena, trūksta 19 įrengtų kelio ženklų, nes darbo pavadinimas skamba, kad ne vien kelio ženklai, bet ir jų montavimas. Darbas neatliktas, tie ženklai nesumontuoti. Jei yra įrašyti darbai lokalinėje sąmatoje, juos galima išskirti. Duomenų baudžiamojoje byloje nebuvo, kada kelio ženklai buvo įsigyti, nebuvo pateikta sąskaita faktūra. Ji, kaip specialistas, vadovaujasi buhalterinės apskaitos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir darbų atlikimo aktu (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ raštas dar keičia situaciją. Keičiasi įvertinus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas išvadas. Tai keičia tik pirmą sumą - 28 tūkstančius, nes rekonstravimo darbų nekeičia, ta suma taip ir lieka 6 tūkstančiai su viršum eurų. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ tuomet neatlikti darbai įtakoja 5 poziciją ir poziciją - apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš gamtinio smėlio. Trūksta smėlio. Apskaičiuoti pasikeitimai pagal „(duomenys neskelbtini)“ įtakoja 2012 metų rugpjūčio ir spalio mėnesių atliktų darbų akto pasikeitimus, lentelėje penktame lape pirma, antra pozicija. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ lentelė Nr. 2 yra rekonstravimo darbai, o „(duomenys neskelbtini)“ atliko paskaičiavimus toje dalyje, kuri yra naujai tiesiama, tai yra lentelė Nr. 1. Darbų pavadinimai tie patys, atsirinko pagal piketus. Neatlikti darbai, kurie nurodyti 2 lentelėje, plius 19 ženklų. Jie numatyti akte (duomenys neskelbtini). Duomenis anksčiau turėjo, bet rašant antrą specialisto išvadą, buvo laikytasi pozicijos, kad pagal 5 aktą darbai neatlikti, nes pati įmonė buvo parašiusi garantinį raštą. Specialisto išvadoje apie neatliktus darbus nėra pasisakyta, jie yra įvertinti kaip atlikti. Pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą visi darbai yra parodyti kaip atlikti ir darbų aktai, išrašytos sąskaitos faktūros. Buhalterinėje apskaitoje pagal sutartį ir sutarties sumą 2012 metais parodyti kaip atlikti. Apie atliktų darbų žurnalus yra pasisakyta vienoje iš specialisto išvadoje, iki kokio laikotarpio žurnalai pildyti, jei pamena, iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, paskui nepildyti, jokių darbų nėra įrašyta. Gruodžio mėnesio buhalterinėje apskaitoje yra įrašyta sąskaita faktūra, pagal kurią įsigyti darbai iš „(duomenys neskelbtini)“, kur įrašyta tik suma. Kokie atlikti darbai, nebuvo galimybės nustatyti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atliktų darbų atlikimo akto. Žurnaluose neatsispindi atlikti darbai. Buhalterinėje apskaitoje griežtai pasisako, kad buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos. Ši išvada atsirado „(duomenys neskelbtini)“ pateikto akto ir jo patikslinimo pagrindu. Kiek skaitė liudytojų paaiškinimus, kaip juos supranta, niekas konkrečiai apie sumas nėra pasisakęs. Yra pasisakyta, kad darbai buvo nutraukti rugpjūčio mėnesį, gatvės yra sujungtos, dalis darbų neatlikti. Skaičiais neatliktų darbų apimties nesimato. Statybos žurnalas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra dokumentas, suteikiantis papildomą informaciją. Buhalterinėje apskaitoje, Didžiojoje knygoje turi atsispindėti visi įmonės darbai, įsipareigojimai ir visa įmonės veikla. Gautinos sumos turėjo atsispindėti. Vienas dalykas -„(duomenys neskelbtini)“ išrašo sąskaitą, kad darbai yra atlikti ir ją įrašo į buhalterinę apskaitą, tai yra įmonės turtas - gautos pajamos. Savivaldybė sumoka, tai įmonė gauna turtą už suteiktas paslaugas, tai yra įmonės pajamos. Jei darbai neatlikti, tai iš savivaldybės gautos lėšos nėra gautinos pajamos, tai avansu gauta suma. Įmonei už avansu gautą sumą reikalinga atsiskaityti arba tą sumą grąžinti pinigais arba tą sumą padengti darbais. Avansinė sąskaita nepasirodytų įmonės pajamose, įmonės turte, o sumokėta savivaldybės suma pasirodytų kaip avansinis apmokėjimas ir stovėtų įmonės buhalterinėje apskaitoje įsipareigojimų dalyje, už kurią įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vėliau turėtų atsiskaityti. Du skirtingi dalykai yra įsipareigojimas ir turtas. Ar mokesčiai nuo šios sumos, kurią pervedė savivaldybė, buvo sumokėti, informacija tyrimo metu nebuvo tikrinama, bet jie buvo priskaičiuoti. Pagal šią situaciją, kuri buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tai įmonės apskaitoje suma buvo paskaičiuota ir įtraukta į mokėtinus mokesčius. Teisingai ar neteisingai pasielgta, tai priklauso nuo to teisingai ar neteisingai surašyta sąskaita faktūra. Jei sąskaita – faktūra išrašyta neteisingai, tai mokėtinos sumos, kokią deklaravo mokėti į biudžetą, ji turėtų toje dalyje būti mažesnė. Informacijos neturi, bet kiek tikrino duomenų bazėje, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi patikslintų pelno mokesčių deklaracijų. Ekspertizės centro aktas, kad negalima pateikti išvados, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pateikia skirtingus vertinimus. Vertinimo metodikos nėra. Metodika tokia, kad tikrinama įmonės buhalterinė apskaita ir pateikti papildomi dokumentai, gauti iš kitų, kaip jie įtakoja įmonės buhalterinę apskaitą ir nustatoma, ar yra tokių ūkinių operacijų, kurios neatliktos, bet įrašytos. Specialisto išvados yra duotos su sąlyga „jeigu darbai neatlikti, jeigu darbai atlikti, jeigu atlikta dalis darbų“. Liudytojai nurodo, kad dalis darbų nebuvo atlikti, bet nenurodo, kokia apimtimi darbai nebuvo atlikti, tai skaičiavimai paimti iš kitų duomenų. Specialisto išvada yra pateikta sąlyginė, kadangi apie tuos pačius atliktus darbus pateikti prieštaringi duomenys. Buhalterinė apskaita rodo, kad darbai atlikti, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ duomenys rodo, kad darbai neatlikti. Pateikta nežymi dalis dokumentų, susijusi su (duomenys neskelbtini) gatvės tiesimu, negali pasakyti dėl buhalterinės programos, atrodo buhalterija buvo vesta ranka. Buvo buhalterijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Į buhalterinę apskaitą buvo įrašyta, kad darbai atlikti, kai faktiškai darbai neatlikti, tai ženklų pastatymo darbai ir yra neatlikti ir buhalterinės apskaitos tai nekeistų. Ženklų vertė sumos nekeičia, nes darbas neatliktas. Ženklai yra įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, suma nemažėtų. Į neatliktų darbų sumą neįeina kelio ženklai, tai yra paties gatvės tiesimo darbai. Specialisto išvados 4 lape, 1 pastraipoje – paskutinėje to paties lapo eilutėje pagal lokalinę sąmatą nėra nurodyta darbų, kuriuose būtų naudojamas gruntas, tai yra arba žvyras, arba smėlis. Yra numatytos tik dvi medžiagos - smėlis ir žvyras. Pagal lokalinę sąmatą nėra galimybės nustatyti, kokiam darbui gali būti naudojamas smėlis ar žvyras. Darbų atlikimo akte duota viena bendra kaina, darbų atlikimo neskaičiavo. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ aktą yra paskaičiuota, nes pagal jį yra išvestas skirtumas. Aktas surašytas taip, kad specialistas skaičiavimo būdu pagal jį gali atlikti paskaičiavimus. „(duomenys neskelbtini)“ nėra išvardinta atliktų darbų pagal kodus ir specialistas nustato tik kur naudojamas smėlis, kur žvyras. Gruntas nevertintas. Grunto atvežimo darbai nebuvo vertinti ir įskaičiuoti. Ten yra vežimas iki 4 km ir iki 1 km su tuo pačiu darbų kodu, bet skirtingais įkainiais. Norint paskaičiuoti, reikia daugiau informacijos. Šalčiui atsparus sluoksnio padengimas, smėlis - kiekis įvertintas nebuvo, nes nebuvo kreiptasi į savivaldybę, nebuvo nei lokalinės sąmatos derintos ar įrašyta, kad darbų reikia atlikti daugiau. Medžiagų perteklius nebuvo vertintas. Remdamasi „(duomenys neskelbtini)“ darė prielaidą, kad atlikti darbai. Jei nėra duomenų, paneigiančių, kad tie darbai neatlikti, tai pažeidimo tuomet nelieka, nes darbai atlikti. Negali daryti prielaidos, kad darbai buvo atlikti, nes šiandien gautas raštas parodo, kad 19 ženklų darbai nėra atlikti, ženklai nebuvo sumontuoti, darbai neatlikti. Dėl ženklų kategoriška išvada. Dėl kitų, jei nėra duomenų, kad darbai nebuvo atlikti, tai prieina išvados, kad darbai atlikti ir buhalterinėje apskaitoje parodyti ir pažeidimo nėra. Realiai dėl darbų atlikimo nustato pagal „(duomenys neskelbtini)“ aktą. Specialisto pirmoje išvadoje surašyta, nėra duomenų apie tai, kas darbus galėjo atlikti, žurnalas nesurašytas, kad tuos darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi sąskaitą su atliktų darbų suma, bet iš „(duomenys neskelbtini)“ nėra gauti duomenys, kokie darbai atlikti. 2012 metų buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų. Prideda „(duomenys neskelbtini)“ aktą dėl pasikeitimo 3 tūkstančių, kur „(duomenys neskelbtini)“ perskaičiavo posėdžio metu ir pakeitė, skaičiuoja pagal paskutinius. Suma mažesnė. Dėl sumos 5 708,32 eurų - ženklai ir darbai, išvada kategoriška dėl šios sumos darbų neatlikimo. Iš faktinių aplinkybių aiškėja, kad galima nustatyti, jog ženklų nėra. Negali atsakyti dėl atskiros ženklų kainos, reikia pažiūrėti kaip lokalinėje sąmatoje išsidėsto eilutės. Reikia papildomų dokumentų, kad būtų galima nustatyti ženklų kainą. Informacija dėl ženklų dokumentacijos tokia, kad tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ saugomų policijoje kelio ženklų įsigijimo dokumentų nėra. Iš viso nėra tokių dokumentų, kad būtų įsigyti kelio ženklai, nei sąskaitos-faktūros, nei apskaitymo registrai, nei užpajamavimo neįrašė. Įsigijimo dokumentuose kelio ženklai nefigūruoja. Įsigijimo dokumentų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2011-2012 metų, 2013 metų pradžios nėra. Dėl neatliktų ir atliktų darbų pateikdama išvadą rėmėsi pagal pateiktą paskutinį specialisto paaiškinimą, kuris buvo 2018 m. kovo 7 d., pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto duomenis ir patikslintus duomenis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai apskaitos duomenys rodo tik tiek, kad buvo išrašyta sąskaita-faktūra, patvirtintas atliktų darbų aktas ir savivaldybė už darbus yra apmokėjusi. Buhalterinės apskaitos dokumentai tokie, kad pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal kitus dokumentus, statybos darbų žurnalą, darbų neatliko, bet yra darbų įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atliktų darbų akto išrašytai sąskaitai-faktūrai, taip, kad negalima nustatyti, kokius darbus „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir tuos pačius darbus perdavė savivaldybei. Niekur neatsispindi atlikti darbai. Į tyrimo apimtį įėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas, bet įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo nurodyta, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvės įsigijimo darbai. Ekonominės policijos paprašius, kad gal galėtų pateikti atliktų darbų aktą, buvo pasakyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tokių dokumentų neturi. Kiek pamena, apie tai jai pasakė tyrėja žodžiu, tuo metu kuravusi tyrimą, tikriausiai raštu tokių duomenų nesižymėjo. Vadovaujasi dokumentais, „(duomenys neskelbtini)“ aktu, kur yra nustatyti neatlikti darbų kiekiai, apskaičiuotos išvestos lentelės, išvesti skirtumai, pagal ką galima paskaičiuoti. Ženklai yra tikrai nepastatyti, dėl jų darbų atlikimo yra kategoriška, dėl kitų darbų neatlikimo – sąlyginė išvada. Kategoriška išvada, kad neįrengti kelio ženklai ir pagal 5 aktą 5 pozicija, bendra darbų suma - 7 184,38 eurai. Nėra ženklų ir darbų pagal „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą aktą – 1 476 eurų. Ekspertų „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo akte nurodyta, kad atliekant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimą toje dalyje, kur gatvė rekonstruota, vienas iš darbų nurodytas 2 lentelėje, 4 pozicijoje, pavadinimas „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“, skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio yra 377 m3 daugiau, tai ir darbų atlikta daugiau. Piniginė išraiška su PVM būtų 2 498,31 eurų. Daugiau darbų medžiagų perviršio nebuvo fiksuota. Visa darbų sąmata 391 292,11 litais. Eurais – 113 326,02 eurai visa projekto vertė, medžiagų ir darbų, pridėtinių išlaidų, tai visa bendra projekto vertė. Pagal eksperto T. D. raštą nėra galimybės nustatyti, pagal „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotos sumos ir įrašytos paaiškinime. Dėl ženklų yra kategoriška, nes jie kelyje tikrai nestovi. Ženklai plius montavimas – 5 708,32 eurai. Dėl šios sumos yra padarytas buhalterinis pažeidimas, dėl kitų pažeidimų išvada yra sąlyginė. Perviršis buhalterinės apskaitos pažeidimo nemažina, jis lieka, kadangi darbai neatlikti, o buhalterinėje apskaitoje užfiksuota, kad darbai atlikti. Perviršis galimai fiksuoto pažeidimo nesumažina. Valstybės biudžetui žala nepadaryta, biudžetas žalos nepatyrė. Mokesčiai yra deklaruoti nuo visos projekto vertės. Žalą patyrė savivaldybė, pinigai įplaukė iš savivaldybės atsiskaitomosios sąskaitos. Darbų pavadinimas vienoje lentelėje - perviršis, kitoje - kaip darbų trūkumas. Pirma lentelė kalba apie naujai nutiestą gatvę, antra - apie rekonstruotą gatvės atkarpą. Pagal įrašymą į lenteles suprasti, kad naujoje gatvėje trūksta – neatlikti darbai, o rekonstruotoje dalyje yra perviršis, bendroje sumoje yra trūkumas, darbų atlikta mažiau. Buhalterinis pažeidimas pagal finansavimo apimtį yra maždaug apie 6 procentus - netinkamas darbų atskaitymas, kai darbai neatlikti ir savivaldybė sumokėjo. Sąmatoje nėra išskirta atskira ženklų vertė. Nėra atskiro ženklo skydo vertės sąmatoje, tai nėra galimybės atskirti sumas. Priima skaičius pagal dokumentus. Sąmatoje ženklo vertė atskirai yra nenurodyta. Sumos negali minusuoti iš 5 akto, nes 5 akte įrašyta, kad darbai atlikti 688, kad tiek yra atliktų darbų. Kokią sąskaitą pateikė, tokie darbai yra. Sąskaitos už papildomus darbus nepateikė. Pagal projektą ir sąmatą numatyti atlikti darbai, kurie įrašyti kaip neatlikti, tie darbai ir yra neatlikti. Vienas darbas, kuris atliktas, o kitas yra neatliktas, tai vienas darbas kitu nesikeičia. Jei nėra pastatytų ženklų, tai jų ir nėra. Kalbant apie ženklus, tai 6 ženklai pagal aktą ir projektą įrengti. Vieno ženklo kaina yra paimta sudėjus visas sąmatos eilutes ir padalinta iš visų ženklų, apskaičiuota pagal sąmatą.

Liudytojas D. T. teisme parodė, kad rašte minėjo, jog dokumentų pateikti negali, nes šių dokumentų nebuvo perimant įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Dokumentai buvo paimti iki bankroto bylos iškėlimo ir yra ekonominėje policijoje. Laikotarpis, kurio dokumentai yra paimti, nuo 2011 metų iki 2013 metų. Ženklų įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra 2012 metų galo. Iškėlus bankroto bylą, įgaliotas asmuo buvo ne jis, buvo kitas įgaliotas asmuo, turtą perėminėjo ne jis. Tikslios datos, kada ženklai buvo perduoti, negali pasakyti, perdavimo akto dokumentų neturi. Kiek yra kelio ženklų, negali pasakyti. Ženklai yra saugomi jų patalpose, siūlo juos perimti teisėtam savininkui. Atsakymo iš savivaldybės nėra gavę. Įmonės patalpos yra išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sudėti išnuomotoje patalpoje, kur ir yra saugomi. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotos patalpos, priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Žinojo, kad vyksta tokia byla, bendrauja su buvusia vadove, kuri suinteresuota perduoti daiktus. Kiek kalbėjo administratorė, kuri periminėjo daiktus - B. M., ji sakė „turtą mačiau“. Ženklai buvo nupirkti pagal rangos sutartį. Pats ženklų nematė. Negali garantuoti, kad tai tie ženklai. Buvo kalbėta su buvusia įmonės vadove S. N. ir buvo užtikrinta, kad tai tie ženklai. Ženklų vertės negali pasakyti ir ar tai tie kelio ženklai, nes įsigijimo dokumentų nėra. Apie kitus galimus ženklų savininkus duomenų nėra.

Ekspertas T. D. teisme paaiškino, kad ekspertizių sritis - darbų sauga ir statyba. Darbo stažas 21 metai. Yra pateiktas aktas, kad negalima pateikti išvadų. Konstrukcijų suirimo klausimas - pagrindinis klausimas. Čia objektas yra kelias. Žiūri 305 reglamentą, jei duobė atsirado, tai nėra esminis dalykas, tai turi būti stipriai. Buvo nuotraukos, bet nieko negalima pasakyti, nuotraukose kelias geras. Pagal tokią medžiagą nieko negali pasakyti, bet tai ne jų kompetencija. Tiria avarijas, griūtis. Penkis metus kelią eksploatavo, bet jo neprižiūrėjo, žmonės juo naudojosi. Jei būtų kelią prižiūrėję, tai visai gerai būtų buvę. Tokių ekspertizių atsisako. Paprastai pasiskambina, apsitaria ir sprendžia, prašo papildomos medžiagos, važiuoja į vietą tyrimams. Ankščiau su „(duomenys neskelbtini)“ nesusidūręs, yra daug įmonių Lietuvoje, jos pavadinimus keičia. Su specialistu O. nesusidūrė, jie skaičiavo kiekius. Posėdžio metu buvo pakeistas skaičiavimas, tai koks patikimumas skaičiavimo, jei iš dalies pakeitė. Paskaičiavo greituoju būdu, tai jam skaičiai panašūs gavosi kaip B. V.. Kaip ir gynybos pateikti paskaičiavimai, jam gavosi panašus rezultatas kaip B. V., kelio pjūvį iš ilgio padaugino ir bendra suma kubu gavosi labai panaši. Techninis prižiūrėtojas pateikė, geologė ir inžinierius skaičiavo kiekius, tai praktiškai tie kiekiai sutapo, nemato, kad jų ženkliai trūktų. „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimai yra neženklūs. Vienetas yra 1000 kubų, tai nėra daug, aišku, tai sąlyginis dalykas. Pamatė, kad teismo posėdžio salėje keičia paskaičiavimus, pas tokius ekspertus atsakomybės jausmas nėra didelis. Vieną kartą jie gali pasakyti vieną, kita kartą kitą, trečią kartą paspaudus pasakys dar kitą. Gali vadovautis projektais, o dėl projektų jo kompetencijos nereikia. Pats medžiagų neskaičiavo. Trūksta gero skaičiavimo. Yra paskaičiuota daug variantų, padaryta sąmata, skaičiavo „(duomenys neskelbtini)“, gynybos pakviestas specialistas, o kurie atitinka tikrovę, negali nustatyti, nes brėžinių nėra, praėjo penki metai, todėl nėra pagrindo nustatyti. Jei būtų kelias sulūžęs, reiktų jį tirti ir jis galėtų jį tirti. Bet nieko tokio nėra ir jis net neskaičiuoja. Statybos žurnale nėra nurodyti piketai, nuo kurios iki kurios vietos, jei nori tiksliai suskaičiuoti, tokių duomenų nėra. Statybos žurnale šablonas padarytas daugiau pastatui, ten turi būti nurodytos ašys, aukščiai, bet turi žinoti, kurioje vietoje tai yra, kad galėtum parašyti, kur tos vietos yra ir galėtum atsistoti. Šioje vietoje yra išpiltas žvyras nuo tenai iki tenai, kas gaunasi 100 ar 200 metrų, tiksliai nežino. Tokios praktikos nėra, kad statybos žurnale viskas tiksliai turi būti parašyta. Jei techninį prižiūrėtoją toks parašymas tenkina, pretenzijų negali būti, nes jis būna toje vietoje, viską mato, žino. Dėl sąmatos taip pat pretenzijų negali būti, nes ir europinius pinigus pasiimti galima viena eilute, nedetalizuojant jos. Buvo tirtas kelias, mėginiai imti, atiduoti į VGTU laboratoriją išsijoti ir pasakyta teoriškai, kas būtų, praktiškai negali pasakyti, kokie ten sluoksniai, o tą darbą, kaip matyti iš bylos, atliko nekvalifikuoti žmonės. Kiek pamena, visi VGTU laboratorijos ir „(duomenys neskelbtini)“ techniniai darbuotojai išsilavinimo neturi, ar jie ekspertai. Matosi kas atliko tyrimus ir pasirašo vienas, tai kelia visokių įtarimų. Yra sąmatinis skaičiavimas arba skaičiuojamosios projekte, kitaip statinio skaičiuojamosios statinio nustatymo kainos dalis, tai atlieka sąmatininkai. Yra trys sąmatos, galima dar daryti jei reikia, bet jos visos turi skirtis, nes vienodai negali padaryti. Tam nereikia jo kvalifikacijos, tai nėra eksperto darbas. Po penkių metų pasakyti kas buvo padaryta nėra šansų. Kaip nori, taip galima skaičiuoti, kiekvienas skaičiuos kitaip. Skirtumas skaičiavimuose vis tiek gausis, bet jis neturi būti didelis. Šiuo atveju jis nėra didelis, kad būtų galima pasakyti, kad nedavežė, nuvežė ne į tą objektą, to negali pasakyti. Buvo klausimas „ar duobė užpilta?“, brėžinys, pabandai paskaičiuoti, gavosi, kad buvo kokių 4 m kūdra, bet ką duos kūdros gylio sužinojimas. Tokiais dalykais neužsiima. Darbų kiekius apskaičiuoti nereikia jokio eksperto, tai statinio paskaičiavimas pagal brėžinius, bet jei nėra brėžinių, tai nepadarysi. Ne teismo ekspertų atsakomybės jausmas yra žemas slenkstis ir kartais kol neprašoma jų ateiti į teismą, jie viską pasakoja, o kai paprašoma, jie sako „ne, mes to negalime patvirtinti“, tai viskas, iškelia versijas, bet kaip tiksliai ir nebeišeina. Teismo ekspertizės centre tokių praktiškai nėra, nes pas juos yra kelių pakopų kontrolė, todėl daro, ką gali, sugeba ir moka. „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas atliktas po dviejų metų, kiekiai nesikeitė ir dabar jie nesikeitė, kiek atvežė, tiek ir sudėjo. Pridėjus vis tiek kažkiek nubyra. Kaip skaičiuosi šlaitų kiekius, galima daug vertinti jei nusismulkina. Šlaitai priskiriami prie kelio įrengimo, bet galima ginčytis. Kalbant apie grunto kiekius, mano, kad viskas yra, kas atvežta ir sudėta, nemato, kad per mažai sudėta, nes po pirmos žiemos kelias turėjo būti nepravažiuojamas, jei blogai padarytas. Tai ne tas variantas. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus gali būti, kad trūksta pusę medžiagų, bet jei gali padaryti su puse medžiagų gerą kelią, tai geras variantas. Rodiklis yra kelio būklė, vis dėl to sudėjo viską. Jei jis neprižiūrimas ir naudojamas 5 metus ir yra geras, tai reiškia padarytas geras, nes paprastai po žiemos viskas išlenda. Kelio nusidėvėjimo metodika yra, bet reikia turėti duomenų, kaip intensyviai švietė saulė, kiek kartų valė, kiek mašinų pravažiavo, koks jų svoris, kokios padangos, kokia kryptimi, galima skaičiuoti, bet ne statybos eksperto kryptyje. Kaltinimai - prirašymas neatliktų darbų, bet tuos ženklus pastatyti gal ir kainuoja 5 000, bet kiti darbai buvo ne įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o kadastrų, registrų centro atliktų darbų įforminimas. Jie garantiniame rašte įsipareigojo darbus atlikti, kur iš tiesų ne jų darbai, toks savotiškas buvo susitarimas, bet savivaldybei tiko. Nežino, ar „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gatvės techninį projektą, gal ir buvo. Medžiagoje, kuri buvo pas jį, nebuvo. Geologė pasakė „aš turiu kvalifikaciją“, pasakė kokie gruntai, iš ko susideda, prirašė puslapį. VGTU laboratorija tyrė, tyrė ir pasirodė, kad kvalifikacijos neturėjo. B. V., kuris skaičiavo sąmatą, tai paskaičiuotas puslapis, tai ką galima patikrinti, tai paties skaičiukai su jo skaičiukais sutampa. Reiškia, gerai paskaičiavo. Esminis dalykas, kad kelias įrengtas geras, nes jis eksploatuojamas. Pagal tokius dokumentus, kurie prieštaringi, nėra galimybės nustatyti. Ženklai nestovi, nuotraukose ženklų nėra, bet buvo garantinis raštas „pastatysime ženklus kažkada“. Jei jiems būtų leidę, tai jie tuos ženklus būtų pastatę. Ženklai nebuvo pastatyti, dėl darbų, mano, kad viskas buvo sudėta taip, kaip reikia, bet negali įrodyti paskaičiavimais. Kelio būklė leidžia teigti. Jei būtų pateiktas techninis projektas, kuris nebuvo pateiktas, darbų kiekius galėtų apskaičiuoti, kuris turi atestatą statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo specialistas - sąmatininkas. Jei viskas būtų, tai galėtų pasakyti kiekius, bet skaičiavimai skirtųsi, nes taikant skirtingas programas, gaunasi skirtumai, bet paklaidos ribose.

Civilinio ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Ž. R. teisme paaiškino, kad yra pateikę ieškinį ir ieškinio papildymą. Atsakovais yra įtraukti kaltinamieji. Civilinis ieškinys grindžiamas kaltinamojo akto pagrindu ir specialisto surašyta išvada, pagal pateiktus duomenis yra paskaičiuotos sumos, kurios ieškinyje skaidomos į dvi dalis. Pagal pirmą civilinio ieškinio dalį yra 23 420,89 eurų žalos, ji tariamai suklastoto akto (duomenys neskelbtini) pagrindu, antroji ieškinio dalis kildinama iš techninio prižiūrėtojo R. Š. veiksmų, kuris sutartiniu pagrindu atliko (duomenys neskelbtini) gatvės darbų atlikimo techninę priežiūrą ir pagal kaltinamąjį aktą netinkamai atliko savo pareigas, kaltinamas LR BK 229 str. pagrindu. Prašoma priteisti suma 28 824,62 eurai. Kadangi civilinio ieškinio papildyme nurodė, kad pagal teismų praktiką už netinkamai atliktas pareigas gali atsakyti ir darbdavys, yra įtrauktas R. Š. darbdavys. 2015-10-09 pareiškime dėl civilinio ieškinio papildymo suformuoti civilinio ieškinio reikalavimai yra tokie, kad priteisti iš neįvardinant už atsakingų už nusikalstamą veiką asmenų atitinkamai šias dvi sumas. Civilinio ieškovo kompetencija nėra prerogatyva nustatyti kaltus asmenis. Priteisti 23 420,89 eurų iš atsakingų asmenų, padariusių žalą solidariai, tai trys kaltinamieji R. Š., S. N., E. A., kurie kaltinami akto (duomenys neskelbtini) pasirašymu. Kita suma - 28 824,62 eurų priteisti iš atsakingų už nusikalstama veika padarytą žalą asmenų, tai ką teismas įvertins ir laikys kaltu dėl padarytos žalos ar techninį prižiūrėtoją, ar jo atstovą, ar solidariai. Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl galimai netinkamo ieškovo, tačiau ieškovo pozicija, kad ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagal finansavimo sutartį su Kelių direkcija gavo lėšas, skirtas objekto statybai. Egzistuoja Vyriausybės nutarimas 2005-04-21 Nr. 447, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas. Nutarimo 8 p. kalba, kad vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti, prižiūrėti skirtos lėšos yra naudojamos pagal kelių valdytojų pateiktus ir su direkcija suderintų objektų sąrašus ir laikomasi reikalavimų, nurodytų aprašo 8.1 punkte. Nutarimo 8.4 punktas kalba apie darbų priėmimą, atsiskaitymą, techninę priežiūrą ir kt. Finansavimo sutartys buvo pasirašytos su Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir buvo skiriamos (duomenys neskelbtini) gatvei. Tiek rangos sutartį, tiek apmokėjimo sutartį buvo pasirašiusi Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir buvo atsakinga už lėšų įsisavinimą. Nespėjus lėšų įsisavinti, tas asmuo, kuris turėtų atsiskaityti su Kelių direkcija, yra savivaldybės administracija. Kelių direkcijai pareikalavus grąžinti lėšas, jei būtų nustatyti faktai, kad jos buvo nepilnai įsisavintos, turėtų tas lėšas grąžinti. Dėl to, kad ieškinys galėtų būti pareikštas Kelių direkcijos, tai mano, kad civilinis ieškinys – turtinis reikalavimas, reiškiamas sumai už užaktuotus darbų kiekius, kurie neatitinka realiai atliktų darbų. Tokiu atveju Kelių direkcija turėtų dalyvauti procese, stebėti objektų įgyvendinimą, dalyvauti statyboje, žiūrėti techninius dokumentus ir, pastebėjus trūkumus, reikšti civilinius ieškinius. Kelių direkcija tokių funkcijų neatlieka. Tai yra valstybės lėšos, kurias Kelių direkcija perskirsto. Savivaldybės administracija yra suinteresuota išnagrinėti situaciją, nes jei lėšos buvo permokėtos, savivaldybė suinteresuota jas susigrąžinti. Dėl J. S. yra pateikę civilinį ieškinį administraciniam teismui, kad nepraleisti senaties. Teismui pripažinus kaltus asmenis, savivaldybės administracija tikslintų pradėtą administracinę bylą. Byla sustabdyta apygardos administraciniame teisme iki šios bylos išnagrinėjimo. Faktinių aplinkybių komentuoti negali, sumos paskaičiuotos pagal prokuratūros duomenis, specialistų išvadas. Prieš teikiant ieškinį, bendravo su Kelių direkcijos juridinio skyriaus vedėju, jo pozicija, kad jie civiliniais ieškovais dėl tokio pobūdžio nebuvo, tai savivaldybės kompetencija tinkamai naudoti pinigus. Jei paaiškėtų, kad pinigai yra netinkamai panaudoti, tai savivaldybės administracija toliau išlieka atsakinga už pinigų tinkamą įsisavinimą. Jei Kelių direkcija pareikštų reikalavimą grąžinti lėšas, turėtų jas grąžinti. Žala padaryta savivaldybės administracijai. Pagal rangos sutartį, sutartinius įsipareigojimus galima spręsti civiline teisės aktų nustatyta tvarka, bet informacija disponavo infrastruktūros skyriaus specialistė J. S.. Teisės skyrius gauna informaciją tik tada, kai ją perduoda kitas skyrius, yra problema, tačiau tokios informacijos teisės skyrius negavo. Kad nevesti dviejų bylų, civilinis ieškinys buvo pateiktas baudžiamojoje byloje. 2015-10-09 pareiškime dėl civilinio ieškinio papildymo prašė įtraukti kaltinamojo R. Š. darbdavį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kai darbuotojas nusikalsta eidamas tarnybines pareigas, žalą atlygina darbdavys. Teismo prerogatyva nuspręsti, kas atsakingas būtų už šią žalą: ar tiesiogiai kaltinamasis, ar jo darbdavys. Teikiant ieškinio papildymą, R. Š. kaltinimas yra grindžiamas dar kitu kaltinimu, todėl vertino, kad jis, kaip tiesioginis techninis prižiūrėtojas, prižiūrėjęs objektą, dėjęs parašus, pagal teismų praktiką nėra aišku, kas turėtų būti atsakingas, tačiau pagal kitą kaltinimo dalį dėl trijų kaltinamųjų, vertina, kad atsakovais turėtų būti trys kaltinamieji. S. N. prašymu buvo prašoma įtraukti darbdavį „(duomenys neskelbtini)“. Teismas to nepadarė, jie palaikė šią poziciją. Civilinis ieškovas nesiima spręsti, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos ir kieno veiksmais. Neįvardina, nes nežino, kas bus laikomi tinkamais subjektais. J. S. buvo kaltinamoji byloje dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl mano, kad ji turi nešti atsakomybę solidariai. Gali teikti reikalavimus administracinėje byloje, nes ji pripažino savo kaltę ir buvo pagal laidavimą atleista. Dėl rangos sutarties, netinkamai užaktuotų kiekių, realiai atliktų darbų, paaiškėjo ikiteisminio tyrimo antroje pusėje prasidėjus procesui. 2011 m. buvo pasirašytas garantinis raštas, kuriuo įsipareigota atlikti darbus iki gegužės mėnesio. Kadangi sutartį kuravo buvusi įtariamoji J. S., šio garantinio rašto pagal A. A. paaiškinimus niekam nebuvo pristačiusi, raštas nebuvo registruotas savivaldybės administracijoje, darbai buvo užaktuoti, apmokėti, atitinkamų skyrių vadovai neturėjo informacijos, kad objektas yra neįrengtas. J. S. veiksmų pasekoje buvo nutylima ir laukiama, kol pagal garantinį raštą rangovas baigs įvykdyti sutartį. Dokumentai buvo, kad yra atlikti darbai, už juos apmokėta. Darbdavį prašė įtraukti tik dalyje dėl netinkamai atliktų darbų, dėl dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumento naudojimo, mano, kad turi būti tiesiogiai atsakingi asmenys, o ne darbdaviai. Pasisakė apie tai, kad įtraukus S. N. darbdavį kaip atsakovą, taip pat turėtų būti traukiamas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip darbdavys. Negali būti tuo pačiu statusu ieškovais ir atsakovais vienas juridinis asmuo. Galimybės patraukti savivaldybės administraciją atsakovais nėra. Kelių direkciją atstovauja atstovas, kuris apklaustas šioje byloje - liudytojas P. R.. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešuosius pirkimus, už tinkamą lėšų pervedimą rangovui. Kelių direkcija ieškinyje neįtraukta. Kelių direkcijai atskiro rašto dėl pinigų sugrąžinimo, dėl pareikšto ieškinio byloje nėra. Kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo pasirašyta 2014-02-28. Teisės skyrius apie procesą sužinojo 2015 m. kovo mėnesį. Kas iniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizę, gali būti, kad paslauga buvo susijusi su ikiteisminiu tyrimu. Ekspertizės iniciatorius buvo infrastruktūros skyrius, A. A., J. S., nes visą prašomą medžiagą ikiteisminio tyrimo metu jie teikė. Savivaldybė privalo atsiskaityti tinkamai ir be pretenzijų. Paaiškėjus, kad galimai neatlikti darbai, savivaldybė negali sakyti, kad pinigų nereikia, nereikia išieškoti ir grąžinti. Asignavimus privalėjo prižiūrėti, pagal pateiktus dokumentus, asmenų sudėtus parašus, spaudus. Procese dalyvauja asmenys, kurie tvirtina parašu atitinkamą aplinkybę, savivaldybė gauna dokumentus ir apmoka pagal gautus dokumentus. Yra kaltinamieji, taip pat yra regreso priemonė, yra galimybės šia tvarka kaltinamiesiems pareikšti ieškinį prašant iš rangovo. Šiai dienai yra toks ieškinys, jis pareikštas iš tų asmenų. Ieškinys yra išskirtas į dvi dalis, turtiniai reikalavimai skaidomi į dvi dalis. Kas liečia J. S. ir visus kaltinamuosius šioje baudžiamojoje byloje reikalavimas dėl 23 tūkstančių, dalyje dėl 28 tūkstančių reikalavimas teikiamas kaltinamajam R. Š. ar jo darbdaviui, J. S. ši suma neliečia. Dėl ieškinio 23 tūkstančių dalyje nurodė, kadangi yra solidarios atsakomybės pagrindas, galima iš pareikštų kaltinimų įtarti, kad visi kaltinamieji ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista J. S. veikė neteisėtais veiksmais dėl dokumentų surašymo ir naudojimo. J. S. bandė įtraukti dėl žalos atlyginimo klausimo, nepavykus, vienintelė teisė jos atžvilgiu buvo kelti jos vienos atžvilgiu civilinę bylą ir reikalauti 23 420 Eur turtinės žalos priteisimo. Nagrinėjama baudžiamoji byla betarpiškai susijusi su naujai užvesta civiline byla, nes nuo jos baigties spręsis civilinio ieškinio civilinėje byloje J. S. atžvilgiu galimas tikslinimas ar netikslinimas. Jei galutinis procesinis sprendimas būtų išteisinamieji nuosprendžiai, tai civilinėje byloje J. S. atžvilgiu būtų paliktas reikalavimas, kuris yra šiai dienai. Egzistuoja galimai solidarios atsakomybės taikymo atvejis, šioje byloje priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius, teismui pripažinus kaltus asmenis, tai anoje byloje turėtų būti tikslinamas ieškinys ir būtų prašoma atlyginti žalą solidariai su nuteistais asmenimis. Jei civilinis ieškinys bus tenkinamas šioje byloje, tai klausimas būtų išspręstas, žala priteista. Išlaikyti solidarumo faktą, J. S. byloje būtų prašoma priteisti solidariai pagal konkretų teismo sprendimą. Yra reikalavimas solidariai priteisti žalą šioje byloje, yra viena suma, reikalavimai yra tapatūs. 2016-08-04 administracinis teismas nutartimi sustabdė bylą, atsižvelgdamas, kuomet tapatūs reikalavimai pareikšti anoje ir šioje byloje. Teismas nutartimi sustabdydamas bylą įpareigojo savivaldybės administraciją informuoti teismą apie priimtus sprendimus šioje baudžiamojoje byloje. Jei kaltinamieji asmenys bus pripažinti padarę žalą 23 tūkstančiams, tai iš jų turėtų būti priteista solidariai. Lygiagrečiai ir J. S., kadangi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nešalina jos civilinės atsakomybės taikymo klausimo ir solidarumo, asmenų neįmanoma nustatyti, kas ir kokiais veiksmais konkrečiai prisidėjo, ieškinys turėtų būti tikslinamas, prašant priteisti žalą solidariai su nuteistaisiais asmenimis. Kiek žino, darbai nėra baigti, atlikti ir priimti. Dydžius paskaičiavo pagal specialisto išvadoje pateiktus skaičius. Negali pateikti duomenų, kada buvo leidžiamas eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo klausimu nesidomėjo, bet, kaip žinia, jis vyksta. Ar yra statybos darbų užbaigimo aktas, atliktų darbų priėmimo aktas, abejoja. Negali atsakyti, bet nemano, kad finansų skyrius, darydamas pavedimą, tikrina duomenis, ar egzistuoja iki sąskaitos pateikimo visi dokumentai. Mano, kad apskaitos skyrius gauna sąskaitą-faktūrą su visais parašais asmenų, kuruojančių objektą, ir vertina, kad jį reikia apmokėti. Visų detalių apskaitos skyrius nesiaiškina apie objektų įrengimą, statybos darbus ar jie natūroje egzistuoja. Dokumentas, kuriuo vadovaujasi apskaitos skyrius, yra sąskaita – faktūra, kuri būna suderinta.

