Administracinė byla Nr.AS7-109-07
Procesinio sprendimo kategorija 50.2; 65.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5-jam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė:
I.
2006 m. gruodžio 29 d. pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus 2005 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 3749 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. J. “ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyrių priteisti 31489,05 Lt neišmokėtos pensijos dalį nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 2003 m. lapkričio 3 d. Taip pat teismo prašė atnaujinti praleistą 20 dienų terminą skundui dėl ginčijamo sprendimo Nr. 3749 paduoti. Paaiškino, kad atsakymą į savo skundą VSDFV gavo 2005 m. birželio 10 d., tačiau nuo 2005 m. balandžio mėn. žymiai pablogėjo jos sveikata, visiškai negalėjo vaikščioti, todėl 2005 m. gruodžio mėn. buvo papildomai operuota. Pagal 2006 m. lapkričio 10 d. medicininį pažymėjimą jai buvo diagnozuotas kolos lūžis bei paskirtas nuolatinis pooperacinis gydymas. Pažymima, kad 3-jų metų termino nepraleido, o apie tai, kad į teismą turėjo kreiptis per 20 d. nuo atsakymo gavimo dienos 2005 m. birželio 10 d. atsakyme nebuvo išaiškinta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su sprendimu, į teismą kreipdamasi per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Teismas nurodė, jog termino pareikšti teismui skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 3749 pakeitimo eiga prasidėjo pareiškėjai gavus jos netenkinantį ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimą, todėl pareiškėja būdama rūpestinga savo teisių gynėja, turėjo pakankamą 20 dienų terminą paduoti skundą teismui. Pareiškėja nurodė, kad sunki sveikatos būklė sutrukdė jai kreiptis į teismą, tačiau tai nesutrukdė jai tris kartus (2005 m. gegužės 10 d., 2006 m. gegužės 22 d., 2006 m. liepos 10 d.) kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2005 m. birželio 10 d. rašte Nr. (6.5)-I-3725 buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas teismui, o nepakankamas domėjimasis savo teisėmis negali būti pripažintas svarbia priežastimi dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas. Teismas pripažino, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 4 d., nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundo per 20 dienų nuo atsakymo gavimo negalėjo pateikti dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl ligos, kuri laikytina svarbia ir pateisinama termino praleidimo priežastimi. Pateiktoje pažymoje nurodė, kad nuo 2005 m balandžio mėn. žymiai pablogėjo jos sveikata, po traumos ir operuotos kojos 2005 m balandžio mėn. paūmėjo skausmai, atsinaujino traumuotos kojos ligos, todėl visiškai negalėjo vaikščioti. Dėl šios priežasties 2005 m. gruodžio mėn. buvo papildomai operuota ir visiškai nevaikščiojo ir negalėjo lankytis pas teisininkus. 2006 m. lapkričio 10 d. jai buvo diagnozuotas kojos lūžis bei paskirtas nuolatinis pooperacinis gydymas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu numatyto apskundimo teismui 3-jų metų termino nepraleido, apie tai, kad į teismą turėjo kreiptis per 20 dienų nuo atsakymo gavimo dienos nebuvo išaiškinta 2005 m. birželio 10 d. atsakymu į skundą. Klaidingai buvo įsitikinusi, jog turi teisę kreiptis į teismą per nurodytą 3-jų metų terminą.
Kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS14–579/06 konstatuota, kad pareiškėja J. J. , kreipdamasi į administracinį teismą su reikalavimu dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr.3749, kuriuo pensija jai paskirta nuo 2003 m. lapkričio 3 d., pakeitimo ir atsakovo įpareigojimo priteisti nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. neišmokėtos pensijos dalį, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Taip pat konstatuota, kad teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai pateiktą skundą atsisakė priimti, grąžindamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelią analogišką reikalavimą, taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. J. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria terminas skundui paduoti neatnaujintas. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija šioje byloje vertins tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl nuo 2005 m balandžio mėn. žymiai pablogėjusios sveikatos (atsinaujinus kojos traumuotos kojos ligai ji visiškai negalėjo vaikščioti, dėl to 2005 m. gruodžio mėn. buvo papildomai operuota ir visiškai nevaikščiojo, 2006 m. lapkričio 10 d. jai lūžo koja).
Pareiškėjos pateiktame 2006 m. lapkričio 10 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2003 m. balandžio 25 d. pareiškėja turėjo dešinio blauzdikaulio traumą (lūžį), 2005 m. gruodžio mėnesį jai buvo atlikta pakartotinė operacija – pašalintos metalo konstrukcijos, 2006 m. liepos 31 d. nustačius lengvo laipsnio pėdos nervo pažeidimą iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. taikytas fizioterapinio gydymo kursas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto Nr.(6.5)-I-3725 gavimo iki pirmojo pareiškėjos kreipimosi į teismą 2006 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjos sveikata neleido dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą, juo labiau, kad sveikata jai nesutrukdė 2005 m. gegužės 10 d., 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. liepos 10 d. kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme nustatytų terminų skundui paduoti nežinojimas paprastai negali būti laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti, o pareiškėja turėjo pakankamai laiko, kad išsiaiškinti šiuos terminus.
Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai įgalina padaryti išvadą, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 151 str. 1 p.,
n u t a r ė:
J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius