Civilinė byla Nr. 2A-762-186/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
34.3; 34.4; 34.5; 34.6; 128.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2008 m. rugsėjo 10 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Egidijaus Žirono,
kolegijos
teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant
Loretai Jasiulionienei, Editai Kirdeikienei
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo
2008 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo V.
J. B. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais
reikalavimais A. V. pareiškimus suinteresuotiems asmenims R. V., R. V., A. M., Alytaus
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Varėnos rajono 2-ajam notarų
biurui dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
pareiškėjas V. J. B. kreipėsi
į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,
kad jis po motinos O. B. mirties (1999-03-16), brolio A. B. mirties (2000-10-21) ir brolio V. B. mirties
(2007-09-23) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad
1993-11-26 testamentu pareiškėjo motina O. B. vieno
aukšto medinį namą, ūkinius pastatus ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini), paliko V. B. ir A.
B., o piniginį indėlį – A. V.. Kadangi šie asmenys
mirė, nespėję priimti palikimo pagal testamentą, teisę paveldėti O. B. turtą įgijo
jos įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties jis buvo
vienintelis palikimą priėmęs įstatyminis įpėdinis, kadangi iš karto po to
pradėjo gyventi sodyboje, kur kartu su broliais A. ir V. naudojosi gyvenamuoju
namu, ūkiniais pastatais, namų apyvokos reikmenimis. Mirus broliams, jis
minėtoje sodyboje gyvena iki šiol. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu jis
priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A.
V. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. mirties jos dukra A. V. priėmė
palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad A. V. mirė 2003-09-26, ir kad jis, būdamas jos sutuoktiniu,
buvo vieninteliu jos palikimą priėmusiu įpėdiniu. Po O. B. mirties jo žmona A.
V. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti –
parsivežė motinos spintą, kilimus, 1999-11-26 nuo motinos taupomosios sąskaitos
nusiėmė piniginį indėlį.
Pareiškėjas V. J. B. su suinteresuoto asmens A. V. pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti,
kadangi A. V. po motinos O. B. mirties palikimo nepriėmė.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-17 spendimu
pareiškimus patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B. po motinos O. B. mirties
1999-03-16, brolio A. B. mirties 2000-10-21 ir brolio V. B. mirties 2007-09-23 priėmė jų palikimą, faktiškai
pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį
faktą, kad A. V., mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai
pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas pareiškimus tenkino motyvuodamas
tuo, kad nėra jokių įrodymų, kad šį palikimą būtų priėmę kokie nors kiti
asmenys, faktiškai pradėdami jį valdyti ar gavę paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjas J. V. B. padavė apeliacinį
skundą. Prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą
dalyje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V., mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties,
priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, ir šioje dalyje priimti
naują sprendimą -. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas
skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai
vertino įrodymus bei netinkamai taikė 1964 m. LR CK 587 str. nuostatas,
nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga praktika, dėl ko
padarė nepagrįstą išvadą, kad A. V. po savo motinos
mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog byloje
esantis banko išlaidų orderis Nr. 2371 patvirtina, kad A. V. piniginį
indėlį po motinos mirties paėmė 1999-11-26, t.y. praleidusi šešių mėnesių
terminą palikimui priimti. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai tą aplinkybę,
kad A. V. po motinos mirties paėmė spintą ir kilimus,
vertino kaip palikimo priėmimą, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, jog spinta buvo pirkta bendrai pareiškėjo, A. B., V. B. ir O. B. už pinigus, gautus pardavus gyvulius, todėl ši spinta
nėra asmeninis O.
B. daiktas, taigi nėra paveldėtinas turtas. Be to, spintos paėmimas turi
būti traktuojamas ne kaip A. V. noras įgyti visas teises į
palikimą, o kaip noras paimti iš brolių kompensaciją natūra už motinai statomą
paminklą. Kilimus motina A. V. atidavė dar būdama gyva,
todėl tai negali būti traktuojama kaip turtas, likęs po palikėjos mirties.
Pagal LAT formuojamą praktiką (LAT 1999-11-25 nutartis civ. byloje Nr.
3K-3-800/1999) suinteresuotas asmuo A. V. turėjo įrodyti
dabar jau mirusios sutuoktinės A. V. norą įgyti visas
teises į palikimą, tačiau neįrodė. Apelianto manymu, teismas neteisingai
įvertino liudytojos V. P. parodymus dėl kiaulės paėmimo.
Kiaulė A. V. buvo atiduota ne kaip paveldimas turtas, o siekiant
pasiruošti šermenims.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A.
V. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo,
kad apeliantas ir liudytoja V. P. davė prieštaringus
parodymus. Tai, kad A. V. iš karto po motinos mirties
pasiėmė dalį motinos daiktų, kuriuos naudojo ir kuriais disponavo savo
nuožiūra, patvirtina, kad ji siekė įgyti ir faktiškai įgijo nuosavybės teises į
paveldėtą motinos turtą.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantas J. V. B. apeliaciniu skundu ginčija
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą
toje dalyje, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po motinos O. B. mirties
1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti,
prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje bei
nauju sprendimu atmesti suinteresuoto asmens A. V. reikalavimą.
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia, jog, nagrinėjant bylas ypatingosios
teisenos tvarka, būtina imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos
bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo
objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių,
pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui
nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 str.
2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra
paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad
nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek
asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia
savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą,
turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti
išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami
įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Tuo atveju, kai
įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo
priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais
priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas
nustatomas teismo tvarka (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali
tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas
turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis
nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti
šią nuosavybės teisę viešajame registre (LR CK 1.75 str.).
Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo
fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą
ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Šioje byloje sprendžiant dėl O. B. palikimo
priėmimo taikytinas 1964 m. LR CK (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 38 str.
1 d.). Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 2 d., įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis
faktiškai pradėdavo paveldimą turtą valdyti arba kai jis paduodavo palikimo
atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimant palikimą, kai paveldimas turtas pradedamas valdyti, įpėdinis savo
valią turėdavo išreikšti konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai
rodytų, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo
turto savininku. Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 3 d., palikimas turėjo
būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1993-11-26 rašytiniu testamentu, kurį
patvirtino Varėnos rajono Merkinės apylinkės viršaičio pavaduotoja B. K., O. B., mirusi 1999-03-16, vieno aukšto medinį gyvenamą namą,
ūkinius pastatus ir žemę, esančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis
paliko savo sūnums B.
V. ir B. A., o piniginį indėlį – dukteriai A. V. (b.l.10). Šis testamentas nėra nuginčytas. Tiek
pareiškėjas V. J. B., tiek savarankiškus reikalavimus pareiškiantis
suinteresuotas asmuo A. V. prašomus nustatyti juridinę
reikšmę turinčius faktus grindė tuo, jog O. B. testamentiniai
įpėdiniai po jos mirties palikimo nepriėmė, dėl ko nagrinėjamu atveju
taikytinos bendrosios paveldėjimą pagal įstatymą reguliuojančios teisės normos.
Šioje nutartyje jau pažymėta, jog pagal LR CPK 443 str. 8 d. teismas,
nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Todėl pirmosios
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėjo ištirti ir įvertinti
palikimo priėmimo pagal O. B., mirusios 1999-03-16,
testamentą faktą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę, sprendžiant
dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, kadangi jų
nustatymas sietinas su pripažinimu, jog paveldėjimas pagal O.
B. 1993-11-26 surašytą testamentą neįvyko. Tik nustačius, jog nė vienas iš
testamente nurodytų įpėdinių palikimo nepriėmė, galima būtų spręsti ar
palikėjos O. B. palikimą priėmė jos įstatyminiai įpėdiniai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, svarstant klausimą, ar testamentiniai
įpėdiniai priėmė palikimą, analizuotini ir vertintini kiekvieno iš
testamentinių įpėdinių veiksmai, priimant palikimą, ir sprendžiama, ar
kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip
palikimo priėmimas, kokį turtą kiekvienas iš įpėdinių priėmė kaip palikimą. Tai
privaloma pagal galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 2 d.. Iš bylos medžiagos
nustatyta, jog V. B. ir A. B. iki
motinos O. B. mirties gyveno ir po jos mirties 1999-03-16
liko gyventi motinai priklausiusioje sodyboje (duomenys neskelbtini), naudojosi
tiek sodyba, tiek joje likusiais daiktais, o taip pat motinai priklausiusiais (duomenys
neskelbtini)esančiais žemės sklypais (b.l. 5, 6, 13). Įpėdinio gyvenimas
palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta
ir kai jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja šiai sutinkant ilgą laiką
kartu gyveno, taip pat namo priežiūra ir rūpinimasis ūkiu kaip savu, yra
pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai
pradėdamas turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą draudžiama
priimti palikimą su sąlygomis ar išlygomis, testamentiniam įpėdiniui pradėjus
valdyti kokią nors testamentu jam palikto turto dalį, jis laikomas priėmusiu
visą jam testatoriaus nurodytą turto dalį (1964 m. LR CK 587 str. 1 d.). Nustačius
tokias aplinkybes nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti,
kad V. B. ir A. B. po O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos 1993-11-26 surašytu
testamentu jiems paliktą turtą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Atsižvelgiant į
tai, darytina išvada, jog pareiškėjas V. J. B. kaip
įstatyminis įpėdinis negalėjo paveldėti O. B. turto,
1993-11-26 testamentu palikto kitiems asmenims, net jei jis faktiškai ir būtų
atlikęs veiksmus, kurie atitiktų faktinį paveldėtino turto valdymą. Pirmosios
isntancijos teismas neteisingai įvertino nustatytas aplinkybes, netinkamai
pritaikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę
turintį faktą, kad V. J. B. po motinos O.
B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti
paveldimą turtą. Todėl šioje dalyje sprendimas yra neteisėtas.
Tai, kad V. B. ir A. B. kaip O. B. testamentiniai įpėdiniai priėmė palikimą, turi reikšmę
ir suinteresuoto asmens A. V. prašomam nustatyti faktui,
kadangi A. V. negalėjo pretenduoti į kitiems
testamentiniams įpėdiniams testamentu paliktą ir jų priimtą turto dalį. Iš
byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog A. V. po
motinos mirties priėmė jai testamentu paliktą turto dalį – piniginį indėlį. Šis
jos veiksmas nėra ginčijamas. Aplinkybė, kad testamentu A. V. skirta
palikimo dalis – piniginis indėlis, jos buvo priimtas (paimtas iš sąskaitos)
praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po O. B. mirties,
nepaneigia palikimo pagal testamentą priėmimo fakto, nes pagal 1964 m. LR CK
588 str. 1 d. palikimas galėjo būti priimtas ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui,
jei su tuo sutinka visi kiti priėmusys palikimą asmenys. Byloje nenustatyta,
kad kuris nors iš testamentinių O. B. įpėdinių, ar galimų
įstatyminių įpėdinių būtų prieštaravęs, kad A. V. priimtų
jai paliktą piniginį indėlį praleidusi šešių mėnesių terminą. Teisėjų kolegija
pažymi, jog LR CK V dalies XXVI skyriaus tvarka nustatomi tik juridiniai
faktai, t.y. tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių
teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. A. V. nei
procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nenurodė, kokių konkrečių
teisinių pasekmių siekia pareikštu savarankišku reikalavimu, o pirmosios instancijos
teismas to nesiaiškino. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad A.
V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą todėl, kad šio
fakto nustatymas galėtų turėti įtakos jo po A. V. mirties
2003-09-26 paveldėto turto sudėtį (apimtį). Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog A. V. po motinos O. B. mirties
nepaveldėjo jokio nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, ir, kaip nurodo
pats suinteresuotas asmuo, priėmė jai testamentu paliktą turto dalį, 1999-11-26
nusiimdama piniginį indėlį banke, suinteresuoto asmens A. V. prašomo
palikimo priėmimo fakto nustatymas negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių,
nes A. V. po A. V. mirties negali
paveldėti daugiau turto nei A. V. priėmė po O. B. mirties.
Todėl daroma išvada, jog Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-17 sprendimu
nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V.,
mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties 1999-03-16
kaip įstatyminė įpėdinė priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti
paveldimą turtą. Kadangi teismo sprendimu gali būti nustatytas tik teisines
pasekmes sukeliantis faktas, byla, kurioje prašoma nustatyti faktą, negalintį
sukelti teisinių pasekmių, turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teismuose (LR
CPK 293 str. 1 p.). Minėtas palikimo priėmimo faktas, kaip turintis juridinę
reikšmę, nustatytas pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų vertinimą
reglamentuojančias teisės normas, kas turėjo įtakos netinkamam faktinių bylos
aplinkybių nustatymui ir neteisingo sprendimo skundžiamoje dalyje priėmimui. Teisėjų
kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Varėnos
rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą skundžiamoje dalyje ir nauju
sprendimu bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens A. V. pareiškimo
nutraukti kaip nenagrinėtiną teismuose (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Pareiškėjas V. J. B. prašo nustatyti keletą juridinę
reikšmę turinčių faktų - kad jis priėmė palikimą ne tik po motinos O. B., mirusios 1999-03-16, mirties, bet ir po brolių A. B., mirusio 2000-10-21, bei V. B.,
mirusio 2007-09-23, mirties. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog palikimą po A. B.,
mirusio 2000-10-21, ir V. B., mirusio 2007-09-23, mirties
pareiškėjas V. J. B. priėmė. Šis pirmosios instancijos
teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nėra ginčijamas.
Nustačius, jog V. B. ir A. B. po
savo motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė 1993-11-26
surašytu testamentu jiems paliktą turto dalį, laikytina, jog po A.