Dėl civilinio ieškinio patikslinimo civilinio ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Ž. R. paaiškino, kad patikslino reikalavimų sumas, atsižvelgiant į kovo mėnesio specialisto pateiktą išvadą. Šie paskaičiavimai įvertinti sumine pinigine išraiška. Suma 32 555 eurai yra susidedanti iš dviejų sumų: 25 372,91 eurai ir 7 184 eurai, kurie buvo apskaičiuoti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ antros lentelės duomenis.. Civiliniame ieškinyje 23 420 eurų sumoje palieka tą pačią, nes vertina situaciją pagal bylos duomenis, statybos darbų žurnalus, pagal J. S., kuri yra prisipažinusi padariusi veiką ir teismas nutartimi yra patvirtinęs prokuroro nutarimą atleisti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Rašytiniai bylos duomenys byloje patvirtina, kad 2015 metų gruodžio mėnesį nurodyti paslaugų akte (duomenys neskelbtini) darbai nebuvo atlikti pilna apimtimi ir civilinis ieškovas vertina, kad tie darbai nebuvo atlikti ir jų piniginę išraišką pagal 2015 metų specialisto paskaičiavimus sudaro 23 420 eurų suma. Situaciją vertina pagal liudytojų parodymus. Civilinis ieškovas vertina, kad specialisto išvadoje suma - septyni tūkstančiai su trupučiu, nurodyta piniginė išraiška negali būti laikoma objektyvi ir visiškai pagrįsta, teisinga, kadangi specialistė, paaiškindama savo išvadą, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ antros lentelės atitinkamus duomenis, numano prielaidą ir vertino, kad tie darbai yra atlikti ir neatliktų darbų kiekis sudaro virš septynių tūkstančių. Jie vertina, kad darbai neatlikti. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesį nurodytų darbų apimtis sudaro 23 420 eurų sumą. 2014 metų sausio mėnesio J. S. apklausos protokolo duomenys rodo, kad darbai, pasirašyti 2012 m. gruodžio 5 d. akte, nėra atlikti, kad pasirašytas garantinis raštas, kad ji nesitikėjo, kad pagal šį garantinį raštą darbų neatliks. Teisiamojo posėdžio metu J. S. patvirtino, kad pagal garantinį raštą rangovas buvo įsipareigojęs atlikti darbus iki 2013 metų gegužės mėnesio, bet darbai nebuvo atliekami, nes buvo įšalas ir paskutiniai darbai buvo atlikti 2013 metų rugpjūčio mėnesį. J. S. buvo kuratorė, ji tuos duomenis turėjo geriausiai žinoti. Savivaldybė pirko paslaugą, kad nustatytų skirtumus tarp aktuotų ir atliktų darbų ir pateiktų specialistas savo išvadą. Baudžiamosios bylos esamais duomenimis grindžia civilinį ieškinį, yra apmokėjimo dokumentai, pateiktos sąskaitos, duomenys, kad darbai neatlikti, tuo žala ir grindžiama.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-29 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimas ir pirkimo medžiagos išvados (ekspertizės) pateikimas) užfiksuota, kad ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyti šie Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo bei naujos statybos darbų esminiai trūkumai:

1. Faktiškai atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei nurodyti atliktų darbų aktuose (detalesnė informacija pateikta šio ekspertizės akto lentelėje Nr. l, lentelėje Nr.2 bei lentelėje Nr. 3).

2. Statybos darbų žurnale užfiksuoti atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei nurodyti atliktų darbų aktuose (detalesnė informacija pateikta šio ekspertizės akto lentelėje Nr. l, lentelėje Nr.2 bei lentelėje Nr. 3).

3. Gatvės rekonstravimo bei naujos statybos metu atliktų darbų techniniai rodikliai dalinai neatitinka nurodytų techniniuose projektuose bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (detalesnė informacija pateikta šio ekspertizės akto lentelėje Nr. 4, lentelėje (duomenys neskelbtini) bei lentelėje Nr. 6).

4. Gatvės rekonstravimo bei naujos statybos metų panaudotų medžiagų techninės charakteristikos dalinai neatitinka nurodytų techniniuose projektuose bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (detalesnė informacija pateikta šio ekspertizės akto lentelėje Nr. 6).

Iš ekspertizės akto lentelės Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) gatvės tiesimas (nuo PK 11+20 iki PK 21+28)“ matyti, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, kokius darbus atliekant buvo panaudoti mažesni medžiagų ir resursų kiekiai: 1) „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1,04 t. m3; 2) „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 0,874 t. m3; 3) „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1.440 m3; 4) „Viensluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1.275 m3.

Taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad pagal pirkimo metu pateiktą medžiagą rangovas (tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo galimybę numatyti darbų kiekius, kurie reikalingi atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo metu ašį perkeliant iš esamos į projektinę padėtį (4 t., b. l. 7-88).

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-04-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad:

1) Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą atsako įmonės vadovas. Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruota S. N..

2) Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) įrašyti darbai iš viso už 80 867,66 Lt (23 420, 89 Eur) faktiškai neatlikti, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydama 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini) faktiškai neatliktiems darbams bei akto pagrindu išrašydama 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) faktiškai neatliktiems darbas už 80 867,66 Lt (23 420, 89 Eur) ir 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įrašydama į 2012 m. buhalterinę apskaitą nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. l d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu“, ir 6 str. 2 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl faktiškai neatliktų darbų už 80 867,66 Lt (23 420, 89 Eur) įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m.

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktas (duomenys neskelbtini) patvirtintas rangovo „(duomenys neskelbtini)“ direktorės spaudu ir yra parašas.

4) Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d. nuostatas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pagal 21 str. nuostatas už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas (4 t., b. l. 113-143).

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-04-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad:

1) Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste tiesimo 2014-04-22 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) nekeičia – dėl faktiškai neatliktų darbų už 80 867,66 Lt (23 420, 89 Eur) įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m.

2) Šio tyrimo metu įvertinus pateiktą Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jeigu ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytuose 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. 1 bei 2012 m. spalio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. 2 įrašyti darbai iš viso už 99 525,64 Lt (28 824,61 Eur) faktiškai neatlikti, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), į 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), į 2012 m. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų aktą Nr. 1 bei į 2012 m. spalio mėn. suteiktų paslaugų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama faktiškai neatliktus darbus iš viso už 99 525,64 Lt (28 824,61 Eur) bei aktų pagrindu išrašydama 2011-11-17 PVM sąskaitą faktūrą LSN Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) faktiškai neatliktiems darbas iš viso už 99 525,64 Lt (28 824,61 Eur), ir 2011-11-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuriomis įforminta faktiškai neatliktų darbų už 16 940,44 Lt (4 906,29 Eur), įrašydama į 2011 m. buhalterinę apskaitą bei 2012-08-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuriomis įforminta faktiškai neatliktų darbų už 82 585,20 Lt (23 918,33 Eur), įrašydama į 2012 m. buhalterinę apskaitą nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti 13 str. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu“, ir 6 str. 2 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytuose 2011-2012 m. apskaitos dokumentuose įrašyti faktiškai neatlikti darbai iš viso už 99 525,64 Lt (28 824,61 Eur), tai dėl faktiškai neatliktų darbų už 16 940,44 Lt (4 906,29 Eur) įrašymo į 2011 m. buhalterinę apskaitą ir faktiškai neatliktų darbų už 82 585,20 Lt (23 918,33 Eur) įrašymo į 2012 m. buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011 m. ir 2012 m.

3) Pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „(duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste tiesimas“ neatliko darbų iš viso už 99 525,64 Lt (28 824,61 Eur), šie neatlikti darbai nenurodyti ankstesnėje 2014-04-22 surašytoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (4 t., b. l. 152-157).

2013-07-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu, dalyvaujant G. K. (išsilavinimas aukštasis – VGTU civilinės inžinerijos bakalauro laipsnis, įgytas kvalifikacijos atestatas Nr. 31230), buvo apžiūrėta Šiauliuose esanti (duomenys neskelbtini) gatvė ir joje esantys įrenginiai (nuovažos, sankryžos, pralaidos ir pan.). (duomenys neskelbtini) gatvė buvo apžiūrima, matuojant jos ilgį ir plotį, taip pat aprašant gatvėje ar šalia jos esančius įrenginius (3 t., b. l. 177-208).

2011-08-30 žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus V. D., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės S. N., vadovaudamiesi viešojo pirkimo, vykdyto 2011-08-04, komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė šią sutartį. Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis Rangovas savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atliks (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus (atliks techninio projekto koregavimą, atliks visus nutiesimo darbus numatytus techniniame projekte ir darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, bet technologiškai reikalingus atlikti, siekiant galutinio darbų rezultato) ir perduos Darbų rezultatą Užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad Užsakovas priims Darbus bei apmokės už Rangovo tinkamai ir laiku atliktus darbus. Šalys nurodo, kad ši Sutartis sudaroma Užsakovo naudai ir jo interesais, todėl Užsakovas nuo pat Sutarties įsigaliojimo dienos kontroliuoja, kaip Rangovas vykdo nustatytas pareigas, ir turi teisę reikalauti tinkamai jas vykdyti. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad bendra sutarties dalyko kaina, nustatyta viešojo darbų pirkimo metu yra iš viso 391 292,11 Lt (113 326,03 Eur) su 21 proc. PVM. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad gatvės nutiesimo darbai ir kiti sutarties 1 punkte numatyti darbai turi būti atlikti iki 2011-12-01. Sutarties 3.6. punkte numatyta, kad pastebėtų Darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina Sutarties 3.1. punkte nustatyto galutinio Darbų termino. Užsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir už juos nemokėti, jei darbai neužbaigti, tinkamai neatlikti, neištaisyti per nurodytą terminą Užsakovo, Valstybinės teritorijų planavimo, statybos priežiūros inspekcijos ar statinio techninis prižiūrėtojo nurodyti defektai. Sutarties 7.2. punkte numatyta, kad užsakovas apmoka Rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal gautas PVM sąskaitas-faktūras per 3 darbo dienas žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbams gavus lėšas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, bet ne vėliau, kaip iki galutinių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties 10.1. ir 10.1.1. punktuose numatyta, kad Užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį ir pareikalauti iš Rangovo atlyginti Užsakovo patirtus nuostolius, jeigu Rangovas per pagrįstai nustatytą laikotarpį neįvykdo Užsakovo nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus (1 t., b. l. 106-115).

