Civilinė byla Nr. e2-705-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. L. ir suinteresuoto asmens R. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., A. S. ir AS Spacecom Trans,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-836-524/2016 (Nr. B2-19-524/2022) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB) „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. B.. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 30 d.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-926-881/2019 buvo nagrinėta tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylos dalis dėl tyčinio bankroto pripažinimo nebuvo apskųsta.
3. Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paskelbus 2021 m. rugsėjo mėn. „Praktikos apžvalgą“ paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ). Konstatavęs, kad byloje prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas, teismas neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nurodė, jog naujai suformuluota praktika taikytina į ateitį, sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjo prašymo pagrindu teismas nustatytų, jog 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos nutartyje yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, tokia klaida (asmenų atsakingų už bendrovės tyčinį bankrotą įvardinimas nutarties motyvuose) nebūtų reikšminga nutarties teisėtumo prasme, kadangi tokia klaida nedaro minėtos nutarties neteisėta, pareiškėjas nepagrindė neva padarytos teisės normos taikymo klaidos esminės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pagal pareiškėjos bankrutavusios UAB „Jurtinga Shipping“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, patikrinti BUAB „Jurtinga Shipping“ 2017 m. lapkričio 2 d. prašymo (dokumento registracijos Nr. DOK-17911) dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo Klaipėdos apygardos teismui elektroninių ryšių priemonėmis iš I. B. EPP paskyros aplinkybes, ištirti, ar civilinėje byloje nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-926-881/2019 panaikinti ir prašymą dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtu arba civilinę bylą nutraukti.
6. Suinteresuoto asmens prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Jo teigimu, 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021 liudytoja I. B. (administratorė) nurodė, kad ji, kaip administratorė, nieko nedarė, nežino, kokie ieškiniai buvo paduoti vienam ar kitam teismui, todėl neaišku, kas Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. lapkričio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP iš I. B. paskyros pateikė procesinį dokumentą – BUAB „Jurtinga Shipping“ 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-17911) dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotas asmuo 2022 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą proceso atnaujinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir I. B. apklausti liudytoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žodinis prašymo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo netenkintas, atitinkamai klausimo dėl liudytojos apklausos nagrinėjimas buvo netikslingas.
9. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnis nustato teismui pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti, ar pareikštas ieškinys (prašymas, pareiškimas), atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia (be kita ko) tai, ar pareiškimas paduotas įgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju tiek Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-926-881/ 2019 nagrinėdamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir nekonstatavo CPK normų ar materialinių teisės normų pažeidimo dėl suinteresuoto asmens nurodomų aplinkybių ar bankroto administratorės netinkamo atstovavimo.
10. Klaipėdos apygardos teismas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje BUAB „Jurtinga Shipping“ interesus gynė jos atstovė įgaliotas asmuo I. K.–R., suinteresuotų asmenų A. S. ir R. Ž. interesus gynė jų advokatai, be to, prašymą pripažinti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu palaikė ir viena kreditorė – AS Spacecom Trans, taigi prašymas pripažinti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu buvo inicijuotas ne tik įmonės įgaliotų asmenų, tačiau ir tokią teisę turinčio kreditoriaus ir tai buvo matyti bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso tvarka.
11. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. B2-222-524/2018 (pridėta prie bankroto bylos) nagrinėdamas prašymą pirmąjį kartą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tokį prašymą tenkino ir pripažino UAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo S. L. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą (dokumento registracijos Nr. DOK-3083), kuriame nurodė, kad „Aš šį sąrašą buvau nusiuntęs bankroto administratorei I. B.. Šiame sąraše matosi, kad pagrindinis UAB „Jurtinga Shipping“ skolininkas yra UAB „Luna Capital Group“, kurios faktinis vadovas ir įkūrėjas yra R. Ž.. Ši aplinkybė gali būti kaip priežastis R. Ž. nepateikti dokumentus bankroto administratorei” (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad visos su prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimu (atstovavimu) susijusios aplinkybės suinteresuotam asmeniui buvo žinomos, asmuo tiesiogiai bendravo su įmonės įgaliotais atstovais, jam buvo suprantama, kad prašymą inicijuoti tyčinio bankroto procedūras teikė ne tik įmonė (jos atstovas), tačiau ir kreditoriai. Iš to seka, kad prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu padavimas iš esmės yra veiksmas, kuriuo tik įforminta įmonės ir kreditorių išreikšta jų valia (pritarimas) dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismine tvarka nustatymo fakto.
12. Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad bankroto pripažinimo tyčiniu byla buvo iškelta pagal neįgalioto vesti bylą asmens prašymą, ir darant prielaidą, kad prašymo pateikimas nebuvo kreditorių valios išraiška, neįgalioto atstovo veiksmų patvirtinimas yra reglamentuojamas dvejose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normose: CK 2.133 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. naujai paskirta administratorė UAB „Valnetas“ savo veiksmais pritarė pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš administratorės UAB „Valnetas“ atsiliepimo turinio į prašymą dėl proceso atnaujinimo matyti, kad administratorė pritaria tyčinio bankroto pripažinimo fakto nustatymui, reikalauja prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Teismas konstatuoja, kad atstovaujamasis (įmonė, jos atstovė UAB „Valnetas“) neįgalioto atstovo (darant tokią prielaidą) pareikštą pareiškimo padavimą patvirtino savo elgesiu: pritarė faktui (pareiškimo padavimui) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prieštarauja dėl suinteresuoto asmens nurodomos pozicijos, kad pareiškimą pateikė neįgaliotas asmuo, prašo suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
13. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/ 2019 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes suinteresuoto asmens prašyme nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka požymių, nurodytų kasacinio teismo praktikoje, t. y., kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Šiuo atveju prašyme nurodomos aplinkybės negali net iš dalies pakeisti teismo sprendimo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
14. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens S. L. prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos aplinkybės, kad bankroto administratorė I. B. niekam įgaliojimų inicijuoti bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nedavė ir prašymų teismui neteikė. Tik Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021 (1-68-360/2022) apklausta liudytoja bankroto administratorė nurodė, kad ji prašymų teismui neteikė, taigi tik tada paaiškėjo, kad prie EPP sistemos buvo jungiamasi neteisėtai pasinaudojant bankroto administratorės identifikaciniais duomenimis. Teismas, pažeisdamas CPK normas, neįsitikino bankroto administratorės tariamai išduotų įgaliojimų realumu, tinkamumu, jų galia ir forma bei teisėtumu. Suinteresuotam asmeniui S. L. nurodžius naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl fakto, kad bankroto administratorė neinicijavo bylos ir niekam nesuteikė įgaliojimų tai daryti jos vardu, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti, ar procesas buvo pradėtas ir vyko teisėtai, ar pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu padavė įgaliotas vesti bylą asmuo, ar į bylą nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra teisingai nustatytas bendrovės nemokumo momentas ir atitinkamai ar egzistuoja bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai.
14.2. Tik teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Bankroto administratorė baudžiamojoje byloje nurodė, kad atstovavimo sutartį sudarė su advokatu ir visas savo teises bei pareigas ji tariamai perdavė UAB „Admivita“. Tačiau Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Toks teismo paskirto bankroto administratoriaus savavališkas teisų ir pareigų perdavimas kitam bankroto administratoriui (juridiniam asmeniui) yra negalimas.
14.3. Asmenys, galintys būti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyke. Ginčo situacijoje bankroto administratorė pavedimo atstovauti ją teisme niekam neišdavė, todėl nei V. V., nei I. K.-R. negalėjo būti jos atstovėmis pagal pavedimą teisme nagrinėjant bendrovės tyčinio bankroto bylą.
14.4. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad naujai paskirta administratorė UAB „Valnetas“ savo veiksmais pritarė pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal teismo nurodytą reglamentavimą (CK 2.133 straipsnio 6 dalį, 2.136 straipsnio 1 dalį), jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Šiuo atveju bankroto administratorė nepatvirtino nei V. V., nei I. K.-R. veiksmų. Dar daugiau, nagrinėjamas klausimas dėl procesinio dokumento pateikimo teismui teisėtumo bei atstovavimo teisme tariamo pavedimo pagrindu teisėtumo, todėl apie tariamą atliktų veiksmų patvirtinimą negali būti kalbos. Pati bankroto administratorė I. B. jos vardu atliktų veiksmų nepatvirtino. Teismas, be kita ko, netenkino prašymo dėl klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kurio metu galėjo paklausti bankroto administratorės, ar ji patvirtina tariamai įgaliotų asmenų veiksmus.
14.5. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo inicijuota ne tik įmonės įgaliotų asmenų, bet ir tokią teisę turinčio kreditoriaus. Pats teismas nurodė, kad kreditorė AS Spacecom Trans tik palaikė prašymą, o tai negali būti prilyginama pačiam prašymui.
15. Suinteresuotas asmuo S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. UAB „Valnetas“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kad patvirtina bendrovės buvusių atstovų įgaliojimus, todėl skundžiama teismo nutartis grindžiama tik prielaidomis.
15.2. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl ginčo esmės, nes nusprendė, kad yra patvirtinti administratorės įgaliojimai, todėl buvo pažeista CPK 370 straipsnyje nustatyta prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Skundžiama nutartis buvo priimta antrajame prašymo nagrinėjimo etape, kurio metu teismas tik turi patikrinti prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardintų CPK proceso atnaujinimo pagrindų. Šiame etape neturi būti nagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reiškia kitame etape (CPK 370 straipsnio 4 dalis) nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo.
15.3. 2022 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme paaiškėjo, kad I. B. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, įgaliojimų niekam nesuteikė, nepasirašė ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bendrovės kreditorių susirinkimai nevykdavo. Tokioms aplinkybėms pasitvirtinus būtų pagrindas pripažinti, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimas tyčiniu galėjo būti nulemtas suklastotų dokumentų pateikimu pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Teismo atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 13 punktas).
16. Atsiliepimų į suinteresuotų asmenų R. Ž. ir S. L. atskiruosius skundus negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Nors CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas draudimas turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
19. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Suinteresuotas asmuo S. L. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotas pripažintas tyčiniu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
21. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis teismo pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodytos 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021 liudytojos I. B. (bankroto administratorės) parodymai, kad ji, kaip administratorė, nieko nedarė, nežino, kokie ieškiniai buvo paduoti vienam ar kitam teismui. S. L. teigimu, neaišku, kas Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. lapkričio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP iš I. B. paskyros pateikė procesinį dokumentą – BUAB „Jurtinga Shipping“ 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-17911) dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
23. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka. Nors atskiruosiuose skunduose nurodoma, kad iš I. B., apklaustos liudytoja teisiamajame posėdyje, parodymų matyti, kad ji nieko nedarė, niekam nurodymų nedavė, tačiau tokie liudytojos teiginiai, išimti iš konteksto, nevertinant jos teiktų parodymų visumos, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog bankroto administratorės sudaryti sandoriai, kuriais bankroto administratorė įgaliojo konkrečius asmenis atlikti veiksmus, nėra pripažinti negaliojančiais, be kita ko, nėra duomenų ir apie apeliantų nurodomą dokumentų klastojimą. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021 matyti, kad I. B. nurodė: „Aš šioje bankroto byloje paėmiau tik išrašus iš banko. Ir daugiau nieko nedariau. Darbą paskui perdaviau I. K.. Ir viskas, taip rutuliojosi tas. Aš vis paklausdavau.<...> Tai prieš tai dar buvo įgaliota A. B.. Mes su ja bendravome, įgaliojimą buvau parašiusi“ (e. b. 6 t. 6 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas, be kita ko, 2022 m. sausio 17 d. nutarė perduoti prokurorui spręsti klausimą, ar nėra suklastoti 2018 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimas (dokumento registracijos Nr. DOK-2055), kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti UAB „Jurtinga Shipping“, ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas (dokumento registracijos Nr. DOK-16365), kuriuo bankrutuojančios UAB „Jurtinga Shipping“ administratorė I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus (e. b. 6 t. 60–66 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik baigus minėtus procesus (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dokumentų klastojimo) ir priėmus atitinkamus procesinius sprendimus galėtų būti daroma išvada, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant teisme.
24. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl to, ar proceso atnaujinimo siekiančio asmens nurodyta aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, be kita ko, turi būti įvertinama, ar tokios aplinkybės pasitvirtinimas iš tiesų būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą. Nors nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokios aplinkybės pagrįstumas ir nėra analizuojamas, tačiau procesas byloje negali būti atnaujintas remiantis vien tik proceso atnaujinimo siekiančio asmens abejonėmis vieno iš įrodymų patikimumu neįvertinus poveikio, kurį galėtų turėti tokie duomenys pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujintoje apimtyje.
26. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo nurodyta, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.
27. Be to, jei teismui būtų kilę abejonių dėl atstovo tinkamumo, nustatęs, kad pareiškimas paduotas tokios teisės neturinčio asmens, teismas visų pirma turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėtų įtakos pačio procesinio sprendimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu teisėtumui, nes jos nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, gi teismas esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad UAB „Jurtinga Shipping“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu atstovavo įgaliotas asmuo I. K.-R., ji dalyvavo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, teikė paaiškinimus, todėl atskirojo skundo argumentas, kad bankroto administratorė negalėjo perleisti savo įgaliojimų kitiems asmenims, ir šios aplinkybės įvardijimas kaip naujai paaiškėjusios, laikytinas nepagrįstu. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad įgaliojimas I. K.-R. būtų pripažintas negaliojančiu.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad: i) prašymo argumentai, kad teismas turi patikrinti BUAB „Jurtinga Shipping“ 2017 m. lapkričio 2 d. prašymo (dokumento registracijos Nr. DOK-17911) dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo Klaipėdos apygardos teismui elektroninių ryšių priemonėmis iš I. B. EPP paskyros aplinkybes; ii) ištirti, ar civilinėje byloje nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, savaime nepatvirtinta CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo. CPK 366 straipsnis numato, kad procesas gali būti atnaujinimas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumentų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (1 dalies 3 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų veikos, padarytos nagrinėjant bylą (1 dalies 4 punktas).
30. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) S. L. 2022 m. gegužės 19 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje Nr. B2-19-524/2022 teikė skundą, kuriuo prašė teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento): 1) tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytą 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis); 2) 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo I. B. įgaliojo V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“ (toliau – Įgaliojimas); 3) 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą, kuriuo I. B. įgaliojo I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus (toliau – Pavedimas). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi S. L. skundą atsisakė priimti, kartu nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis į teismą tinkama procesine forma, t. y. inicijuoti teisminį ginčą ir kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne reikšti ieškinio teisena nagrinėtiną ginčą bankroto byloje. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
31. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės įtakos ginčo rezultatui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pagal proceso atnaujinimo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsta, nes S. L. prašyme nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka požymių, nurodytų šios nutarties 21 punkte, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas