Civilinė byla Nr. e2A-542-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38031-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Melioratorius“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 120 Eur dydžio mokestį už 2017-2018 metus, 7,58 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad jis yra nepelno siekiantis juridinis asmuo, veikiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Atsakovui nuo 1993-05-31 nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje „Melioratorius“. Bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą nuo 2017 -03-01 padidinti nario (ne nariams – bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestį), nustatant jog už vieną nuosavybės teise valdomą arą mokamas 5 Eur dydžio mokestis. Atsakovas bendrijos teritorijoje nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir privalo mokėti bendrijos nustatytą mokestį bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą pagal bendrijos išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jis nėra bendrijos narys ir jokios sutarties su ja nėra sudaręs, bendrijos paslaugomis nesinaudoja. PVM sąskaitos faktūros iš sodininkų bendrijos nėra gavęs. Be to, atsakovo žiniomis, bendrojo naudojimo objektų sodo teritorijoje nėra. Byloje nėra nei sąrašo, nei duomenų apie eksploatacines išlaidas, nei išlaidų paskirstymo nėra. Sodininkų bendrijos įstatuose įteisinta nuostata, kad bendrojo naudojimo objektais gali naudotis bendrijos nariai, o ne bendrijos nariams įstatuose naudotis bendrojo naudojimo objektais nenumatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė, iš atsakovo A. V. 127,58 Eur skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 127,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 340 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Sodininkų bendrijos „Melioratorius“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Minėtas žemės sklypas yra SB „Melioratorius“ teritorijoje. Teismas nurodė, kad SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. 2016m. liepos 30 d. SB „Melioratorius“ narių susirinkimas priėmė sprendimą padidinti nario (ne nariams – bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestį), nustatant, jog už vieną nuosavybės valdomą arą mokamas 5 Eur dydžio mokestis.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vandens siurblinė, vandens bokštas, vandentiekio tinklai. Nurodytas turtas yra apskaitytas ir inventorizuotas. Be to, sodų bendrijos teritorijoje yra keliai ir gatvės, kurių priežiūrą vykdo pats ieškovas. Šias aplinkybės patvirtina į bylą pateikta 2019-03-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr. 433(1)-1906-(49) (e. bylos 1t., b. l. 158). Teismas nustatė, kad patekti į atsakovo žemės sklypą galima tik per bendrojo naudojimo kelius. Todėl teismas nesutiko su atsakovo teigimu, kad bendrijoje bendrojo naudojimo objektų nėra. Bendrojo naudojimo objektų remontą ir jų priežiūrą bendrija vykdė ir tuo metu, kai valdybos nariu buvo pats atsakovas.
6. Teismas konstatavo, kad priešingai nei nurodo atsakovas, įstatymas nenumato bendrijos pareigos su asmenimis, nesančiais jos nariais, sudaryti sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais, o už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaitoma pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (nuo 2012-07-13 galiojanti SBĮ 7 straipsnio 5 dalies red.). Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendraturčio pareigoms vykdyti teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Teismas laikė teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis, kiek ir kaip atsakovas bendrojo naudojimosi objektais naudojasi. Atsakovui buvo siųstos sąskaitos– priminimais bei pretenzija elektroniniu paštu, taip pat raštas dėl įsiskolinimo bendrijai registruotu laišku, tačiau duomenų, kad jos būtų apmokėtos nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovo išrašytos sąskaitos - priminimai (Serija MEL Nr. 000067 ir Nr. 0000946) atitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, paslauga įvardinta kaip metinė įmoka, kuri atsakovui paskaičiuota remiantis bendrijos susirinkimo protokolu. Įsiskolinimo dydis paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
7. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis), teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 120 Eur įsiskolinimą bendrojo naudojimo objektams išlaikyti tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Atsakovas A. V. nėra sodininkų bendrijos narys. Sodininkų bendrijos narių 2017-03-01 susirinkime jis nedalyvavo, į susirinkimą jo nekvietė, jis net neturėjo teisės dalyvauti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, nes nėra narys, ir įtakoti jos priimamų sprendimų. Dėl šių priežasčių sodininkų bendrijos narių susirinkimo 2017-03-01 sprendimas dalyje dėl mokesčio už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ne nariams yra neteisėtas, nes į jį nebuvo kviečiami asmenys, kurių teises ir pareigas turėjo įtakoti susirinkimo sprendimas. Susirinkimo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kadangi atsakovas negalėjo dalyvauti visuotiniame narių susirinkime, kur buvo sprendžiamas mokesčio nustatymo klausimas, todėl toks susirinkimo sprendimas yra negaliojantis (CK 1.78 str. 5 d.).
8.2. Atsakovui už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ir priežiūrą turėjo būti skaičiuojamos sumos pagal faktiškai išleistas lėšas, proporcingai jo daliai bendroje nuosavybėje. Atsakovas turi pareigą padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas, bet ne nario mokestį. CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
8.3. Ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteista 340 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo sodininkų bendrijos „Melioratorius“ naudai. Atsakovas šios sumos sumokėti nepajėgs. Jis gyvena iš senatvės pensijos, kuri yra 483 Eur. Reikia mokėti kas mėnesį apie 180 Eur už būstą, vaistai 50 Eur, maistas apie 200 Eur, išlaiko savo sutuoktinę O. V., kurios pensija mažesnė už atsakovo, vos siekia 250 Eur. Be to, priteista suma beveik tris kartus viršija ieškinio sumą, todėl ji yra neproporcingai didelė.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
9.1. CK 1.3 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisiniams santykiams, reguliuojamiems civilinio kodekso normų, taikomi specialūs įstatymai, jei apie tai yra nurodyta civiliniame kodekse. CK 4 knygoje įtvirtintas teises normas ir iš jų kylančias asmenų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės teise, reglamentuoja specialūs įstatymai. Šiuo atveju LR Sodininkų bendrijos įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja sodininkų bendrijos narių ir ne narių teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu ir priežiūra. Todėl apelianto teiginys, kad 2017-03-01 (2016-07-30) susirinkimo sprendimas yra niekinis, nes atsakovas nėra narys ir negalėjo įtakoti sprendimo priėmimo, yra nepagrįstas. Sprendimas buvo priimtas, galioja ir atitinka Įstatymo normas, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja.
9.2. CPK 312 straipsnis imperatyviai nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo ir nereiškė reikalavimo pripažinti 2016-07-30 ieškovo narių susirinkimo sprendimo niekiniu, todėl jis neturi teisės šio reikalavimo reikšti apeliaciniame skunde. Pažymi, kad šiuo atveju priešingai, nei teigia apeliantas, 2016-07-30 ieškovo narių susirinkimo sprendimas ne prieštarauja, o atitinka Įstatymo normas.
9.3. Atsakovas apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau vienu atveju teigdamas, jog jis, nebūdamas nariu, nedalyvavęs sprendimo priėmime, neturi mokėti už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, kitu atveju - teigdamas, jog jis turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo proporcingai jo nuosavybės daliai. Pagal kasacinio teismo praktiką to paties fakto negalima kartu ir teigti, ir neigti, nes tai prieštarauja pagrindinėms įrodinėjimo proceso logikos taisyklėms. Šaliai pripažinus faktą, kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytą (LAT 2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
9.4. Ieškovas taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, jog sąskaitoje nurodytas įrašas „nario mokestis“, reiškia, jog nariams skaičiuojamas nario mokestis, o įrašas „metinė įmoka“ reiškia, jog ne nariams skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą. Todėl atsakovo teiginiai, neva iš jo reikalaujam mokėti nario mokestį, yra nepagrįsti.