2012-12-13 garantiniame rašte Nr. 12118 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja Šiaulių miesto žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus tarp PK 2+60 - PK 11+20, numatytus sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyti iki 2013-05-01, tame tarpe: įrengti 19 vnt. kelio ženklų; sudaryti kontrolinę geodezinę nuotrauką visai (duomenys neskelbtini) gatvei; sudaryti kadastrinių matavimų bylą visai (duomenys neskelbtini) gatvei (2 egz., CD); pateikti pažymą apie Savivaldybės vardu įregistruotą (duomenys neskelbtini) gatvę VĮ „Registrų centras“. Matyti, kad ant dokumento nėra jokių gavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje spaudų, kitokių žymų, vizų ir pan. (1 t., b. l. 123).

2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendra Rangovo Užsakovui suteiktų paslaugų kaina yra iš viso su PVM 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur). Dokumente matyti J. S. spaudo antspaudas ir parašas, S. N. spaudo antspaudas ir parašas, R. Š. spaudo antspaudas ir parašas (1 t., b. l. 158).

2012 m. gruodžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) matyti, kad rangovui mokėtina per ataskaitinį laikotarpį suma, įskaitant suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) paskaičiuotą sumą, yra 113 512,40 Lt (32 875,46 Eur). Dokumente matyti J. S. spaudo antspaudas ir parašas, S. N. spaudo antspaudas ir parašas, R. Š. spaudo antspaudas ir parašas, P. R. spaudo antspaudas ir parašas, A. A. spaudo antspaudas ir parašas (1 t., b. l. 157).

2012-12-14 PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) matyti, kad sąskaita parengta ir pasirašyta S. L.. Bendra sąskaitos suma – 113512,40 Lt (1 t., b. l. 156).

2014-03-18 raštu Nr. 40-S-11642 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paprašyta pateikti dokumentų, kuriuose numatyta, kad R. Š. vykdo techninę (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos priežiūrą pagal 2011-08-11 „(duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kopijas. 2014-04-02 raštu Nr. S-1030-11 Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė 4 priedo prie 2010-08-10 sutarties Nr. SŽ-765 „Dėl Šiaulių miesto gatvių remonto, rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo“ sutartį, kurios 5 punkte nurodoma, kad R. Š. įsipareigoja vykdyti visas jam šia sutartimi priskiriamas pareigas (2 t., b. l. 77-78).

2011-09-09 Nr. (duomenys neskelbtini) 4 priede prie 2010-08-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių miesto gatvių remonto, rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įmonės kodas 188771865, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus V. D., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės O. J., vadovaudamiesi 2010-08-10 pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)4 punktu, sudarė sutartį, kurios dalykas žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, darbų techninė priežiūra. Dokumento 3 punkte numatyta, kad techninė priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, kitų STR reikalavimais bei kitais normatyviniais-techniniais dokumentais. Dokumento 5 punkte numatyta, kad UŽSAKOVAS įsipareigoja vykdyti visas jam šia sutartimi priskiriamas pareigas ir paskiria R. Š. savo atstovu, įgaliotu atlikti visus veiksmus, kylančius UŽSAKOVUI iš šios sutarties. Dokumento 15 punkte numatyta, kad STATINIO STATYBOS TECHNINIS PRIŽIŪRĖTOJAS privalo savo veiklą vykdyti STR 1.09.05:2002 VII skyriuje numatyta tvarka. Dokumento 15.9. punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sąlygų, statybos leidinio reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai. Dokumento 15.14 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą. Dokumento 15.15 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose. Dokumento 15.16 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ir priimti (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašyti atitinkamus aktus. Dokumento 15.22 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius ir, jei reikia, organizuoti tų kiekių nustatymą apmatuojant, reikalauti, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai. Dokumento 15.23 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo informuoti raštu užsakovą, jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktiškųjų arba, kai jų nepasirašė specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai, ir atlikti tolimesnius veiksmus pagal užsakovo nurodymus. Dokumento 15.24 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo pasirašyti (vizuoti) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei, kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai (2 t., b. l. 79-83).

2015-04-17 pažymoje apie juridinio asmens duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas – bankrutuojantis. Bankroto administratorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 47-51).

2014-12-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-11-14 RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo sprendimu nutraukta bendrovės restruktūrizavimo procedūra ir iškelta bankroto byla. Nutarta bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo ir bankroto procedūra prasidėjo 2014-12-09 (5 t., b. l. 65).

Iš 2015-01-12 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo-priėmimo aktų (3 aktai) kopijų matyti, kad bankroto administratoriui perduodami žemės sklypai, pastatai, inžineriniai statiniai. S. N. ir L. N. apklausų metu nurodytas inventorius ir medžiagos (duomenys neskelbtini) gatvės darbų galutiniam įvykdymui bankroto administratoriui nėra perduoti (3 t., b. l. 53-61).

Iš 2014-12-01 nutarties kopijos matyti, kad teismas nutaria nutraukti RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą (t. 5, b. l. 66).

Iš 2014-11-14 RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 kopijos matyti, kad kreditorių susirinkimo metu nutarta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka (t. 5, b. l. 67).

2017 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ matyti, kad buvo pateiktas ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1-os lentelės 1, 2, 3 eilučių 8-ame ir 9-ame stulpeliuose bei pastabose po lentele pateiktos informacijos patikslinimas (11 t., b. l. 121-124);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ geologinių tyrimų ataskaita, jos pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių m., PK 11+20 - 21+28 (1008 m) faktiškai panaudotų medžiagų tūrio skaičiavimus (12 t., 158-179);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 21 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kad negalima pateikti išvados, kuriame nurodyta, jog dėl tyrimui pateiktos medžiagos nepakankamumo, dalis ekspertams pateiktų klausimų negali būti išspręsta, o kitos dalies klausimų tyrimas nėra statybos teismo eksperto kompetencija, todėl negali būti tiriami LTEC atliekant statybos teismo ekspertizę (13 t., b. l. 84-90);

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 7 d. specialisto paaiškinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ patikslintą Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas (nuo PK 2+65 iki PK 11+20) 2 lentelėje nurodytus skirtumus tarp aktuoto ir nustatyto kiekio:

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ nurodytus neatliktų darbų kiekius perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia, keičiasi tik 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma, t. y. neatliktų darbų suma sumažėjo 11 918,05 Lt arba 3 451,71 Eur, buvo 99 525,64 Lt arba 28 824,62 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 87 607,59 Lt arba 25 372,91 Eur;

pagal Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas (nuo PK 2+65 iki PK 11+20) 2 lentelėje nurodytus skirtumus perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia, keičiasi tik 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma, t. y. neatliktų darbų suma sumažėjo 56 061,43 Lt arba 16 236,51 Eur, buvo 80 867,66 Lt arba 23 420,89 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur. Iš viso šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma už 112 413,82 Lt (87 607,59+24 806,23) arba 32 557,29 Eur.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ nurodyti darbai nebuvo atlikti, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytuose 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų akte Nr. 011-1, 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr. 011-2, 2011 m. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. 1 bei 2012 m. spalio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. 2 ir jų pagrindu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2011-11- 17 (duomenys neskelbtini), 2011-12-13 (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 87 607,59 Lt (2 502,05 +2 520,34+7 8435,77+4 149,43) arba 25 372,91 Eur, jeigu surašyto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur. Dėl faktiškai neatliktų darbų iš viso už 112 413,82 Lt (87 607,59+24 806,23) arba 32 557,29 Eur įrašymo į aukščiau minėtus apskaitos dokumentus bei dėl faktiškai neatliktų darbų iš viso už 112 413,82 Lt arba 32 557,29 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. - 2012 m. buhalterinę apskaitą, iš jų faktiškai neatliktų darbų už 5 022,39 Lt arba 1 454,58 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. buhalterinę apskaitą ir faktiškai neatliktų darbų už 107 391,43 Lt arba 31 102,71 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001- 11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011 m. ir 2012 m.

2. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją:

pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia, keistųsi tik 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma, buvo 99 525,64 Lt arba 28 824,62 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 23 013,02 Lt arba 6 665,03 Eur. 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma mažinama 11 918,05 Lt arba 3 451,71 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ patikslintą informaciją ir neatliktų darbų suma mažinama 64 595,57 Lt arba 18 707,88 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie faktiškai sunaudotus medžiagų kiekius duomenis;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija nekeičia pagal ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas 2 lentelėje nurodytus skirtumus apskaičiuotos iš viso 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur faktiškai neatliktų darbų sumos;

jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ nurodyti darbai nebuvo atlikti, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai, perskaičiavus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie sunaudotas medžiagas nebuvo atlikti, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytuose 2011 m. spalio mėn. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. l bei 2012 m. spalio mėn. suteiktų paslaugų akte Nr. 2 ir jų pagrindu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2011-11-17 (duomenys neskelbtini), 2011 -12-13 (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 23 013,02 Lt (2 502,05+2 520,34+13 841,20+4 149,43) arba 6 665,03 Eur, jeigu surašyto ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti, tai bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 24 806,23 Lt arba 7 184,38„Eur. Dėl faktiškai neatliktų darbų iš viso už 47 819,25 Lt (23 013,02 + 24 806,23) arba 13 849,41 Eur įrašymo į aukščiau minėtus apskaitos dokumentus bei dėl faktiškai neatliktų darbų iš viso už 47 819,25 Lt arba 13 849,41 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. - 2012 m. buhalterinę apskaitą, iš jų faktiškai neatliktų darbų už 5 022,39 Lt arba 1 454,58 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. buhalterinę apskaitą ir faktiškai neatliktų darbų už 42 796,86 Lt arba 12 394,83 Eur įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011 m. ir 2012 m.

3. Dėl liudytojų parodymų: liudytojų J. S., L. N., L. B., A. T. parodymų duomenys 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) nekeičia, keičiasi tik neatliktų darbų sumos. Kadangi liudytojai neįvardijo, už kokią suma darbai neatlikti, tai faktiškai neatliktų darbų suma apskaičiuota pagal kitus ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją (13 t., 127-134).

 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 7 d. raštas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl kelio ženklų grąžinimo, kuriame užfiksuota, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi kelio eismo ženklus, kurie saugomi įmonei priklausančiose patalpose. Prašoma informuoti, kokiu būdu Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasiims šiuos ženklus, paskirti įgaliotą asmenį, kuris pasirašys priėmimo-perdavimo aktą arba raštu informuoti, ar minėti kelio ženklai yra reikalingi (13 t., b. l. 161).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pagal LR BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva.

Dėl R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 straipsnyje

Pagal LR BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi LR BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką kaip tarnybos pareigų neatlikimą labai svarbu nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo padarytos žalos priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl padarytos žalos. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta LR BK 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 straipsnyje požymis, todėl kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo LR BK 230 straipsnio prasme. Nustatant, ar asmuo yra LR BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka LR BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu - tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas.

LR BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Kaltinamasis R. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko, kad yra prilygintas valstybės tarnautojui ir paaiškino, kad apie tai, jog yra prilygintas valstybės tarnautojui, sužinojo iš advokato; mato, kad kaltinamajame akte taip įvardinta, bet niekas apie tai nepranešė; niekur tokio žodžio nematė, nei sutartyje; valstybės tarnautojas, jo supratimu, turi teises ir pareigas; dirbta daugelyje objektų, neteko girdėti, kad jis - valstybės tarnautojas; socialinių garantijų, kaip turi valstybės tarnautojas, neturėjo; akcijų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valstybė neturėjo; buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninis prižiūrėtojas; jo pavedimus privalėjo vykdyti statybos darbų vadovai pagal techninės priežiūros reglamentą. Analogiškos pozicijos baigiamųjų kalbų metu laikėsi ir kaltinamojo R. Š. gynėjas, kuris paaiškino, jog R. Š. buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos techninis prižiūrėtojas, jis nebuvo juridinio asmens valdymo organu. Be to, atkreipia dėmesį, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. Š. buvo paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovu, pasirašyta tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju. R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotoju ir vykdydamas savo darbines funkcijas, atliko šios gatvės atliekamų darbų techninę priežiūrą. Šios sutarties 5 p. nurodyta, kad užsakovas, t. y. savivaldybės administracija, paskiria R. Š. savo atstovu, įgaliotu atlikti visus veiksmus, kylančius užsakovui iš šios sutarties. Ar vien vadovaujantis šiuo punktu galima teigti, kad R. Š. buvo administracijos atstovu, gynėjas mano, kad ne. R. Š. niekada nebuvo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotoju, jis nebuvo sutarties šalimi, jos nepasirašė, todėl jis negali būti laikomas administracijos atstovu bei valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

Nesutiktina nei su kaltinamojo R. Š., nei su jo gynėjo išsakyta pozicija, jog R. Š. pagal LR BK 229 straipsnį nėra specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo gynėjas, 2011 m. rugsėjo 9 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-83) patvirtina faktą, jog R. Š. buvo paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovu, įgaliotu atlikti visus veiksmus, kylančius užsakovui, t. y. Šiaulių miesto savivaldybei, iš minėtos sutarties. Akivaizdu, jog šiuo atveju R. Š. buvo suteikti įgaliojimai atlikti žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą darbų techninę priežiūrą, t. y. konkrečiu atveju veikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vardu. Be to, tos pačios sutarties V skyriuje numatytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir įsipareigojimai patvirtina R. Š. turėjus įgaliojimų atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, t. y. turėjo įgaliojimus veikti savivaldybės administracijos vardu. Pažymėtina, kad tam tikrus įgaliojimus, numatytus sutarties V skyriuje, R. Š. turėjo įgyvendinti savarankiškai. Juolab, kad ir pats kaltinamasis teisme parodė, jog jis šiame projekte buvo atsakingas už statinio techninę priežiūrą; atsakingas už darbų kontrolę, kokybę, kaip numatyta sutartyje; jo pavedimus privalėjo vykdyti statybos darbų vadovai pagal techninės priežiūros reglamentą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, jog R. Š. vykdomos funkcijos buvo labai svarbios visame vykdomo projekto procese. Neabejotina ir tuo, kad nuo kaltinamojo nemaža dalimi priklausė ir tai, ar tinkamai bus panaudotos projektui panaudotos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Atsižvelgus į tai kas paminėta (R. Š. atliekamų darbų pobūdis, veiklos savarankiškumas, sprendimų privalomumas, jų svarba užtikrinant viešuosius interesus ir kt.), laikytina, jog R. Š. atitinka LR BK 229 straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius.