B., mirusio 2000-10-21, ir V. B., mirusio 2007-09-23,
mirties palikimas atsirado tiek į jų paveldėtą, tiek ir į jiems asmeninės
nuosavybės teise priklausiusią turto dalį. Ta aplinkybė, kad V.
B. ir A. B. įstatymų nustatyta tvarka neįteisino savo
nuosavybės teisių į po motinos mirties atsiradusį turtą, nereiškia, kad jiems
mirus nurodytas nekilnojamasis turtas nebuvo jų paveldėtinas turtas. Tačiau teismo
sprendimu nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po O.
B. mirties 1999-03-16 palikimą pagal jos 1993-11-26 sudarytą testamentą
priėmė V. B. ir A. B., nustatytas faktas,
jog po jų mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. J. B., būtų
nenuoseklus ir sunkiai įregistruojamas registro įstaigose. Minėta, kad LR CPK
443 str. 8 d. įpareigoja teismą ypatingosios teisenos bylose elgtis aktyviai.
Ši taisyklė galioja ir nesant įstatymo nustatyta tvarka pareikštų tam tikrų
reikalavimų bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tik tokia
bylos nagrinėjimo eiga užtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo
principų įgyvendinimą bei atitiktų teismo vykdomos misijos – teisingumo vykdymo
– užtikrinimą. Būtent tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas (2008 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2008).
Siekiant visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, reikšmingos ne tik faktinės
aplinkybės bet ir pareiškėjo siekiamas tikslas. Nagrinėjamoje byloje
pareiškėjas V. J. B., prašydamas teismo sprendimu
nustatyti pareiškime nurodomus faktus, siekia priimti palikimą – namų ūkį
esantį (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms
tikslinga, nors ir nesant tokio reikalavimo, konstatuoti nustatytą juridiškai
reikšmingą faktą (t. y. juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 444 str. 2 d.
8 p.), kad V. B. ir A. B. po savo
motinos O. B. mirties priėmė palikimą. Be to,
atsižvelgiant į pareiškėjo siekiamą tikslą, naikintina, kaip jau minėta,
neteisėta, skundžiamo apylinkės teismo dalis, kuria nustatyta, kad pareiškėjas
V. J. B. po motinos O. B. mirties
1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Ši sprendimo dalis nėra apskųsta, o LR CPK 313 str. draudžia priimti blogesnį
apeliantui procesinį sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.
Tačiau ši įstatymo norma negali būti aiškinama formaliai. Neapskųstos sprendimo
dalies panaikinimas, jei iš esmės apelianto padėtis nepablogėja, o priešingai,
sudaroma juridiškai pagrįsta ir apeliantą tenkinanti teisinė situacija, negali
būti pripažinta apelainto padėtį bloginančiu procesiniu sprendimu.
Esant išdėstytoms bylos aplinkybėms skundžiamas pirmosios instnacijos
teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nutraukiama byla
dalyje pagal suinteresuoto asmens A. V. pareiškimą,
netenkinamas pareiškėjo V. J. B. pareiškimas nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. B. mirties,
nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. B. mirties jos palikimą priėmė A. B. ir V. B. bei paliekamas
nustatytu juridinę reikšmę turintis faktas, kad po pastarųjų mirties palikimą
priėmė pareiškėjas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Iš dalies patenkinus pareiškėjo V. J. B. apeliacinį
skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto ir suinteresuoto asmens su
savarankiškais reikalavimais A. V. skirtingą
suinteresuotumą bylos baigtimi, iš suinteresuoto asmens A. V. V.
J. B. naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas,
kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ankstesnį dalyvavimą
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 200 Lt (LR CPK 93
str., 98 str., 443 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso
326 - 331 str., teismas
n u s p r e n d
ė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą:
civilinę bylą dalyje pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais
reikalavimais A. V. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę
turintį faktą, kad po O. B. mirties 1999-03-16 jos dukra A. V., mirusi 2003-09-26, priėmė palikimą faktiškai pradėdama
paveldimą turtą valdyti, nutraukti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V.
B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties
1999 m. kovo 16 d., priėmė palikimą pagal 1993 m. lapkričio 26 d. sudarytą
testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po
brolio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
mirties 2000 m. spalio 21 d. ir brolio V. B., asmens
kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. rugsėjo 23 d.
priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Faktai nustatyti palikimo priėmimo įteisinimui.
Iš A. V., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) Vytautui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Lt (du šimtus litų)
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kolegijos pirmininkas Egidijus
Žironas
Teisėjos Danutė
Kutrienė
Neringa Švedienė