9.5. Ieškovas pateikė teismui 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą bei jų apskaičiavimą pagrindžiančią pažymą (I tomas, 180-182 lapai), patvirtinančius, jog 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (įstatymo nustatytas, CPK 80 straipsnis) ir advokato išlaidos, iš kurių 75,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (pagal teisingumo ministro rekomendacijas maksimalus advokato honoraras už šią teisinę paslaugą galėjo būti 221,20 Eur), 150,00 Eur už ieškinio parengimą (maksimalus galėjo būti - 2.212,00 Eur), bei likusią 100,00 Eur sumą už atstovavimą byloje (byloje vyko 2 posėdžiai - 2019-02-27 ir 2019-07-31, ieškovo atstovė teikė 2019-03-20 ir 2019-03-30 papildomus paaiškinimus ir įrodymus, maksimalus honoraras galėjo būti didesnis nei 400,00 Eur), todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, neva advokato išlaidos neproporcingai didelės.
9.6. Atsakovo nesąžiningas elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir jų dydį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas pats iki 2009-08-22 buvo Sodininkų bendrija „Melioratorius“ valdybos narys. Atsakovas, būdamas valdybos nariu, priimdavo analogiškus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu ir priežiūra, tačiau nepagrįstai bylinėjantis teisme, teikė melagingus paaiškinimus, neva bendrojo naudojimo objektai neegzistuoja, reikalavo ieškovo pateikti įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes, kurios jam yra žinomos. Dar daugiau, ši byla yra ne pirma teisme, jau anksčiau iš atsakovo c. b. Nr. eL2-7222-592/2017 buvo priteista skola už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą, atsakovui yra žinomos jo pareigos, tačiau jis piktybiškai jų nevykdo ir tik dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovas priverstas kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliantas nurodo, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys. Sodininkų bendrijos narių susirinkime jis nedalyvavo, todėl šiame susirinkime priimtas sprendimas skaičiuoti jam mokestį už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ne nariams yra neteisėtas. Apelianto nuomone, susirinkimo sprendimas prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Šis žemės sklypas yra SB „Melioratorius“ teritorijoje.
12. CK 1.3 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisiniams santykiams, reguliuojamiems civilinio kodekso normų, taikomi specialūs įstatymai (jiems teikiama pirmenybė), jei apie tai yra nurodyta civiliniame kodekse. CK 4 knygoje įtvirtintas teises normas ir iš jų kylančias asmenų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės teise, reglamentuoja specialūs įstatymai. Atsižvelgiant į tai šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymas, kuris reglamentuoja sodininkų bendrijos narių ir ne narių teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu ir priežiūra.
13. Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymą (galiojusį nuo 2015-07-31 iki 2020-01-01) sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelė ir kt.); bendroji inžinierinė techninė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinierinė techninė įranga – esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie yra susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinierinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
14. Taigi, asmenys, turintys žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, nepaisant to, kad jie, pasinaudodami narystės bendrijoje savanoriškumo principu, nėra įstoję į sodininkų bendriją ir nėra jos nariai, yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektai (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.). Tokie asmenys privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Bendro naudojimo objektus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje, valdo sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 3 d.). Būtent per sodininkų bendriją yra sprendžiami tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos, per ją įgyvendinama bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime, kurio išimtinei kompetencijai priskiriami spręsti ir klausimai, susiję su bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimu, tvarkymu ir pardavimu (Sodininkų bendrijos įstatymo 15 str.). Kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto ar objektų, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje, kadangi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
15. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad jam kaip ne bendrijos nariui nėra privalomi Sodų bendrijos susirinkime priimti sprendimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste nepagrįstu laikytinas ir kitas apelianto nurodomas argumentas, kad apeliantui nedalyvavus visuotiniame narių susirinkime, kur buvo sprendžiamas mokesčio nustatymo klausimas, toks susirinkimo sprendimas yra negaliojantis.