Tačiau kvalifikuojant veiką kaip tarnybos pareigų neatlikimą, svarbu nustatyti ne tik, ar asmuo atitinka specialaus subjekto požymius, bet ir tai, kad būtent kaltininko veika buvo padarytos žalos priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal 2011-09-09 pasirašytą sutarties su Šiaulių miesto savivaldybe 4 priedą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-83) statybos techninę priežiūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o minėto projekto rangovu pagal 2011-08-30 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-115) su Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kilus įtarimams, kad faktiškai atliktų darbų bei medžiagų ir resursų kiekiai mažesni nei numatyta IĮ „R. P. įmonė“ 2011 m. parengto (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose (PK2+60- PK11+20) rekonstrukcijos supaprastinto projekto susisiekimo dalyje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtose lokalinėse sąmatose, tačiau už minėtus darbus buvo atsiskaityta kaip už atliktus, ir tuo Šiaulių miesto savivaldybei galimai buvo padaryta žala, Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimų ir pirkimo medžiagų ekspertizės. 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimų ir pirkimo medžiagų ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 7-88), kuriuo iš esmės ir yra grindžiamas R. Š. inkriminuotas kaltinimas pagal LR BK 229 straipsnį. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo nustatyti Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo bei naujos statybos darbų esminiai trūkumai, t. y. faktiškai atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei nurodyti atliktų darbų aktuose; statybos darbų žurnale užfiksuoti atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei nurodyti atliktų darbų aktuose; gatvės rekonstravimo bei naujos statybos metu atliktų darbų techniniai rodikliai dalinai neatitinka nurodytų techniniuose projektuose bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose; gatvės rekonstravimo bei naujos statybos metu panaudotų medžiagų techninės charakteristikos dalinai neatitinka nurodytų techniniuose projektuose bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Iš ekspertizės akto lentelės Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) gatvės tiesimas (nuo PK 11+20 iki PK 21+28)“ matyti, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, kokius darbus atliekant buvo panaudoti mažesni medžiagų ir resursų kiekiai, t. y. „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1,04 t. m3; „II gr. grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 0,874 t. m3; „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1.440 m3; „Viensluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“ – skirtumas tarp aktuoto ir nustatyto kiekio 1.275 m3. Tos pačios ekspertizės akto lentelės 6, 7, 8 eilutėse nurodyta, jog darbai vyko daugiau nei prieš du metus, todėl nėra galimybės nustatyti rangovo atliktų darbų bei jų kiekių. Vertindamas ekspertizės akte pateiktus duomenis, teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo teisme metu būtent dėl minėto akto pagrįstumo ir patikimumo iškilo pagrįstų abejonių, su kuo, beje, baigiamųjų kalbų metu sutiko ir kaltinimą palaikantis prokuroras. Teisme apklausiant ekspertizę atlikusį ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtinusį specialistą H. O., šis paaiškino, jog reikia patikslinti 1 lentelės kiekius; duomenys lentelėje keičiasi trijose pozicijose; keičiasi, nes rengiant ekspertizės aktą nebuvo atsižvelgta į kūdros užpilto grunto kiekį; nebuvo atsižvelgta, kadangi duomenys buvo paimti iš techninio projekto tos vietos išilginio pjūvio, kur duomenys buvo nurodyti neteisingai; skaičiavimai buvo atlikti pagal tai, kas tai dienai buvo nustatyta objekte pagal 2014 m. spalio mėnesį; iš šešių vietų buvo paimtos medžiagos, viename ruože trys vietos ir kitame trys vietos; negali atsakyti, kokią įtaką turi atlikti matavimai praėjus dvejiems metams, nes nežino, kiek kartų buvo važiuota, greideriuota ir panašiai; neturi tokių duomenų; jei kalbėti apie viršutinį kelio sluoksnį, tai tikėtina, kad ten buvo nusidėvėjimas, greideriavimas; negalėjo nustatyti nusidėvėjimo, yra suvažinėtas žvyro dangos kelias; kiek jis gali nusidėvėti, priklauso nuo eksploatacijos, nuo atliktų greideriavimo darbų (11 t., b. l. 106). Šios specialisto nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ekspertizės akte nurodyti Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo bei naujos statybos darbų esminiai trūkumai yra netikslūs, pateikti skaičiavimai buvo atlikti neįvertinus tam tikrų skaičiavimams itin reikšmingų aplinkybių (pvz., kūdros užpilto grunto kiekio, kelio priežiūros, t. y. greideriavimo, darbų, kelio eksploatacijos ir pan.). Juolab, kad ir pats specialistas teisme išsakė norą savo skaičiavimus patikslinti.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) lentelės Nr. 1 8 grafoje pateikiami pagal kontrolinę-geodezinę nuotrauką nustatyti preliminarūs faktiniai kiekiai. Specialistas H. O. teisme paaiškino, jog sąvoka „preliminarūs faktiniai kiekiai“ įrašyta todėl, kad po fakto konstatavimo praėjo tam tikras laiko tarpas ir jis, kaip ekspertas, vertindamas situaciją, prisiimdamas atsakomybę už paskaičiavimus, neturėjo informacijos, nežinojo, kas buvo vykdoma po statybos darbų užbaigimo iki fakto konstatavimo; tai yra, ar buvo vykdomi greideriavimo darbai, todėl buvo įrašytas toks dalykas; jei konstrukcija būtų uždengta asfaltbetonio danga, tai tada galima būtų pasakyti, kad tie kiekiai yra tikslūs; kadangi gatvė yra eksploatuojama, tiksliai teigti, galbūt ji buvo greideriuojama, gal vykdomi statybos darbai, kad tie kiekiai buvo vykdomi ir darbai buvo atlikti rangovų ir priimti techninės priežiūros, negali. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog specialistas, skaičiuodamas, kokius darbus atliekant galimai buvo panaudoti mažesni medžiagų ir resursų kiekiai, suprato, jog turimų duomenų iš esmės nepakanka, siekiant pateikti teisingus ir tikrovę atitinkančius duomenis, todėl teismas šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis vertina itin kritiškai.

Pagrįstų abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumo kyla dar ir todėl, kad atliekant skaičiavimus buvo remtasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais matavimais. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, paaiškėjo, jog matavimai buvo atlikti asmenų, net neturinčių atitinkamo išsilavinimo, ką teismo posėdyje pripažino ir patys matavimus atlikę D. P. ir D. K.. Liudytojas D. P. teisme parodė, jog turi vidurinį išsilavinimą, tačiau atlikti tokius matavimus išsilavinimas yra nepakankamas, bet yra baigęs 3 kursus Vilniaus Gedimino technikos universiteto geodezijos specialybės; matavimus atliko su kolega D. K., jo išsilavinimas taip pat yra vidurinis; Žemės įstatyme ir Kadastro nuostatuose yra numatytas reikiamas išsilavinimas; nurodoma, jog asmuo, atliekantis matavimus, turi turėti kvalifikacinį pažymėjimą; įgijus reikiamą aukštąjį išsilavinimą, turi būti išklausomi kursai, tuomet gaunamas pažymėjimas; jis ir kolega D. K. tokių pažymėjimų neturi; matavimus atliko vieną dieną; matavimas buvo vykdomas įprastu būdu su GPS imtuvu, einant kas 15-20 m daromi skersiniai profiliai, buvo matuojami kelio kraštai, kelio vidurys, šlaitai, viršus, apačia, grioviai, jei yra pralaidos; visi 2 km buvo apmatuoti kas 15-20 metrų; pats pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kontrolinę nuotrauką; visi atspausdinti lapai buvo pasirašyti jo; nurodyta - direktorius A. P., bet joje parašai paties; pasirašė todėl, kad dirba Vilniuje, o A. P. dirba Visagine; tėvas nepasirašė dokumentų. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą; geodezininkui reikalingas geodezininko išsilavinimas; mokymas trunka 4 metus universitete, gal VGTU; kokie reikalavimai geodezininko padėjėjui, neįsivaizduoja; D. P. tuo metu taip pat turėjo tik vidurinį išsilavinimą; pagal turimą išsilavinimą ar galėjo atlikti tokius darbus, nežino, nesigilino; D. P. tuo metu mokėsi, ar dalyvavo kvalifikaciniuose kursuose, nežino; jo pažymėjimų nėra matęs; geodezininkų ir matininkų kvalifikacijos pažymėjimus išduoda; juos gauti gali žmogus, baigęs aukštąjį išsilavinimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir teismui pateikto ekspertizės akto patikslinimo (11 t., b. l. 121-124) teisingumu. Dar daugiau, aplinkybė, kurią teisme pripažino ir liudytojas D. P., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninėje ataskaitoje kaip duomenų teisingumą tvirtinantis asmuo nurodytas direktorius A. P., tačiau parašai yra ne jo, o D. P., leidžia pagrįstai abejoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų teisingumu, bet ir šių duomenų teisėtumu.

Dar viena aplinkybė, leidžianti abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto ekspertizės akto pagrįstumu, yra 2015 m. M. Č. įmonės, vėliau tapusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dangos geologinių tyrimų ataskaita, kuri atlikta siekiant nustatyti kelio sankasos geologinį pjūvį, nustatyti natūraliai suklostyto grunto slūgsojimo gylį (12 t., b. l. 158-168), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą geologinių tyrimų ataskaitą atlikti žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai panaudotų medžiagų tūrio skaičiavimai (12 t., b. l. 169-174). Teismo vertinimu, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ekspertizės akto patikslinime, tiek geologinių tyrimų ataskaitoje pateikti duomenys apie gatvės dangos faktinius sluoksnius yra prieštaringi ir iš esmės nesutampantys, kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad vieni ar kiti byloje pateikti duomenys atitinka tikrovę, byloje nėra, todėl besąlygiškai būtent vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktu bei ekspertizės akto patikslinimu negalima. Dėl minėtų duomenų prieštaringumo bei negalėjimo nustatyti realios prieš šešerius metus buvusios kelio būklės teisme pasisakė ir aktą dėl negalimumo pateikti išvados (13 t., b. l. 84-90) surašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas T. D., kuris teisme paaiškino, jog trūksta gero skaičiavimo; yra paskaičiuota daug variantų, padaryta sąmata, skaičiavo „(duomenys neskelbtini)“, gynybos pakviestas specialistas, o kurie atitinka tikrovę, negali nustatyti, nes brėžinių nėra, praėjo penkeri metai, todėl nėra pagrindo nustatyti. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir akte dėl negalimumo pateikti išvados, t. y. kad duomenys apie gatvės dangos faktinius sluoksnius yra prieštaringi, o pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, kurie iš duomenų atitinka tikrovę.

Apie byloje esančių duomenų prieštaringumą byloja ir FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. pateiktos sąlyginės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialistės paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos.

Iš FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-04-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 152-157) matyti, kad rengiant išvadą buvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikta išvada, kad jeigu ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytuose 2011 m. spalio mėn. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio mėn. Suteiktų paslaugų akte Nr. 1 bei 2012 m. spalio mėn. Suteiktų paslaugų akte Nr. 2 įrašyti darbai iš viso už 99 525,64 Lt faktiškai neatlikti, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2011 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 011-1, į 2011 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), į 2012 m. rugpjūčio mėn. Suteiktų paslaugų aktą Nr. 1 bei į 2012 m. spalio mėn. Suteiktų paslaugų aktą Nr. 2 įrašydama faktiškai neatliktus darbus iš viso už 99 525,64 Lt bei aktų pagrindu išrašydama 2011-11-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2011-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) faktiškai neatliktiems darbas iš viso už 99 525,64 Lt, ir 2011-11-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuriomis įforminta faktiškai neatliktų darbų už 16 940,44 Lt, įrašydama į 2011 m. buhalterinę apskaitą bei 2012-08-29 PVM sąskaitą faktūrą LSN Nr. 12096 ir 2012-10-17 PVM sąskaitą faktūrą LSN Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis įforminta faktiškai neatliktų darbų už 82 585,20 Lt, įrašydama į 2012 m. buhalterinę apskaitą nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti 13 str. Pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „(duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste tiesimas“ neatliko darbų iš viso už 99 525,64 Lt, šie neatlikti darbai nenurodyti ankstesnėje 2014-04-22 surašytoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Pastebėtina, jog būtent tokio dydžio žalos padarymu, t. y. 99 525,64 Lt (28 824,62 Eur), ir yra grindžiamas kaltinimas pagal LR BK 229 straipsnį R. Š. atžvilgiu.

Tačiau iš FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 7 d. specialistės paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 127-139) matyti, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ nurodytus neatliktų darbų kiekius perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia, keičiasi tik 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma, t. y. neatliktų darbų suma sumažėjo 11 918,05 Lt arba 3 451,71 Eur, buvo 99 525,64 Lt arba 28 824,62 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 87 607,59 Lt arba 25 372,91 Eur. Šie pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus patikslintus skaičiavimus, atitinkamai keitėsi ir specialistės D. B. paskaičiuoti galimai neatliktų darbų kiekiai. Pastebėtina, jog paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) specialistė įvertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją ir nurodė, jog perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia, keistųsi tik 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) neatliktų darbų suma, kuri buvo 99 525,64 Lt arba 28 824,62 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 23 013,02 Lt arba 6 665,03 Eur. 2015 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta neatliktų darbų suma mažinama 11 918,05 Lt arba 3 451,71 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl ekspertizės akto patikslinimo“ patikslintą informaciją ir neatliktų darbų suma mažinama 64 595,57 Lt arba 18 707,88 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie faktiškai sunaudotus medžiagų kiekius duomenis. Teismo vertinimu, šios specialisto paaiškinime nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog byloje objektyvių duomenų, kurie leistų neginčijamai nustatyti faktiškai neatliktų darbų kiekius, vertinant pinigine išraiška, nėra. Priešingai, aplinkybė, kad specialistė pateikė net tris galimus skaičiavimus, t. y. faktiškai neatliktus darbus vertino pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, pagal patikslintos ekspertizės akte pateiktus duomenis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, tik patvirtina faktą, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kurie iš pateiktų duomenų yra tikrovę atitinkantys.

Itin kritiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų skaičiavimų patikimumą įvertino ir teisme apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas T. D.. Ekspertas pažymėjo, jog posėdžio metu buvo pakeistas skaičiavimas, tai koks skaičiavimo patikimumas, jei iš dalies pakeitė; teismo posėdžio salėje keičia paskaičiavimus, pas tokius ekspertus atsakomybės jausmas nėra didelis; vieną kartą jie gali pasakyti vieną, kitą kartą - kitą, trečią kartą paspaudus pasakys dar kitą; buvo tirtas kelias, mėginiai imti, atiduoti į VGTU laboratoriją išsijoti ir pasakyta teoriškai, kas būtų, praktiškai negali pasakyti, kokie ten sluoksniai, o tą darbą, kaip matyti iš bylos, atliko nekvalifikuoti žmonės; kiek pamena, visi VGTU laboratorijos ir „(duomenys neskelbtini)“ techniniai darbuotojai išsilavinimo neturi, ar jie ekspertai; matosi, kas atliko tyrimus ir pasirašo vienas, tai kelia visokių įtarimų; pats paskaičiavo greituoju būdu, tai jam skaičiai gavosi panašūs kaip B. V.; techninis prižiūrėtojas pateikė, geologė ir inžinierius skaičiavo kiekius, tai praktiškai tie kiekiai sutapo, nemato, kad jų ženkliai trūktų; „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimai yra neženklūs; vienetas yra 1 000 kubų, tai nėra daug, aišku, tai sąlyginis dalykas; yra trys sąmatos, galima dar daryti jei reikia, bet jos visos turi skirtis, nes vienodai negali padaryti; po penkerių metų pasakyti, kas buvo padaryta, nėra šansų; kalbant apie grunto kiekius, mano, kad viskas yra, kas atvežta ir sudėta, nemato, kad per mažai sudėta, nes po pirmos žiemos kelias turėjo būti nepravažiuojamas, jei blogai padarytas; tai ne tas variantas; pagal „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus gali būti, kad trūksta pusės medžiagų, bet jei gali padaryti su puse medžiagų gerą kelią, tai geras variantas; rodiklis yra kelio būklė, vis dėlto sudėjo viską; jei jis neprižiūrimas ir naudojamas 5 metus ir yra geras, tai reiškia padarytas geras, nes paprastai po žiemos viskas išlenda; yra kelio nusidėvėjimo metodika, bet reikia turėti duomenų, kaip intensyviai švietė saulė, kiek kartų valė, kiek mašinų pravažiavo, koks jų svoris, kokios padangos, kokia kryptimi, galima skaičiuoti, bet ne statybos eksperto kryptyje; geologė pasakė „aš turiu kvalifikaciją“, pasakė kokie gruntai, iš ko susideda, prirašė puslapį; VGTU laboratorija tyrė, tyrė ir pasirodė, kad kvalifikacijos neturėjo; B. V., kuris skaičiavo sąmatą, tai paskaičiuotas puslapis, tai ką galima patikrinti, tai paties skaičiukai su jo skaičiukais sutampa; reiškia, gerai paskaičiavo; esminis dalykas, kad kelias įrengtas geras, nes jis eksploatuojamas; pagal tokius dokumentus, kurie prieštaringi, nėra galimybės nustatyti; dėl darbų, mano, kad viskas buvo sudėta taip, kaip reikia, bet negali įrodyti paskaičiavimais; kelio būklė leidžia teigti.

Teismas visiškai nepagrįsta laiko kaltinime nurodytą aplinkybę, jog R. Š. tinkamai nesutikrino, ar statybos darbų žurnalo Nr. 01, kuriame fiksuojama statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų normatyvinė kokybė, II skyriaus „Statybos darbų eiga“, formos F-7 penktoje grafoje „Atliktų darbų kiekis“ rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti visi duomenys atitinka faktiškuosius, neorganizavo tinkamo tų kiekių nustatymo, to paties statybos darbų žurnalo II skyriaus „Statybos darbų eiga“, formos F-7 aštuntoje grafoje „Priimtų darbų kiekis“ perrašė penktoje grafoje nurodytus duomenis ir juos patvirtino savo, kaip techninio prižiūrėtojo antspaudu ir parašu. Priešingai, tai, kad R. Š. pats tikrindavo statinio statybos darbų eigą, teisme patvirtino liudytoju apklaustas statybos objekte darbų vadovu dirbęs L. B., kuris parodė, kad statybos darbų žurnalas buvo, kas įvykdoma, pildomas kiekvieną dieną; jį pildydavo pats, pildydavo A. T.; įrašus statybos darbų žurnale įrašydavo meistras, bet jis nepasirašydavo, patikrindavo, toliau pasirašydavo techninis prižiūrėtojas R. Š.; pats pertikrindavo medžiagų kiekius; turi praktikos ir matydavo, kiek užpilta; meistras surašo medžiagas žurnale, turi juo pasitikėti; jei medžiagų trūktų, būtų meistrui davęs drausmės, kad taip daryti negalima; skaičiai yra visi sutikrinti, nes pirmadienį patikrino, antradienį nepatikrino, trečiadienį patikrino ir viskas sutampa; meistrams dėl medžiagų trūkumo pretenzijų nėra turėjęs; jam pretenzijų dėl medžiagų trūkumo nebuvo; atlikti darbai kasdien turi būti įrašyti, bet gali būti kažkokia paklaida; žurnale įrašyti skaičiai yra šimtu procentu įvykdyti darbai; R. Š., kiekvieną kartą atvažiavęs, pasiimdavo projektą, nueidavo ant piketų, kur vyksta darbai, matuodavo skersinį, išilginį profilį, šlaitus, pamatuodavo žvyro užpylimą, atkasdavo, pamatuodavo smėlio pagrindo nuo įšalimo sluoksnį; jis sakė „per daug užpilat, bet jei mažiau užvežat, būtų blogai“. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytojas A. T., t. y. kad darbų atlikimo metu pastoviai buvo pildomas žurnalas jo ranka ir techninės priežiūros vadovo; techninis prižiūrėtojas buvo R. Š.; pats žurnale surašydavo atliktus darbus: grunto, žvyro vežimas; visas naudojamas medžiagas privalo rašyti į žurnalą; jei būtų neužpilta žvyro, kelias nelaikytų; tikslo sumažinti medžiagas nebuvo; nurodytos medžiagos atitinka žurnale nurodytus medžiagų kiekius; kad visos medžiagos panaudotos, patvirtinti galėtų darbuotojai; R. Š. ateidavo patikrinti, pats pasirinkdavo ir pasakydavo „toje vietoje iškask šurfą“; dėl medžiagų atitikties žurnale priekaištų nebuvo; svarbiausia, kad atitiktų storis ir plotis; R. Š. buvo visapusiška kontrolė, pradedant nuo grunto vežimo, išlygino sankasą, leido vežti smėlį, pasluoksnį išlygino, leido tankinti; R. Š. matuodavo; priežiūra buvo vedama teisinga, nes turi licenciją ir žino kaip vesti; netektis atsirado dėl kelio priežiūros ir neteisingo matavimo, kadangi ten yra šlaitas, ant kurio dar buvo piltas žvyras; kiekiai buvo vežami pagal projektą, pagal sąmatą; žurnalą pildė pats, jokių prašymų dėl medžiagų kiekių įrašymo nebuvo; visą laiką buvo kontrolė; statybos darbų žurnale buvo įrašyti konkretūs darbai, bet sąmatos negalėjo viršyti; daugiau akcentavo, kad storiai, tankumas, pločiai atitiktų, buvo niveliuojama; visi žurnale įrašyti darbai buvo rašomi kiekvieną kartą; rašydavo kiekvieną dieną, pasirašydavo juodraštyje, paskui parvažiavęs perrašydavo; įrašyti realiai atlikti darbai; žurnale įrašytos realiai panaudotos medžiagos, nebuvo minties kažką slėpti; buvo vanduo, atvežus gruntą išsiliedavo; įdėjo papildomų darbų; jei būtų žvyro trūkumas ant tokios pelkės, tai kelias nelaikytų; dabar kelias yra neprižiūrėtas, šlaitų nematyti; prie jo techninis prižiūrėtojas tikrindavo žurnalą, kiti asmenys neatvažiuodavo į objektą; pats kiekius kontroliuodavo; techninis prižiūrėtojas kontroliavo medžiagų kokybę; žurnale įrašė medžiagas, o paskutinės dienos medžiagų nespėjo įtraukti; medžiagų kiekiai realiai atitiko įrašytus kiekius; statybos techninis prižiūrėtojas pildė 8-ą, 9-ą grafas; R. Š. pirmas niekada nepildydavo, pirma pats įrašydavo, o tuomet jis žiūrėdavo; negali būti, kad būtų kaltinime nurodyti trūkumai; mažiau žvyro 1 275 m3 panaudota kelyje nei numatyta projekte negali būti; vežė tiek, kiek reikėjo, matavo pagal storius; dar į priekį vežė, nuėmė sankasą, pylė smėlio.

 Pats kaltinamasis R. Š. teisme kaltę pagal LR BK 229 straipsnį neigė, nurodydamas, jog visas pareigas atliko tinkamai, kad duomenų neperrašė, su darbų vadovu matavo kiek reikia; darbus fiksavo darbų vadovas; pats patikrino ir įrašė skaičius, kurie sutapo su darbų vadovo įrašytais skaičiais; patikrino tiek, kiek priklauso; statybos darbų žurnale rašosi ties kiekviena eilute; atvykęs ir atlieka kontrolinius matavimus ir priima, pasirašo žurnale, ką perduoda statybos darbų vadovas; jau būna užpildytas žurnalas ir matavimų žiniaraščiai, ir medžiagų bandymai pateikti tyrimams, lyg yra viena klaida - keli kubai; klaidos išlenda tikrinant objekto pridavimo metu; priduodant objektą dar yra sutikrinama ir sužymima žurnale; matavo ne vieną kartą; kas mėnesį pateikdavo preliminarų aktą būnant objekte, tai mato, kas nesutampa su žurnalu ir aktavimu, tai išbraukydavo aktą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kuriais būtų galima visiškai paneigti šiuos kaltinamojo R. Š. nurodytus teiginius.

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktas, jo patikslinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ geologinis tyrimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti skaičiavimai, specialistės D. B. pateiktos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimas Nr. 04/13-2-5-2518 bei kt. duomenys dėl jų prieštaringumo bei sąlyginumo nėra laikytini patikimais, abejonių nekeliančiais duomenimis, kuriais galima besąlygiškai vadovautis sprendžiant R. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal LR BK 229 straipnį. Pastebėtina, jog ir kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį R. Š. išteisinti pagal minėtą straipsnį, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, netgi buvo paneigtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės apie R. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 straipsnyje.

Apibendrinant aptartus įrodymus, akivaizdu, kad R. Š. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 229 straipsnyje, sudėties požymių, t. y. byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog R. Š. netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko kilo didelė žala, todėl pagal pareikštą kaltinimą šioje dalyje jis yra išteisintinas LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl R. Š. ir E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, bei dėl R. Š., S. N. ir E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje

Pagal LR BK 228 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padarantis didelę žalą valstybei (ar kitiems LR BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511/2015, 2K-35-697/2016 ir kt.). Piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. LR BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant LR BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta LR BK 230 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548-699/2015).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 300 straipsnį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad LR BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Kaltė (jos forma, rūšis), kaip ir bet koks kitas nusikaltimo sudėties požymis, privalo būti ne preziumuojamas, o nustatytas ir įrodytas patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti. Pagal įstatymo (LR BK 15 straipsnio) prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

Kad R. Š. atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, buvo aptarta auksčiau nurodytose aplinkybėse, t. y. vertinant R. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 229 straipsnį, todėl šioje dalyje teismas dėl tų pačių aplinkybių nepasisako.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. A. kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdė valstybės tarnautojo funkcijas, t. y. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiąja specialiste ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (6 t., b. l. 130-131) buvo atsakinga už ataskaitų projektų bei kitų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalaujamų dokumentų, tame tarpe paraiškų dėl apmokėjimo už atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, rengimą, todėl teismui nekyla abejonių, jog kaltinamoji E. A. atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, specialaus subjekto požymius.

Visų pirma, norint konstatuoti, ar buvo padarytos R. Š., S. N. ir E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, reikia įvertinti, ar 2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini), vėliau jo pagrindu surašytuose dokumentuose – pažymoje ir sąskaitoje faktūroje, buvo įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie juose užfiksuotas tiriamas aplinkybes – galimai ar tariamai atliktus darbus. O norint konstatuoti, ar buvo padarytos R. Š. ir E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, reikia įvertinti, ar šių kaltinamųjų veiksmais ar neveikimu, t. y. galimai kaltinime nurodytų dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu Šiaulių miesto savivaldybei buvo padaryta didelė žala.

Tai, jog nėra galimybės nustatyti, kurie byloje esantys duomenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktas, jo patikslinimas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ geologinis tyrimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais skaičiavimais, yra tikrovę atitinkantys duomenys dėl kelio būklės, bei tai, kodėl minėti duomenys praėjus tam tikram laiko tarpui bei dėl kitų priežasčių nėra patikimi, teismas pasisakė, vertindamas R. Š. baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 229 straipsnį, todėl šioje dalyje dėl tų pačių aplinkybių nepasisako.

Iš pareikštų kaltinimų turinio matyti, jog kaltinamiesiems R. Š., E. A. ir S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, skiriasi pagal nurodytas jų padarymo aplinkybes, t. y. R. Š. kaltinamas dėl suteiktų paslaugų akto (duomenys neskelbtini) bei vėliau jo pagrindu surašytos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) suklastojimo, E. A. kaltinama dėl žinomai suklastotų suteiktų paslaugų akto (duomenys neskelbtini) pagrindu surašytų dokumentų - atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) bei 2012-12-14 PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo, S. N. kaltinama dėl suteiktų paslaugų akto (duomenys neskelbtini) bei vėliau jo pagrindu surašytų dokumentų – atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir jų panaudojimo. Akivaizdu, jog kaltinamiesiems kaltinimai pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį grindžiami pagrindinai suteiktų paslaugų aktu (duomenys neskelbtini) bei vėliau jo pagrindu surašytais dokumentais – atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). 

Pastebėtina, jog iš R. Š. ir E. A. inkriminuotų kaltinimų pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį kildinama žala Šiaulių miesto savivaldybei grindžiama tuo, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai realiai nebuvo atlikti, ką, anot kaltinimą palaikančio prokuroro, patvirtina aptariamų darbų įrašų nebuvimas statybos darbų žurnale bei kaltinamųjų ir liudytojų duoti parodymai.

Iš 2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendra rangovo užsakovui suteiktų paslaugų kaina yra iš viso su PVM 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) už atliktus darbus ir nurodytus kiekius, t. y. „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“; „Vežant gruntą daugiau arba mažiau kaip 4 km atstumu, už kiekvieną kilometrą pridėti arba atimti k4=0,6“; „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“; „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“; „Vienasluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“; „Šlaitų planiravimas mechanizuotu būdu iškasose, kai gruntas II grupės“; „Kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų (d=0,60 mm) ant monolitinių betoninių pamatų pastatymas“; „Pralaidų išvalymas rankiniu būdu“. Dokumente matyti J. S. spaudo atspaudas ir parašas, S. N. spaudo atspaudas ir parašas, R. Š. spaudo atspaudas ir parašas (1 t., b. l. 158).

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu akcentavo kaltinamojo R. Š. viso proceso metu duotų parodymų nenuoseklumą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu pastarasis apklaustas teigė, kad 2012 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nuodyti darbai nebuvo atlikti; tą patvirtina ir statybos darbų žurnalas, kuriame tokie darbai neužfiksuoti; tuo tarpu 2018 m. gegužės 2 d. posėdžio metu R. Š. jau nurodė, kad, kai pasirašė aktą, pažymą, buvo neatlikta tik dalis darbų už apie 7 000 Eur, tai yra išplatinimai, grioviai, šlaitai, ženklai, tai yra tiek, kiek paskaičiavo FNTT specialistė; teigė, kad statybos darbų žurnalas nebuvo užpildytas, nes nebuvo darbų vadovo, tačiau tame nemato kažkokio pažeidimo (būtų užpildę vėliau); pakeitus kaltinimą, 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu jau pateikė paaiškinimą, kad pasirašydamas atliktų darbų aktą ir pažymą (duomenys neskelbtini) galvojo, kad juose nurodyti darbai yra realiai atlikti. Sutiktina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis iš esmės pripažino, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai yra neatlikti, tačiau nepripažino, kad būtent visi šiame akte nurodyti darbai yra neatlikti, t. y. jis nurodė, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio mėn. nurodyti darbai nebuvo atlikti, nes rangovas tuo metu darbų neatlikinėjo dėl iškilusio nesutarimo su užsakovu (dėl papildomų darbų rekonstruojamame ruože); rangovui yra likę išplatinti nuo 6 metrų iki 8 metrų senesnę (jau esamą) (duomenys neskelbtini) gatvės dalį (6 t., b. l. 83-84); teisme tvirtino, kad akte (duomenys neskelbtini) neatlikti darbai žvyro dangos įrengimas ir ženklai; neatlikta iš žvyro eilutės liko 4 000 eurų sumai, ženklus vertino 80 procentų, kad jie jau bus, nes juos matė; darbai neatlikti, bet nedidele suma; akte (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų dalis už 7 000 eurų, tame tarpe ženklai, objekte yra neatlikti; visi kiti darbai atlikti (14 t., b. l. 9-10). Kritiškai vertintina prokuroro nurodyta aplinkybė, jog A. T. patvirtino, kad žurnalas buvo pildomas iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, vėliau darbai jau nebuvo atliekami, kas, anot prokuroro, paneigia R. Š. parodymus, kad darbai buvo įvykdyti ir darbų vadovas apie tai žinojo. Pastebėtina, jog A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96), parodė, jog maždaug nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. nebeprižiūrėjo (duomenys neskelbtini) gatvės, nebedirbo prie šio projekto, be to, buvo duota kitokių pavedimų dirbti prie kitų objektų ir dėl to jis prie (duomenys neskelbtini) gatvės projekto tikrai nebedirbo, kas iš esmės rodo, jog A. T., nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio nebedirbdamas su (duomenys neskelbtini) gatvės projektu, galėjo ir nežinoti, ar vėliau kiti darbai ten dar buvo atliekami. Tačiau teisme jis kategoriškai patvirtino, kad senoje kelio atkarpoje buvo pradėję dirbti, norėjo sulyginti, kad nelįstų į žmonių ribas, ne vienas ir ne du sunkvežimiai atvežti; ten darbų žurnalas nebuvo pildomas, projektas buvo bendras, bet atskirai tam ruožui žurnalo neturėjo; ten sunaudotų medžiagų kiekių nurodyti negali; žurnale įrašė medžiagas, o paskutinės dienos medžiagų nespėjo įtraukti (t. 10, b. l. 70). Tokius A. T. parodymus paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra. Be to, ir (duomenys neskelbtini) gatvės projekto kuratorė J. S. patvirtino, jog žinojo, kad dalis darbų neatlikta (ką tyrimo metu pripažino ir kaltinamoji S. N.; 6 t., b. l. 179), tačiau kokie tiksliai darbai neatlikti, pasakyti negalėjo, t. y. apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio mėn. nurodyti darbai nebuvo pilnai baigti, nes tuo metu 2012 m. gruodžio mėn. smarkiai atšalo oras ir rangovas nebegalėjo tęsti darbų; esant tokiai situacijai, rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė 2012-12-13 garantinį raštą Nr. 12118, kuriuo įsipareigojo likusius sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti iki 2013 m. gegužės 1 d.; tik esant tam garantiniam raštui buvo priimtas sprendimas pasirašyti suteiktų paslaugų aktą (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio mėn., nors faktiškai tame akte visi nurodyti darbai nebuvo atlikti, jos žiniomis, buvo atlikta nedidelė darbų dalis (5 t., b. l. 170). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ir projekto kuratorė žinojo apie dalį neatliktų darbų, tačiau vėlgi jų tikslaus masto nežinojo ir įvardinti negalėjo. Byloje esantis garantinis raštas (1 t., b. l. 123) liudija, kad darbai turėjo vykti, ką iš esmės patvirtina ir 2013 m. liepos 12 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. supiltos žvyro krūvos nuo 1053 m iki 1079 m ir nuo 1053 m iki 1200 m. juodžemio krūvos, jos neišlygintos (3 t., b. l. 194-195). Tyrėjas L. K. užduotyje atlikti tyrimą, pateikiant specialisto išvadą (4 t., b. l. 89) minėjo, kad nuvykus į įvykio vietą ir vizualiai apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai vietomis nebaigti, o kai kuriose gatvės vietose galimai iš viso neatlikti, nes matomas gatvės plotis yra 5-6 metrai, vietoj projekte numatytų 8 metrų. Tai, kad rekonstruojama gatvės dalis buvo pradėta tvarkyti, pažymėta net ir 2013 m. gegužės 7 d. anoniminiame pranešime - „sudarkyta ir toliau nebetvarkoma“ (t. 1, b. l. 2), kurio pagrindu ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Tokie duomenys matosi ir iš R. Š. gynėjo pateiktų fotonuotraukų (13 t., b. l. 28). Specialistė D. B. taip pat atkreipė dėmesį, jog apklausti liudytojai neįvardijo, už kokią sumą darbai neatlikti (t. 13, b. l. 132). Byloje esantys rašytiniai dokumentai, kaip bus aptarta žemiau, taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie konkrečius darbų neatlikimo mastus rekonstruojamoje gatvės dalyje.