16. Apeliantas nurodo, kad už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ir priežiūrą turėjo būti skaičiuojamos sumos pagal faktiškai išleistas lėšas, proporcingai jo daliai bendroje nuosavybėje ir pažymi, kad jis turi pareigą padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas, bet ne nario mokestį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo skaičiuojamas nario mokestis. Priešingai byloje pateiktas pakartotinio eilinio SB „Melioratorius“ narių susirinkimo 2016 m. liepos 30 d. protokolas, kuris patvirtina, kad 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas padidinti nuo 2017 m. kovo 1 d. (2017 metams) nario (ne nariams – bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo) mokestį, nustatant jog už vieną nuosavybės teise valdomą arą mokamas 5 Eur dydžio mokestis. Šią aplinkybę ieškovas paaiškino ir posėdžio metu nurodant, kad sąskaitoje nurodytas įrašas „nario mokestis“, reiškia, jog nariams skaičiuojamas nario mokestis, o įrašas „metinė įmoka“ reiškia, jog ne nariams skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovo teiginiai, neva iš jo reikalaujam mokėti nario mokestį, yra nepagrįsti. Šiuo atveju buvo skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, o su tokio mokesčio skaičiavimu sutinka ir pats apeliantas nurodydamas apeliaciniame skunde, kad jis turi pareigą padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas, bet ne nario mokestį.
17. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 340 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo sodininkų bendrijos „Melioratorius“ naudai. Apelianto manymu, išlaidos yra per didelės ir neproporcingos.
18. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbias aplinkybės, į kuriuos turi būti atsižvelgiama.
19. Kaip teisingai ieškovas nurodo, už šio ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir advokato išlaidas, iš kurių 75 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (pagal teisingumo ministro rekomendacijas maksimalus advokato honoraras už šią teisinę paslaugą – 221,20 Eur), 150,00 Eur už ieškinio parengimą (maksimalus užmokestis – 2.212,00 Eur), bei 100,00 Eur sumą už atstovavimą byloje (byloje vyko 2 posėdžiai - 2019-02-27 ir 2019-07-31, ieškovo atstovė teikė 2019-03-20 ir 2019-03-30 papildomus paaiškinimus ir įrodymus, maksimalus honoraras už šias paslaugas – didesnis nei 400,00 Eur). Atsižvelgiant į Rekomendacijas, spręstina, kad ieškovui iš apelianto buvo priteista net 7 kartus mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis, kas negali būti laikoma nepagrįstai didele iš apelianto priteista suma.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentu, kad 350 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neproporcingos atsižvelgiant į ieškinio sumą, pažymi, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos, ieškovo atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimams atitinkantį ieškinį. Be ieškinio parengimo ieškovo atstovas turėjo atlikti jam pateiktų dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultuoti klientą, surinkti tinkamus dokumentus ir tik tuomet parengus ieškinį jį pateikti teismui. Taigi, net ir atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, ginčas nesudėtingas, nėra pagrindo pripažinti, kad priteista iš apelianto bylinėjimosi išlaidų suma yra neteisingo dydžio. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl apelianto kaltės, kuomet jis geranoriškai nesutiko sumokėti sąlyginai nedidelės skolos ieškovui. Ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantui kaip buvusiam iki 2009-08-22 buvo Sodininkų bendrija „Melioratorius“ valdybos nariui gerai buvo žinoma, kad Sodininkų bendrija „Melioratorius“ renka mokesčius iš gyventojų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą. Todėl jo nenoras laiku sumokėti bendrijai skolą ir lėmė tai, kad bendrija patyrė bylinėjimosi išlaidų. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad ši byla, kuri inicijuojama atsakovo atžvilgiu dėl skolos bendrijai priteisimo, yra ne pirma teisme – jau anksčiau iš apelianto c. b. Nr. eL2-7222-592/2017 buvo priteista skola už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą. Todėl apeliantui žinomos jo pareigos mokėti mokesčius.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų, spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Sodininkų bendrijai „Melioratorius“ (į. k. 300074473) iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rita Kisielienė