Teismo vertinimu, šiuo atveju statybos darbų žurnalas nėra vienintelis duomuo, kuris apsprendžia atliktų darbų mastą bei kelio būklę. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 21 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) kad negalima pateikti išvados matyti, jog ekspertas T. D., vertindamas, ar statinio statybos darbų žurnale, atliktų darbų aktuose bei kituose dokumentuose deklaruoti statybos darbų kiekiai atitinka suprojektuotų atlikti ir faktiškai atliktų statybos darbų kiekius, nurodė, jog pagal duomenis, esančius statybos darbų žurnale (ir atliktų darbų aktuose), kai yra nurodyti darbų kiekiai, mato vienetai ir darbų pavadinimai, bet nėra nurodyti piketai, atstumai, altitudės, gatvės pusės ir kitos detalės, kurios leistų priimtinai tiksliai nustatyti darbų atlikimo vietas, negalima nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini) gatvės vietos, kurioje statybos darbų žurnale nurodyti (ir aktuoti) darbai buvo atlikti, darbų pavadinimo ir darbų kiekių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar deklaruoti statybos darbų, resursų ir medžiagų kiekiai atitinka faktiškuosius. Analogiškas aplinkybes T. D. nurodė ir teisme, t. y. kad statybos žurnale nėra nurodyti piketai, nuo kurios iki kurios vietos, jei nori tiksliai suskaičiuoti, tokių duomenų nėra; statybos žurnale šablonas padarytas daugiau pastatui, ten turi būti nurodytos ašys, aukščiai, bet turi žinoti, kurioje vietoje tai yra, kad galėtų parašyti, kur tos vietos yra ir galėtų atsistoti; šioje vietoje yra išpiltas žvyras nuo ten iki ten, kas gaunasi 100 ar 200 metrų, tiksliai nežino; tokios praktikos nėra, kad statybos žurnale viskas tiksliai turi būti parašyta; jei techninį prižiūrėtoją toks parašymas tenkina, pretenzijų negali būti, nes jis būna toje vietoje, viską mato, žino. Akivaizdu, jog eksperto T. D. nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog statybos darbų žurnalo įrašai neapsprendžia darbų neatlikimo, tik faktiniai duomenys gali pagrįsti jų neatlikimą ar atlikimą. Netinkamai pildomas statybos darbų žurnalas nepatvirtina aplinkybės, kad darbai nebuvo atlikti bei nepaneigia fakto, kad medžiagos buvo vežamos.

Itin svarbią reikšmę nustatant R. Š., E. A. ir S. N. inkriminuojamų kaltinimų pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį pagrįstumą šiuo atveju turi būtent Lietuvos ekspertizės centro eksperto T. D. teisme duoti paaiškinimai, t. y. kad buvo nuotraukos, bet nieko negalima pasakyti, nuotraukose kelias geras; penkerius metus kelią eksploatavo, bet jo neprižiūrėjo, žmonės juo naudojosi; jei būtų kelią prižiūrėję, tai visai gerai būtų buvę; po penkerių metų pasakyti, kas buvo padaryta, nėra šansų; kalbant apie grunto kiekius, mano, kad viskas yra, kas atvežta ir sudėta, nemato, kad per mažai sudėta, nes po pirmos žiemos kelias turėjo būti nepravažiuojamas, jei blogai padarytas; rodiklis yra kelio būklė, vis dėlto sudėjo viską; jei jis neprižiūrimas ir naudojamas 5 metus yra geras, tai reiškia padarytas geras, nes paprastai po žiemos viskas išlenda; yra kelio nusidėvėjimo metodika, bet reikia turėti duomenų, kaip intensyviai švietė saulė, kiek kartų valė, kiek mašinų pravažiavo, koks jų svoris, kokios padangos, kokia kryptimi, galima skaičiuoti, bet ne statybos eksperto kryptyje; kaltinimai - prirašymas neatliktų darbų, bet tuos ženklus pastatyti gal ir kainuoja 5 000, bet kiti darbai buvo ne įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o kadastrų, registrų centro atliktų darbų įforminimas; esminis dalykas, kad kelias įrengtas geras, nes jis eksploatuojamas. Visiškai sutiktina su ekspertu, jog aplinkybė, kad kelias naudojamas kelerius metus ir jis toliau eksploatuojamas, juo važiuoja automobiliai, leidžia pagrįstai manyti, jog kelio būklė nebuvo prasta, kas iš esmės nesudaro pagrindo teigti, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) įrašyti visi tikrovės neatitinkantys duomenys. Ne tik ekspertas T. D., bet ir kaltinamieji, kiti teisme parodymus davę liudytojai, t. y. B. V., L. N., P. R., patvirtino, kad kelias iš esmės yra geros būklės, juo ir šiai dienai važiuoja automobiliai. E. A. teisme paaiškino, kad savivaldybė neišleido savo pinigų ir dar turi pastatytą objektą – gatvę, kuri prieš tai kaip atrodė ir kaip atrodo šiai dienai; tik matė, kaip gatvė atrodė prieš darbus ir dabar; eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta; gatvė, kiek žino, buvo greideriuojama, objektas nepriduotas. S. N. paaiškino, kad jei pažiūrėti nuotraukas kas buvo, tai šiai dienai pasižiūrėjus kas yra, kelias yra idealus; nuvažiavusi į gatvę, mato padarytus darbus. B. V. teisme parodė, kad gavęs šaukimą pravažiavo, kaip atrodo gatvė, nes tas ruožas, kuris padarytas, geriau atrodo nei ankščiau padarytas; vizualiai kelias kaip kelias; pats atliko tik medžiagų tūrių skaičiavimus; medžiagų, kas po žeme, nematė, viršutinė dalis matosi ir dabar; yra supiltas pylimas iš smėlinio grunto, šalčiui atsparus sluoksnis iš smėlio, viršutinė žvyro ir smėlio mišinių danga; sudarytas iš trijų sluoksnių. L. N. teisme parodė, jog dabar gatvė veikia, tik padarė savo 4 metrų praplatinimą, išėmė gruntą, išvežė, užpylė kitu, gaunasi, kad atidarė 8 metrų gatvės ruožą, o šalia kelias, kurį reikia permesti į tą vietą. P. R. parodė, jog sunkiai tikėtina, kad tiek trūko žvyro, nes ten žema vieta, buvo iškeltas kelias virš vandenų, vanduo nestovėjo, realiai atrodė normaliai; mano, kad realiai atkarpa buvo padaryta gerai; vanduo nestovėjo, pagrindas kietas, automobilis važiavo, sutankinimas geras. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir kritiškai vertintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte yra nurodyta, jog esamos būklės statinį galima toliau laikinai eksploatuoti, periodiškai atliekant paviršiaus profiliavimą (4 t., b. l. 31).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 21 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) kad negalima pateikti išvados nurodyta, jog objektyvių duomenų apie tai, kiek ir kokios statinio (kelio) konstrukcijos nusidėvėjo (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstruotame ruože nuo 2012 m. spalio mėnesio, nurodant nusidėvėjimo rodiklius ir kiekybines jų vertes, ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra; techninės arba technologinės dokumentacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie greideriavimo (pradėta greideriuoti 2017 m. gegužės mėn.) įtaką kelio dangai (duomenys neskelbtini) gatvėje (tiek rekonstruotoje, tiek naujai įrengtoje dalyse) tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra; tyrimui pateiktoje medžiagoje yra 2015 m. birželio 23 d. žvyruotų gatvių priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sutarties priedai, tarp kurių yra ir darbų techninė specifikacija, tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti, kokie techniniai reikalavimai yra keliami žvyruotų kelių priežiūrai; duomenų, kad buvo naudojamos papildomos mineralinės medžiagos (duomenys neskelbtini) gatvės sezoniniams taisymams, ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra; yra žinoma, kad neprižiūrimas žvyruotas kelias dėvisi intensyviau nei prižiūrimas (ir lengvesniu režimu eksploatuojamas), o nustatyti, kokios įtakos turėjo (jeigu turėjo) sunkaus krovininio transporto apkrova ir kokiems kelio sluoksniams, ypač jiems atšylant po sušalimo keičiantis sezonams, ir, ar galėjo dėl tokios apkrovos pakisti statinio sluoksnių storis, pakisti tankis, persimaišyti anksčiau įrengti sluoksniai tarpusavyje ar su gruntu, iš tyrimui pateiktų duomenų negalima; statinių deformacijos priklauso nuo projektinių sprendinių, naudotų medžiagų ir eksploatavimo ypatumų, o duomenų, apie leistinas ir per 6 metus pasiekiamas žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės, susidedančios iš dviejų atkarpų, nuovažų, šlaitų ir kitų klausimo formuluotėje neįvardintų kelio elementų, deformacijas – nėra; nustatyti natūralų kelio sluoksnių ir sankasos sėdimą bei natūralų viršutinio sluoksnio nusidėvėjimą konkrečios gatvės konkrečioje atkarpoje būtina atlikti objekto stebėjimus ir eksperimentinius tyrimus. Akivaizdu, jog praėjus nemažam laiko tarpui, t. y. net šešeriems metams, nėra galimybės nustatyti faktiškai atliktų statybos darbų kiekio atitikimą ar neatitikimą dokumentuose deklaruotiems kiekiams, juolab, kad objektyvių duomenų apie tai, kiek ir kokios kelio konstrukcijos nusidėvėjo (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstruotame ruože nuo 2012 m. spalio mėnesio, byloje nėra. Pagal savivaldybės pateiktą informaciją (duomenys neskelbtini) gatvės greideriavimo darbai vyko nuo 2017 m. gegužės mėn. (13 t., b. l. 69).

Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų galimai neatliktų darbų mastą. Sutiktina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino kelio ženklų nepastatymo faktas, su kuo teisme sutiko ir kaltinamieji R. Š. bei S. N., tačiau, teismo vertinimu, šių neatliktų darbų vertė, šiuo atveju nepastatytų kelio ženklų, lyginant su viso projekto verte, nėra tokio masto, dėl kurio turėtų kilti būtent baudžiamoji atsakomybė tiek pagal LR 300 straipsnio 1 dalį, tiek pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį. Iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog bendra sutarties dalyko kaina, nustatyta viešojo darbų pirkimo metu, yra iš viso 391 292,11 Lt (113 326,03 Eur), o teisme iš esmės pasitvirtino tik ženklų nepastatymo faktas už 16 289,00 Lt (5 348,93 Eur), kas iš esmės sudaro nedidelę viso projekto kainos dalį, t. y. apie 4 procentus. Akivaizdu, jog to nepakanka, kad būtų galima neabejotinai teigti, jog šiuo atveju kaltinamųjų asmenų veiksmais buvo padaryta didelė žala LR BK prasme. Juolab, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi, t. y. surašytas garantinis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123), darbus atlikti vėliau. Ir nepaisant to, kad raštas Šiaulių miesto savivaldybėje nebuvo užregistruotas, tačiau teisme apklausti S. N., R. Š. bei J. S. pripažino, kad toks raštas tikrai buvo įformintas iki pinigų išmokėjimo rangovui momento ir įmonė įsipareigojo atlikti kitus darbus iki rašte minimo termino, t. y. iki 2013 m. gegužės 1 d. Tai, kad garantinis raštas savivaldos institucijoje nebuvo užregistruotas, neleidžia nagrinėtinos situacijos traktuoti rangovo, tuo pačiu – ir kaltinamųjų asmenų, nenaudai. Liudytoja J. S. teisme pripažino, kad garantinis raštas buvo skirtas užsakovui - Šiaulių miesto savivaldybės administracijai; pati garantinio rašto per skubėjimą nenunešė užregistruoti; jis pateko kartu su aktais ir per neapsižiūrėjimą jo neužregistravo, tai buvo 2012 metų pabaiga; kas atnešė garantinį raštą, negali prisiminti. Galima daryti tik teorinius pasvarstymus, ar savivaldybė būtų sumokėjusi rangovui pinigus pagal aktą (duomenys neskelbtini), jei garantinį raštą, patekusį į savivaldybę, J. S. būtų laiku užregistravusi (liudytojo A. A. teigimu, jis apie tą raštą 2012 m. gruodžio mėn. apskritai nežinojo). Galima ir tokia situacija, kad vien tik dėl tokių jos veiksmų neatlikimo iš esmės ir atsirado ši baudžiamoji byla, suklaidinant rangos sutarties šalį (rangovą) dėl sutarties vykdymo ir nulemiant situacijos dviprasmiškumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anoniminis pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2013 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 2), t. y. tik po to, kai pasibaigė garantiniame rašte nurodytas terminas darbų užbaigimui.  

Teismo nuomone, neatmetama ir ta galimybė, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) minimi kelio ženklai buvo nupirkti dar projekto vykdymo metu, tik buvo neatlikti jų montavimo kelyje darbai. Šią aplinkybę teisme patvirtino R. Š., kuris nurodė, jog matė ženklus rangovo sandėlyje (duomenys neskelbtini), taip pat ir S. N.. Anot jos, darbai šiai dienai praktiškai užbaigti, išskyrus kelio ženklus, kurių negalėjo pastatyti, nes nebuvo išspręsta savivaldybės; kelio ženklų buvo 19 vienetų; aktas (duomenys neskelbtini) - darbai atlikti iš dalies, ne visi ženklai pastatyti, nes savivaldybė neišsprendė, nebendradarbiavo; ženklai įsigyti per kelis kartus, bet tiksliai negali pasakyti; įsigijimo dokumentai turi būti, visus dokumentus yra paėmę Klaipėda - „(duomenys neskelbtini)“; savivaldybei dokumentai buvo pateikti; dokumentai turi būti, nes ženklai negalėjo būti paprastai nupirkti; sąskaita turi būti. Tyrimo metu S. N. taip pat minėjo, kad kelio ženklai minėtam projektui buvo įsigyti (6 t., b. l. 180, 184). Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 7 d. pranešimo dėl kelio ženklų grąžinimo matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo informuota, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi kelio eismo ženklus, kurie saugomi įmonei priklausančiose patalpose. Buvo prašoma informuoti, kokiu būdu savivaldybė pasiims šiuos ženklus, paskirti įgaliotą asmenį, kuris pasirašys priėmimo-perdavimo aktą arba raštu informuoti, ar minėti kelio ženklai yra reikalingi (13 t., b. l. 161). Šias rašte nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius D. T., t. y. kad negali pasakyti, ar tai tie kelio ženklai, nes įsigijimo dokumentų nėra; buvo kalbėta su buvusia įmonės vadove S. N. ir buvo užtikrinta, kad tai tie ženklai; ženklų įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra 2012 metų galo; tikslios datos, kada ženklai buvo perduoti, negali pasakyti, perdavimo akto dokumentų neturi; kiek yra kelio ženklų, negali pasakyti; ženklai yra saugomi jų patalpose, siūlo juos perimti teisėtam savininkui; įmonės patalpos yra išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sudėti išnuomotoje patalpoje, kur ir yra saugomi; žinojo, kad vyksta tokia byla, bendrauja su buvusia vadove, kuri suinteresuota perduoti daiktus; kiek kalbėjo administratorė, kuri periminėjo daiktus - B. M., ji sakė „turtą mačiau“; ženklai buvo nupirkti pagal rangos sutartį. Bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 12 d. pranešime Nr. 18-STR-02 (13 t., b. l. 172) minima, kad buvusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pateiktais duomenimis, kelio ženklai buvo išsigyti 2012 m. antrąjį pusmetį, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai už veiklos laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 2 d. administratoriui perduoti nebuvo. Šie visi nurodyti duomenys duoda pagrindą manyti, jog tiek bankroto administratoriaus, tiek jo pranešimuose minimi ženklai yra galimai suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodyti kelio ženklai.

Vertinant Šiaulių miesto savivaldybei galimai padarytos žalos dydį dėl suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) galimai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo, vėlgi pastebimas duomenų prieštaringumas, t. y. iš FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 113-143) matyti, jog buvo nurodyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) įrašyti darbai iš viso už 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) faktiškai neatlikti, tai dėl faktiškai neatliktų darbų už 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m. Tačiau iš FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 7 d. specialisto paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 127-139) matyti, jog pagal ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas (nuo PK 2+65 iki PK 11+20) 2 lentelėje nurodytus skirtumus perskaičiuota faktiškai neatliktų darbų suma keičia 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą neatliktų darbų sumą, t. y. jeigu surašyto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur. Akivaizdu, jog specialistei pateikus paaiškinimą, neatliktų darbų suma sumažėjo 56 061,43 Lt arba 16 236,51 Eur, t. y. buvo 80 867,66 Lt arba 23 420,89 Eur, šio tyrimo metu apskaičiuota neatliktų darbų suma 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur.

Pastebėtina, jog paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) specialistė D. B. įvertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją ir nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija nekeičia pagal Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas 2 lentelėje nurodytus skirtumus apskaičiuotos iš viso 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur faktiškai neatliktų darbų sumos, iš ko išplaukia sąlyginė specialistės išvada, kad, jeigu surašyto ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytame 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje 2012-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška už 24 806,23 Lt arba 7 184,38 Eur. Akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog surinkti byloje duomenys nėra sutampantys, o patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kurie iš pateiktų paskaičiavimų yra tikrovę atitinkantys, nėra. Be to, ir pati specialistė D. B. teisme patvirtino, jog jos išvados nėra sutampančios, kuria reikia vadovautis - ne jos kompetencija atsakyti į šį klausimą; ji, kaip specialistė, vadovaujasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir darbų atlikimo aktu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog specialistės D. B. pateiktos išvados bei paaiškinimai yra sąlyginiai. Kaip minėta, byloje objektyvių duomenų, kurie leistų neginčijamai nustatyti faktiškai neatliktų darbų kiekius, vertinant pinigine išraiška, nėra ir ši aplinkybė, remiantis pamatiniu teisės principu in dubio pro reo, turėtų būti vertintina kaltinamųjų asmenų naudai.

Dar daugiau, teismo nuomone, tarp užsakovo ir rangovo kilęs ginčas galėjo būti efektyviai sprendžiamas visiškai kitokiu būdu - būtent taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) normas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip tam tikros nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013 ir kt.). Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-942/2016).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių miesto savivaldybės supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, nutiesimo darbai“ pirkimo Nr. 28679 nugalėtoja buvo pripažinta 2011 m. rugpjūčio 4 d. po to, kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas (2 t., b. l. 52-63), kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, nutiesimo darbai“, pirkimo Nr. 28679, Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas konkursui, pripažintas negaliojančiu; Šiaulių miesto savivaldybės supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, nutiesimo darbai“, pirkimo Nr. 28679, Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo atmesta ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, pripažintas negaliojančiu; Šiaulių miesto savivaldybės supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, nutiesimo darbai“, pirkimo Nr. 28679, Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriuo ji nustatė preliminarią pasiūlymų eilę ir paskelbė nugalėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažintas negaliojančiu; Šiaulių miesto savivaldybės supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, nutiesimo darbai“, pirkimo Nr. 28679, Viešojo pirkimo komisija įpareigota tęsti viešojo pirkimo procedūrą nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos, laikantis pirkimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimų bei priimti naują sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyko dar viešojo konkurso metu. Nepaisant to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė „(duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“ pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.7 p. numatyta, jog jei priimant darbus nustatoma, kad faktiškai atlikta mažiau darbų, sunaudota mažiau medžiagų ir mechanizmų, negu numatyta įkainuotuose darbų žiniaraščiuose, apmokama tik už faktiškai atliktus darbus. Sutarties 3.6. p. numatyta, kad užsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir už juos nemokėti, jei darbai neužbaigti, tinkamai neatlikti, neištaisyti per nurodytą terminą. Itin svarbus sutarties XIII skirsnis, kuriame numatyti ginčų, kylančių dėl minėtos sutarties, sprendimai, t. y. 13.1 p. numato, jog šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas derybų keliu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais, pirkimo dokumentais ir pirkimo sąlygomis su visais šių dokumentų priedais, rangovo pasiūlymo dokumentais; 13.2 p. numato, jog jeigu anksčiau nurodyti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu per 15 kalendorinių dienų, tai šalys susitaria spręsti juos LR CPK nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog būtent sutarties XIII skirsnyje numatyta tvarka šiuo atveju ir turėjo būti sprendžiamas kilęs ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Pastebėtina, jog civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamąją atsakomybę tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, t. y. protingo elgesio kriterijus įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą. Tokiais atvejais nuosavybės praradimas ginamas civilinio proceso tvarka. Pagal LR CK 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. LR CK silpnosios šalies gynimo koncepcija tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau silpnosios šalies turtinių teisių apsauga išplaukia iš LR CK 1.5 straipsnio; LR CK 1.91 straipsnio, reglamentuojančio sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių; LR CK 6.228 straipsnio, reglamentuojančio sutarties ar atskiros jos sąlygos atsisakymą arba keitimą dėl esminės šalių nelygybės; LR CK 6.2284 straipsnio, reglamentuojančio vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Teismo vertinimu, tokių papildomų sąlygų, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų galėję pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

 Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad projekto vykdymo metu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyko ginčai, kurie kilo būtent dėl Šiaulių miesto žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo papildomų darbų, dėl kainos pagrindimo ir pan. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl Šiaulių miesto žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo papildomų darbų (1 t., b. l. 188) matyti, jog buvo nurodyta, kad visi papildomi darbai pagal sąmatinius skaičiavimus sudarė 65 400,15 Lt (18 941,19 Eur), tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracija skirti papildomų lėšų gatvės nutiesimo darbams nesutiko ir pažymėjo, jog sutarties 1.5.4 punkte yra nurodyta, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita (2012 m. sausio 5 d. raštas Nr. S-59-11, 2 t., b. l. 1); 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog darbų pirkimo proceso metu rangovas turėjo pateiktą 2008 m. techninį projektą, kuriame jau buvo nurodyta, kad gatvės ašis yra nukrypusi, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdami pasiūlymą, turėjo įsivertinti darbus, kuriuos reikės atlikti, ne tik platinant gatvę bet ir atstatant gatvės ašį; pagal sutartyje prisiimtus įsipareigojimus rangovas turi savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti visus darbus; todėl nesutinka, kad rašte nurodomi darbai būtų traktuojami kaip nenumatyti papildomi darbai (2 t., b. l. 32); 2013 m. kovo 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pirkimo proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atidžiau susipažinti su pateiktu techniniu projektu ir įsivertinti visus darbų kiekius, kuriuos būtina atlikti rekonstruojamos gatvės atkarpos dalies praplatinimui ir ašies atstatymui; kad vykusio pirkimo metu rekonstrukcijos darbus paskaičiavo kaip patenkančius ant senos žvyruotos gatvės, neįvertindami gatvės ašies nukrypimo, tai jų klaida, nes šiuos darbus turėjo ir galėjo nusimatyti, todėl pagal sutarties 1.5.4. punktą šiuos darbus turi atlikti savo sąskaita; rašte nurodomi papildomi darbai negali būti traktuojami kaip nenumatyti papildomi darbai (2 t., b. l. 34). Šiaulių miesto savivaldybė ne tik nesutiko skirti papildomo finansavimo, bet raštu prašė paaiškinti ir patikslinti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuoja įvykdyti 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus įsipareigojimus, kadangi pateiktoje (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose rekonstrukcijos supaprastintame projekte paskaičiuota gatvės rekonstrukcijos kaina 289 978,92 Lt (83 983,70 Eur), o 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1167 „Dėl kainos pagrindimo paaiškinimo“ buvo nurodyta, kad žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai bus atlikti už 60 886,49 Lt (17 633,95 Eur) (2 t., b. l. 7-8). Akivaizdu, jog nesutarimai ir nuolatinis bendravimas raštu tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendros sutarties dalyko kainos, reikalingų dokumentų pateikimo, komisijų šaukimo būtiniems papildomiems darbams nustatyti ir kt., vyko viso projekto vykdymo metu, kas akivaizdžiai rodo kilusio civilinio ginčo pobūdį, tačiau, kaip ir buvo minėta, šiuo atveju, nebuvo išnaudota galimybė savo galimai pažeistas teises apginti būtent LR CPK nustatyta tvarka, nors tokią galimybę aiškiai numatė ir tarp šalių pasirašyta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pati Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo užsiminusi rangovui, jog svarstys galimybę pasinaudoti savo teise dėl vienašališko sutarties nutraukimo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (2012 m. gegužės 18 d. raštas Nr. S-1276-11, 2 t., b. l. 27), tačiau ginčas neleistinai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, pažeidžiant teisės principą ultima ratio. Juolab, kad ir pati įmonė, kaip jau buvo minėta, per garantiniame rašte numatytą terminą toliau kėlė klausimą dėl papildomų darbų įvertinimo reikalingumo, kas tik rodo besitęsiantį civilinį ginčą dėl rangos sutarties vykdymo (2 t., b. l. 33-35, 40).

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (6 t., b. l. 11-15) buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. balandžio 23 d. nutarimas (6 t., b. l. 6-10), kuriuo, pritaikius LR BK 40 straipsnį, J. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. J. S. perduota A. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad J. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, t. y. iš esmės pripažįstant minimų veikų padarymą, savaime nėra laikytina aplinkybe, kuri šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje J. S. veikos padarymo faktas grindžiamas iš esmės tais pačiais duomenimis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, 2014 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų parodymais, atliktų darbų aktu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini), kuriuos teismas įvertino ir aptarė šioje baudžiamojoje byloje, ir kurie iš esmės prieštarauja nagrinėjamu atveju nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl šiuo atveju kitoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatytų aplinkybių pagrindu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje daryti kitokias išvadas ir priimti kitokį sprendimą nei teismas nustatė nėra teisinio pagrindo.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-594/2012, 2K-110/2013 ir kt.). 

Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti visi tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. negalima patikimai nustatyti, ar minėtame akte nurodyti darbai, išskyrus kelio ženklų nepastatymą, buvo atlikti ar ne. Teismo vertinimu, kaltinimai tiek R. Š., tiek E. A., tiek S. N. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį grindžiami ne patikimais, bet priešingai, pagrįstų abejonių keliančiais įrodymais bei prielaidomis, todėl šiuo atveju nesant nusikaltimų, numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (nenustatyti neteisėti veiksmai, veikos pavojingumas, kt., kas buvo aptarta), įvertinant galimybę pažeistas teises ginti LR CPK nustatyta tvarka, R. Š., S. N. ir E. A. pagal minėtą straipsnį išteisintini LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Vertinant R. Š. bei E. A. inkriminuojamus kaltinimus pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių R. Š. ir E. A. kaltinime pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį nurodytą didelę žalą (realiai nustatytas ženklų nepastatymo kelyje faktas už aukščiau paminėtą sumą), todėl nesant veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, visų sudėties požymių (nenustatyti neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų kilusi didesnė nei 250 MGL dydžio žala), įvertinant galimybę pažeistas teises ginti LR CPK nustatyta tvarka, R. Š. ir E. A. pagal LR BK 228 str. 1 d. taip pat išteisintini LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 straipsnio 1 dalyje

LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Akivaizdu, jog apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju (LR BK 24 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju iš S. N. inkriminuoto kaltinimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį turinio matyti, jog ji buvo kaltinama tuo, kad nuo bendrovės buhalterės S. L. nuslėpdama informaciją apie jos pačios suklastotame dokumente – Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (duomenys neskelbtini) įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, atliktus darbus ir jų vertes, nurodė buhalterei šio suklastoto dokumento pagrindu parengti, o ši parengė ir pasirašė 2012-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įtraukta ir 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) suma už realiai neatliktus darbus, tokiu būdu ši PVM sąskaita faktūra bei joje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą ir dėl tokių S. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, atsakingos už visos bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų pažeidimų ir to pasėkoje faktiškai neatliktų darbų už 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) sumą įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buhalterinę apskaitą, kaip konstatavo FNTT specialistė, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 metus.

Pastebėtina, jog ši nusikalstama veika neatsiejama nuo kitos S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios teismas pasisakė aukščiau. Abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas grindžiamas iš esmės tais pačiais duomenimis.

Vertinant specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog specialistė pateikė sąlygines išvadas bei paaiškinimus, kas rodo byloje surinktų duomenų prieštaringumą. Itin svarbu pastebėti, jog byloje objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti visi tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra, iš ko išplaukia išvada, jog neabejotinai tvirtinti, kad į PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), surašytą būtent suteiktų paslaugų akto (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, nėra teisinio pagrindo. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu iš suteiktų paslaugų akte (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų, t. y. „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 4 km“; „Vežant gruntą daugiau arba mažiau kaip 4 km atstumu, už kiekvieną kilometrą pridėti arba atimti k4=0,6“; „II gr, Grunto kasimas ekskavatoriais su 0,4 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 1 km“; „Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio įrengimas iš gamtinio smėlio“; „Vienasluoksnės 25 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro“; „Šlaitų planiravimas mechanizuotu būdu iškasose, kai gruntas II grupės“; „Kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų (d=0,60 mm) ant monolitinių betoninių pamatų pastatymas“; „Pralaidų išvalymas rankiniu būdu“, iš esmės pasitvirtino tik kelio ženklų, dėl kurių įsigijimo dokumentų teismas pasisakė aukščiau, nepastatymo kelyje faktas, kuris, teismo vertinimu, nėra tokio masto, t. y. nustatyta realiai neatliktų darbų vertė tesudaro apie 4 procentus visos sutarties dalyko kainos, dėl kurio pagal susiklosčiusias aplinkybes, esant įmonės garantiniam raštui dėl darbų atlikimo, turėtų kilti būtent baudžiamoji atsakomybė.

Be to, kaip jau buvo minėta, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad S. N. būtų netinkamai organizavusi buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą. Bendrovėje vyr. buhaltere buvo paskirta S. L., kuriai ir buvo pavestas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Nagrinėtinu atveju svarbu ir dar kitas aspektas, kuris ne kartą buvo akcentuojamas Lietuvos Respublikos teismų sprendžiant panašias situacijas. LR BK 222 straipsnyje nurodytas nusikaltimas paprastai turi tęstinį pobūdį, nes buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatomi už tam tikrą laikotarpį, paprastai kalendorinius metus, rečiau už pusmetį, ketvirtį ar mėnesį. Įstatymas taip pat reikalauja padarinių: negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada galima tik ištyrus buhalterinę apskaitą už tam tikrą laikotarpį. Tačiau tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos buvo daromos visą šį laikotarpį. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimų padarymo laiką, nes nuo to priklauso nusikaltimo pabaigos momentas. Apgaulingos buhalterinės apskaitos nusikaltimų baigimo momentas yra paskutinės veikos padarymo momentas (LR BK 3 straipsnio 1 dalis), o ne specialisto išvados surašymo momentas ir ne išvadoje nurodytas laikotarpis, dėl kurio negalima nustatyti įmonės rodiklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010). Be to, tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-519/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinimas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį paremtas tuo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2012 m. gruodžio 14 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus sumai 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur), t. y. ginčas kilęs dėl vienos sąskaitos faktūros ir joje įtvirtintos informacijos apie atliktas ūkines operacijas teisingumo, kai žinoma konkreti buhalterinės operacijos piniginė išraiška, taip pat atsispindi ir kita informacija, kuri įtvirtinta sąskaitoje faktūroje. Kitų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neteisėtų buhalterinių operacijų byloje nebuvo nustatyta, mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas valstybei neįtakotas, todėl, teismo nuomone, vien dėl šios priežasties negalima daryti išvados, jog vienos sąskaitos faktūros, minimos kaltinime, įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą nulėmė LR BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujamų padarinių kilimą, t. y. kad negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju nesant vieno iš LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto objektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. padarinių, S. N. baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį yra negalima, todėl S. N. pagal minėtą kaltinimą taip pat išteisintina LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip minėta, analogišką praktiką baudžiamosiose bylose pagal LR BK 222 straipsnį formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018 ir kt.). Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neturi jokio pagrindo nukrypti nuo šiose nutartyse pateiktų išaiškinimų. Priešingu atveju būtų vykdomas tik formalus teisingumas, išimtinai atsižvelgiant į finansinės srities specialistės paaiškinimus, kurie yra techninio pobūdžio, nevertinant kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios aptartos aukščiau. Tokiai praktikai nepritartina ir tokia praktika nesektina.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 115-119) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 160-162) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 9-13) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį kelis kartus tikslino (paskutinis variantas - 13 t., b. l. 141-151) ir prašė priteisti iš atsakingų už nusikalstama veika padarytą žalą asmenų solidariai 23 420,89 Eur turtinę žalą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai; taip pat prašė priteisti iš atsakingų už nusikalstama veika padarytą žalą asmenų 25 372,91 Eur turtinę žalą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai. Kadangi byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktiniai įrdoymai, dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, (duomenys neskelbtini), - grąžintini bankroto administratoriui;

2) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos medžiaga dėl darbų pirkimo „(duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbai Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“ (357 lapai, 1 kompaktinė plokštelė), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos medžiaga dėl konkurso pasiūlymo patikslinimo (134 lapai), R. P. įmonės rengtas Techninis darbo projektas dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės statybos (1 segtuvas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtas supaprastintas rekonstrukcijos projektas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės (1 segtuvas), Statybos darbų žurnalas (216 lapų), - grąžintini Šiaulių miesto savivaldybės administracijai;

3) 3 kompaktinės plokštelės – priedai prie 2014-12-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 kompaktinė plokštelė su banko sąskaitų išrašais (pakete), - paliktinos prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

R. Š. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. Š. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. Š. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

S. N. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

S. N. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

S. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

E. A. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. A. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį dėl 28 824,62 Eur ir 23 420,89 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, (duomenys neskelbtini), - grąžinti bankroto administratoriui;

2) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos medžiagą dėl darbų pirkimo „(duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbai Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“ (357 lapai, 1 kompaktinė plokštelė), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos medžiagą dėl konkurso pasiūlymo patikslinimo (134 lapai), R. P. įmonės rengtą Techninį darbo projektą dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės statybos (1 segtuvas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtą supaprastintą rekonstrukcijos projektą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės (1 segtuvas), Statybos darbų žurnalą (216 lapų), - grąžinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai;

3) 3 kompaktines plokšteles - priedus prie 2014-12-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 kompaktinę plokštelę su banko sąskaitų išrašais (pakete) - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Bronius Vinciūnas